Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-1126-343/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
2-1126-343/2010
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01756-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
Z. K.
Atsakovas
R. K., L. M. G.
Trečiasis asmuo
notarei Dainorai Jievaitytei
Advokatai
Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1126-343/2010(Proceso Nr. 2-56-3-01756-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija 35.3.5; 35.3.6; 35.6.1; 75.7; 116.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASS P R ENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovui Z. K., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei,atsakovės R. K. atstovui advokato padėjėjui L.Staniuliui,atsakovės L. M. G. atstovei advokato padėjėjai I.Selvestravičiūtei,trečiajam asmeniui notarei Dainorai Jievaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovėms R. K., L. M. G., trečiajam asmeniui notarei Dainorai Jievaitytei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 3-8) ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 11 d. atsakovių sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1731 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo, grąžinti sutartimi perduotą turtą atsakovei R. K., nukreipiant į šį turtą 34 539 Lt skolos ieškovui išieškojimą. Ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės R. K. santuokos nutraukimo byloje visas ginčijamoje sutartyje nurodytas turtas natūra perduotas atsakovei, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Tarp šalių kurį laiką vyko derybos dėl atsiskaitymo, atsakovė net buvo sutikusi sumokėti didesnę kompensacijos sumą, kad nereikėtų bylinėtis kasacine tvarka, tačiau vėliau persigalvojo. Nepavykus susitarti ieškovas kreipėsi į antstolį dėl kompensacijos išieškojimo. Prasidėjus vykdymo procesui paaiškėjo, jog atsakovė R. K. ginčijama sutartimi visą turtą perleido savo giminaitei atsakovei L. M. G. Dėl šios sutarties sudarymo atsakovė R. K. tapo nemoki, ieškovas prarado galimybę išsiieškoti teismo jam priteistą kompensaciją. Nurodytos aplinkybės patvirtina nesąžiningą atsakovės R. K. elgesį jai sąmoningai vilkinant derybas dėl atsiskaitymo ir ginčijamu sandoriu siekiant išvengti atsakomybės. Tuo tarpu atsakovės L. M. G. nesąžiningumą patvirtina tai, jog ją buvo prašoma apklausti kaip liudytoją santuokos nutraukimo ir turto dalybų byloje, todėl ji negalėjo nežinoti ieškovo ir atsakovės R. K. ginčo aplinkybių. Be to, ginčo patalpose iki šiol gyvena atsakovė R. K., tuo tarpu atsakovė L. M. G. jomis nesinaudoja. Dublike (b.l. 109-114) ieškovas, laikydamasis savo ieškinyje išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį turinys patvirtina atsakovių nesąžiningumą, kadangi notarės biure atsakovėms atstovavo ta pati advokato padėjėja, kuri su ieškovu vedė derybas dėl kompensacijos išmokėjimo, ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė R. K. notarei pamelavo, jog dalis kompensacijos yra sumokėta, abiems atsakovėms buvo išsamiai išaiškintos galimos sandorio sudarymo pasekmės. Atsakovių atsiliepimuose nurodomą aplinkybę, jog po sandorio sudarymo atsakovė R. K. netapo nemokia, paneigia vykdomosios bylos duomenys, pagal kuriuos atsakovė R. K. neturi jokio nekilnojamojo turto ar lėšų banko sąskaitose. Ginčijamas sandoris galėjo būti tariamas, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog kaina už sandoriu perleistą turtą ar bent jau šios kainos dalis būtų buvusi sumokėta, perleistu turtu ir toliau naudojasi atsakovė R. K..

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė palaikantys ieškinį. Paaiškino, kad iki 2009 m. rugsėjo pabaigos vyko derybos su advokatais dėl kompensacijos sumokėjimo. Antstolis ieškovui pranešė, kad R. K. pinigų neturi, turtas yra perleistas. Pagal 2009 09 11 sutartį turtas perleistas už 180 000 Lt . K. visus pinigus gavo. Jos abi yra nesąžiningos, nes žinojo, kad ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Būstas yra perleistas tariamai. Pirkėja dalyvavo ištuokos byloje ir žinojo apie namą. Pagal sandorio p. 4.2 pardavėja turėjo išsikelti, tačiau savo pareigos nevykdė, Deklaruota gyvenamoji vieta išliko ten, kur gyveno. Sutartį notarė sudarė savo rizika. Pateikta paskolos sutartis patvirtina šalies nesąžiningumą. Nurodo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę. K. sąmoningai tapo nemoki. K. gali sumokėti kompensaciją. 2009 07 29 atsirado pareiga sumokėti kompensaciją. K. sandorio sudaryti neprivalėjo. Po sandorio sudarymo K. tapo nemoki.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 91-94) atsakovė R. K. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodo turtą perleidusi už rinkos kainą, dėl ginčijamo sandorio sudarymo netapusi nemokia, todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu jos atstovas papildomai nurodė, kad R. K. atvykti į teismo posėdžius negali dėl sveikatos, į eilę klausimų jis atsakyti negalįs. Paskolos sutartis yra turtinė teisė. Neįrodytas nemokumas. Nėra įrodymų dėl giminystės ryšių. Deklaruota gyvenamoji vieta nėra įrodymas apie faktinę gyvenamąją vietą. Ieškinį atmesti prašė tuo pagrindu, kad neįrodytas K. nemokumas. Prašė atsižvelgri įtai, kad yra didelė disproporcija tarp turo vertės ir skolos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 83-88) atsakovė L. M. G. prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir nurodo turtą iš atsakovės R. K. įsigijusi už rinkos vertę, visą sutarties kainą sumokėjusi grynais pinigais, todėl jos turtinė padėtis nepablogėjo, priešingai, ji įgijo galimybę atsiskaityti su ieškovu. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė R. K. tapo nemoki. Sumokėdama už turtą jo rinkos kainą atsakovė L. M. G. tapo sąžininga įgyjėja ir jos atžvilgiu actio Pauliana ieškinys negali būti tenkinamas. Kadangi perkamas turtas nuosavybės teise priklausė pardavėjai, už turtą buvo mokama rinkos kaina, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti sudaromo sandorio sąžiningumu ir teisėtumu. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamo sandorio vertė penkis kartus viršija atsakovės R. K. įsiskolinimo ieškovui sumą, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos natūra taikymas be pagrindo pažeistų atsakovės L. M. G. teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu jos atstovė papildomai nurodė, kad atsakovė į teismo posėdžius neatvyksta. Paskutine priežastimi buvo įvardinta šunų paroda užsienyje, tačiau jokie įrodymai nepateikti. Prašo taikyti CK 6.66str. 4d., nes skolos ir turto santykis yra 1:5. Ieškovo, kad namas parduotas neinformavo dėl to, kad manė, jog tai yra nesvarbu. Pagal CPK normas antstolis gali parduoti turtinę teisę. Namas įgytas leisti savaitgalius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 52-54) trečiasis asmuo notarė Dainora Jievaitytė nurodo ginčijamo sandorio sudarymo metu išaiškinusi atsakovėms, jog sandoriu parduodamo turto nuosavybės klausimas dar gali būti sprendžiamas kasacine tvarka, jog nėra jokių duomenų apie įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime nurodytos kompensacijos ieškovui sumokėjimą, jog ieškovas gali ginčyti tarp atsakovių sudaromo sandorio teisėtumą, todėl sudarydamos sutartį atsakovės prisiėmė su tuo susijusią riziką. Atsižvelgiant į sandorio vertę - už įsigyjamą turtą atsakovė L. M. G. nurodė sumokėjusi 180000 Lt - notarei nekilo abejonių, jog problemų dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo nebus.

Teismo posėdžio metu notarė papildomai nurodė, kad jai buvo žinoma apie sprendimą ir skolą. Kadangi pinigų pakako skolai sumokėti, tai nenustatė aplinkybių, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Sudarant sandorį dalyvavo adv. padėjėja I.Selvestravičiūtė ir ji patikino, kad skola bus sumokėta. Notarė pasitikėjo adv. padėjėja I.Selvestravičiūte. K. vengė vykdyti sprendimą. Prašo ieškinį patenkinti.

Ieškinys patenkintinas.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 11 d. atsakovių R. K. ir L. M. G. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1731 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo, grąžinti sutartimi perduotą turtą atsakovei R. K., nukreipiant į šį turtą 34 539 Lt skolos ieškovui išieškojimą. Ieškovas šį sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 6.66str. pagrindu.

Visų pirma sprendžiant dėl Actio Pauliana taikymo byloje, Actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų Actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams.

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad Actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

CK 6.66 straipsnyje nustatytos šios Actio Pauliana taikymo sąlygos: Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006 pažymėjo, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad Actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004).

CK 6.66straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. CK 6.66str. 3d. nustato, kad šio straipsnio 1d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Todėl pirma, reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu, ieškovas turi įrodyti aiškią ir neginčijamą reikalavimo teisę į skolininką ir aplinkybę, jog nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovas Z. K. reikalavimo teisę gauti piniginę kompensaciją iš atsakovės R. K. įgijo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas, pagrindu ( b.l. 26-30 ). Šios aplinkybės neginčija ir atsakovės. 2010 07 07 antstolio pažyma (b.l. 189) patvirtina, kad atsakovė R. K. ieškovui Z. K. skolos sumokėjo – 2058,14 Lt . Todėl pagal CK 6.66str. jis turi reikalavimo teisę šiuo pagrindu reikšti ieškinį. Ginčijamas sandoris yra sudarytas 2009 09 11, ieškinys teismui pateiktas 2009 11 03. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Antra, Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus:

· jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus;

· skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

· kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakovė R. K. dėl sudaryto nekilnojamojo turto pardavimo sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu, ar yra reali grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas.

Nustatinėjant šią Actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui ir pan. Sandoris taip pat pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Tačiau, vertinant, ar pirmenybės suteikimas kitam kreditoriui pažeidė kreditoriaus, reiškiančio Actio Pauliana, interesus ir teises, vien nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimo konstatavimo neužtenka, nes visada reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-221/2002). Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti Pauliano ieškinį negalima.

Atsakovės R. K. atstovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad ji yra nemoki. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad atsakovei neginčijant aplinkybės, jog ji nėra sumokėjusi kompensacijos ieškovui, antstoliui nurodžius, kad nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra atsakovės pareiga nurodyti turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovės R. K. advokato padėjėjo pateikta paskolos sutartis patvirtina tik tą aplinkybę, jog ji turi turtinę teisę į 40 000 Lt nuo 2010 11 01 (b.l. 190-191). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė R. K., sudariusi sandorį ir perleidusi turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, akivaizdžiai tapo nemoki.

Trečia, ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2002).

Dėl šios sąlygos teismas konstatuoja, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme yra aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. T.y. atsakovė R. K. neįrodė, kad ginčijamą sandorį privalėjo sudaryti. Todėl teismas daro išvadą, kad tokio sandorio sudaryti ji neprivalėjo, todėl; ši sąlyga yra įrodyta.

Ketvirta, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Ši sąlyga reiškia, kad skolininko nesąžiningumas, t. y. tai, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra būtina Actio Pauliana taikymo sąlyga. Be to, CK taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Taikant CK 6.66 straipsnį svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Pažymėtina tai, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Be to, nustatant trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad ginčijamo sandorio šalių kaltė reikštųsi neatsargia kaltės forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti problemų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Protingu ir apdairiu, tai reiškia - sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Vadinasi, tai pripažintina jo pareiga ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-898/2002 ).

Ieškovas šalių nesąžiningumą nurodo taip: atsakovės yra pusseserės, turto įgijėja dalyvavo ieškovo ir atsakovės ištuokos byloje, todėl jai buvo žinomos aplinkybės dėl ginčo dėl turto. R. K. sandorį sudarė siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškovu.

Atsakovė M.L. G. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad ji, prieš sudarydama sandorį, domėjosi, ar atsakovė R. K. neturi kreditorių bei ar nebus pažeisti jų interesai. Ji pripažįsta, kad jai buvo žinoma apie 2009 07 29 sprendimą (b.l. 83-88). Iš notarės D.Jievaitytės atsiliepimo (b.l. 52-54) seka, kad atsakovėms aptariant sandorio sudarymo sąlygas buvo aiškinama apie K. skolą K., kad notarė išaiškinusi apie tai, kad galimi ginčai ateityje, nes nėra duomenų apie kompensacijos sumokėjimą K., o sandorio sudaryme dalyvavusi advokato padėjėja I.Selvestravičiūtė buvo patikinusi, jog artimiausiu metu bus sumokėta kompensacija ir bus pateikti dokumentai. Nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovė L.M. G., sudarydama ginčo sandorį, buvo nesąžininga. Buvo nesąžininga ir atsakovė R. K., nes neatsiskaitė su ieškovu, bei realizavo turimą turtą.

Teismas sprendžia, kad ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu, kadangi yra visos CK 6.66str. sąlygos, taikytina restitucija (CK 6.145str.). Teismas sprendžia, kad turto santykis su skola neturi reikšmės, nes atsakovė R. K., norėdama atsiskaityti su ieškovu, gali nutraukti paskolos sutartį, kurią sudarė elgdamasi išimtinai nesąžiningai, ir sumokėti kompensaciją. Ieškiniu ieškovas siekia apginti savo pažeistas teises.

Ieškinį patenkinus iš atsakovių priteistinos bylos vedimo išlaidos (CPK 93str., 96str.) : 1) ieškovui – po 1460 Lt, kuriuos sudaro 500 Lt žyminio mokesčio ir 2420 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 9, 156) ir valstybei po 2085Lt, kuriuos sudaro 4100 Lt žyminio mokesčio ir 69,25 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 260str., 268str., 270str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 11 d. atsakovių R. K. ir L. M. G. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1731 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo.

Grąžinti sutartimi perduotą turtą atsakovei R. K., nukreipiant į šį turtą 34 539 Lt skolos ieškovui Z. K. išieškojimą.

Priteisti iš atsakovių R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1460 Lt

Priteisti iš atsakovių R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 2085 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė