- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-530-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00174-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. K. skirtą galutinį 20 parų areštą įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 21 d., 21:30 val. iki 2016 m. gruodžio 22 d., 14:45 val. (viena para). Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, M. K. skirtas areštas nustatytas atlikti poilsio dienomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. K. neteisėtai laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę ir žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent:
jis, nuo nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikė žinomai suklastotą netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra žinomai atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus ir kuriuose nurodyti tikri kito asmens – A. Š., asmens duomenys, tačiau pavaizduota M. K. nuotrauka. Šiuos netikrus dokumentus laikė iki 2016 m. gruodžio 21 d. kuomet kratos metu juos aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę bausmę.
2.1. Apeliantas mano, kad skiriant jam bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausmė nėra adekvati padarytam nusikaltimui. Skiriant bausmę yra svarbus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo aspektas. Jis nėra kaltinamas suklastojęs ar bet kokiu kitokiu būdu savo veiksmais įtakojęs suklastoto vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės pagaminimą. Šiuos suklastotus dokumentus jam padovanojo bendramoksliai 2012 - 2013 metais.
2.2. Šio suvenyro nuteistasis niekur nenaudojo ir neketino naudoti. A. Š. parodymai patvirtino, kad dokumentai nebuvo panaudoti. Taigi jo veiksmais įstatymo saugojamiems teisiniams gėriams jokia reali žala nebuvo padaryta ir tai savaime liudija apie itin menką inkriminuojamos veikos pavojingumą.
2.3. Pirmosios instancijos teismas gi neatsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų kiekį, jų darymo laiką, mastą, veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą šioje byloje. Nuteistasis šiuo metu studijuoja universitete, įsidarbino. Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą visuomenei bei leidžia pagrįstai konstatuoti, jog padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi.
2.4. Šiuo metu nuteistasis dirba UAB „E. G.“. Darbo sutartyje nurodytas darbo laikas yra ketvirtadieniais-sekmadieniais, todėl paskirtos arešto bausmės atlikimas iš esmės būtų nesuderinamas su jo darbu laiku. Kadangi šiuo metu esant sudėtingai situacijai dėl įsidarbinimo, įvertinant tai, kad jis ilgai ieškojo darbo, jeigu būtų priverstas atlikti arešto bausmę, turėtų būti atleistas iš darbovietės
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
M. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. M. K. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcija nustato tik arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmes.
6. BK 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Šia praktika tinkamai vadovavosi ir apylinkės teismas, tuo pačiu pasiremdamas, aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl 54 straipsnio 3 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Pagal nurodytą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, svarbu įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą ir nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, kartu atsižvelgiant į teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam bei nustatydamas bausmių dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį. M. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, nusikaltimas yra baigtas. Teismas taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, bei į tai, kad nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas įvertino M. K. asmenybę: atsižvelgė į tai, jog jis veikos padarymo metu buvo teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo, registruotas darbo biržoje, mokosi universitete. Vis dėlto teismas manė, kad aplinkybių, apibūdinančių nusikaltimo pavojingumą ir M. K. visuma nesudarė pagrindo švelninti bausmę, nes šios aplinkybės nebuvo išimtinės. Šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai ir paskyrė nuteistajam tinkamą bausmę. Teismas išsamiai įvertino ir pasisakė, kodėl M. K. negali būti skiriama švelnesnė bausmė tiek BK 62 straipsnio tvarka, tiek ir BK 54 straipsnio 3 dalies tvarka.
8. Skunde akcentuojama, kad skiriant bausmę yra svarbus M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo aspektas. M. K. nebuvo kaltinamas suklastojęs dokumentus, o gavo juos dovanų ir tai, anot apelianto, daro šią nusikalstamą veiką mažiau pavojingą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas ir pasikartojantis, nes apylinkės teismas jau pasisakė dėl veikos pavojingumo ir kvalifikavimo. Teismas teisingai nurodė, jog aplinkybė, kad M. K. nepagamino netikrų dokumentų, neturi jokios reikšmės vertinant veikos pavojingumą, nes jam yra inkriminuotas suklastotų dokumentų laikymas, kuris numatytas toje pačioje BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje. Tai, jog M. K. laikė suklastotus dokumentus, bet jų nepagamino, neleidžia jo padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip mažiau pavojingos. Jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs diferencijuoti netikro dokumento pagaminimą ir laikymą, šiuos alternatyvius veiksmus būtų išskyręs į skirtingas straipsnio dalis ir numatęs atitinkamo dydžio bausmes.
9. Skunde pažymima, kad savo neteisėtais veiksmais M. K. realios žalos nepadarė, o tai mažina nusikalstamos veikos pavojingumą. Šis skundo argumentas taip pat pasikartojantis, nes dėl padarytos žalos klausimo apylinkės teismas tinkamai pasisakė skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nusikalstamos veikos, reglamentuotos BK 300 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formali, todėl atsakomybė už jos padarymą kyla nepriklausomai nuo pavojingų padarinių kilimo. Realios žalos nepadarymas nepanaikina nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos pavojingumo nesumažina.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės reikia atsižvelgti į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Skundo argumentas nepagrįstas, nes šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę. Teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 64¹ straipsniu ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taip pat šią aplinkybę įvertino spręsdamas klausimą dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo bei nurodė, jog vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės siekiant paskirti švelnesnę bausmę nepakanka.
11. Galiausiai skunde nurodoma, kad paskirta arešto bausmė trukdys nuteistajam atlikti darbines funkcijas naujoje darbo vietoje ir tai lems jo atleidimą iš darbo. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes apylinkės teismas, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, M. K. skirtą areštą nustatė atlikti poilsio dienomis. Taigi paskirta bausmė niekaip neigiamai nepaveiks, jo atliekamų darbo funkcijų, nes galės būti atlikta laisvomis nuo darbo dienomis.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą atmesti.