Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-06-22 · Civilinė byla Nr. 2-554-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-22
Bylos Nr.
2-554-780/2015
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00407-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Civilinė byla Nr. 2-554-780/2015;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00407-2015-3;procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1; 113.2;
(S)117.1; 117.2.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2015 m. birželio 22 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išsprendęs pa­reiš­kė­jos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­rijos Laz­di­jų rinktinės pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu priėmi­mo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl turto pripažinimo be­šei­mininkiu, kuriuo prašo automobilį „Mitsubishi Shogun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) kartu su vienu automobilio rakteliu, radijo stotis „Wouxun KG-889“, gamyklinis Nr. MO7F7358, bei „Wouxun KG-889“, gamyklinis Nr. MO7F7359, du radijo stočių akumuliatorius modelis Nr. 1A13KG-5 bei dvi radijo stočių antenas pripažinti bešeimininkiu turtu ir per­duoti valstybės nuosavybėn.

Šia nutar­timi sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teismas nagrinėja finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijų pareiškimus dėl daikto, neturinčio savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, pripažinimo bešeimininkiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 534–537 straipsniai).

Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežino­mas; kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1, 3 dalys).

CK 4.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad bešeimininkis daiktas nuosavy­bėn ga­­li būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kon­tro­lės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vie­ne­riems me­­tams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Be­šeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrody­­mų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripaži­ni­mo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimi­nin­kiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuo­damas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaito­je.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­rijos Laz­di­jų rinktinė nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­rijos (toliau – Tarnyba) yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Tarnybos rinktinė yra struktūrinis Tarnybos padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis Tarnybos funkcijas nustatytoje teritorijoje. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokias funkcijas atlieka Tarnyba:

1) saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse;

2) laikydamasi Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę;

3) užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą;

4) dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę;

5) dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir atlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;

6) ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;

7) dalyvauja tarptautinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų misijų veikloje;

8) palaiko nuolatinę parengtį atnaujinti pasienio tikrinimą prie vidaus sienos.

Esant nurodytam reglamentavimui darytina išvada, kad Tarnybos Lazdijų rinktinė nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Tokios pozicijos dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-890-221/2015). Nors minimoje byloje buvo sprendžiama dėl policijos komisariato teisės kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, tačiau teisėjas remiasi minėtoje nutartyje nurodytu išaiškinimu, kadangi situacija yra analogiška. Tarnybos, kaip ir policijos, funkcijos yra ne turto administravimas, o visai kitos. Todėl Tarnybos Lazdijų rinktinė, kaip ir policijos komisariatas, nėra kontrolės institucija, turinti teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Pažymėtina, kad Taisyklių 3.2 punkte nustatyta ir tai, kad bešeimininkis daiktas perimamas surašant mokesčių inspekcijos ar kitos CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo mokesčių inspekcijoje ar kitoje CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis teisėtomis priemonėmis ir būdais į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

Pagal Taisyklių 2 punktą, bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis mokesčių inspekcija, kuriai pareiškėja ir turėtų pranešti apie turimus daiktus.

Esant šioms aplinkybėms pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsisakymas priimti pareiškimą neatima galimybės tinkamai institucijai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 290, 291 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti pa­reiš­kė­jos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų minis­te­rijos Laz­di­jų rinktinės pareiškimą Nr. R20-409 dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Pareiškimą ir jo priedus grąžinti pareiškėjai.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskira­sis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apy­linkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka