- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 1-31-284/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00060-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Civilinis ieškovas
- S. B.
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
dalyvaujant prokurorams Egidijui Zuzevičiui, Almai Mikalauskienei
gynėjui advokatui D. Ž.
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. B., jo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, paskirta ,kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.2d.,300str.3d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. J. ,eidamas antstolės Vaivos Šimkienės padėjėjo pareigas, būdamas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, kuriam pagal Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį suteikta teisė antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti Lietuvos Respublikos Antstolių įstatyme nurodytas paslaugas,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str., 30 str. d. reikalavimus, kurie numato, jog antstoliai, o taip pat ir antstolių padėjėjai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, taip pat civilinio proceso principais, privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus, elgtis taip, kad nežemintų antstolio vardo, apie pavedimo įvykdymą nedelsdamas pranešti antstoliui,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 634 str. reikalavimus, kuriais nustatyta, jog antstolis, o jo pavedimu – antstolio padėjėjas privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus,
pažeisdamas pareigą būti nešališku pagal Lietuvos Respublikos CPK 636 str., 65 str. 1 d. 5 p., pažeisdamas reikalavimą nusišalinti nuo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, kurioje jis pats yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi,
siekdamas turtinės naudos, turėdamas tikslą žemesne nei rinkos kaina nupirkti areštuotą automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo ne mažesnė kaip 3058 Lt, 2009 m. rugsėjo mėnesio viduryje, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, antstolės Vaivos Šimkienės kontoros padalinio Joniškio m. Medžiotojų g. 2 patalpose vykdomojoje byloje Nr. 71-1163/2009 suklastojo 2009-09-18 S. B. prašymą parduoti automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį S. B., įrašydamas į prašymą tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. B. prašo parduoti automobilį už tikrovės neatitinkančią 100 Lt kainą I. K.,
be to, suklastojo 2009-09-18 „Patvarkymą dėl arešto akto patikslinimo“, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilis yra nevažiuojantis, kad jo vertė yra 100 Lt, kai automobilio rinkos vertė buvo ne mažesnė nei 3058 Lt ir, siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką, šio patvarkymo nustatyta tvarka per 8 valandas neišsiuntė į Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrą, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 d., 2 d., 5 str. 1 d. 2 d., 16 str. 1 d., 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 578 redakcija) pavirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų reikalavimus antstolis, o jo pavedimu – antstolio funkcijas atliekantis antstolio padėjėjas yra Turto arešto akto registro duomenų teikėjas ir atsako už teikiamos informacijos teisingumą bei savalaikį pateikimą, žinodamas, kad Turto arešto aktų registre turi būti įregistruoti visi turto arešto aktų pakeitimai bei visi duomenys apie turtą, žinodamas, kad visi duomenys, įregistruoti Turto arešto aktų registre, yra vieši ir yra laikomi teisingais, žinodamas, kad pagal Turto arešto aktų registro nuostatų 18 p. duomenys apie turto arešto aktą į registrą įrašomi duomenų teikėjų Centrinei hipotekos įstaigai pateiktų dokumentų ir duomenų pagrindu, o duomenų teikėjai atsako už registrui teikiamų duomenų tikslumą ir teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o gavę informaciją apie tai, kad jų pateikti duomenys yra klaidingi ar neišsamūs, juos ištaiso ir pateikia ištaisytus duomenis Centrinei hipotekos įstaigai; žinodamas, kad Turto arešto aktą registruoti pateikia turto arešto aktą priėmusi institucija arba pareigūnas faksu (tik specialiąja linija), elektroniniu būdu, paštu arba asmeniškai, o pagal Turto arešto aktų registro nuostatų 30 p. Turto arešto aktų pakeitimai registruojami ta pačia tvarka ir terminais, kurie nustatyti turto arešto aktų įregistravimui, neįregistravo 2009-07-22 turto arešto akto pakeitimų ir neišsiuntė į Centrinę hipotekos įstaigą 2009-09-18 Patvarkymo dėl arešto akto patikslinimo, taip užkirsdamas kelią Turto arešto akto registrų naudotojams gauti įstatymu užtikrintą teisingą informaciją apie areštuotą turtą – transporto priemonę RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),
be to, 2009-09-21 „Swedbank“, AB, Joniškio klientų aptarnavimo padalinyje, esančiame adresu Miesto aikštė 5, Joniškyje, įnešė į antstolės Vaivos Šimkienės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, sau, M. J., priklausančius 100 Lt, nurodydamas, kad mokėtoja yra I. K. ir neteisėtai pasirašydamas už I. K. suklastojo AB „Swedbank“ 2009-09-21 dienos Nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus mokėtojos I. K. asmens parašą;
be to, 2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, suklastojo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 71-1163/09MJ, įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas VF8J636150R142749, nevažiuojanti, priklausanti S. B., už vieną šimtą litų parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui I. K., žinodamas, kad skolininkas S. B. pirkėjos I. K. nepasiūlė, kad I. K. automobilio nepirko ir automobilio kainos nesumokėjo, žinodamas, kad taip neteisėtai įsigyja areštuotą skolininko S. B. automobilį RENAULT ESPACE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po to pateikė šį Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pasirašyti antstolę Vaivą Šimkienę pavadavusiam antstoliui T. U. ir I. K., o po to pateikė patvirtinti Joniškio rajono apylinkės teismui, taip neteisėtai įsigijo ir po to naudojosi automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),
tokiais savo veiksmais – piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turinės naudos, sumenkino antstolio, atstovaujančio valstybės interesus išieškojimo procese, autoritetą ir pažemino jo vardą, padarė didelę žalą nukentėjusiojo konstitucinėms teisėms ir laisvėms bei padarė nukentėjusiajam didelę 4500 Lt turtinę žalą, be to, valstybei padarė 4000 Lt turtinę žalą, nes ši suma kaip paskirta bauda administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo išieškota valstybės naudai, o taip pat valstybei didelę neturtinę žalą.
Tokiais veiksmais M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, kad nuosavybė neliečiama, nes dėl M. J. veiksmų nukentėjusysis S. B. prarado savo nuosavybę, kuri galėjo būti realizuota teismo nutarimu paskirtos baudos įvykdymui, o išieškotojas vykdomojoje byloje – Lietuvos valstybė – prarado galimybę operatyviai, laiku ir veiksmingai išieškoti teismo nutarimu priteistą pinigų sumą – 4000 Lt - į valstybės biudžetą; pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 303 straipsnio reikalavimus, nustatančius, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai ir piliečiai, o taip pat Lietuvos Respublikos ATPK 304 straipsnio, 314 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK nustatytomis taisyklėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 13 ir 18 straipsniuose įtvirtintus dispozityvumo bei teismo sprendimo, nutarties privalomumo principus, nes dėl M. J. neteisėtų veiksmų buvo apsunkintas teismo nutarimo įvykdymas, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio reikalavimą areštuojant turtą įkainoti jį rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 680 str. 1 d., 3 d. reikalavimus, pagal kuriuos turto arešto aktą ir turto aprašą, kai jis yra sudaromas, turto arešto akto pakeitimus nedelsiant privalėjo nustatyta tvarka siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui,
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nieko negali pasakyti apie tai, kad suklastojo S. B. prašymą. Tvirtina, kad S. B. jo tikrai prašė parduoti automobilį. Buvo nuvykęs apžiūrėti automobilio ir kitą dieną susitiko su nukentėjusiu. Jis įsurašė patvarkymą dėl turto arešto akto patikslinimo, įrašė, kad automobilis yra nevažiuojantis, neužsivedantis. Bandė užvesti automobilį, jis neužsivedė. Kad tokia automobilio vertė, tai ne tik apsilupinėję dažai, buvo išdraskyti laidai, signalizacijos pultas išimtas. Nepamena, ar jis nukentėjusiajam ką nors sakė apie tai, kad jo automobilio laidai yra išdraskyti. Jis neprisimena, kaip reagavo nukentėjusysis į pasakymą apie tai, kad tik tiek jo automobilis tėra vertas. Mano, jeigu jis būtų prieštaravęs, jis nebūtų pasirašęs. Prieš pasirašydamas, žmogus viską perskaitė. Negalėjo būti, kad padavė dokumentą ir tik liepė pasirašyti. Jis neprašė I. K. duoti melagingus parodymus. Jis dirbo antstolės padėjėju antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje Joniškio skyriuje. Buvo gautas Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas vykdyti dėl baudos išieškojimo iš skolininko S. B.. Jam išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymą sumokėti baudą, buvo nurodytos vykdymo išlaidos. Nesumokėjus baudos, buvo užklausta „Sodra“, bankai, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras. Patikrinus skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad S. B. niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi tik transporto priemonę. Buvo surašytas transporto priemonės arešto aktas, automobilio vertė tuo metu nebuvo nustatyta, kadangi transporto priemonė nebuvo rasta ir apžiūrėta. Turto arešto aktas išsiųstas registruotu paštu skolininkui. Turto arešto aktą surašė jis, nurodė, kad daikto vertė bus tikslinama, nes nebuvo apžiūrėjęs automobilio. Kai sužinojo, kur yra transporto priemonė, iškvietė skolininką į kontorą, automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Joniškio spedicija“ aikštelėje. Automobilį apžiūrėjo jis, surašė turto arešto akto patikslinimą, dalyvaujant skolininkui. Buvo nustatyta automobilio vertė, skolininkas neprieštaravo dėl vertės, jam buvo paaiškinta, kad yra pirkėjas, kuris norėtų pigiai įsigyti automobilį, S. B. sutiko parduoti automobilį. Buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir vykdomoji byla perduota teismui patvirtinti šį aktą. Teismui patvirtinus aktą, transporto priemonė buvo perduota I. K. S. B. matė vykdomosios bylos vykdymo eigoje, surašant patvarkymą dėl turto arešto akto patikslinimo. S. B. tada jam pats atnešė transporto priemonės dokumentus. Kitą dieną jis atnešė dokumentus dėl dujų įrangos. S. B. ir I. K. nebuvo susidūrę. Jis žinojo, kas nori pirkti automobilį ir pasiūlė. Skolininkas gali pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pirkėją surado jis, S. B. tai pasakė. Dokumentus suruošė jis. Su S. B. viską išsiaiškino, jis sutiko su sąlygomis, pasirašė, jokių prieštaravimų nebuvo pareikšta. Nežadėjo, kad bus atlygintos vykdymo išlaidos, nes negalėjo pats jų paskaičiuoti – antstolio padėjėjai negali patys paskaičiuoti, anuliuoti ar mažinti vykdymo išlaidų, tai gali padaryti tik antstolis savo patvarkymu. Nepamena, ar jos tuo metu buvo paskaičiuotos. Atlikus kiekvieną veiksmą, vykdymo išlaidos didėja. Jis negalėjo pasakyti, kad nereikės mokėti už saugojimo aikštelę, nes neturėjo tokios teisės. Vykdomoji byla perduodama antstoliui, o jis tuo metu buvo tik padėjėjas. Vykdomąją bylą atidavė antstoliui T. U., kuris tuo metu pavadavo antstolę V. Šimkienę. Antstolis suruošė dokumentus šioje byloje, byla buvo perduota Joniškio rajono apylinkės teismui. I. K. prašė padėti sutvarkyti dokumentus dėl automobilio įsigijimo, todėl jis jai ir padėjo. Jo I. K. paprašė padaryti įmoką ir jis padarė. I. K. sakė, kad neturi laiko, kada pati tvarkyti dokumentus. Bankui pinigus sumokėti nunešė jis. Pavedimo blanko neprisimena, kokia pavardė ten buvo įrašyta, bet yra su tuo dokumentu susipažinęs. Prašymas dėl automobilio pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui jis atspausdino kompiuteriu, davė susipažinti ir pasirašyti. Automobilį įkainojo tik 100 Lt todėl, kad jo salone buvo išdraskyti laidai, automobilis buvo techniškai netvarkingas. Galbūt S. B. ir sakė teisingai, kad automobilis buvo geros būklės, bet neaišku, kas dėjosi automobilių saugojimo aikštelėje. Automobilio vidus buvo išdraskytas, rankenėlės, kur kapotas atsidaro, sulaužytos, automobilis netgi neužsikūrė, todėl buvo paprašyta aikštelės darbuotojų padėti automobilį išstumti. Automobilis iš pradžių užsikūrė, paskui užgeso. 100 Lt automobilio vertė buvo nustatyta jo ir skolininko susitarimu. Patvarkymą surašė, skolininkui dalyvaujant. S. B. pirkėją pasiūlė jis. Žinojo, kad I. K. reikėjo nebrangaus automobilio. Ji jam apie tai buvo prasitarusi, ji tuo metu laikėsi egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti ir ieškojo pigaus automobilio. Kiek iki dokumento surašymo bendravo su I. K., nežino. Nemano, kad įvyko interesų konfliktas, jog savo pažįstamai pasiūlė pirkti automobilį. Civilinio proceso kodekse nenustatyta, kas gali pasiūlyti pirkėją. Pirkėją gali surasti pats skolininkas arba gali pavesti surasti pirkėją kitam asmeniui. Kaip antstolis, jis gali siūlyti pirkėją, tik negali dalyvauti varžytinėse. Nepamena, ar pasirašė mokėjimo nurodymą. Nepamena, ar parašas ant mokėjimo nurodymo yra jo. Nežino, kodėl surašė bankinį pavedimą. Parašas ne jo, savo parašą žino. Nepamena, kad būtų pasirašęs už I. K.. Negali teigti, ar parašas jo ar ne jo. Vardas ir pavardė ne jo. Automobilį įvertino 100 Lt todėl, kad automobilio dažai buvo nusilupę, kapotas neatsidarė, salonas buvo išdraskytas, visas supelijęs, kapoto kampas nulaužtas. Dokumentai S. B. buvo duoti susipažinti. Jeigu dokumentas nebūtų buvęs pasirašytas, tik atspausdintas, jis neturėtų teisinės galios. Jam atlikus nurodytus veiksmus, vykdomoji byla buvo perduota antstoliui. Antstolis peržiūri vykdomąją bylą, surašo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, perduoda į teismą. Jeigu teismui kyla neaiškumų, teismas gali pasiskirti posėdį, apklausti tiek skolininką, tiek pirkėją, tiek antstolį ir tik tada patvirtinti turto pardavimo aktą. Šiuo atveju teismo posėdis nebuvo paskirtas. Jo darbas šiuo atveju buvo tik techninis, jis tik suruošė dokumentus, o viską tvirtino antstolis, teismas. Automobilis iš aikštelės buvo partemptas. Automobilis buvo remontuojamas po to, kai buvo iš ten paimtas. Jo stabdžiai nebeveikė, dažai buvo nusilupę, dujinė įranga neatitiko techninių reikalavimų. Automobilį reikėjo paruošti techninei apžiūrai. I. K., kai pardavė automobilį, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl ji paprašė jo padėti sutvarkyti automobilį ir tik tada jai atiduoti, todėl jis juo važinėjo. I. K. nenorėjo, kad automobilis, stovėdamas kieme, visiškai nesurūdytų. Automobilis dabar priklauso I. K., yra registruotas jos vardu. Dabar jis stovi kieme, jis juo nesinaudoja. Pasitarimas dėl automobilio vertės patikslinimo, surašant patvarkymą, vyko taip, kad jis su S. B. kalbėjosi apie automobilio defektus – automobilis neužsiveda, ratai nebesisuka, stabdžių cilindrai praranda savo elastingumą ir jie užrūdija, stabdžių kaladėles reikia pirkti ir kita. Pasakė, kad nuo stovėjimo aikštelėje automobilio būklė prastėjo. S. B. neprieštaravo, kad automobilis būtų parduotas, pasirašė, kad susipažino su patvarkymu dėl arešto akto patikslinimo. Jis nesiteiravo dėl galimybės automobilį parduoti brangiau. Duodamas pasirašyti dokumentus, jų garsiai neskaitė, davė skaityti pačiam, pasirašydamas S. B. vizualiai atrodė skaitantis dokumentus. Kai pamatė patvarkymą, dėl automobilio vertės S. B. jo nieko neklausė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tada pasakė tiesą. Jo niekas nevertė duoti parodymų. Antstolio padėjėju pradėjo dirbti 2003 metais. Tuo metu, kai buvo tvarkomi S. B. automobilio dokumentai, jam vykdomosios bylos vykdymo eiga buvo gerai žinoma. Antstoliu dirba nuo 2010 m. sausio mėnesio. Antstolio padėjėjas konstatuoti faktinių aplinkybių, paskaičiuoti vykdymo išlaidų, negali parduoti, realizuoti turtą, pravesti varžytines. Dokumentus antstoliui ruošia antstolio padėjėjas. Ten, kur nėra jo parašo, dokumentus S. B. byloje ruošė ne jis. Prašymą ruošė. T. U. pasirašytus dokumentus ruošė ne jis. Ar jis rašė turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, negali pasakyti. Kas ruošė dokumentus, reikšmės neturi, nes tokius dokumentus spausdina ir antstoliai. Šiuo atveju galėjo spausdinti ir pati antstolė. T. U. pasirašyti šioje vykdomojoje byloje dokumentus pateikė jis. Antstolės V. Šimkienės kontoros firminiai blankai yra ne vien Joniškyje, yra ir Šiauliuose, todėl dokumentas buvo atspausdintas ant firminio blanko. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą galėjo surašyti ir kitas darbuotojas. Vykdomąją bylą galėjo parsivežti į Šiaulius bet kada. I. K. pasirašė ant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kur ji pasirašė, neprisimena, gal Šiauliuose. Nuvažiavo su mokesčių inspekcijos atstovu į UAB „Joniškio spedicija“ perduoti automobilį, ten stovėjo darbuotojai, kurie pasakė, kad S. B. automobilis, kuris yra sulaikytas už skolą, yra pas juos saugojimo aikštelėje. Ne S. B. pasiūlė automobilio pirkėją, o jis pasakė, kad yra galimybė parduoti automobilį. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nuostata, mano, „pavesti kitiems asmenims“ galima traktuoti, kad gali pavesti surasti pirkėją ir antstoliui. Ar antstolis gali pats pasiūlyti pirkėją, neatsakys. Išieškotojas šioje vykdomojoje byloje šiuo atveju buvo valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybę. Kaip informavo išieškotoją apie vykdymo eigą, nepamena. Jeigu byloje nėra tokių dokumentų, tai pas antstolę Vaivą Šimkienę aplamai mokesčių inspekcija apie eigą nėra informuojama, kadangi mokesčių inspekcija jų buvo prašiusi nesiuntinėti dokumentų apie vykdymo eigą. Varžytinių šiuo atveju nebuvo paskelbta, kadangi skolininkas iš karto sutiko su pardavimu. Civilinio proceso kodekso 695 straipsnis nebuvo pažeistas, kadangi teismas patvirtino. Jis buvo tik padėjėjas, o ne antstolis, suruošė dokumentus, antstolis ir teismas juos patvirtino. Nežino, kaip buvo panaudoti tie 100 Lt, gauti už automobilį, kadangi gautas lėšas skirsto antstolis. Antstolis ruošia dokumentų tekstą, o antstolio padėjėjas užklausia „Sodrą“, bankus, areštuoja turtą. Kas šioje byloje paskaičiavo vykdymo išlaidas, nežino. Nepamena, ar S. B. jį informavo, kad automobilis yra UAB „Joniškio spedicija“. Nepamena, ar S. B. pats atsinešė prašymą parduoti automobilį I. K. Kiekvienoje antstolių kontoroje yra praktika, kad jeigu atėjęs žmogus reiškia kažkokius prašymus, dokumentai surašomi kompiuteriu, duodami pasirašyti. Neginčija, kad duomenys apie I. K. buvo iš jo. Nei neigia, nei tvirtina, kad bankinį pavedimą už I. K. pasirašė jis, kadangi neprisimena. I. K. tuo automobiliu nevažinėjo, automobilis buvo pastatytas kieme. Automobilį iš saugojimo aikštelės ištempė, kvietė specialų transportą partempti automobiliui, į Joniškį buvo atvykęs savo automobiliu su draugu ar pažįstamu, vežė I. K. įregistruoti automobilį Šiauliuose. Taip pat padėjo tuo, kad vežė pasirašyti pardavimo aktą, remontavo automobilį. Naudos iš automobilio pardavimo turėjo tik tiek, kad jam leido naudotis automobiliu. Automobiliu į kontorą Joniškyje važiavo tik vieną kartą. Pripažįsta, kad automobiliu važinėjo. Nemano, kad tai yra nauda, kad naudojosi automobiliu. Pažeidimų vykdomojoje byloje nepadarė, mano, kad valstybei žala nebuvo padaryta. Automobilį į Šiaulius partempė, jis iš pradžių važiavo, paskui užgeso. Nepamena, ar pasirašė ant nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, galėjo ir suklysti. Iš jo nebuvo paimti rašysenos pavydžiai. Tikrai prisimena. (III tomas, 61-64 bylos lapai). 2013-06-05 kaltinamasis M. J. papildomai parodė ,kad tai, kad neišsiuntė Turto arešto akto patikslinimo į Centrinę hipotekos įstaigą, nesijaučia kaltas, nes ne jis tuos dokumentus faksuoja, tai ne jo pareiga. Yra atsakingi darbuotojai, sekretorės, administratorė. O be to, kas nustatė, kad šis dokumentas nebuvo faksuojamas? Be to, buvo užfiksuoti gedimai telefono – fakso linijoje tuo metu, kai tai turėjo būti padaryta. Mano, kad dėl to, kad šis dokumentas nebuvo perduotas, niekas nepasikeitė. Jis asmeniškai neatsimena, ar Turto arešto akto pakeitimą siuntė. Jų kontoroje fakso aparatas buvo nustatytas taip, kad ataskaita apie dokumento sėkmingą ar nesėkmingą perdavimą faksu, nebuvo išduodama, taupant popierių. Dėl to jis ir negalėjo žinoti, ar dokumentas buvo sėkmingai perduotas ten, kur reikia.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis M. J. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis S. B. parodė, kad M. J. pažįsta nuo iškvietimo į antstolio kontorą. Iki tol jo nepažinojo. Prašo pagarsinti jo anksčiau duotus parodymus, juos tvirtina. (III tomas, 59-61 lapai, IV tomas, 21-22 bylos lapai).Buvo žiemos metas, 2009 metų vasario mėnuo, lyg ir Valentino diena. Iš močiutės važiavo įsipilti dujų, policijos automobilis jį švyturėliais stabdė. Jis buvo truputį išgėręs, jam nustatytas 0,67 promilių girtumas. Neturėjo draudimo liudijimo, techninės apžiūros talono. Automobilį, kuriuo tada važiavo, buvo už 2500 Lt prieš 3-4 mėnesius įsigijęs iš V. B.. Automobilį sustabdė, nutempė į saugojimo aikštelę, jo paimti atvažiavo specialus automobilis iš UAB „Joniškio spedicija“. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas jį kovo mėnesį už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nubaudė 4200 Lt bauda. Mašina teismo nutarimu nebuvo konfiskuota. Su V. B. nuvažiavo į saugojimo aikštelę pasiimti automobilio, tačiau jam jo neatidavė, sakė, kad iš policijos reikia kažkokio lapo. Policijoje pasakė, kad neleis jam atsiimti automobilio, kol nesumokės baudos. Mašina saugojimo aikštelėje prastovėjo apie 5 mėnesius, baudos jis nesumokėjo. Gal rugsėjo mėnesį pas jį atvažiavo UAB „Joniškio spedicija“ savininkas ar darbuotojas ir pasiūlė atvažiuoti į aikštelę susitarti dėl automobilio atsiėmimo. Kitą dieną ryte dviračiu nuvažiavo į automobilių saugojimo aikštelę, buvo nuėjęs iki savo automobilio, priėjo žmogus, jis jo paklausė, už kiek gali atsiimti automobilį, siūlė mokėti dalimis per du kartus. Jam sakė, kad atiduotų už 1000 Lt sumą, kuri yra už automobilio saugojimą. Sutiko automobilį palikti saugojimo aikštelėje, ir kad jie jam dar už jį papildomai sumokės. Jis pasakė, kad automobilis gali būti areštuotas, paliko savo telefono numerį, sakė, kad bandys su manimi susisiekti, kai sužinos, ar automobilis areštuotas. Kitą dieną jam paskambino M. J., pasiūlė atvykti į jo kontorą. Kitą dieną jis nuėjo į antstolės Vaivos Šimkienės kontorą Joniškio mieste. Ten jam pasakė, kad automobilis yra areštuotas. Antstolės padėjėjas jam pasakė, kad automobilio pasiimti iš saugojimo aikštelės neapsimoka, nes reikės mokėti už aikštelę, siūlė automobilį perleisti jam. Jo sąskaita buvo „užblokuota“, jam antstolės padėjėjas pažadėjo, kad sąskaitą „atblokuos“, liepė ateiti kitą dieną. Jis paliko automobilio dokumentus, antstolės padėjėjas surašė kažkokius dokumentus, jis pasirašė dviejose vietose neskaitęs ir išsiskyrė. Po vieno mėnesio nuėjau į banką SNORAS pasiimti naujos banko kortelės, bet jam neišdavė, nes „užblokuota“ sąskaita. Jam pasakė, kad turi atsiskaityti su antstoliu. Kai nuėjo į antstolės V. Šimkienės kontorą paklausti, M. J. ten nebedirbo, darbuotoja pasakė, kad padėti niekuo nebegali. Paskambino antstolei Vaivai Šimkienei, surašė raštu, kaip kas įvyko, jam pasakė, kad turi kreiptis į teismą, ir tada jis kreipėsi į policiją. Teigia, kad antstolis jį apgavo. I. K. pirmą kartą pamatė policijoje akistatoje. Jis antstolės padėjėjui pirkėjo nesiūlė. Parašai ant patvarkymo, prašymo parduoti automobilį pasiūlytam pirkėjui I. K. yra jo. Ranka rašyta yra jo. Jam antstolės padėjėjas pažadėjo, kad bus apmokėtos vykdymo išlaidos, panaikintas areštas jo banko sąskaitai. Kas nustatė automobilio kainą, nežino, jis pasirašė dokumentą jo neskaitęs, pasitikėjo žmogumi. Antstolio veiksmų neskundė, nes apie tai nieko neišmanė. Vieną iš pateiktų dokumentų lyg pasirašė nepilnai surašytą, su ne visu tekstu, žino tik, kad pasirašė dviejose vietose. Automobilis nebuvo techninei apžiūrai pateiktas, nes neturėjo laiko, nespėjo Į automobilį dėjo investicijas - automobiliui buvo keistos padangos (po 100 Lt kiekviena), lieti ratlankiai (po 100 Lt kiekvienas), sankaba (480 Lt), rato guolis (80 Lt), kažkoks daviklis, kuris kainavo apie 100 Lt. Pasirašęs dokumentus dėl automobilio pardavimo, daugiau juo nebesidomėjo. Kai važiavo su policija fotografuoti, jo buvęs automobilis stovėjo kažkokio daugiabučio namo kieme. Kieno tai kiemas, nežino. Kai buvo nuėjęs pasiteirauti į VĮ „Regitra“, automobilis buvo registruotas I. K. vardu. Kai apžiūrinėjo Šiauliuose, automobilio padanga buvo išsileidusi, tuo metu jis automobiliu nebandė važiuoti. Išoriškai automobilis skyrėsi nuo to, kokį jį paliko UAB „Joniškio spedicija“ – jis buvo daugiau aprūdijęs, daugiau atsilupę dažai, netvarkingos plastmasės, gumos, nulaužtas kapoto dangtelis, nebuvo centrinio užrakto pultelio. Kai iš jo paėmė automobilį, jį norėjo pirkti žmogus iš Pakruojo už 2000 Lt, bet jis nepardavė, kadangi automobilis buvo be techninės apžiūros. Jeigu būtų paremontavęs, automobilį būtų galėjęs parduoti už 2500-3000 Lt. Į automobilį buvo investavęs apie 1500 Lt. Savo civilinį ieškinį palaiko. Jam padaryta neturtinė žala – 15000 Lt. Jis dokumentus pasirašė, nes antstolės padėjėjas įtikinamai kalbėjo, jis dokumentų neskaitė. Dokumentus pasirašė antstolės kontoroje. Tuo metu kontoroje be padėjėjo ir manęs buvo dar viena darbuotoja. Nesidomėjo, kam M. J. buvo reikalingas automobilis. Dokumentų kompiuteriu nėra rašęs, namuose spausdintuvo neturi. Kontoroje padarė jo paso kopiją, dokumentus jam padavė, pasirašė labai greitai. Jis M. J. neprašė, kad jo vardu surašytų dokumentus. Kad automobilis buvo įvertintas tik 100 Lt, turbūt sužinojo tik policijoje. Mažina turtinės žalos dydį nuo 4500 Lt iki 3500 Lt. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, turi tris nepilnamečius vaikus, dirba pagal verslo liudijimą, dabar turi automobilį AUDI90, 1988 metų, jį nusipirko už 1300 Lt, už jį sumokėjo visą sumą. Anas automobilis buvo 1992 metų, jis minivenas, 7 vietų. Moralinė žala jam buvo padaryta dėl įtemptų nervų, palaiko visus anksčiau išsakytus motyvus. Antstoliais dabar nepasitiki, laiko, kad yra apgautas. Už automobilį B. mokėjo dalimis, po 200 Lt, po 500 Lt, - sumokėdamas kiek turėjo. Galutinai su V. B. atsiskaitė gal per 4 mėnesius. Man antstolės kontoroje davė dokumentus ir liepė pasirašyti, jis jų neskaitė. Kad automobilio vertė nustatyta 100 Lt jam nekrito į akis, nes pasirašė, manydamas, kad antstoliui perleidžia automobilį, tikėjosi, kad bus sumokėtos vykdymo išlaidos ir panaikintas banko sąskaitos areštas. Automobilio pardavimo sumos jam nesakė. Buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos 1200-1300 Lt. Dėl baudos antstolės padėjėjas sakė ,kad negali padėti. Sumos, kuria įkainotas mano automobilis, jam antstolės padėjėjas nesakė. Kitomis sąlygomis automobilio nebūtų atidavęs. Jeigu antstolės padėjėjas jam nebūtų pasiūlęs tokio sandorio, nežino, kaip būtų pasielgęs su automobiliu. Nematė antstolio patvarkyme įrašytų skaičių 100 Lt – automobilio vertės. Automobilį atiduodamas už padengtas vykdymo išlaidas, turėjo omenyje, kad jį atiduoda ne tik už vykdymo išlaidas, jam antstolės padėjėjas sakė, kad nereikės mokėti už aikštelę. Automobilių saugojimo aikštelėje jam siūlė atsiimti automobilį už 1000 Lt, jis pinigų nesumokėjo. 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo reikalauja, bet turtinės žalos dydžio negali pagrįsti dokumentais. Kai remontavo mašiną, čekių nerinko. Pirkdamas automobilį, su V. B. surašė dokumentus VĮ „Regitroje“. Sutartyje galėjo būti įrašyta kaina apie 1000 Lt, nes įrašė mažesnę automobilio vertę dėl mokesčių. Sutartis buvo surašyta tik tam, kad kaimynui nebūtų jokių problemų dėl šio automobilio. Neprisimena, kokią tiksliai automobilio vertę nurodė 2009-04-30 datos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. Automobilio kainą nurodė neteisingą. Sutartyje parašas yra jo. Buvo įrašyta automobilio vertė 100 Lt. Dokumentas dėl automobilio pardavimo I. K. už 100 Lt neatitiko jo valios. Tvirtina, kad kai pardavė automobilį I. K., jis nieko apie tai nežinojo. Jam niekas nesakė, kad tokia moteris prašo parduoti automobilį. Jis nežinojo, kad tas automobilis aplamai yra parduodamas. Jį kvietė antstolės padėjėjas į antstolės kontorą, prašydamas atnešti automobilio dokumentus. Jis jam žadėjo, kad „atblokuos“ sąskaitas. Paliko dokumentus ir išėjo. Gal po dviejų dienų dar atvežė dujų patikros taloną. Galvojo, kad tai reikalinga dėl techninės apžiūros, kadangi mašina buvo be apžiūros. Kai vėliau nuvyko dėl „neatblokuotų“ sąskaitų, antstolės kontoroje buvo darbuotoja ir sakė, kad niekuo padėti negali. Antstolės padėjėjas prašė automobilį perleisti jam. Nebuvo jokios kalbos apie I. K. Jis nerašė prašymo parduoti automobilį jo pasirinktam pirkėjui. Kai pirko automobilį, klausė, kokią sumą rašyti, jam atsakė, kad gali rašyti, kokią nori, gali netgi rašyti, kad automobilį jam dovanoja, todėl parašė 100 Lt, ir viskas. Realiai tuo metu jam tebuvo likę sumokėti tokia suma – 100 Lt, kitus pinigus jau buvo sumokėjęs. Civiliniai ieškiniai lieka tie patys. Prašo 15 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo – dėl to, kad buvo „tampomas po teismus“, negalėjo rasti darbo, nes buvo „užblokuota“ jo sąskaita. Jam buvo nemalonu, kad pasirodė, jog viskas yra ne taip, kaip man pasakojo antstolės padėjėjas M. J. Dėl jo veiksmų patyrė kažkiek nepatogumų – buvo policijoje, gal 4-5 kartus po keletą valandų trukusiose apklausose, neteko pasitikėjimo antstoliais. Dabar, prieš pasirašydamas, oficialus dokumentus perskaito. Jo išsilavinimas yra 7 klasės, vieną kartą buvo paliktas kartoti kurso, nes nesisekė matematika. Po to mokėsi Ž. žemės ūkio mokykloje, mokyklos nebaigė, nes buvo pašalintas dėl nelankymo. Pripažįsta, kad visiškai nesupranta teisinių sąvokų. I. K. pirmą kartą pamatė policijoje, kai buvo iškviestas dėl šitos bylos. M. J. jam iš viso neminėjo tokios pavardės – I. K. Gavo dokumentus, kad yra skolingas 4200 Lt baudą ir 1235 Lt vykdymo išlaidų. Vykdymo išlaidos tikrai buvo paskaičiuotos virš 1000 Lt. Antstolės padėjėjas už mašiną pažadėjo anuliuoti vykdymo išlaidas ir „atblokuoti“ sąskaitą. Apie tai, kad pažadas nebuvo įvykdytas, sužinojo tada, kai nuėjo į banką išsiimti kortelės ir jam neišdavė, maždaug po mėnesio. Antstolės padėjėjas jam pasirodė patikimas žmogus, jis juo patikėjo. Antstolio padėjėjui padavė mašinos dokumentus, dujų patikros taloną, o jis jam pažadėjo, kad su antstoliais nebebus jokių problemų. Jis prašė sumokėti nors dalį baudos, bet jam pasakė, kad padėti negali, sakė pačiam ateityje žiūrėtis. Automobilyje buvo dujų įranga – du dujų balionai. Dujų įranga buvo originali, olandiška. Esant dujų įrangai, automobilio kaina kyla apie 1000 Lt. Automobilis be dujų įrangos būtų pigesnis. Dujų patikra galiojo tuo metu, kai patikros taloną nuvežė antstolės padėjėjui. Automobilyje tebuvo nuimtas tik skydelis nuo priekio. Pats dangtelis pačiame automobilyje buvo, tereikėjo prisukti dviem varžteliais. Prieš M. J. išsivarant automobilį iš saugojimo aikštelės, jis ten iš viso nebuvo. Paskutinį kartą po jo sustabdymo , jis automobilį matė saugojimo aikštelėje, kai jį iškvietė aikštelės darbuotojas. Automobilis buvo apdulkėjęs, šiek tiek pasikeitęs kosmetiškai. Padangos nebuvo tuščios. Automobilio akumuliatorius galėjo būti „nusėdęs“. Akumuliatorių galima ir už 50 Lt nupirkti. Šis tyrimas jo pasitikėjimą valstybinėmis įstaigomis pakirto. Baudžiamoji byla buvo pradėta jo iniciatyva, nes jis parašė pareiškimą. Mano, kad dėl to, kad jam reikėjo važinėti į įvairias institucijas, yra antstolės padėjėjo kaltė. Kai buvo „užblokuota“ jo sąskaita, jam nebuvo galima pervesti pinigų, todėl kilo problemos su įsidarbinimu. Norėjo atsidaryti kitą sąskaitą ir jam neleido. Antstolės V. Šimkienės nepažįsta, su ja reikalų nėra turėjęs. Vieną kartą buvo nuvykęs aiškintis. Neatsimena, ką antstolė atsakė į jo raštą, nes jau daug laiko nuo to praėjo. Sprendimo parduoti automobilį ar jį tiek įkainoti jis neginčijo, nes nežinojo viso to proceso, kaip ir ką daryti. Jis 2009-09-18 prašymą parduoti automobilį I. K. pasirašė, bet jo neskaitė, kadangi viskas įvyko staiga. Neturėjo laiko, todėl neskaitė, jeigu tą dokumentą būtų perskaitęs, jo nebūtų pasirašęs. Patvarkyme dėl turto arešto akto patikslinimo jis pasirašė, bet taip pat į dokumentą neįsigilino. Teiginys, kad susipažino su dokumentais, yra neteisingas. Ką jam sakė, tą ir rašė. Buvo sutaręs įsigyti automobilį iš V. B. už 2500 Lt. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyta automobilio kaina 100 Lt. Tai suma, kiek jam tuo metu buvo likę mokėti už automobilį. Iš viso už automobilį mokėjo 2500 Lt. Mano, kad šis surašytas dokumentas yra teisingas, kadangi paskutinė įmoka buvo 100 Lt. Už automobilio saugojimą aikštelėje buvo susidariusi skola apie 1000 Lt. Už automobilio saugojimą jis nemokėjo. Pretenzijų iš automobilių saugojimo aikštelės savininko nėra gavęs. Buvo kalba, kad, jeigu automobilį pasiima antstolis, už automobilio saugojimą aikštelėje mokėti nebereikia. Nežinojo tvarkos, kad galima kreiptis civilinio proceso tvarka, todėl ir nesikreipė dėl sandorio panaikinimo.
Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai su juo yra draugiški, nėra giminės, yra daug metų pažįstami. Paprašė M. J. surasti jai pigesnį automobilį, nes tuo metu lankė vairuotojų kursus, „laikė teises“. Jis surado automobilį ir pasiūlė. Ji tuo metu teisių dar neturėjo. Jie susitarė, kad jis naudosis tuo automobiliu. Kokie tai buvo metai, neprisimena, bet galėjo būti, kad 2009 metai. Apie automobilį, kad jai reikia, kalbėjosi tada, kai buvo pas M. J. svečiuose. Ji minėjo, kad reikia pigaus automobilio. Būtent M. J. to prašė, nes žinojo, kad, dirbdamas antstoliu, jis žino apie galimybę įsigyti iš varžytinių pigesnį automobilį. Kainos tuo metu neaptarė. Automobilio savininko nepažinojo. Automobilį jai surado M. J. Jai jis paskambino ir pranešė, kad yra nevažiuojantis automobilis, pasakė jo defektus, kad jo remontui reikės įdėti pinigėlių. Neprisimena, ar jis tada minėjo automobilio kainą. Ji jam tada atsakė, kad pagalvos. Paskui ji sutiko automobilį pirkti. Daugiausia pardavimo – pirkimo dokumentus tvarkė M. J. Ji pasirašinėjo dokumentus. Pasirašydama matė ir buvusio automobilio savininko vardą bei pavardę, kad savininkas sutinka parduoti. Užteko jos parašo, kad pirks. Vėliau matė, kad automobilis parduodamas už 100 Lt. Ji pinigų nemokėjo, įpareigojo sumokėti M. J. Žino, kad pinigus jis sumokėjo. Dokumentus sutvarkė, kad automobilis atitenka jai. Dar reikėjo vykti į Registrų centrą (VĮ „Regitrą“) priregistruoti automobilio. Kadangi vairuotojo pažymėjimo neturėjo, automobilio registruoti ji važiavo su M. tuo pačiu automobiliu RENAULT ESPACE. Prieš tai automobilis M. buvo remontuojamas. Kai automobilį įregistravo, ji M. paliko šį automobilį naudotis ir jį prižiūrėti, kol įgys teisę vairuoti transporto priemones. Teisę vairuoti transporto priemones įgijo praeitais metais, 2012 m. rugpjūčio 8 d. Automobiliu naudojosi M. J. Automobilis nebuvo laikomas jos namuose. Kokiu būdu automobilis buvo paimtas iš saugojimo aikštelės, nežino. Viską tvarkė M. Prieš pirkdama, automobilio neapžiūrėjo. Šiuo metu tas automobilis yra pas M. J. sode. Šiuo automobiliu pasinaudoti pati nespėjo. Automobilis yra tik jos vardu registruotas, vyksta teismas, laiko, kad automobilis yra jos. Automobilio iki tol nėra turėjusi. Seną automobilį turėjo jos vyras. Pirkdama automobilį, vyrą informavo. Kainos tada nežinojo. Kai sužinojo kainą, pasakė, vyras į tai nieko neatsakė. Mano, automobilio kaina yra pagal jo būklę. Už tokią kainą, žiūrint internete, senesnė automobilį įsigyti galima.M. J. pažadėjo užpildyti dokumentus. Jis dokumentus sutvarkė, atvežė jai, padavė pasirašyti. Prieš pasirašydama, paskaitė, kad S. B. automobilį parduoti sutinka. Tada pagalvojo, kad viskas yra tvarkoje. Ji paties savininko nematė, tik matė jo parašą, kad jis sutinka parduoti automobilį, pati su automobilio savininku nesitarė. Ji neklausė M. J., kodėl savininkas taip pigiai parduoda automobilį.2009 m. jos vyras turėjo automobilį AUDI. Ji nusipirko automobilį RENAULT ESPACE. Tai didelių gabaritų automobilis. 2009 metais mokėsi vairuoti – vyras mokino važinėti savo mašina. Jai nelabai gerai sekėsi, vairavimo egzaminus išlaikė ne iš karto. 2009 m. jų šeimos pajamos buvo normalios. Ji dirbo valytoja ir uždirbo minimalų atlyginimą – „į rankas“ apie 670 Lt. Jos vyras dirbo elektriku. Vasarą jo pajamos būdavo iki 2000 Lt per mėnesį, o žiemą – apie 1500 Lt. Turi du nepilnamečius vaikus. Jos šeimos pajamos leido įsigyti antrą automobilį. Vyras dažnai būdavo komandiruotėse, išvažiuodavo mašina, todėl buvo reikalingas antras automobilis. Šio jos įsigyto automobilio remontui ji M. J. davė 600 Lt. Nežino, kiek M. turėjo primokėti. Nežino, ką jis automobilyje remontavo. Buvo daromas „kosmetinis“ remontas, nes dažai buvo nusilupinėję, todėl teko dažyti, „špakliuoti“. Ji gerai nežino, nes automobilis yra tik jos vardu. Automobiliu naudojosi M. J. Automobilio savininkė yra ji. Žino, kad už jos duotus pinigus automobilis buvo dažomas. Iš tikrųjų jai nebuvo aktualu, kas daromas su mašina, nes buvo susitarę, kad naudosis M. J. 600 Lt daviau M. J. prieš registruojant automobilį, už mašinos „patvarkymą“, jis ratus keitė ar diskus, ji nenusimano apie mašinas. Mano, kad remonto darbai buvo atlikti, nes mašina važiavo, visi ja važinėjosi. Ji tiksliai nežino, dėl ko mašina nevažiavo. Ji šiuo automobiliu nesinaudojo nė karto. Juo vieną kartą važiavo įregistruoti, tada vairavo M. J. Mašina buvo „sutvarkyta“, kad važiuotų. Dokumentus, susijusius su automobilio pirkimu, pasirašė pas ją namuose. Jai juos atvežė M. Neprisimena, kiek kartų M. J. buvo pas ją atvykęs su dokumentais – ar vieną kartą, ar du. Jai atveždavo ne vieną lapą pasirašyti, ten buvo susegti dokumentai. Mano, kad jai buvo atvežta visa, kas priklauso, kad dokumentai būtų tvarkingi. Nepamena tiksliai, ar skaičiau, kad dokumentuose ji buvo įvardinta skolininko pasiūlyta pirkėja. Parašas ant dokumento, kur taip yra įvardinta, yra jos. Ją M. pasiūlė būti ta pirkėja. Su S. B. yra nepažįstami. Jis negalėjo jos pasiūlyti. Pirmą kartą S. B. pamatė policijoje apklausose. 2010-02-23 pas ją į namus buvo atvykęs policijos pareigūnas mane apklausti. Jis buvo atvykęs vienas. Jis jai negrasino – atėjo, prisistatė, ji išsigando, ėmė klausinėti, ar mašina vogta. Buvo pildomas apklausos protokolas. Manęs neįspėjo, neprašė pasirašyti, kad privalo sakyti tiesą. Sakė, kad ją tik šiaip apklausia. I tome, apklausos protokole (133-134 bylos lapai) yra jos parašai, bet jos pareigūnas žodžiu neįspėjo. Pareigūnas įėjęs prisistatė, paklausė, ar toks ir toks automobilis, registruotas jos vardu, yra jos. Pasakė, kad jos. Paklausė, kur jis yra, ji pasakė, kad šio automobilio pas ją dabar nėra. Pareigūnas pasiūlė užpildyti protokolą. Pareigūnas jos klausinėjo ir rašė protokolą. Jai atrodo, pasirašė policijoje, o ne namuose. Kada buvo Joniškio policijoje, nepamena. Ką pasakojo, neprisimena. Jeigu teismas pagarsintų tuo metu užrašytus parodymus, galėtų pasakyti, ar ten užrašyta tiesa. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas 133-134 bylos lapai). Tokius parodymus davė apklausos metu. Čia parašyta teisybė. Po to buvo kviečiama į policiją į Joniškį. Parodymus pakeitė iš draugiškumo, nes jos prašė M. J.. Viskas, kas čia buvo užrašyta, yra teisybė. Jai to automobilio nereikėjo. Automobiliu naudojosi M. Pinigų ji nemokėjo, 100 Lt ji nedavė, jos vyras tų pinigų irgi nedavė. Kas juos sumokėjo, nežino, 600 Lt M. J. nedavė. 2013-06-05 papildomai apklausta liudytoja parodė, kad išlaidų dėl šio automobilio neturėjo. Automobiliu RENAULT ESPACE, kai jis jau buvo suremontuotas, pas ją buvo atvažiavęs M. J. dėl to, kad važiuotųe jo užregistruoti „Regitroje“. Ji neturėjo vairuotojo „teisių“, todėl automobilio jis jai nepaliko. Automobilis visada buvo pas M. J., kur-nežino. Šiuo metu automobilis yra kažkokioje sodyboje. Buvo gautas įspėjimas, kad šis automobilis nevažiuodamas stovi M. J. kieme Ž. gatvėje, Šiauliuose ir trukdo, todėl jis buvo iš ten pašalintas. Naudos iš tokio sandorio neturėjo, jai nesumokėjo, tai buvo jos draugiška pagalba M. J. Dėl ko keitė parodymus, negali atsakyti. I. K. ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-23 apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2009 m. rudenį tikslios datos nepamena, jos pažįstamas M. J. paprašė leisti jos vardu įregistruoti automobilį RENAULT Espace, pasakė, kad teisinių problemų nebus. Po kiek laiko M. J. jai į namus atvežė automobilio įsigijimo dokumentus, kuriuos ji pasirašė, M. J. paaiškino, kad automobilis jos vardu bus registruotas tik vieną mėnesį vėliau jis bus perregistruotas kitu vardu. Nurodyme pervesti įmokėtus pinigus ties jos pavarde ne jos pasirašytas parašas. Ji suprato, kad M. J., pasinaudodamas draugiškais santykiais, sau tokiu būdu nusipirko automobilį. Ji už paslaugą atlygio negavo (t.1.b. l. 133, 134).
Liudytoja Vaiva Šimkienė parodė, kad M. J. yra jos kolega, o anksčiau buvo jos padėjėjas. Nukentėjusiojo nepažįsta, vieną kartą matė savo kontoros skyriuje Joniškyje, dar vieną kartą matė teisme. M. J. tuo metu dirbo jos padėjėju pagal darbo sutartį, darbo sutartis buvo keletą kartų keista. Jam, kaip antstolio padėjėjui, buvo suteikti tam tikri įgaliojimai. Tas įgaliojimas buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri ją apklausinėjo. M. J. galėjo įkainoti turtą, areštuoti turtą, jį įvertinti, galėjo surašyti tam tikrus dokumentus, ką jis ir atliko toje byloje. Kadangi viskas vyko tada, kai buvo atostogose, smulkiau viską papasakoti galėjo atsakomybę tuo laikotarpiu turėjęs antstolis – antstolis T. U., kadangi jis atsakingas už tą laikotarpį, kada ją atostogų metu pavadavo. Ji gali paminėti tik tai, kas buvo prieš ar po jos atostogų, nes ji įvykyje nedalyvavo, to automobilio nepardavė, akto nesurašė, jokių dokumentų dėl jo pirkimo nepriėmė. Visa šitai atliko kitas antstolis, kuris ją pavadavo, jis buvo lygiai tiek pat atsakingas už jos darbuotojus, kaip ir už savo. Ji neatsako už savo padėjėjo veiksmus tuo laikotarpiu, kai atostogavo. Turto arešto aktas būdavo registruojamas Turto arešto aktų registre. Turto arešto akto patikslinimas taip pat turėjo būti perduodamas Turto arešto aktų registrui, tik negalėtų dabar pasakyti, ar jis visiškai neturi galios, jeigu jis nebuvo perduotas Turto arešto aktų registrui. Gal paties registro apie tai reikėtų paklausti. Turto arešto aktas įsigalioja nuo tada, kai jis įteikiamas skolininkui arba perduodamas Turto arešto aktų registrui. Jeigu patikslinimas buvo išsiųstas skolininkui, jis įsigaliojo nuo tada, kada buvo išsiųstas skolininkui. Negali pasakyti visų niuansų, nes negali atsiminti to, kas buvo prieš tiek laiko, ir neturėdama vykdomosios bylos. Turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą pasirašo tik antstolis, nors surašyti (suruošti) gali ir padėjėjas. Juridinę galią toks aktas įgauna tada, kai pasirašo antstolis ir kai patvirtina teismas. Pats padėjėjas parduoti turtą be antstolio negali. Negali pasakyti, ar antstolio padėjėjas turėjo derinti turto vertę su antstoliu – kiekvienas atvejis skirtingas. Nežino, kaip jie tą klausimą išsprendė tarpusavyje. Būdavo įvairių situacijų dėl automobilių saugojimo aikštelių ir apmokėjimo už automobilio saugojimą. Kaip viskas ten vykdavo iki tol, kai mašina atsidurdavo saugojimo aikštelėje, negali pasakyti, nes ne jie šitą dalyką spręsdavo. Tai yra pirma baudžiamoji byla, kurios nagrinėjime jai tenka dalyvauti dėl savo padėjėjų veiksmų. Jaučiasi labai blogai, kadangi pasitikėjo žmogumi, kuris pas ją dirbo, negalvojo, kad jos kontoroje galėjo vykti tokie dalykai, o galbūt ir ne vienas. Sutinka, kad šis įvykis pakenkė jos kontoros įvaizdžiui. S. B. į ją kreipėsi vieną kartą. Prisimena tik tiek, kad pirmą kartą jis jai paskambino telefonu, ji su juo pabendravo. Ji iš pokalbio visiškai nesuprato, kokia problema, kas ten atsitiko, kas negerai, todėl pasiūlė, kad kai ji atvyks į Joniškį ir susipažins su byla, kad jis ateitų, ji jam galės paaiškinti. Tada ir paaiškėjo, kad įvyko toks pardavimas, apie kurį ji net nežinojo, nes viskas buvo sutvarkyta taip, kad ji, grįžusi iš atostogų, netgi nežinojau, kad įvyko kažkokio automobilio pardavimas, kad buvo pervestos kažkokios lėšos, apie tai, kad bus toks pardavimas, ji neįspėjo nei savo kolegos. Iš praktikos, jeigu žinodavo, kad nespės iš atostogų grįžti, bet reikės pasirašyti turto pardavimo aktą, ji įspėdavo savo kolegą. Jis būdavo informuotas, kad jos pavadavimo laikotarpiu varžytinės bus ar nebus, ar bus pardavimas, ar nebus. Ji automobilių vertes visada pasitikslindavo pas savo vyrą, nes jis prieš keletą metų užsiiminėjo automobilių prekyba. Gal čia ir dėl to viskas įvyko, jai nedalyvaujant. Nėra konkrečių terminų, per kiek laiko reikia parduoti automobilį ar kitokį turtą. Vieni išieškotojai prašo veiksmų imtis skubiai, kiti neskuba. Yra terminai, kai reikia įteikti turto arešto aktą, skolininkas turi teisę turto vertę ginčyti, ir visa kita. Kai visi tie terminai praeina, tada gali vykdyti. Yra antstolio apskundimo terminai. Kiekvieną antstolio veiksmą galima skųsti teismui. Jeigu skolininkas ar išieškotojas nesutinka su turto arešto kaina ar kažkokiu antstolio veiksmu turi teisę tai apskųsti, kad neįvyktų kitas veiksmas anksčiau negu bus paduotas skundas dėl prieš tai įvykdyto veiksmo. Kad skolininkas galėtų apskųsti turto arešto akto patikslinimą, jis turi būti skolininkui įteiktas. Skolininkas turi teisę skųsti turto įvertinimą. Tai yra įtvirtinta įstatymo. Kai skolininkas skundžia turto įvertinimą, bylinėjimasis persikelia į teismą. Teismas gali skirti turto vertinimo ekspertizę arba palieka tą kainą, kuria turtas buvo įkainotas. Nežino, kaip teismas galėtų patikrinti turto vertę, jeigu ta vertė niekur neįregistruota. Turto arešto akte nustatoma kaina, o kaip ją kas tikrina, tikslina, negaliu atsakyti už kitus. Tuo metu jos kontoros Joniškio skyriuje dirbo vienas padėjėjas – M. J., dirbo administratorė Gintarė (pavardė dabar Budrienė), dar iš Šiaulių važinėjo asistentė V. P.. Mano, kad iš kitų skyrių padėjėjai suruošti šių dokumentų negalėjo, nes Joniškyje dirbo tik tam tikri žmonės, Šiauliuose dirbo vėl kiti. Kiek kalbėjo su darbuotojais, tikrai niekas nebuvo ten nuvykę. M. J. buvo pavaldus jai. Jos atostogų metu jis buvo pavaldus ją pavaduojančiam antstoliui. Kaip kiti kontoros darbuotojai dirbo tarpusavyje pasiskirstę darbais, negali pasakyti. Gal ir galėjo M. J. paprašyti kitų darbuotojų kažką atlikti. Kiti darbuotojai bendraudavo su klientais, užvesdavo bylas . Manau, jie buvo pasiskirstę tam tikrais darbais. Yra numatyta tiek antstolio atsakomybė, tiek ir padėjėjo. Jam buvo suteikti įgaliojimai, tai ir jis atsako už savo vardu pasirašytus dokumentus. Centrinės hipotekos įstaigos numatytos tvarkos dėl duomenų apie turto areštą perdavimą turėjo laikytis visi darbuotojai. Per parą laiko (24 valandas) turto arešto aktas faksu turėjo būti išsiųstas į Turto arešto aktų registrą. Patvarkymas dėl turto arešto akto patikslinimo taip pat turėjo būti faksu išsiųstas į Turto arešto aktų registrą. Ar buvo išsiųstas, negali atsakyti. Nieko nežino, kad jos kontoroje Joniškyje ilgą laiką neveikė fakso aparatas. Būdavo, kad įvairūs gedimai atsitinka, tada nueidavo pas antstolį T. U. ir išsiųsdavo. Kitaip daryti negalėjo, nes turto areštas nebūtų įregistruotas. Telefonas ir faksas yra pagrindiniai jų darbo įrankiai, todėl negalėjo taip būti, kad fakso aparatas keletą mėnesių neveikė. Jos darbo praktikoje turbūt nėra pasitaikę, kad automobilis būtų parduotas už 100 Lt. Ji tokio turto pardavimo akto su nurodyta tokia automobilio verte nebūtų pasirašiusi. Netgi atiduodant automobilį į metalo laužą, jo vertė būtų daug didesnė, nežiūrint į tai, automobilis važiuojantis ar nevažiuojantis. Po M. J. išėjimo iš darbo buvo pora atvejų, kai buvo reiškiamos pretenzijos dėl jo veiksmų, bet tie dalykai liko neįrodyti, todėl taip ir liko. S. B. man pats parašė raštą 2010-01-29, matė, kad žmogus nėra labai raštingas, bet liepė rašyti pačiam, pasakoti, kaip čia kas įvyko. Ji pirmą kartą matė tokį pardavimą. Yra vieną kartą važiavusi automobiliu RENAULT ESPACE 7 vietų minivenu, kurį vairavo M. J.. Turbūt prašė ją pavežti iš kontoros iki „Šiaulių banko“. Visi tuo metu žinojo, kad jis įsigijo automobilį, gal tai buvo tas pats automobilis. Automobilis buvo tamsios spalvos, - lyg žalia, lyg mėlyna. Kiek jai pasakojo, automobilį jis įsigijo iš giminaičio. Kai išieškomos skolos ir baudos valstybei, siunčiami pranešimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip ir visiems kitiems išieškotojams. Negali pasakyti, kaip tuo metu veiksmus atliko padėjėjas ar antstolis T. U., išsiuntė pranešimus ar ne. Kiek atsimena, jie visiems išieškotojams siunčia pranešimus paštu. Jos darbo praktikoje labai dažnai pasitaiko, kad skolininkas ar kiti proceso dalyviai nesutinka su nustatyta turto verte, o dabar – ypatingai. Tokiu atveju šis klausimas sprendžiamas įvairiai – arba skiriama ekspertizė, arba paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismui nepatvirtinus sandorio, sandoris neįvyksta. Teismas, susipažinęs su medžiaga, arba skiria posėdį, arba, jeigu nekyla neaiškumų, sandorį patvirtina. Pirmas sandoris įvyksta pas patį antstolį – aktą pasirašo antstolis ir jį atiduoda teismui. Yra įvairių metodų įvertinti automobilio ar kito turto vertę. Yra skelbimų laikraštis „Exspress kontaktas“, tinklapis „Autoplius“. Lyginama ir vertinama. Šiuo atveju reikėtų klausti T. U., kaip jis įvertino automobilį ir dėl ko jis pasirašė šį aktą. Kai turtą įvertina jos padėjėjas, gali sutikti su vertinimu, gali nesutikti. Visgi pardavimą įvykdo ji, o ne padėjėjas. Automobilio areštas šiuo atveju buvo dėl baudos valstybei išieškojimo. Automobilio nėra, bauda nesumokėta. Gauti pinigai buvo skirti ne baudos sumokėjimui. Kadangi valstybė jai neapmoka administravimo išlaidų, pinigai galėjo būti skirti apmokėjimui antstoliui už darbą. Šiandien situacija tokia, kad nėra nei mašinos, nei pinigų. Jeigu mašina būtų buvusi parduota už didesnę kainą, galimybė gauti lėšas valstybei būtų buvusi. Nežino, kokios išieškojimo galimybės būtų šiuo metu – ar dirba oficialiai, ar gauna pajamas skolininkas dabar. Žino tik apie tą laikotarpį, kad neliko nei mašinos, buvo tik 100 Lt, išieškojimas kaip ir liko lygus nuliui.
Liudytojas V. B. parodė, kad nukentėjusysis S. B. yra jo kaimynas. Automobilį S. B. pardavė prieš 3-4 metus ,gal 2008 m. už 2500 Lt. Jis tam automobiliui buvo pakeitęs radiatorių už 500 Lt. Parduodamas automobilį, sutvarkė jo dokumentus, bet techninės apžiūros nebuvo padaryta. Išorėje ant automobilio durelių 2-3 cm plote dažai buvo atsilupę, tokį automobilį ir pardavė. Automobilio vidus buvo normalus, automobilis važiavo. Už automobilį S. B. jam mokėjo dalimis, įvairiomis sumomis. Visus pinigus S. B. jam yra sumokėjęs. Automobilio pardavimą ir pirkimą įregistravo Joniškio „Regitroje“. Dokumentus pildė „Regitros“ darbuotoja. Sutartyje įrašė automobilio kainą 100 Lt, nes tiek buvo likę sumokėti. Automobilis tikrai buvo važiuojantis. S. B. automobilį remontavo, bet konkrečiai, ką jis keitė ar remontavo, nežino. S. B. keitė ratus, nusipirko lietus ratlankius. Lietų ratlankių vienas kainuoja apie 100 Lt, S. B. pirko keturis. Parduodant automobilį, nebuvo atlikta techninės apžiūros, turbūt ir draudimo. Automobilis buvo varomas benzinu – dujomis. Dujinė įranga buvo sumontuota, veikė. Jis pats tą automobilį buvo pirkęs už 9000 Lt. Tuo automobiliu važinėjau gal 3-4 metus iki pardavimo. Šiaip automobilio kaina būtų buvusi didesnė, jeigu būtų buvusi techninė apžiūra. Turėjo nusipirkęs kitą automobilį, todėl ir nebeinvestavo į šį. Po to, kai S. B. buvo sustabdytas neblaivus, automobilio dokumentus perrašė S. B. vardu. Kiek iki to laiko automobiliu, nors ir nebuvo sutvarkyti dokumentai, naudojosi S. B., neatsimena. Kai automobilis buvo sulaikytas, dar nebuvo sumokėti visi pinigai už jį. Naudotis S. B. jau buvo leidęs. Žino, kad automobilis 5-6 mėnesius stovėjo saugomoje aikštelėje. Nemano, kad automobilis galėjo tiek nuvertėti, kad jo vertė liktų tik 100 Lt. Automobilio kaina 100 Lt nėra reali. Techninės apžiūros automobilis nebuvo perėjęs, bet buvo tvarkingas. Automobiliui stovint lauke, gali užrūdyti koks nors guolis, ratas, „nusėsti“ akumuliatorius. Nežino, ar tai sunkiai pašalinami gedimai. Nemano, kad suremontuoti tai būtų brangu. Žino, kad šis automobilis buvo parduotas už 100 Lt. Tai nėra reali vertė. Netgi parduodant atsarginėms dalims, automobilis kainuotų daugiau. Dujinė įranga priduoda vertės automobiliui. Dujinė įranga buvo su patikra. Tai reiškė, kad ji buvo veikianti ir atitiko reikalavimus. Buvo su S. B. sutarę, kad už automobilį gaus 2500 Lt. Į sutartį įrašė kainą, kiek buvo likę sumokėti už automobilį. Mano, kad tokia sutartis yra teisinga.
Liudytojas G. J. parodė, kad nukentėjusysis S. B. yra jo pusbrolis. Datos, kada tai buvo, neatsimena. Važiavo jo pusbroliui priklausiusiu automobiliu RENAULT ESPACE Joniškyje Parko gatve, automobilį tuo metu vairavo S. B. Kartu su jai dar važiavo A. Ž.. Automobilį sustabdė policija ir jam buvo liepta eiti namo. Pusbrolį nusivedė policija. Jis nematė, kaip S. B. nustatė girtumą, išlipo iš automobilio ir išėjo namo. Jis nematė, kaip nutempė automobilį. Automobilis, kuriuo važiavo, buvo varomas benzinu ir dujomis. Tada važiavo iš močiutės, kuri gyvena Pakluonio gatvėje, Joniškio mieste. Jis nežinojo, kad S. B. tuo metu buvo išgėręs. Automobilio būklė atrodė gera, nes S. buvo sakęs, kad pusė detalių buvo pakeistos naujomis, tai: padangos, stabdžiai, greičių dėžė. Automobilis defektų kaip ir neturėjo, tik prie automobilio durelių buvo įbrėžimas ir vos vos nusilupę dažai. Automobilio salonas buvo tvarkingas. Variklio dangtis buvo tvarkingas. Nematė kaip automobilį nutempė. Po to momento, kai tada automobilį sustabdė policijos pareigūnai, S. B. automobiliu nebesinaudojo. S. B. jam papasakojo, kad automobilį tada nutempė. Apibraižymai automobilį vairuoti netrukdė. Neprisimena, kokie tuo metu buvo ratų diskai. Iki sulaikymo prieš 2-3 mėnesius buvo keistos detalės. Apie automobilio detalių keitimus žino iš pusbrolio. Jis jam pasipasakodavo, kokias detales keitė, kas buvo sulūžę. Kiek kainavo, nesakė, nes jis nesidomėjo. Po to, kai juos išlaipino, jis šios transporto priemonės nebematė. Nesidomėjo šio automobilio įsigijimo aplinkybėmis.
Liudytoja G. P. parodė, kad M. J. buvęs jos bendradarbis, I. K. žino, yra tekę bendrauti, su nukentėjusiuoju S. B. teko susidurti dėl bylos. Dirbo administratore antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje Joniškio skyriuje. Žino, kad buvo tokia vykdomoji byla, dėl kurios kreipėsi S. B., nes ten buvo uždėtas turto areštas. Taip pat žino, kad M. J. sakėsi pigiai įsigijęs automobilį, tai buvo RENAULT Espace markės automobilis. Tuo metu ji nežinojo, iš ko jį įsigijo ir už kiek. Nežino, ar tas automobilis buvo važiuojantis. Tuo automobiliu jai neteko pačiai važiuoti, dėl darbo reikalų turėjo tarnybinį automobilį. Byloje minimą automobilį jai teko vieną kartą matyti, jis buvo kieme. Toje vykdomojoje byloje jai neteko dokumentų matyti ar surašyti. M. J. neminėjo, už kiek jis nusipirko automobilį. Žinojo tik tiek, kad pigiai nusipirko, gal ir sau pirko, nebuvo joks kitas asmuo minimas, todėl numanė, kad nusipirko sau. Iki pamatant automobilį, buvo kalba, kad remontuoja automobilį, bet nežino, kokį. Paskui suprato, kad remontavo būtent tą automobilį. Automobilį matė vieną kartą stovintį prie kontoros durų. Areštuoti automobiliai būdavo parduodami retai, kadangi tokių automobilių nebūdavo. Nepamena, kad kas nors teirautųsi apie tą automobilį dėl jo pardavimo. Ji su M. J. dirbo kartu toje pačioje patalpoje antstolės V. Šimkienės kontoroje Joniškio skyriuje. To automobilio pardavimo aplinkybių nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jai buvo keista, kad M. J. vienas pats tvarko to automobilio pardavimo dokumentus. Paprastai darbais būdavo pasiskirstoma. Šiuo atveju ji nieko nedarė, viską darė pats M. J..
Liudytoja A. Ž. parodė, kad nukentėjusysis yra jos brolis S. B., kuris automobilį RENAULT Espace pirko iš kaimyno. Automobilis tamsiai žalios spalvos, didokas, važiuojantis, nesudaužytas, salonas normalus, jokių defektų nėra pastebėjusi. Tuo automobiliu žiemą važiavo ji, jos brolis ir pusbrolis turbūt į degalinę ir juos sustabdė policija. Ji nežino, ar brolis turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Jis tuo metu buvo blaivus. Jiems buvo liepta išlipti, eiti namo, brolis po kelių dienų pasakė, kad automobilį iš jo paėmė. juos išsodino, automobilio ji nebematė. Žino, kad nusipirkęs automobilį, brolis jį remontavo, tačiau ką jame remontavo, nežino.
Liudytoja K. G. (M.) parodė, kad M. J. yra buvęs jos bendradarbis, santykiai normalūs. 2009 m. spalio – lapkričio mėnesį M. J. atvažiavo į kontorą Šiauliuose Dvaro gatvėje automobiliu RENAULT Espace, žalios spalvos. Ji su bendradarbiais ėjo parūkyti, E. V. paklausė M. J., iš kur jis gavo naują automobilį, M. J. tada jiems papasakojo, kad automobilį įsigijo iš giminaičių ar pažįstamų už 500 Lt ar 1000 Lt, tiksliai neprisimena. Tą automobilį matė, teko juo važiuoti. Į galimus sugadinimus tuo metu neatkreipė dėmesio, nes trumpai mašinoje sėdėjo. Salonas atrodė normalus. 2010 m. žiemą į kontorą paskambino S. B., atsiliepė administratorė. E. V. sakė, kad automobilio kaina „gera“. To automobilio, prieš jį įsigyjant M. J., matyti neteko, kadangi vykdymą atliko kontoros Joniškio skyrius. Tuo automobiliu M. J. pas juos buvo atvažiavęs tik vieną kartą.
Liudytojas E. V. parodė, kad su M. J. yra kartu dirbę pas antstolę Vaivą Šimkienę, santykiai su juo buvo darbiniai, nesipyko. Jis dirbo pas antstolę Vaivą Šimkienę antstolės kontoroje Šiauliuose, o M. J. dirbo Joniškyje. Žino, kad M. J. turėjo automobilius FIAT bei RENAULT. Žino, kad turėjo ir RENAULT Espace automobilį, atsimena, kad automobilį RENAULT Espace buvo matęs vieną kartą stovintį prie antstolės kontoros. Tuo metu lauke stovėjo keletas kontoros darbuotojų – K. M., M. J. ir dar kažkas, - rūkė, jis priėjo prie jų ir buvo kalba apie automobilį. Atrodo, kad tas automobilis buvo žalios spalvos, vienatūris. Nepamena, ar M. J. sakė, iš ko ir už kiek pirko automobilį. Mašina pasirodė tikrai nenauja, ją matė stovinčią už kelių metrų. Jeigu prašyta, kad jam M. J. sakė, kad automobilį pirko už 1000 Lt, tai šiuos parodymus tvirtinu (I tomas, b. l. 128). Ar automobilio kaina 1000 Lt yra didelė, gali pasakyti, kad automobilio kaina priklauso nuo metų, nuo komplektacijos, nuo išvaizdos ir kitų dalykų. Kaina jam pasirodė kaip kaina. Jis nelabai nusimano automobilių kainose, dėl remonto automobilį į servisą varo, todėl negali vertinti šio automobilio kainos. Pamatęs automobilį, pagalvojo, kad ir jam reiktų tokio automobilio. Tokia mintis kilo dėl automobilio dydžio. Neatsimena, ką sakė M. J., iš kur įsigijo automobilį. Apie kilusį dėl automobilio konfliktą sužinojo iš antstolės Vaivos Šimkienės, apie tai su kaltinamuoju kalbėti neteko. Santykiai su M. J. dabar yra darbiniai. Turi savo įmonę. Jeigu jam yra įsiskolinę, tai neša išieškojimą vykdyti antstoliui M. J.. Jo darbo vieta yra toje pačioje vietoje kaip ir antstolio M. J., bet bendrauja tik tiek, kad per savaitę gal porą kartų išeina kartu parūkyti ir viskas. Bendrauja retai dėl mano užimtumo. Su kaltinamuoju M. J. apie tai, dėl ko jis kaltinamas, nekalbėjo. Anksčiau duotų savo parodymų neatsimena, kadangi juos davė prieš dvejus metus, prieš pasirašydamas po savo parodymais, juos perskaitė ne iki galo, todėl nežino, kas ten yra parašyta. Nori, kad mano parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, būtų pagarsinti (I tomas, b. l. 127-128). Jo klausė, kokia galėtų būti mašinos vertė, atsimena, kad jis atsakė, jog nėra mašinų vertės nustatymo ekspertas. Gali būti, kad M. J. jam sakė, kad mašiną pirko už 1000 Lt. Automobilį apžiūrėjo iš tolo, nebuvo netgi arčiau priėjęs. Sakė, kad ir jis norėtų tokios mašinos. Automobilio prieš jo realizavimą jam matyti neteko. Negali pasakyti, kiek į jį buvo investuota. Apie iškilusius nesklandumus sužinojo, kai telefonu paskambino vaikinas, jis pradėjo šaukti, su juo kalbėjo antstolė, o po to antstolė pakalbėjusi pasakė, kad kilo kažkokia nesąmonė dėl M. J. veiksmų. Jis daugiau nelabai kišosi, nes jam buvo neaktualu. Vėliau antstolė papasakojo situaciją. M., kas įvyko, nebeklausė. Žino, kad situacija tokia, kad M. pasiėmė mašiną, kažką apgavo ar neapgavo dėl to. M. J., kad automobilį pirko iš pažįstamo, sakė ne jam vienam, o kai buvo keturiese. Būna, kad kai ateina žmogus, prašymus jam padiktuoja. Pavieniai atvejai pasitaikydavo, kad prašymą atspausdindavo kompiuteriu patys, o žmogus pasirašydavo. Byloje minimo automobilio valstybinių numerių neatsimena. Dabar kieme stovi kitas M. J. automobilis RENAULT, raudonos spalvos. Kad M. J. turėjo būtent tokius automobilius – FIAT, RENAULT, - sakė todėl, kad jį matė važiuojantį tokiais automobiliais.
Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamąjį galbūt yra mačiusi banke, kur jau trejus metus nedirba, kadangi augina vaikus, yra vaiko priežiūros atostogose. Savo ankstesnių parodymų šioje byloje neprisimena, nes daug laiko praėjo, laikosi anksčiau duotų parodymų. Maždaug nuo 2002 metų dirbo AB „Swedbanke“ Joniškio klientų aptarnavimo centre klientų aptarnavimo specialiste. Dėl šios bylos gali paaiškinti, kad buvo atlikta eilinė, niekuo neišsiskirianti bankinė operacija. Buvo išrašytas nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus- tai buvo grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą. Klientas nurodo sąskaitą, pateikia savo duomenis ir jie įneša pinigus. Atlikdamas šią operaciją, tai yra, išrašant nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, klientas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, pasas. Nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, operacija nėra atliekama. Ant nurodymo pervesti grynuosius pinigus pasirašo asmuo, kuris tuos pinigus įneša į nurodytą sąskaitą. Pavedimą užpildo banko darbuotojas. Pateikus kito asmens dokumentą, asmuo nebūtų aptarnaujamas, jie negali taip elgtis. Nebūna taip, kad sumaišytų vyro ir moters dokumentus, tai yra jeigu ateitų pinigus įneštų vyras, o atsineštų moters asmens dokumentą. Pagal taisykles aptarnauti asmens su kito žmogaus dokumentais negalima. Sumokėti pinigus už kitą žmogų galima. Jeigu pinigus sumoka asmuo už kitą žmogų, tai ant pavedimo pasirašo pinigus įmokėjęs asmuo, tik detalėse įrašoma, už ką sumokama, kieno vardu. Mokėjimo nurodyme nurodoma sumokančiojo asmens vardas, pavardė. Būtų padarytas pažeidimas, jeigu pasirašytų kitas asmuo. Neatvykus klientui, bet su juo pavyzdžiui, telefonu suderinus, nėra galima atlikti tokią operaciją. Tai būtų darbo drausmės pažeidimas. Dėl klientų aptarnavimo tokia yra nustatyta tvarka, už kurią pasirašo. Ji tikrai apie šį atvejį nieko neatsimena, kas įmokėjo pinigus, filmuota medžiaga saugoma tris mėnesius. Kai ateina klientas ir užpildo dokumentus, pasižiūri, ką klientas surašė, ar sutampa duomenys su jo asmens dokumentu. Kvito, dėl kurio čia kyla ginčas, kopiją ikiteisminio tyrimo metu jai buvo rodoma. Sutinka, kad aš pasirašė kvitą, tai jos atlikta operacija. Pripažįsta, kad byloje minima operacija buvo mano atlikta, tačiau apie ją nieko konkretaus neatsimena, kadangi per dieną aptarnauja po 50 ir daugiau žmonių, o ši operacija niekuo nebuvo išskirtinė. M. J. įsiminė iš matymo, kadangi jis į banką ateidavo vykdyti bankinių operacijų. Jo pavardę sužinojo tik dabar. Kažkada M. J. jai buvo pateikęs savo pažymėjimą, iš kurio suprato, kad jis dirba kažką pas antstolius. Tiki, kad šiuo atveju bankinė operacija vyko pagal nustatytą tvarką. Mano, kad nebuvo įmanoma, kad ateitų vyras, o dokumentus surašytų moters vardu. Turėjo dokumentą pasirašyti tas pats, pas juos atvykęs, asmuo (III tomas, 32-33 bylos lapai). Tiki, kad darbo tvarkos nepažeidė ir kad pasirašė tas asmuo, kieno vardu yra parašas. Negalėjo būti, kad atėjo vienas pilietis ir pasirašė vietoje kito.
Liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirbo autoservise UAB „Kestena“, bet per dieną remontuodavau po 5-7 mašinas ir nelabai atsimena, S. B. mašinai darė. S. B. buvo pas jį buvo atvažiavęs, atrodo, kad žalios spalvos automobiliu RENAULT ESPACE, žino, kad automobilį remontavo. Anksčiau viską geriau prisiminė, tvirtina savo anksčiau duotus parodymus. S. B. automobilis buvo važiuojantis. Atrodo, kad teko išimti greičių dėžę ir remontavo sankabą. Didelių problemų automobilyje nesimatė, negali pasakyti, ar automobilis iki autoserviso atvažiavo, ar buvo atitemptas. Žmogus buvo prašęs remontuoti tik sankabą, kitų gedimų netikrino, nežino, atrodo, kad teko išimti greičių dėžę ,po to automobilio nebematė (III tomas, 19-20 bylos lapai).
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, juos siejo darbo santykiai. Jis dirba UAB „Joniškio spedicija“, pas juos būdavo sulaikytų mašinų saugojimo aikštelėje. Kai atveždavo sulaikytas mašinas, jis jas priimdavo ir išduodavo, kai jas atsiimdavo. Antstolės padėjėjas M. J. kontroliuodavo tą mašinų saugojimą – kurios mašinos užsibūna per ilgai, kurių mašinų savininkai nesumoka policijai baudų. Savo duotus parodymus mažai prisimena. Atrakino vartus, nukentėjusysis apžiūrėjo tą mašiną su antstoliu M. J., jie pasišnekėjo kažką, jie išėjo, o jis užrakino vartus. Tvirtina anksčiau duotus parodymus. Atsimena, kad automobilis RENAULT Espace šioje aikštelėje prastovėjo gana ilgai, apie metus laiko. Automobiliui aikštelėje tiek ilgai stovint, jis tampa problemiškas, praranda vertę. Automobilio saugojimas mėnesiui kainuoja apie 500 Lt, per metus susidaro tokia suma, kurios automobilis nėra vertas. Tokiu atveju jie pradeda ieškoti savininko ir rūpinasi automobilį grąžinti, kad padengtų išlaidas. Nuvažiavo pas savininką į namus. Už keleto dienų į automobilių saugojimo aikštelę atvyko savininkas S. B. Automobilio saugojimo kainą turėjo paskaičiuoti buhalterija. Galėjo būti paskaičiuota apie 300 Lt. Juos turėjo sumokėti savininkas, kad automobilis jam būtų grąžintas. Po keleto dienų atvažiavo antstolės padėjėjas M. J., jis pasakė, kad automobilis areštuotas ir pereina antstolio žinion. Jie su automobilio savininku pradėjo kalbėtis, jis tame pokalbyje nedalyvavo. Mano, kad jie kažką susitarė, buvo paduoti dokumentai, kad automobilį pasiima antstolis. Priėmimo - perdavimo akte turbūt nepasirašė niekas, jie tos grafos nepildo. Už automobilio saugojimą negauna nei cento, jeigu automobilį pasiima antstolis. Kaip išvažiavo antstolis, jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.(b. l. 119) .Dėl to, kad matė, kaip M. J. išvažiavo automobiliu iš aikštelės, užrašydami policijoje galbūt suklydo, nes M. J. išvažiuojant iš aikštelės jis nedalyvavo. Prieš tai automobilis buvo bandomas užvesti, neužsivedė. Jis pasakė sargams, kad atvažiuos antstolės padėjėjas ir automobilį pasiims. Iš pradžių antstolės padėjėjui užvesti automobilio nepavyko. Kaip jis kitą dieną tuo automobiliu išvažiavo iš aikštelės, jis nematė, nes tai buvo savaitgalis, jis nedirbo. Sargai sakė, kad automobilį atidavė jo nurodytam žmogui. Iš viso pas juos dirba keturi sargai. Kiti duomenys apklausoje užrašyti teisingai. Aikštelėje automobilis stovėjo apie metus, mano, kad automobilis buvo nevažiuojantis. Išeina, kad apklausoje melavo, kad automobilis buvo važiuojantis. Tą automobilį teko iš aikštelės ištraukti, jis nevažiavo. Pravažiavimas buvo užgriozdintas kitais automobiliais, buvo bandyta automobilį užkurti, jis nesikūrė. Kaip automobilis kitą dieną užsikūrė, nežino. Antstoliui automobilį atidavė kaip valstybės tarnautojui. Jam nerūpėjo, kodėl jis norėjo pasiimti automobilį. Turto arešto akto jam antstolės padėjėjas nerodė. Nežino, kas buvo automobilio pasiėmimo dieną jo savininkas. Jeigu atsakingas valstybės tarnautojas pasirašo, kad mašina areštuota, jam nekyla klausimų ir noro tikrinti informaciją. Už saugomas transporto priemones atsako. Nesidomėjo užrašu ant dokumentų „parduota“, jo netgi nematė. Reali minimos transporto priemonės vertė galėjo būti apie 1500 Lt. S. B. ir antstolio padėjėjas buvo susitikę pas jį aikštelėje ir kalbėjosi. Jis tuo metu užrakino duris ir nuėjo dirbti savo darbų. Tą patvirtina. Kelių policija davė transporto priemonės savininko adresą, jis ir nuvažiavo, pakalbėjo su automobilio savininko žmona ar sugyventine. Jis pats to automobilio pirkti nenorėjo. Niekas nereiškė pretenzijų, kad automobilį atidavė antstolio padėjėjui. Ištraukiant automobilį iš prigrūstos saugojimo aikštelės, dalyvavo daug žmonių. Tą pačią dieną ir buvo bandyta automobilį užvesti. Buvo taip, kad kalbėta apie 1000 Lt mokėjimą dalimis. Mašinos stovėjimas būtų kainavęs 3500 Lt, todėl tikrai prašyta sumokėti 1000 Lt, kad mašina galėtų toliau stovėti pas juos. Jis tame pokalbyje nedalyvavo, kalbėta buvo su viršininku (III tomas, 17-18 bylos lapai).
Liudytojas T. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, juos sieja dalykiniai santykiai, dabar yra kolegos. Anksčiau M. J. dirbo pas antstolę Vaivą Šimkienę. 2009 m. rudenį, rugsėjo mėnesį, pavadavo antstolę Vaivą Šimkienę ir pasirašinėjo įvairius dokumentus. Jam buvo pateikta vykdomoji byla su pardavimo aktu. Tuo pačiu pasirašyti buvo pateikta daugiau dokumentų. Peržiūrėjęs bylą, nematė kliūčių pasirašyti, buvo nurodyta, kad RENAULT automobilis yra su įvairiais defektais, pats skolininkas buvo siūlęs parduoti už šią kainą. Teismas patvirtino pardavimo aktą. Automobilis parduotas už 100 Lt, šios lėšos paskirstytos vykdymo išlaidoms apmokėti. Lėšų skirstymas vyksta po akto patvirtinimo. Pavadavimo metu dokumentus suruošė antstolės V. Šimkienės padėjėjai, pasirašė juos jis. Jam paduodavo šūsnį dokumentų ir jis juos pasirašydavo, buvo prašęs blanke įrašyti jo vardą ir pavardę. Pagal sudarytą tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir antstolių kontoros sutartį pirmiausia dengiamos išieškojimo vykdymo išlaidos, todėl gautos lėšos taip paskirstytos. Dar tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 758 straipsnyje. Skirstymo tvarka numatyta ir instrukcijoje. Automobilio įvertinimas jam klausimų nekėlė, kadangi automobilis nenaujas. Jo praktikoje automobilių už 100 Lt nepasitaikė, bet už 200 Lt buvo, tačiau automobilis automobiliui nelygus. Paties parduodamo automobilio nematė, vadovavosi vykdomosios bylos medžiaga, teisinių pažeidimų ten nematė. Skolininkas pats dalyvavo apžiūrint automobilį, pats pasiūlė parduoti už tokią sumą, jis priėmė tokį sprendimą, už kiek parduoti. Antstolė V.Šimkienė apie būsimą šio automobilio pardavimą jo neinformavo. Jis skolininko pasiūlytu pirkėju nesidomėjo. Paprastai pirkėją į kontorą atsiveda skolininkas. Paprastai pirkėjai teiraujasi, kai yra viešai paskelbtos varžytinės. Jeigu automobilis yra įvertintas 100 Lt, jis turėtų būti su žymiais defektais, nevažiuojantis. Dokumentuose nenurodoma informacija apie automobilio negalėjimo važiuoti priežastis. Vertinimo akte ar apžiūros akte, turėjo būti nurodyta nevažiavimo priežastis. Tas jo minimas įvertinimo aktas galbūt byloje vadinamas apžiūros aktu. Patvarkymas dėl arešto akto patikslinimo yra šioje byloje, surašytas 2009-09-18. Buvo surašytas turto arešto aktas, po to, remiantis LR CPK 681 straipsniu, iškilus abejonėms dėl turto vertės, antstolis ar antstolio padėjėjas gali patikslinti turto vertę. Turi būti pirminis dokumentas, kuriuo turto vertė nustatyta arba visai nebuvo nustatyta, todėl ją reikia patikslinti. Remiantis tuo pačiu CPK straipsniu, leidžiama iš karto turto neįvertinti, paskui vertę patikslinti. Nedalyvavo surašant minėtą patvarkymą. Apžiūrimas turtas ir tikslinama vertė. Jeigu vertė anksčiau nebuvo nurodyta, situacija nesikeičia. Kad vertė nenustatyta, turi būti nurodyta turto arešto akte, paskui dokumentas tikslinamas. Patvarkymu ir buvo nustatyta turto vertė. Skolininkas su pirkėja galėjo dėl pardavimo pasirašyti ne kartu. Prieš pasirašant pirkėjui, patikslinami jo asmens duomenys. Pirkėjo asmenybė nustatoma pagal asmens dokumentus, asmenybę gali nustatyti ir antstolio padėjėjai. Antstolis daro sprendimus, remdamasis padėjėjo surinkta informacija. Jis šioje byloje skolininko ir pirkėjos nematė. Išieškotojo interesus baudų išieškojime, kai išieškotojas yra valstybė, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Paprastai Valstybinei mokesčių inspekcijai pardavimo akto kopija yra siunčiama. Jeigu šiuo atveju kopija nebuvo siunčiama, gal tai kontoros praktika tokia. Pasitikėjo antstolės padėjėju M. J., dokumentus pasirašyti pateikė jis. Antstolė Vaiva Šimkienė savo atostogų metu pasirašyti negalėjo, negalėjo kažkur kištis, kokius nors veiksmus atlikinėti. Apribojimai antstolio padėjėjui pirkti turtą per antstolių kontorą numatyti LR CPK 709 straipsnyje („Varžytynėse neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai“). Mano, šis straipsnis apima visus priverstinius pardavimus. Valstybinė mokesčių inspekcija apie parduotą turtą informuojama pasirašius pirkimo-pardavimo aktą. Nepatvirtintas aktas turėtų būti išsiųstas proceso šalims 20 dienų iki patvirtinant. Turėjo būti išsiųstas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Skolininkas dėl įvertinimo neprieštaravo, dokumentai byloje buvo tvarkingi. Skolininko susipažinimas su verte yra jo sutikimas už tokią kainą parduoti. Nebūtinai turi vadovautis prieš tai vykusio sandorio duomenimis, turi būti nustatoma rinkos kaina. Laikui bėgant, automobilio kaina mažėja. Turtas vertinamas lyginamuoju būdu. Skolininkas procese dalyvavo, buvo supažindintas su vertinimu, todėl dėl vertės abejonių nekilo. Jis, remdamasis CPK nuostatomis, pasirašydamas aktą pažeidimų nematė. Jeigu pasitvirtintų tai, kad turto pardavimo aktas yra suklastotas, tai asmeniškai jo vardą pažemintų. Jeigu taip būtų, kad įtarimai M. J. atžvilgiu pasitvirtintų, jaustųsi apgautas. Pavaduodamas antstolę V. Šimkienę, atliko visas antstolio funkcijas. Jam pavaduojant antstolę, jo atsakomybė yra visiška. Nesvarbu, kokioje kontoroje dirbo, atsakomybė lieka ta pati, jeigu jis deda parašus . Privalėjo pažiūrėti, kokie yra pas jį dokumentai, jis savo parašu atsako už dokumentų tikrumą. Konkrečiai tą bylą jis vartė. Paprastai daugiausia skundų būna, kai parduodamas turtas. Pardavimo bylas jis tikrai tikrina. Šią bylą jis tikrino, žiūrėjo, kad būtų įvertinimai. Jam nebuvo prie ko toje byloje prikibti. Byloje buvo skolininko sutikimas, jis pats prašė už tokią kainą automobilį parduoti. Dabar neatsimena bylos duomenų, kas ten ir kaip buvo parašyta. Atsimena, kad dokumentuose buvo parašyta, kad automobilis yra nevažiuojantis. Byloje buvo apžiūros aktas. Buvo nurodyta automobilio būklė tai dienai. Kokia ji buvo prieš tai, kai automobilis buvo paimtas, nežino. Jis vadovavosi turto įvertinimo patvarkymu, kur buvo nustatyta kaina. Automobilio būklė keičiasi, priklausomai nuo naudojimosi, stovėjimo aikštelėje. Matė, kad pardavimo momentu automobilis buvo nevažiuojantis. Antstolis privalo siekti parduoti turtą už rinkos kainą. Antstolio atlyginimas priklauso nuo realizuoto turto vertės. Negali pasakyti, ar savo kontoroje šį automobilį būtų pardavęs už tokią kainą. Apie automobilio areštą Turto arešto aktų registrui tuo metu buvo pranešama, išsiunčiant faksu nutartį, ne vėliau kaip kitą dieną, gali būti, kad per 24 valandas. Turto arešto aktų registras apie turto arešto akto patikslinimą informuojamas ta pačia tvarka. Nežino, kodėl šioje vykdomojoje byloje Turto arešto aktų registras nebuvo informuotas apie pakeistą turto vertę. Už informacijos neperdavimą Turto arešto aktų registrui atsako asmuo, surašęs turto arešto patikslinimą. Šiuo atveju tai būtų M. J. Jei tą pačią dieną, kai buvo surašytas turto arešto patikslinimas, jis pradėjo pavaduoti antstolę, tokiu atveju tai jis turėjo kontroliuoti vykdymą. Jeigu patikslinimas dėl turto arešto nebuvo išsiųstas Turto arešto aktų registrui, tai yra pažeidimas. Patikslinimas turėjo būti išsiųstas. Jis neturėjo pagrindo nepasitikėti antstolio padėjėju M. J., neturėjo išankstinės informacijos, kad tai gali būti nepatikimas asmuo. 2009-10-12 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo ruošė ne jis, kiek atsimena, galėjo paruošti padėjėjas M. J., nors to konkrečiai pasakyti negali. Valstybė yra atleista nuo vykdymo išlaidų mokėjimo, todėl šiuo atveju valstybė nenukentėjo. Pirmiausia „dengiamos“ išlaidos, nuo kurių buvo atleista arba mokėjimas buvo atidėtas. Matė, kad šioje vykdomojoje byloje valstybės naudai nebuvo nė lito išieškota. Dėl valstybės informavimo apie parduodamą turtą klausimą turėjo sutvarkyti kontoros darbuotojai. Ar informavo, pasidomėti turėjo atsakingas asmuo. Šiuo atveju tai buvo jis. Valstybė turėjo galimybę ginčyti parduodamo turto vertę, jeigu apie tai buvo išsiųstas laiškas. Ar toks laiškas buvo išsiųstas, jis nežino. Skolininkas gali pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, gali surašyti skundą dėl antstolio ar antstolio padėjėjo veiksmų.2009 metais, jeigu būtų iškilęs klausimas dėl turto įvertinimo, skolininkas turėjo rašyti prieštaravimus, jeigu prieštaravimai priimami, antstolis gali skirti ekspertizę automobilio rinkos kainai nustatyti. Jeigu antstolis nesutinka, mano, kad kaina yra tinkama, skolininkas jo veiksmus gali skųsti teismui. Šiame vykdymo procese skolininkas savo galimybėmis ir teisėmis, ginčydamas turto vertę, nepasinaudojo. Šiuo atveju, jeigu iškyla klausimai dėl išieškotos sumos, tarkime, jeigu buvo galimybė automobilį parduoti už 200 Lt, o buvo parduotas už 100 Lt, skolininkas turėtų pateikti ieškinį teisme dėl sandorio panaikinimo. Šiuo metu yra Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sandoriai paprastai nenaikinami, o priteisinėjama žala. Galutinį sprendimą, realizuojant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, tuo metu, kai visa tai vyko, priimdavo teismas. Teismo vaidmuo šiuo atveju yra toks pat kaip ir antstolio. Teismas, gavęs bylos medžiagą, turi viską patikrinti neformaliai ir, remiantis bylos medžiaga, priimti sprendimą. Po teismo patvirtinimo sandoris įsigalioja. Jeigu teismui kyla abejonių dėl sandorio patvirtinimo, teismas į posėdį gali iškviesti vykdymo proceso dalyvius, šalis. Jeigu teismas patvirtina turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tai paprastai išsprendžiama rezoliucija. Jeigu teismas atsisakydavo patvirtinti, priimdavo nutartį su joje išdėstytais motyvais. Mano, kad ir teismui gali būti užduodami tie patys klausimai dėl sandorio vertės, ar dėl to teismui nekilo abejonių, ir panašiai. Kitą antstolį pavaduoja ribotą laiką ir ten esančios tvarkos nesiima keisti, nedaro kardinalių pakeitimų. Nežino, kokia buvo praktika antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos informavimo apie priimamus sprendimus, kai išieškotojas yra valstybė, mano, kad jie vadovaujasi įstatymuose nustatyta tvarka, kad visi procesiniai dokumentai turi būti siunčiami proceso šalims. Jam dirbant savo kontoroje, iš Mokesčių inspekcijos nebuvo išreikšta valios, kad jiems nereikia siųsti dokumentų. Gal ir buvo ką užsiminę, kad tokių dokumentų dėl baudų išieškojimo jie neturi kur dėti, bet jis gerai neatsimena. Savo kontoroje, jeigu jo padėjėjas taip būtų sutvarkęs dokumentus, mano, būtų patvirtinęs turto pardavimo aktą. Jam neteko susidurti, kad teismai neperduotų vykdyti nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių į Turto arešto aktų registrą, kol nesurašys turto aprašo. Jam nėra žinoma, kad 2008-2009 m. antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje nebūdavo užregistruojami pranešimai apie išsiuntimą į Turto arešto aktų registrą dėl fakso gedimo, kad dokumentai nepasiekdavo Turto arešto aktų registro.
Liudytojas S. R. parodė, kad kaltinamasis anksčiau dirbo antstolės Vaivos Šimkienės padėjėju. S. R. dirba Joniškio rajono apylinkės teisme, teisėjo pareigose. Jam buvo pateikta tokia byla, galėjo būti 2009 metų ruduo, dėl turto pardavimo akto patirtinimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Buvo siūlomas parduoti automobilis RENAULT ESPACE, jo pagaminimo metų nebeprisimena, automobilis pasiūlytam pirkėjui buvo parduotas už 100 Lt. Buvo surašytas patikslinimas dėl turto arešto akto, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis yra nevažiuojantis (galima suprasti – netinkamas eksploatacijai), nurodyti sugadinimai.Pirmiausia skolininko interesas yra savo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą parduoti už kuo didesnę kainą. Jeigu skolininką kaina tenkina, teismui nekyla abejonės dėl daikto rinkos vertės, teismas ir priėmė atitinkamą sprendimą. Jeigu būtų kilę abejonės dėl parduodamo turto kainos, teismas nebūtų tvirtinęs tokio akto. Jeigu teismui pateikta medžiaga įrodo, kad automobilis yra praktiškai bevertis, tai teismas neapžiūri paties daikto, nes tai yra antstolio pareiga, skolininko pareiga, paties pirkėjo pareiga, kuris perka pasiūlytą daiktą. Teismas išanalizuoja surinktus įrodymus ir aktą patvirtina arba prašymą atmeta. Vykdomosios bylos medžiaga jam leido priimti tokį sprendimą, konkrečiai toks dokumentas buvo turto arešto akto patikslinimas, ten buvo nurodyti visi sugadinimai, nurodyta, kad automobilis yra nevažiuojantis – ne sugedęs ar kažkoks, bet nevažiuojantis, kas leidžia daryti prielaidą, kad jis nebetinkamas naudojimui, galbūt tik tinkamas utilizavimui. RENAULT ESPACE yra išskirtinis automobilis, kad jame yra mažai metalo, jame daugiau plastiko. Metalas dar turi vertę rinkoje, o plastikas – ne. Jo buvo priimtas nutarimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinio teisės pažeidimo byloje automobilio savininką pripažinti kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, bet nuo pažeidimo padarymo datos, tai yra automobilio patalpinimo į tam tikrą saugojimo vietą , buvo praėję virš pusės metų laiko, taigi – su automobiliu buvo galėję nutikti daugelis dalykų, jis galėjo būti negrįžtamai sugadintas ar pakeistas ar rekonstruotas, išardytas ar panašiai. Administracinėje teisės pažeidimo byloje kažkokių automobilio sugadinimų nebuvo nurodyta, tačiau turto arešto patikslinime nurodyti sugadinimai, kurie jam nesukėlė abejonės, kad automobilis yra sugadintas. Negali pasakyti, ar saugant automobilį, kažkas galėjo jį sugadinti ar išardyti. Nežinojo tos aplinkybės, kad automobilis buvo laikomas saugomoje aikštelėje. Nustatydamas automobilio vertę, antstolis turėjo jį apžiūrėti. Kadangi jis nurodė sugadinimus, susidarė įspūdis, kad jis apžiūrėjo automobilį. Nurodymas, kad automobilis yra nevažiuojantis, yra paprastai suprantamas, kad jis nepataisomai sugadintas. Jeigu jam būtų žinoma tai, kas žinoma dabar, kad pakeitus kai kurias detales, investavus apie 600 Lt, automobilis tapo tinkamu važiuoti, toks turto pardavimo aktas nebūtų buvęs patvirtintas.
Iš 2010-02-10 S. B. prašymo matyti, kad jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228str.1d. dėl M. J. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pagal LR BK 300str.1d. dėl žinomai neteisingų duomenų įrašymo į oficialius dokumentus (t.1.,b.l.8-12).
Iš S. B. 2010-01-29 rašto matyti, kad jis kreipėsi į antstolę V.Šimkienę, siekdamas išsiaiškinti dėl jo automobilio pardavimo už 100Lt (t.1.,b.l.14-15).
Iš vykdomosios bylos Nr. 71-1163/09 kopijos (t.1.,b.l. 16-34) matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismas antstolei V.Šimkienei nusiuntė 2009-03-02 nutarimo kopiją iš administracinės bylos Nr. A2.6-166-645/ 2009 dėl 4200Lt išieškojimo iš S. B. į valstybės biudžetą. 2009-05-05 buvo priimtas antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, padaryti užklausimai, iš VĮ „Regitros“ pažymos matyti, kad S. B. nuo 2009-04-30 priklauso automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai-1992m., spalva-žalia.2009-07-22 antstolio padėjėjas M. J. surašė S. B. turto arešto aktą, buvo areštuotas automobilis RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), daikto vertė –nenustatyta. Areštas buvo įregistruotas areštų registre, apribojimo pradžia 2009-07-22. 2009-09-18 antstolės padėjėjas M. J. surašė patvarkymą dėl arešto akto patikslinimo, kuriame nurodė automobilio RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. B., vertę-100Lt.( transporto priemonė neužsiveda, nusilupinėję dažai, sulaužyta vidaus apdaila, durelių kampas sulaužytas, nevažiuojanti).S. B. su šiuo patvarkymu susipažino 2009-09-18 pasirašydamas ant jo. Arešto aktą patikslinti pavesta Centrinei hipotekos įstaigai. S. B. 2009-09-18 pateikė antstolei prašymą: už jo skolą areštuotą automobilį RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti jo pasiūlytam pirkėjui I. K. už 2009-09-18 patvarkymu nustatytą kainą (100Lt).Iš nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad 2009-09-21 mokėtojas I. K. gavėjui antstolei Vaivai Šimkienei pervedė 100Lt už perkamą turtą, prie mokėtojos I. K. pavardės yra parašas. Banko darbuotoja E. B.. 2009-09-10 LR Teisingumo ministro įsakymu antstolę V.Šimkienę jos atostogų laikotarpiu nuo 2009-09-21 iki 2009-10-21 buvo pavesta pavaduoti antstoliui T. U..2009-09-21 buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kurį pasirašė pavaduojantis antstolis T. U. ir pirkėja I. K.. Šį aktą 2009-10-12 patvirtino Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas S. R.. 2009-10-12 antstolės padėjėjas M. J. priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo automobiliui RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimas pavestas Centrinei hipotekos įstaigai. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolė V.Šimkienė iš S. B. išieškotas lėšas 100Lt, kurias sumokėjo I. K., paskyrė vykdymo išlaidų padengimui.
2010 m. gegužės 5 d. poėmio protokole nurodyta, kad iš "Swedbank" AB Joniškio KAC patalpose paimtas 2009 m. rugsėjo 21 d. nurodymas pervesti pinigus kvitas Nr. 2009 09 21 00334884,pasirašytas I. K. parašu (t.1.,b.l.43-44).
Iš 2009-02-14 transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB“Joniškio spedicija“ buvo perduotas S. B. automobilis RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini).Šiame akte yra antstolio padėjėjo M. J. įrašas „parduota“ ir parašas (t.1.,b.l.46)
Iš automobilio registracijos liudijimo C 548850, informacijos iš REGITROS matyti ,kad automobilis RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K. nuo 2009-10-14 (t.1.,b.l.48,82).
Iš liudijimo matyti, kad I. K. mokėsi ir baigė mokymo kursą B kategorija teorija ir praktinis vairavimas 2009-10-26-2010-04-15 (t.1.,b.l.55).
Iš automobilio RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-10-7 apžiūros protokolo matyti, kad automobilio tyčinio apgadinimo požymių nenustatyta (t.1.,b.l.56-60).
Iš Centrinės hipotekos įstaigos raštų matyti ,kad antstolės padėjėjo M. J. 2009-07-22 turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 71-1163/09MJ, kuriuo areštuota S. B. priklausanti transporto priemonė, valst.nr. (duomenys neskelbtini), Turto arešto aktų registre buvo gautas ir įregistruotas 2009-07-22.2009-10-22 buvo gautas M. J. 2009-10-12 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 71-SV/07MJ dėl visų minėtai transporto priemonei taikytų areštų panaikinimo ir 2009-09-12 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Šių dokumentų pagrindu 2009-10-22 turto arešto aktas Nr. 0509003434 išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. 2009-09-18 patvarkymas dėl 2009-07-22 turto arešto akto patikslinimo registre nebuvo gautas (t.1.,b.l.76,t.4.,b.l.18-20).
Iš VMI rašto apie rekomenduojamas automobilių rinkos kainas ir VšĮ „EMPREKIS“ pažymos matyti, kad RENAULT ESPACE 1992m kaina 2010m 3058, su PVM 3700Lt (t.1.,b.l.80-81).
Iš informacijos iš „REGITROS“ matyti, kad M. J. priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1.,b.l.83).
2010 m. rugsėjo 28 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš liudytojo A. M. paimtas transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas Nr. 421, kuriame grafoje "transporto priemonę gavau" įtariamojo M. J. spaudas ir parašas ( t.1.b. l. 53 ).
2010 m. balandžio 1 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo M. J. paimti automobilio RENAULT Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. C 548850, kuriame nurodyta, kad, automobilio RENAULT Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra I. K. (b. l. 1 t. 48).
Žemesnės instancijos teismas
2012-10-15 Rašysenos ekspertizės akte Nr. llŠ-177(12) nustatyta, kad tikėtina, jog rankraštinius įrašus, I. K.' AB banko ,SWEDBANK' 2009-09-21 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus skiltyje ,MOKĖTOJO VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS, IR ANTSPAUDAS " parašė M. J. Nustatyti ar I. K. vardu pasirašė M. J. ar kitas asmuo nebuvo galimybės (t.4.,b.l.94-96).
Iš transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties 2009-04-30 matyti, kad V. B. S. B. pardavė automobilį RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę įkainojo 100Lt (t.3.,b.l.49,t.4.,b.l.6).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2007-01-07 darbo sutarties Nr.13 matyti, kad antstolė Vaiva Šimkienė sudarė terminuotą darbo sutartį su M. J. antstolės asistento pareigoms, darbo sutartis įsigaliojo nuo 2007-01-09,darbo sutartis buvo pratęsta ir pakeista, nuo 2007-04-20 M. J. pervestas į antstolės padėjėjo pareigas, darbo sutartis nutraukta 2010-01-04 pagal LR DK 127str.1d. (t.4.,b.l.9-12).
Iš antstolės Vaivos Šimkienės įgaliojimo matyti, kad ji įgaliojo antstolės padėjėją M. J. vykdyti jos vardu jai pateiktus vykdomuosius dokumentus ir teismo pavedimus :areštuoti, aprašyti skolininko lėšas, turtą, turtines teises, įregistruoti bei panaikinti turto areštus, atlikti turto perdavimą ir kt (t.4.,b.l.13-14).
Žemesnės instancijos teismas
Iš TEO LT AB rašto matyti ,kad antstolės V.Šimkienės kontoros Joniškio skyriaus telefono linijos gedimai nuo 2009-09-17 iki 2009-10-01 nebuvo užfiksuoti, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) už skolą buvo atjungtas 2009-08-20, pajungtas 2009-10-06 .
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228str.2d.,300str.3d , yra įrodyta.
M. J. sąmoningai, t.y. tyčia, pažeisdamas kaltinime išvardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas asmeninės turtinės naudos , turėdamas tikslą žemesne nei rinkos kaina nupirkti areštuotą automobilį, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, tariamai S. B. automobilį pardavus I. K., neteisėtai įsigijo areštuotą automobilį ir juo naudojosi, tokiais savo veiksmais sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai bei padarė didelę žalą nukentėjusiojo konstitucinėms teisėms ir laisvėms bei padarė nukentėjusiajam didelę 4500 Lt turtinę žalą, be to padarė valstybei 4000 Lt turtinę žalą, nes ši suma kaip paskirta bauda administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo išieškota valstybės naudai, o taip pat padarė valstybei didelę neturtinę žalą .
Iš kaltinimo M. J. šalintina, kad jis savo veiksmais viršijo savo įgaliojimus, paliekant ,kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, ir dėl to didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai, veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Byloje nebuvo nustatyta, kad M. J. tokius veiksmus atliko. Iš kaltinimo M. J. šalintina, kad jis suklastojo 2009-09-18 „Patvarkymą dėl arešto akto patikslinimo“, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilis yra neužsivedantis, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ši aplinkybė ( automobilis neužsivedantis) duotoje situacijoje buvo teisinga, nes ,stovint saugojimo aikštelėje, automobilio akumuliatorius buvo nusilpęs, M. J. ir liudytojai taip pat patvirtino, kad tuo metu automobilis neužsivedė, jį teko partempti į Šiaulius, tačiau po remonto automobilis buvo M. J. naudojamas.
LR BK 300str.1d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro, žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą arba realizavimą. Nusikaltimas, numatytas LR BK 300str.3d. yra padaromas tiesiogine ir ( ar) netiesiogine tyčia. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Vienas iš dokumento suklastojimo būdu yra parašo padirbimas. Atsižvelgiant į LR BK 300str.1d. nusikaltimo sudėtį, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra tai, kad pats prašymo tekstas turi neatitikti asmens valios ( prašymo tekste būtų įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys). LR BK 300str.3d. numato , kad pagal šį įstatymą atsako tas kas padarė šio straipsnio 1d. ar 2d. numatytas veikas, jei dėl to buvo padaryta didelės žalos. Ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti nusikalstamos veikos padarinius-didelę žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Visais atvejais žala didelė, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, veika kvalifikuojama pagal LR BK 300str.3d. tada, kai dokumentą suklastojusio pareigūno nusikalstami veiksmai griauna pasitikėjimą valstybės tarnyba, jos įstaigų veikla, diskredituoja ir kompromituoja šias institucijas ,dėl ko valstybė patiria didelę žalą.
M. J. pagal LR BK 228str.2d. yra kaltinamas kaip asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, todėl gali būti LR BK 228str.subjektu.
LR Antstolių įstatymo, priimto 2002-05-09 įstatymu Nr.IX-876, 30str. nurodyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21str.2d. nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą ,įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Antstolio padėjėjas privalo laikytis darbo drausmė, Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimų, nepriekaištingai vykdyti antstolio pavedimus, elgtis taip, kad nežemintų antstolio vardo, apie pavedimo įvykdymą nedelsdamas pranešti antstoliui .To paties įstatymo 28str. numatyti privalomi reikalavimai antstolio padėjėjui: antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos LR pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. LR BK 230str.3d. nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Antstolio padėjėjas atitinka LR BK 230str.3d. nuostatas, nes pagal LR Antstolių įstatymo 30str. turi teisę veikti antstolio vardu, antstolio padėjėjas turi atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus, gali porimti privalomus įpareigojimus(patvarkymus), duoti nurodymus jam nepavaldiems , su juo darbo santykiais nesusijusiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-04 Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos Nr.2-2007 26p. nurodo, kad piktnaudžiavimas LR BK 228str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veikos principams, esmei ir turiniui.
LR BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais, t. y. vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje, arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai, veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Abu šie požymiai yra nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje padarytos turtinės žalos dydis sietinas ne tik su pinigine išraiška, bet ir su nukentėjusiojo S. B. turtine padėtimi. Dėl M. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjęs neteko savo turto, nebuvo išieškota valstybės naudai S. B. paskirta administracinė bauda, nukentėjęs savo turto netekimą vertina kaip didelę žalą, nes dėl tokių antstolio padėjėjo veiksmų jis neteko savo automobilio, buvo pažeista jo konstitucinė teisė- teisė į nuosavybę. Antstolė V. Šimkienė ir antstolis T. U. patvirtino, kad tokiais M. J. veiksmais buvo sumenkintas šios institucijos (antstolio) autoritetas, vardas, pasitikėjimas antstoliu kaip valstybės pareigūnu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei, todėl kaltinimas M. J. pagrįstai suformuluotas būtent taip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekis gauti bet kokio pobūdžio turtinės naudos tiek sau, tiek savo giminėms, šeimos nariams ir pan., o siekimas kitokios asmeninės naudos kaip siekis gauti neturtinio pobūdžio naudos. Piktnaudžiavimo vykdytojais pripažįstami tik specialaus subjekto požymius turintys asmenys valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys, taigi M. J. yra neginčijamai tinkamas subjektas šioje byloje. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, , juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo). Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, tačiau šioje byloje jis yra nustatytas, atsižvelgiant į žalos pobūdį, tai, kad pažeisti Konstitucijos ginami interesai, į kaltininko einamų pareigų svarbą . Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui .Šioje byloje nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką galbūt ir nėra didelė. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala pripažintina didele, nes ji patirta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Būtina veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį sąlyga – didėlės žalos požymio nustatymas kaltininko veikoje. Šis požymis M. J. veiksmuose nustatytas. Bylos duomenimis, žala buvo padaryta nukentėjusiajam S. B., nes M. J. neteisėtais veiksmais buvo pažeistas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje, ir nukentėjusysis prarado galimybę efektyviai įgyvendinti savo turtines teises. Be fiziniam asmeniui padarytos žalos, didelė neturtinė žala buvo padaryta ir valstybei. Valstybės interesai nukentėjo dėl to, kad savo neteisėtais veiksmais M. J. sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai. Didelė žala yra ir Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. reikalaujamas kvalifikuojantis požymis ir abiem atvejais šioje baudžiamojoje byloje jis yra nustatytas.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta ir visi įrodymai patvirtina, kad antstolio padėjėjas M. J. veikė savo asmeniniai, savanaudiškais interesais, siekdamas turtinės naudos sau, veikė tiesiogine tyčia (suklastojo dokumentus), tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nukentėjusiajam padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala (neteko automobilio, neteko pasitikėjimo antstoliais ir antstolių kontora) ,be fiziniam asmeniui padarytos žalos , turtinė ir didelė neturtinė žala padaryta ir valstybei nes visiškai nebuvo išieškota 4000 Lt suma valstybei dėl paskirtos administracinės baudos, taip veikdamas jis pažeidė ir LR ATPK 303 str., 304, 314 str. reikalavimus, elgėsi nesąžiningai, nesiėmė priemonių apginti nukentėjusio teises ir interesus, pažeidė CPK 681 str. reikalavimą areštuojant turtą jį įkainoti rinkos kainomis, neišsiuntė turto arešto akto ir arešto akto patikslinimo įstatymo nustatyta tvarka arešto akto registro tvarkytojui, nesilaikė pagrindinių jo veiklai keliamų reikalavimų, numatytų Antstolių įstatymo 3, 30 str.2d.
Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Bylos duomenimis, M. J. neteisėtuose veiksmuose įrodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – tikslas gauti turtinės naudos. Bylos medžiaga patvirtina, kad, tokia M. J. veika –siekimas turtinės naudos šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, nes siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio asmeninės naudos siekimo pavyzdžiais nurodomi, pvz., siekis neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). Kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia ir šį tyčia kaltinamojo M. J. veikoje yra nustatyta.
Kaltinamasis M. J. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažino. Jis nurodė, kad nemato jokio dokumentų klastojimo. S. B. atvyko, pasirašė, su viskuo sutiko. Jeigu automobilio vertė nurodyta 100 Lt, su tokia verte S. B. sutiko. S. B. pasakė, kad automobilis yra neužsikuriantis, žino ,kad jis buvo nevažiuojantis. Jis S. B. nepasakė, kad automobilis vertas ne daugiau kaip 100 Lt., tokia kaina gavosi iš bendro jų bendravimo, kainą nustato tas, kieno turtas tai yra, yra tariamasi. Automobilis, prieš įvertinant, buvo apžiūrėtas, nustatyti jo defektai. Automobilį buvo atrakinęs, jo vidų apžiūrėjo: dažai nusilupę, laidai išardyti, sugadinta signalizacija, matėsi pelėsis. To automobilio elektros dalis buvo išardyta, bandė automobilį pastumti, tačiau automobilis nejudėjo, stabdžių kaladėlės buvo „prikepusios“. Smulkiai automobilio defektų nenurodė, tačiau automobilio būklė buvo prasta. Tikslios automobilio vertės niekas nenustatė, todėl ir jis kaltas nesijaučia, kad neteisingą automobilio vertę įrašė . Nustatė realią turto vertę, kad turtas galėtų būti realizuojamas, nes kaip gali nustatyti kuo didesnę turto vertę, jeigu turtas yra bevertis. Jam S. B. buvo sakęs: „jeigu bus žmogus, norintis pirkti, tegul perka“. Automobilio pirkėją pasiūlė jis. S. B. pirkėjos nepažinojo. Kai su S. B. derino kainą, jau buvo aišku, kad I. K. nori pirkti automobilį. Kainos su I. K. nebuvo aptarę. S. B. nepasiūlė pačiam susirasti pirkėją, pasakė, kad pirkėjas yra. Jis sutiko su pasiūlytomis sąlygomis Prašymą dėl automobilio pardavimo atspausdino kompiuteriu jis, kad būtų greičiau- dokumentas atspausdinamas ir duodamas pasirašyti. Vis tik parašas patvirtina, kad surašytas tekstas atitinka žmogaus valią. Tai, kad automobilis buvo nevažiuojantis, nebuvo melagingi duomenys. Jis nėra ekspertas, kad nustatytų, dėl kokių priežasčių automobilis nevažiuoja. Tai, kad neišsiuntė Turto arešto akto patikslinimo į Centrinę hipotekos įstaigą, nesijaučia kaltas, nes ne jis tuos dokumentus faksuoja, tai ne jo pareiga. Yra atsakingi darbuotojai, sekretorės, administratorė. Be to, buvo užfiksuoti gedimai telefono – fakso linijoje tuo metu, kai tai turėjo būti padaryta. Mano, kad dėl to, kad šis dokumentas nebuvo perduotas, niekas nepasikeitė. Jų kontoroje fakso aparatas buvo nustatytas taip, kad ataskaita apie dokumento sėkmingą ar nesėkmingą perdavimą faksu, nebuvo išduodama, taupant popierių. Dėl to jis ir negalėjo žinoti, ar dokumentas buvo sėkmingai perduotas ten, kur reikia. Jam nebuvo tikslo nenufaksuoti Turto arešto akto patikslinimo. Patikslinimas buvo siųstas, gal dėl kažkokių gedimų jis nepateko ten, kur turėjo. Nebuvo tokios tvarkos nustatyta, kad pasižymėti, jog patvarkymas buvo išsiųstas faksu. Nepasidomėjo turto arešto įregistravimu šioje byloje, ar buvo užfiksuotas turto arešto akto pakeitimas. Nebuvo nustatyta, kad 100 Lt, kurie buvo sumokėti už automobilį, buvo jo, nebuvo nustatyta ir tai, kad tuos pinigus įnešė jis, nepripažįsta, kad tai buvo jo pinigai. Jis pinigų „neįnešė“, nepasirašė už I. K.. Kas sumokėjo šiuos pinigus, nežino. Jis grynųjų pinigų už I. K. nesumokėjo, 100 Lt į antstolės sąskaitą neįmokėjo, nenurodė, kad mokėtoja I. K., jokioje apklausoje nesakė, kad žodžius „I. K.“ parašė jis, nesakė, kad mokėjimo pavedimą jis surašė. Jeigu vykdomojoje byloje viskas buvo sutvarkyta tinkamai, yra antstolio parašas, jo parašo ant turto arešto akto ir turto arešto akto pakeitimo nėra, tai laiko, kad jis to akto nesuklastojo. Jis to automobilio neįsigijo, automobilį įsigijo I. K. ir jam leido naudotis automobiliu, kol įgis teisę vairuoti. Jis nesutinka nė su vienu jam pateiktu kaltinimu. Jis neturėjo tikslo siekti sau turtinės naudos, nesiekė žemesne negu rinkos kaina įsigyti sau automobilį. Skola valstybei iš S. B. nebuvo išieškota, todėl vykdomasis dokumentas nebuvo grąžintas teismui. Užklausia „Sodrą“, galbūt pasikeitė duomenys, galbūt yra galimybė išieškoti iš uždarbio.
Tokius kaltinamojo M. J. parodymus paneigia nukentėjusiojo S. B., liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai . Paties M. J. parodymais, duotais teisiamuosiuose posėdžiuose, byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2009 m., kaltinime nurodytu metu, dirbo antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje antstolės padėjėju, t.y. buvo asmeniu, kuris pagal savo atliekamas funkcijas ir įgalinimus Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme prilygintas valstybės tarnautojui. Liudytoja antstolė Vaiva Šimkienė patvirtino, kad M. J. dirbo jos padėjėju pagal darbo sutartį, jam, kaip antstolio padėjėjui, buvo suteikti tam tikri įgaliojimai: M. J. galėjo įkainoti turtą, areštuoti turtą, jį įvertinti, galėjo surašyti tam tikrus dokumentus, ką jis ir atliko toje byloje. Viskas vyko tada, kai ji buvo atostogose, atsakomybę tuo laikotarpiu turėjo antstolis T. U., kadangi jis atsakingas už tą laikotarpį, kada ją atostogų metu pavadavo.
Kaltinamasis M. J. , siekdamas turtinės naudos, turėdamas tikslą žemesne nei rinkos kaina nusipirkti areštuotą automobilį, kurio rinkos vertė 2009m. rugsėjo mėnesį buvo ne mažesnė kaip 3058Lt, suklastojo S. B. prašymą parduoti automobilį Renault ESPACE , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. B., įrašydamas į 2009-09-18 prašymą tikrovės neatitinkančius duomenis ,kad S. B. prašo parduoti automobilį už neatitinkančią tikrovės 100Lt kainą I. K. .
Byloje surinktais įrodymais ( iš dalies paties kaltinamojo M. J., nukentėjusiojo S. B., liudytojos I. K. parodymais) įrodyta, kad būtent M. J. surado S. B. tariamą „automobilio pirkėją“ I. K., tačiau iš tiesų automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lt, įsigijo iš nukentėjusiojo pats. Būtent turėdamas tikslą mažesne nei rinkos kaina įsigyti nukentėjusiojo automobilį, kaltinamasis M. J. suklastojo 2009-09-18 prašymą, pats įrašydamas , kad S. B. automobilio pirkėja yra neva tai paties S. B. pasiūlytas asmuo I. K.. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nei S. B. I. K., nei I. K. S. B. nepažinojo iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tai patvirtino ir pats M. J.. Liudytojos I. K. parodymais nustatyta, kad I. K. nei iš S. B., nei iš kitos asmens automobilio įsigyti nenorėjo ir M. J. surasti automobilį neprašė, I. K. nepirko kaltinime nurodyto automobilio ir šiuo tikslu neišleido nei vieno lito, tačiau, paprašyta gero pažįstamo M. J. ir norėdama jam padėti, nesuvokdama, kad toks elgesys yra neleistinas, leido M. J. panaudoti jos asmens duomenis, įforminant tariamą automobilio pirkimą iš S. B. Nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2009m. rugsėjo mėnesį jam paskambino M. J., pasiūlė atvykti į jo kontorą. Nuvykus, jam pasakė, kad automobilis yra areštuotas. Antstolės padėjėjas M. J. pasakė, kad automobilio pasiimti iš saugojimo aikštelės neapsimoka, nes reikės mokėti už aikštelę, siūlė automobilį perleisti jam. Jam antstolės padėjėjas pažadėjo, kad bus apmokėtos vykdymo išlaidos, panaikintas areštas jo banko sąskaitai. Jis paliko automobilio dokumentus, antstolės padėjėjas surašė kažkokius dokumentus, jis pasirašė dviejose vietose neskaitęs .Antstolis jį apgavo. Jis antstolės padėjėjui pirkėjo nesiūlė, I. K. nepažinojo. Parašai ant patvarkymo, prašymo parduoti automobilį pasiūlytam pirkėjui I. K. yra jo. Kas nustatė automobilio kainą, nežino, jis pasirašė dokumentą jo neskaitęs, antstolio veiksmų neskundė, nes apie tai nieko neišmanė. Pasirašęs dokumentus dėl automobilio pardavimo, daugiau juo nebesidomėjo. Kad automobilis buvo įvertintas tik 100 Lt, sužinojo tik policijoje. Kad automobilio vertė nustatyta 100 Lt jam nekrito į akis, nes pasirašė, manydamas, kad antstoliui perleidžia automobilį, tikėjosi, kad bus sumokėtos vykdymo išlaidos ir panaikintas banko sąskaitos areštas. Buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos 1200-1300 Lt. Kitokiomis sąlygomis automobilio nebūtų atidavęs. Automobilį atiduodamas už padengtas vykdymo išlaidas, turėjo omenyje, kad jį atiduoda ne tik už vykdymo išlaidas, jam antstolės padėjėjas sakė, kad nereikės mokėti už aikštelę. Dokumentas dėl automobilio pardavimo I. K. už 100 Lt neatitiko jo valios. Tvirtina, kad kai pardavė automobilį I. K., jis nežinojo, kad tas automobilis aplamai yra parduodamas. Jis nerašė prašymo parduoti automobilį jo pasirinktam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga . Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Teismo praktikoje akcentuojama, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga .Tokia pat tvarka yra taikoma, parduodant turtą be varžytinių – skolininko pasiūlytam pirkėjui, todėl antstolio M. J. parodymai, kad I. K. susitarė su S. B. dėl kainos ir kad antstolis į šį susitarimą beveik nesikišo, neatitinka tikrovės. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad M. J. tyčia nurodė areštuoto S. B. automobilio žemesnę vertę nei reali rinkos kaina, nes buvo suinteresuotas už kuo mažesnę kainą sau įsigyti automobilį, nors turto įsigijimas iš paties antstolio padėjėjo organizuojamo priverstinio turto pardavimo yra draudžiamas Lietuvos Respublikos CPK, o M. J. tokiu atveju privalėjo nusišalinti nuo bylos vykdymo.
Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumo užtikrinimas ir įtvirtintas nuosavybės teisės subjektų lygiateisiškumas. Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių . Tai reiškia, kad turto savininko teisės yra neatskiriamos nuo kito asmens pareigų šio turto atžvilgiu, reikalaujama gerbti svetimą nuosavybę, laikytis sutartinių įsipareigojimų, susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių kito asmens nuosavybės teisę. Jeigu asmuo, įgyvendindamas nuosavybės ar kitokias teises, veikia priešingai kitų asmenų teisėms ir laisvėms, jis gali būti patrauktas atsakomybėn ir patirti asmeninius ar turtinius suvaržymus. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Priverstinis turto pardavimas, kaip veiksmas, vykdymo procese glaudžiai siejasi su dviem materialinės teisės institutais: prievoline bei daiktine teisėmis. Priverstinai įvykdant skolininko prievolę kreditoriui, skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas pereina trečiajam asmeniui arba išieškotojui ir taip įvyksta daiktinių teisių perleidimas. Dėl to priverstinis turto pardavimas iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui atliekamas tik esant įstatymo išvardytiems pagrindams ir laikantis nustatytos procedūros.
M. J. suklastojo 2009-09-18 „Patvarkymą dėl arešto akto patikslinimo“, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jog automobilis yra nevažiuojantis ir jo vertė 100Lt, kai automobilio rinkos vertė buvo ne mažesnė nei 3058Lt. ir, siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką, šio patvarkymo nustatyta tvarka per 8 val. neišsiuntė į Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrą
2009-09-18 antstolės padėjėjas M. J. surašė patvarkymą dėl arešto akto patikslinimo, kuriame nurodė automobilio RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. B., vertę-100Lt.( transporto priemonė neužsiveda, nusilupinėję dažai, sulaužyta vidaus apdaila, durelių kampas sulaužytas, nevažiuojanti). Kaltinamasis M. J. paaiškino, kad jis rašė patvarkymą dėl turto arešto akto patikslinimo, įrašė, kad automobilis yra nevažiuojantis. Bandė užvesti automobilį, jis neužsivedė. Kad tokia automobilio vertė, tai kalba buvo ne tik apie apsilupinėjusius dažus, - buvo išdraskyti laidai, signalizacijos pultas išimtas, automobilio vidus buvo išdraskytas, rankenėlės, kur kapotas atsidaro, sulaužytos, automobilis netgi neužsikūrė, todėl buvo paprašyta aikštelės darbuotojų padėti automobilį išstumti. Automobilis iš pradžių užsikūrė, paskui užgeso. Automobilį į Šiaulius partempė, jis iš pradžių važiavo, paskui užgeso.
LR CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles. Teismo praktikoje pripažįstama, kad perkainojimas gali būti atliekamas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nustačius, kad turto arešto aktas nebuvo tinkamai įteiktas vykdymo proceso šalims (išieškotojui ir skolininkui), kurios nedalyvavo areštuojant turtą, ir yra suėjęs trisdešimties dienų naikinamasis terminas antstolio veiksmams apskųsti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). LR CPK 681 straipsnyje nustatyti tiek objektyvūs (turto rinkos kaina ir jo nusidėvėjimas), tiek subjektyvūs (išieškotojo ir skolininko nuomonė) kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustatinėja turto rinkos vertę. Nustatyta turto vertė įrašoma į turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis); ji taip pat yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę per penkias dienas nuo turto arešto dienos reikšti prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, reikšmingi antstoliui, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę pagal CPK 681 straipsnį, yra nurodyti Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 4 punkte (pvz., pasiūla ir paklausa, konkurencija, pakeitimo kitu turtu principas, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai).
Tačiau kaltinamasis M. J. šių Lietuvos Respublikos CPK keliamų reikalavimų nevykdė.
Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės Renault ESPACE , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę būklę , stovį ir vertę 2009-09-18. Nukentėjusiojo S. B. parodymais, Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, Vykdomosios bylos medžiaga , liudytojų V. B., A. Ž., G. J., S. G. parodymais neginčijamai nustatyta, jog automobilis, kurį nukentėjusysis įsigijo iš liudytojo V. B. už 2500 Lt, nukentėjusiojo buvo suremontuotas, į jį buvo investuota ne mažiau kaip 1000 Lt (dujų įranga, ratlankiai, techninis detalių remontas, detalių ir mazgų keitimas), automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį ir buvo naudojamas iki 2009-02-14, kai buvo sulaikytas ir patalpintas į saugomą aikštelę , kurioje, kaip patvirtina liudytojas A. M. ir pats kaltinamasis M. J., buvo laikomas iki automobilio realizavimo 2009 m. rugsėjo mėn.
Pats nukentėjusysis S. B. patvirtino ,kad automobilį buvo už 2500 Lt prieš 3-4 mėnesius įsigijęs iš V. B.. Į automobilį dėjo investicijas - automobiliui buvo keistos padangos (po 100 Lt kiekviena), lieti ratlankiai (po 100 Lt kiekvienas), sankaba (480 Lt), rato guolis (80 Lt), kažkoks daviklis, kuris kainavo apie 100 Lt. Jeigu būtų paremontavęs, automobilį būtų galėjęs parduoti už 2500-3000 Lt. Į automobilį buvo investavęs apie 1500 Lt. Kai iš jo paėmė automobilį, jį norėjo pirkti žmogus iš Pakruojo už 2000 Lt, bet jis nepardavė, kadangi automobilis buvo be techninės apžiūros. Automobilyje buvo dujų įranga – du dujų balionai. Dujų įranga buvo originali, olandiška. Esant dujų įrangai, automobilio kaina kyla apie 1000 Lt. Automobilis be dujų įrangos būtų pigesnis. Dujų patikra galiojo tuo metu, kai patikros taloną nuvežė antstolės padėjėjui. Automobilyje tebuvo nuimtas tik skydelis nuo priekio. Pats dangtelis pačiame automobilyje buvo, tereikėjo prisukti dviem varžteliais. Prieš M. J. išsivarant automobilį iš saugojimo aikštelės, jis ten iš viso nebuvo. Paskutinį kartą po jo sustabdymo , jis automobilį matė saugojimo aikštelėje, kai jį iškvietė aikštelės darbuotojas. Automobilis buvo apdulkėjęs, šiek tiek pasikeitęs kosmetiškai. Padangos nebuvo tuščios. Automobilio akumuliatorius galėjo būti „nusėdęs“. Akumuliatorių buvo galima ir už 50 Lt nupirkti. Pirkdamas iš V. B. automobilį, automobilio kainą nurodė neteisingą. Buvo įrašyta automobilio vertė 100 Lt. ,nes realiai tuo metu jam tebuvo likę sumokėti tokia suma – 100 Lt, kitus pinigus jau buvo sumokėjęs. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai. Liudytojas V. B. parodė ,kad automobilį S. B. pardavė už 2500 Lt. Jis tam automobiliui buvo pakeitęs radiatorių už 500 Lt. Išorėje ant automobilio durelių 2-3 cm plote dažai buvo atsilupę, automobilio vidus buvo normalus, automobilis važiavo. Automobilis buvo be techninės apžiūros, bet važiuojantis. S. B. automobilį remontavo, keitė ratus, nusipirko 4 lietus ratlankius po 100Lt, automobilis buvo varomas benzinu – dujomis. Dujinė įranga buvo sumontuota, veikė. Nemano, kad automobilis , stovėdamas aikštelėje galėjo tiek nuvertėti, kad jo vertė liktų tik 100 Lt. Tai nėra reali vertė, nes parduodant atsarginėms dalims, automobilis kainuotų daugiau. Dujinė įranga priduoda vertės automobiliui. Liudytojas S. G. patvirtino, kad S. B. buvo pas jį buvo atvažiavęs, žalios spalvos automobiliu RENAULT ESPACE, žino, kad automobilį remontavo. S. B. automobilis buvo važiuojantis. Atrodo, kad teko išimti greičių dėžę ir remontavo sankabą. Didelių problemų automobilyje nesimatė. Liudytojai G. J., A. Ž. patvirtino, kad S. B. automobilį RENAULT Espace pirko iš kaimyno. Žino, kad nusipirkęs automobilį, S. B. jį remontavo. Automobilio būklė atrodė gera, nes S. B. buvo sakęs, kad pusė detalių buvo pakeistos naujomis, tai: padangos, stabdžiai, greičių dėžė. Automobilis defektų kaip ir neturėjo, tik prie automobilio durelių buvo įbrėžimas ir vos nusilupę dažai. Automobilio salonas buvo tvarkingas, variklio dangtis buvo tvarkingas. Liudytojas A. M. parodė, kad automobilis RENAULT Espace šioje aikštelėje prastovėjo gana ilgai, apie metus laiko. Automobiliui aikštelėje tiek ilgai stovint, jis tampa problemiškas, praranda vertę, kainuoja automobilio saugojimas. Reali minimos transporto priemonės vertė ,kai ją paėmė antstolis, galėjo būti apie 1500 Lt. Iš VMI rašto apie rekomenduojamas automobilių rinkos kainas ir VšĮ „EMPREKIS“ pažymos matyti, kad RENAULT ESPACE 1992m kaina 2010m 3058Lt (t.1.,b.l.80-81). Iš 2009-02-14 transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB“Joniškio spedicija“ buvo perduotas S. B. automobilis RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nėra nurodyti kokie nors transporto priemonės išoriniai apgadinimai (t.1.,b.l.46) . Nors iš transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties 2009-04-30 matyti, kad V. B. S. B. pardavė automobilį RENAULT ESPACE valst.Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę įkainojo 100Lt (t.3.,b.l.49,t.4.,b.l.6), tačiau tiek pats nukentėjusysis S. B., tiek liudytojas V. B. patvirtino, kad automobilį pirko už 2500Lt, pinigus už jį mokėjo dalimis, tai buvo paskutinė įmoka 100Lt, todėl taip ir įrašė sutartyje. Liudytoja I. K. patvirtino, kad jai to automobilio nereikėjo. 2009 m. rudenį jos pažįstamas M. J. paprašė leisti jos vardu įregistruoti automobilį RENAULT Espace, pasakė, kad teisinių problemų nebus. Po kiek laiko M. J. jai į namus atvežė automobilio įsigijimo dokumentus, kuriuos ji pasirašė, M. J. paaiškino, kad automobilis jos vardu bus registruotas tik vieną mėnesį vėliau jis bus perregistruotas kitu vardu. Ji suprato, kad M. J., pasinaudodamas draugiškais santykiais, sau tokiu būdu nusipirko automobilį. Ji už paslaugą atlygio negavo. Automobiliu naudojosi M. Pats kaltinamasis M. J. nurodė, kad po automobilio įsigijimo, jis automobilį remontavo, t.y. keitė transporto priemonės techninę būklę ir tuo pačiu vertę. Liudytojai G. P., K. G. (M.) , E. V. patvirtino ,kad 2009 m. spalio – lapkričio mėnesį M. J. atvažiavo į kontorą Šiauliuose Dvaro gatvėje automobiliu RENAULT Espace, žalios spalvos. M. J. tada jiems papasakojo, kad automobilį įsigijo iš giminaičių ar pažįstamų už 1000 Lt. Tą automobilį matė, teko juo važiuoti, salonas atrodė normalus.
Liudytojas A. M. patvirtino, kad M. J. išvažiuojant iš aikštelės jis nedalyvavo. Prieš tai automobilis buvo bandomas užvesti, neužsivedė. Jis pasakė sargams, kad atvažiuos antstolės padėjėjas ir automobilį pasiims. Iš pradžių antstolės padėjėjui užvesti automobilio nepavyko. Kaip jis kitą dieną tuo automobiliu išvažiavo iš aikštelės, jis nematė, nes tai buvo savaitgalis, jis nedirbo. Sargai sakė, kad automobilį atidavė jo nurodytam žmogui. Aikštelėje automobilis stovėjo apie metus. Tą automobilį teko iš aikštelės ištraukti, pravažiavimas buvo užgriozdintas kitais automobiliais, buvo bandyta automobilį užkurti, jis nesikūrė. Kaip automobilis kitą dieną užsikūrė, nežino. Antstoliui automobilį atidavė kaip valstybės tarnautojui.
Liudytoja antstolė V.Šimkienė patvirtino, kad Centrinės hipotekos įstaigos numatytos tvarkos dėl duomenų apie turto areštą perdavimą turėjo laikytis visi jos kontoros darbuotojai. Per parą laiko (24 valandas) turto arešto aktas faksu turėjo būti išsiųstas į Turto arešto aktų registrą. Patvarkymas dėl turto arešto akto patikslinimo antstolio arba antstolio padėjėjo taip pat turėjo būti faksu išsiųstas į Turto arešto aktų registrą. Ar buvo išsiųstas, negali atsakyti. Ji nežino, kad jos kontoroje Joniškyje ilgą laiką neveikė fakso aparatas. Būdavo, kad įvairūs gedimai atsitinka, tada nueidavo pas antstolį T. U. ir išsiųsdavo. Kitaip daryti negalėjo, nes turto areštas nebūtų įregistruotas. Telefonas ir faksas yra pagrindiniai jų darbo įrankiai, todėl negalėjo taip būti, kad fakso aparatas keletą mėnesių neveikė. Gedimų, aišku, pasitaikė, bet stengėsi kuo greičiau sutvarkyti. Liudytojas T. U. parodė ,kad nurodė, kad akte turėtų būti nurodyta, dėl ko transporto priemonė yra nevažiuojanti. Tačiau jokio paaiškinimo, jokio nurodymo nebuvo, tik trumpas automobilio būklės apibūdinimas „nevažiuojanti“, kuris nelabai apibūdina pačią nevažiavimo problemą, dėl ko šis automobilis nevažiavo. Už informacijos neperdavimą Turto arešto aktų registrui atsako asmuo, surašęs turto arešto patikslinimą. Šiuo atveju tai būtų M. J., Liudytojas nurodė, kad jis, kaip antstolis, kaip tuo metu pavadavęs antstolę Vaivą Šimkienę, jaučiasi nekaip, jam tai labai nemalonu.
Nors iš AB TEO LT gautos pažymos matyti, kad telefonas laikotarpiu nuo 2009-08-20 buvo atjungtas ir prijungtas 2009-10-06., tačiau įstatymas nustato pareigą dokumentus teikti turto arešto akto registro tvarkytojui ir niekas kaltinamojo M. J. neatleido nuo tokios pareigos, ją privalėjo jis vykdyti.
M. J. įnešė į antstolės V.Šimkienės banko sąskaitą sau, t.y. M. J. priklausančius 100Lt, nurodydamas, kad mokėtoja yra I. K. ir neteisėtai pasirašydamas už I. K. suklastojo AB „Swedbank“ 2009-09-21 nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus mokėtojos I. K. asmens parašą .
Pats kaltinamasis M. J. dėl šio kaltinimo davė nenuoseklius , nevienodus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismo posėdyje jis parodė, kad nepamena, ar pasirašė mokėjimo nurodymą. Nepamena, ar parašas ant mokėjimo nurodymo yra jo. Nežino, kodėl surašė bankinį pavedimą, nepamena, kad būtų pasirašęs už I. K. Negali teigti, ar parašas jo ar ne jo. Vardas ir pavardė ne jo. I. K. prašė padėti sutvarkyti dokumentus dėl automobilio įsigijimo, todėl jis jai ir padėjo, I. K. sakė, kad neturi laiko, kada pati tvarkyti dokumentus, paprašė padaryti įmoką ir jis padarė. Bankui pinigus sumokėti nunešė jis. Pavedimo blanko neprisimena, kokia pavardė ten buvo įrašyta. Nei neigia, nei tvirtina, kad bankinį pavedimą už I. K. pasirašė jis, kadangi neprisimena .Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju pats M. J. tvirtino, kad I. K. davė grynais 100Lt ir jo paprašė pinigus sumokėti banke jos vardu. Jis 2009-09-21 banke I. K. vardu į antstolės V.Šimkienės depozitinę sąskaitą įnešė 100Lt, grafoje „ mokėtojo vardas, pavardė, parašas ir antspaudas“ įrašą „I. K.“ parašė savo ranka ir už ją pasirašė. Savo kaltės dėl klastojimo nepripažino, nes visa tai darė I. K. prašymu (176-178 b.l., t.1). Liudytoja E. B. parodė, kad byloje minima operacija buvo jos atlikta, ji pasirašė kvitą, tiki, kad šiuo atveju bankinė operacija vyko pagal nustatytą tvarką. Atlikdamas operaciją, klientas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ant nurodymo pervesti grynuosius pinigus pasirašo asmuo, kuris tuos pinigus įneša į nurodytą sąskaitą. Pavedimą užpildo banko darbuotojas. Sumokėti pinigus už kitą žmogų galima, tada ant pavedimo pasirašo pinigus įmokėjęs asmuo, tik detalėse įrašoma, už ką sumokama, kieno vardu. Būtų padarytas pažeidimas, jeigu pasirašytų kitas asmuo.
Tačiau tokius kaltinamojo M. J. ir liudytojos E. B. parodymus paneigė liudytojos I. K. parodymai ir rašysenos ekspertizė.
Liudytoja I. K. patvirtino, kad pinigų ji už automobilį nemokėjo, 100 Lt ji nedavė, jos vyras tų pinigų irgi nedavė, sumokėti 100Lt už automobilį M. J. neprašė, nes automobilio ji nepirko. Kas juos sumokėjo, nežino, 600 Lt automobilio remontui M. J. nedavė. Nurodyme pervesti įmokėtus pinigus ties jos pavarde ne jos pasirašytas parašas.
2012-10-15 Rašysenos ekspertizės akte Nr. llŠ-177(12) nustatyta, kad tikėtina, jog rankraštinius įrašus, I. K.' AB banko ,SWEDBANK' 2009-09-21 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus skiltyje ,MOKĖTOJO VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS, IR ANTSPAUDAS " parašė M. J.. Nustatyti ar I. K. vardu pasirašė M. J. ar kitas asmuo nebuvo galimybės (t.4.,b.l.94-96).
Šiais įrodymais nustatyta, kad I. K. neprašė M. J. sumokėti už automobilį, pinigų jam nedavė, pats kaltinamasis M. J. sumokėjo 100 Lt už automobilį į antstolės V. Šimkienės banko sąskaitą ir , neteisėtai pasirašydamas už I. K., suklastojo dokumentą.
M. J. suklastojo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą , įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiuojanti, priklausanti S. B., už vieną šimtą litų parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui I. K., žinodamas, kad skolininkas S. B. pirkėjos I. K. nepasiūlė, kad I. K. automobilio nepirko ir automobilio kainos nesumokėjo, žinodamas, kad taip neteisėtai įsigyja areštuotą skolininko S. B. automobilį , po to pateikė šį Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pasirašyti antstolę V.Šimkienę pavadavusiam antstoliui T. U. ir I. K., o po to pateikė patvirtinti Joniškio rajono apylinkės teismui, taip neteisėtai įsigijo ir po to naudojosi automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pats kaltinamasis M. J. parodė, kad jis automobilį apžiūrėjo , surašė turto arešto akto patikslinimą, dalyvaujant skolininkui. Buvo nustatyta automobilio vertė, skolininkas neprieštaravo dėl vertės, jam buvo paaiškinta, kad yra pirkėjas, kuris norėtų pigiai įsigyti automobilį, S. B. sutiko parduoti automobilį. Buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas , vykdomoji byla perduota antstoliui, nes jis tuo metu buvo tik padėjėjas. Vykdomąją bylą atidavė antstoliui T. U., kuris tuo metu pavadavo antstolę V. Šimkienę. Antstolis suruošė dokumentus šioje byloje, ir vykdomoji byla buvo perduota Joniškio rajono apylinkės teismui. Teismui patvirtinus aktą, transporto priemonė buvo perduota I. K. ,kuri prašė padėti sutvarkyti dokumentus dėl automobilio įsigijimo, todėl jis jai ir padėjo. S. B. pirkėją I. K. pasiūlė jis. Žinojo, kad I. K. reikėjo nebrangaus automobilio, ji tuo metu laikėsi egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti ir ieškojo pigaus automobilio. Nemano, kad įvyko interesų konfliktas, jog savo pažįstamai pasiūlė pirkti automobilį. I. K. tuo automobiliu nevažinėjo, automobilis buvo pastatytas kieme. Automobilį iš saugojimo aikštelės ištempė, kvietė specialų transportą partempti automobiliui, į Joniškį buvo atvykęs savo automobiliu su draugu ar pažįstamu, vežė I. K. įregistruoti automobilį Šiauliuose. Taip pat padėjo tuo, kad vežė pasirašyti pardavimo aktą, remontavo automobilį. Naudos iš automobilio pardavimo turėjo tik tiek, kad jam leido naudotis automobiliu. Automobiliu į kontorą Joniškyje važiavo tik vieną kartą. Pripažįsta, kad automobiliu važinėjo. Nemano, kad tai yra nauda, kad naudojosi automobiliu. Liudytoja I. K. patvirtino, kad ji iš S. B. automobilio įsigyti nenorėjo ir M. J. surasti automobilį neprašė, nepirko S. B. automobilio , M. J. pinigų automobilio pirkimui ir remontui nedavė, tačiau leido M. J. panaudoti jos asmens duomenis, įforminant tariamą automobilio pirkimą iš S. B.. Liudytojas antstolis T. U. patvirtino, kad jis 2009 m. rugsėjo mėnesį, pavadavo antstolę Vaivą Šimkienę ir pasirašinėjo įvairius dokumentus, jam buvo pateikta vykdomoji byla su pardavimo aktu, buvo nurodyta, kad RENAULT automobilis yra su įvairiais defektais, pats skolininkas buvo siūlęs parduoti už 100Lt. Pavadavimo metu dokumentus suruošė antstolės V. Šimkienės padėjėjas M. J., pasirašė juos jis. Automobilio įvertinimas jam tada klausimų nekėlė, kadangi ,jei automobilis yra įvertintas 100 Lt, jis turėjo būti su žymiais defektais, nevažiuojantis. Apžiūros akte turėjo būti nurodyta nevažiavimo priežastis. Buvo surašytas turto arešto aktas , po to patvarkymas dėl arešto akto patikslinimo . Jis ,t.y. antstolis darė sprendimus, remdamasis padėjėjo surinkta informacija. Dokumentus perdavė tvirtinti teismui. Liudytojas S. R. patvirtino, kad jam ,kaip teisėjui, 2009m.buvo pateikta byla dėl turto pardavimo akto patvirtinimo , buvo parduodamas automobilis RENAULT ESPACE pasiūlytam pirkėjui už 100 Lt. Buvo surašytas patikslinimas dėl turto arešto akto, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis yra nevažiuojantis (jis suprato- netinkamas eksploatacijai ,nepataisomai sugadintas). Jeigu būtų kilę abejonės dėl parduodamo turto kainos, teismas nebūtų tvirtinęs tokio akto, tačiau turto arešto patikslinime nurodyti sugadinimai jam nesukėlė abejonės. Jeigu jam būtų žinoma tai, kas žinoma dabar, kad pakeitus kai kurias detales, investavus apie 600 Lt, automobilis tapo tinkamu važiuoti, tokio turto pardavimo akto jis nebūtų patvirtinęs. Liudytojų A. M. , V. Šimkienės, A. V., K. M., G. P. parodymais nustatyta, kad, nusipirkęs automobilį, jį iš saugomos aikštelės pasiėmė pats M. J., šiuo automobiliu nuo pat jo paėmimo iš aikštelės kaltinamasis disponavo, juo naudojosi ir visiems tvirtino esantis transporto priemonės savininku.
Taigi , byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad M. J. suklastojo, įrašydamas 2009-09-18 patvarkyme dėl arešto akto patikslinimo tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jog automobilis yra nevažiuojantis ir jo vertė 100Lt, kai automobilio rinkos vertė buvo ne mažesnė nei 3058Lt. ir, siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiką, šio patvarkymo nustatyta tvarka per 8 val. neišsiuntė į Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrą , 2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, suklastojo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 71-1163/09MJ, įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonė RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiuojanti, priklausanti S. B., už vieną šimtą litų parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui I. K., žinodamas, kad skolininkas S. B. pirkėjos I. K. nepasiūlė, o I. K. automobilio neperka, žinodamas, kad taip neteisėtai įsigyja areštuotą skolininko S. B. automobilį RENAULT ESPACE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė šį Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pasirašyti antstolę Vaivą Šimkienę pavadavusiam antstoliui T. U. ir I. K., o po to pateikė patvirtinti Joniškio rajono apylinkės teismui, , 2009-09-21 „Swedbank“, AB, Joniškio klientų aptarnavimo padalinyje, įnešė į antstolės Vaivos Šimkienės banko sąskaitą savo 100 Lt, nurodydamas, kad mokėtoja yra I. K. ir neteisėtai pasirašydamas už I. K. suklastojo AB „Swedbank“ 2009-09-21 dienos Nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus mokėtojos I. K. asmens parašą, taip neteisėtai įsigijo ir po to naudojosi automobiliu RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54,55 straipsnyje.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. J. neteistas (2t., b.l. 13 ), padarė 2 apysunkius nusikaltimus, į psichiatrijos įskaitą neįrašytas, priklausomybių įskaitoje nėra (2 t., b. l. 19,21,23), charakterizuojamas teigiamai (2t.b.l.25), augina ir išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, dirba ( 2 t., b.l.14, l6). Atsižvelgiant į išdėstytą, M. J. už nusikaltimą, numatytą LR BK 228str. 2d. ( 2000-09-26 baudžiamojo kodekso Nr. VIII-1968 redakcija) skirtina bausmė-teisės atėmimas dirbti antstolio ar jo padėjėjo darbą (eiti pareigas) , už nusikaltimą, numatytą LR BK 300str.2d. – terminuota laisvės atėmimo bausmė ( LR BK 50str. ). Abi veikos, esant idealiai sutapčiai, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma, turint savanaudišką motyvą, t. y. siekiant turtinės naudos. Vadovaujantis LR BK 63str.1d.,5d. 1p. , bausmės subendrintinos, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Vadovaujantis LR BK 75str. bausmės vykdymas M. J. atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti ,kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis M. J. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko du vaikus, dirba.
Dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nukentėjusysis S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500Lt neturtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1t.,b.l.91,92,93).
Civilinis ieškinys dalyje dėl 3500Lt turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais, todėl jis tenkintinas. Nukentėjusysis S. B. patvirtino, kad jis pirko automobilį už 2500Lt iš V. B., jį remontavo ,į automobilį buvo investavęs apie 1500 Lt. - automobiliui buvo keistos padangos (po 100 Lt kiekviena), lieti ratlankiai (po 100 Lt kiekvienas), sankaba (480 Lt), rato guolis (80 Lt), daviklis už 100 Lt. Automobilyje buvo dujų įranga originali, olandiška – du dujų balionai. Esant dujų įrangai, automobilio kaina kyla apie 1000 Lt. Dujų patikra tuo metu galiojo . Liudytojas V. B. patvirtino ,kad automobilį S. B. pardavė už 2500 Lt., jis tam automobiliui buvo pakeitęs radiatorių už 500 Lt., liudytojai G. J., A. Ž. patvirtino, kad S. B. automobilį RENAULT Espace pirko iš kaimyno jį remontavo, S. B. keitė ratus, nusipirko 4 lietus ratlankius po 100Lt, dujinė įranga buvo sumontuota, veikė. Liudytojas S. G. patvirtino, kad S. B. buvo pas jį buvo atvažiavęs remontuoti automobilio, jis remontavo sankabą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. dėl kaltinamojo M. J. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – S. B. yra sukrėstas kaltinamojo veiksmų, patyrė nepatogumus, stresą, išgyvenimus, jis yra visiškai nusivylęs antstolio institucija, nes iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo net nepagalvojo, kad antstolis ar jo padėjėjas gali būti nesąžiningas, kad gali pateikti pasirašyti suklastotus dokumentus, dėl ko S. B. pasirašė juos, jų net neskaitęs. Paties nukentėjusiojo S. B. asmeninės, dalykinės savybės, išsilavinimas ir teisinė patirtis yra visiškai nepakankamos tam, kad kvalifikuotai įvertintų antstolio veiksmus: S. B. nuosekliai tvirtina, jog antstolis jam pažadėjo „nurašyti vykdymo išlaidas ir atblokuoti sąskaitas banke“, o kai to nepadarė, tik tuomet S. B. suprato esantis apgautas ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. S. B. M. J., kaip antstolės Vaivos Šimkienės padėjėju, valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atliekančiu jam įstatymo deleguotas funkcijas, visiškai pasitikėjo ir pagrįstai nesitikėjo, kad jis savo kaltais veiksmais, tyčia gali apgauti, suklastoti dokumentus, siekdamas naudos sau. Supratęs, kad M. J. buvo apgautas, kad S. B. pasinaudojo, apgaule bei suklastojęs dokumentus pasisavino jo turtą, nukentėjusysis pasijuto pažemintas, įskaudintas, prarado pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, valstybės tarnautojais, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pradėjo nepasitikėti žmonėmis, pasijuto nesaugus savo valstybėje.
Vertinant patirtos neturtinės žalos pobūdį, atsižvelgtina į žalos padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenį, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Neturtinės žalos dydis yra apskaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. atsižvelgiant į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas atlyginti šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, jog teismo sprendime turi būti pasverti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenustato. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam S. B. padaryta tyčiniais nusikalstamais antstolės padėjėjo M. J. veiksmais. Be abejonės, dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama ir į nusikaltimo pasekmes bei pačio nukentėjusiojo asmens neatsakingumą ( pasirašė dokumentus, jų neskaitęs, siekė išvengti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir kt.).
Teismas, įvertinęs pasekmes nukentėjusiajam, tai, kad kaltininkas iki šiol neatsiprašė S. B. , neatlygino jam net dalies turtinės ar neturtinės žalos, atsižvelgęs į nukentėjusiojo S. B. turtinė padėtis yra sunki , nuo 2009 m. nebuvo priverstinai iš jo išieškota 4000 Lt bauda, be automobilio, S. B. neturi kito bent kiek vertingesnio turto, išlaiko tris mažamečius vaikus, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo M. J. kaltę bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – M. J. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo M. J. materialinę padėtį: jis dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, taip pat į nusikaltimu padarytą turtinę žalą, į tai, kad nusikaltimo pasekmės nukentėjusiajam dvasine prasme nėra labai sunkios, M. J. nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta pažeidus jo turtines teises, kurioms, palyginus su tokiomis vertybėmis kaip sveikata, gyvybė, negali būti teikiamas prioritetas. Taigi teigti, kad nukentėjusysis patyrė didelių dvasinių kančių, būtų neteisinga, palyginus su kitų nusikaltimų atvejais padaroma žala labiau įstatymo ginamoms vertybėms.
Dėl išdėstytų motyvų S. B. prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas iki 5 000 Lt. Teisėmo nuomone, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo M. J., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).
Nukentėjusiojo S. B. išlaidos advokatės J.Grigaliūnienės paslaugoms apmokėti pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 11/0047 : PVM sąskaita-faktūra 2011-04-05 Nr. AJG11047050, pinigų priėmimo kvitas Nr. 590431 3630Lt (t.3.,b.l.51,52) ir priteistinos iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiajam S. B. (LR BPK 106str.).
Vadovaujantis BK 72str.1d.,2d., taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas konfiskuojant ir perduodant valstybės nuosavybėn automobilį RENAULT ESPACE v/n (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti I. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 228str.2d.( 2000-09-06 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei LR BK 300str.3d. ( 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir jį nubausti :
-pagal LR BK 228str.2d. teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbą atėmimu 2 (dvejiems) metams;
-pagal LR BK 300str.3d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Bausmes subendrinti apėmimo būdu, vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d., 5d. 1p., ir galutinę subendrintą bausmę M. J. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams .
Taikyti LR BK 75str.1d.,2d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.
Taikyti LR BK 67str.1d.,2d. 4p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti M. J. per 1m . atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš M. J. a.k(duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3500Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. B., gim. 1982m., gyvenančiam Joniškis, Putinų 8.
Likusį 10000Lt nukentėjusiojo S. B. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš M. J. a.k(duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 3630Lt nukentėjusiajam S. B., gim.1982m., gyvenančiam Joniškis, Putinų 8.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn automobilį RENAULT ESPACE v/n (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti I. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Akistatų laikmenas-2 diskus , nurodymą pervesti įmokas, I. K. ir M. J. rašysenos pavyzdžius, palikti prie baudžiamosios bylos.
Vykdomąją bylą Nr. 71-1163/2009m., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vaivai Šimkienei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.