- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 1-124-543/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01199-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. Č.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01199-12 medžiagą, kurioje
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2003-10-01 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. 45 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m. 2005-10-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. Č., nevykdydamas 2009 m. balandžio mėn. 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nuo 2009-03-01 priteistas išlaikymas sūnui K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui T., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt (kas atitinka 115,85 eurų) iki vaikų pilnametystės nuo 2009-04-09 iki 2015-01-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, bei teikti jiems kitą būtiną materialinę paramą, dėl ko įsiskolinimas iki 2015-01-01 yra 5966,75 eurų (20602 litų).
Kaltinamasis D. Č. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis buvo susituokęs su J. Č.. Santuokoje gimė du sūnus: K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Pagyvenus tris metus su žmona, jie išsiskyrė. Alytaus rajono apylinkės teisme jie sudarė taikos sutartį ir jis gerai suprato ir žinojo, kad po skyrybų vaikai lieka su J. ir jis jiems kas mėnesį turės mokėti alimentus. Po skyrybų jis vaikams nemokėjo alimentų, nes neturėjo pinigų, nedirbo. 2011 m. išvažiavo į Daniją gyventi ir dirbti. Danijoje dirbo ir apie tai, kad vaikams reikia mokėti alimentus, negalvojo. Žinojo, kad reikia mokėti, bet kažkaip užsimiršo, kadangi ieškojo darbo, gyvenamosios vietos. Jis vaikų nesveikino nei su gimtadieniu, nei su metinėmis, šventėmis, kadangi jie išsikėlė gyventi kažkur į (duomenys neskelbtini). Jis jų neieškojo. Danijoje jis dirbo nuo 2011 m. iki 2014 m. sausio mėn., tikslesnės datos neprisimena (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. sausio mėnesio iki spalio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis niekur nedirba, ieškosi darbo. Labai gailisi, kad neteikė savo vaikams išlaikymo (b. l. 100-101).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Nukentėjusioji J. A., apklausta liudytoja, parodė, kad su D. Č. susituokė 2003 m. ir po santuokos sudarymo gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Santuokoje jiems gimė du berniukai. Kadangi sutuoktinis pradėjo labai dažnai vartoti alkoholį ir smurtauti prieš ją, pragyvenusi apie 5 metus, 2009 m. nutraukė santuoką. Nagrinėjant teisme santuokos nutraukimo bylą bei kartu priteisiant vaikams alimentus, D. dalyvavo. Jam buvo žinoma, kad yra priteisti alimentai po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. D. su teismo sprendimu sutiko, jo neskundė. Po santuokos nutraukimo ji liko gyventi (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, o D. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo D. vaikų nelankė, su jais nebendravo. Vieną kartą ji pati jam atvežė į (duomenys neskelbtini) vaikus, kelias valandas pas jį namuose paliko ir vėl pasiėmė. Daugiau jis jokio noro nereiškė su jais matytis ar bendrauti. D. motina taip pat su jais nebendravo bei nereiškė noro matytis su anūkais. Kai gavo šaukimą į teismą dėl santuokos nutraukimo, ji pati paskambino D. ir jam pranešė, kad vyks teismo posėdis, pasakė dieną ir valandą. Kartu su D. nuvyko keletą dienų prieš teismo posėdį pas advokatą, kuris surašė sutartį dėl vaikams mokamų piniginių lėšų-alimentų. Tąkart advokatas buvo surašęs, kad kiekvienam vaikui D. turi mokėti po 400 litų kas mėnesį, tačiau D. su tuo nesutiko, tad advokatas pataisė, kad turės mokėti po 200 litų, su kuo D. sutiko. Teisme, kai buvo nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla bei teisiami alimentai vaikams, D. tikrai dalyvavo. Vyko tik vienas posėdis, kurio metu buvo priimta teismo nutartis nutraukti santuoką ir priteisti vaikams alimentus. Po teismo posėdžio D. dar nuėjo susimokėti už teismo išlaidas. Po to su D. jokio ryšio nepalaikė, nors D. žinojo jos mobilaus ryšio telefono numerį, kuris nepasikeitęs. Kadangi D. alimentų nė karto nėra mokėjęs, vaikų švenčių proga nesveikino, ji kreipėsi į antstolį, vėliau į vaikų išlaikymo fondą, iš kur gauna po 195 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui (b. l. 27-30).
2012-10-09 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas Nr. (4.2) D2-30668 pradėti ikiteisminį tyrimą su priedais, iš kurio matyti, kad 2009-12-28 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. A. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Iš skolininko D. Č. vaikams išlaikyti nustatyta mokėti po 200 litų kas mėnesį išieškotojai J. A.. Fondų administracija 2010-02-05 priėmė sprendimus dėl išmokos iš vaikų išlaikymų fondo mokėjimo, kuriais nusprendė K. Č. ir T. Č. nuo 2009-12-28 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR Vaikų išlaikymo fondo įstatyme numatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokų mokėjimą. Visos aplinkybės rodo, kad D. Č. vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (b. l. 8-16).
K. Č. gimimo liudijimo kopijoje nurodyta, kad K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. Č. ir J. Č. (b. l. 22).
T. Č. gimimo liudijimo kopijoje nurodyta, kad T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. Č. ir J. Č. (b. l. 23).
Iš 2009-04-09 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 2-1838-59/2009 matyti, kad teismo sprendimu buvo patvirtinta D. Č. ir J. Č. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 6 p. nustatyta, kad D. Č. įsipareigoja savo noru mokėti vaikams kas mėnesį mokamą periodinę išmoką 400 litų, t. y. sūnaus K. išlaikymui 200 Lt ir sūnaus T. išlaikymui 200 Lt. Išlaikymą pradėti mokėti nuo 2009-03-01 iki vaikų pilnametystės, pervedant į J. Č. nurodytą sąskaitą. Pasikeitus šalių materialinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šis sutarties punktas gali būti pakeistas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 25-26).
Iš 2012-10-23 antstolės A. K. kontoros rašto Nr. 0133/09/05724 matyti, kad pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1838-59, išduotą 2009-07-22, 2009-10-30 užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/09/05724 dėl išlaikymo išieškojimo iš D. Č. dviejų vaikų: K. ir T. išlaikymui iki jų pilnametystės išieškotojai J. A.. 2009-10-30 skolininkui išsiųstas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir siūlymas geruoju mokėti išlaikymą. D. Č. išlaikymo nemokėjo, išlaikymo mokėjimu nesidomėjo. 2009-11-25 vykdomasis raštas išsiųstas į skolininko darbovietę (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas įmonei grįžo neįteiktas. 2009-12-29 areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos bankuose, lėšų nerasta (b. l. 32).
Iš 2015-01-09 antstolės A. K. kontoros pažymos Nr. 0133/09/05724 S-15001110 Dėl D. Č. matyti, kad išlaikymo skola pagal Alytaus rajono apylinkės vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1838-59 išduotą 2009-07-22, iš D. Č. dviejų vaikų išlaikymui J. A. naudai 2015-01-01 yra 5966,75 Eur (20602,00 Lt) (b. l. 38).
Iš 2012-11-23 (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad D. Č. įmonėje dirbo nuo 2004-09-13 iki 2011-03-31, alimentai iš darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuojami, kadangi įmonė iš antstolio nebuvo gavusi vykdomojo dokumento (b. l. 122).
Iš Lietuvos Darbo biržos duomenų matyti, kad D. Č. buvo registruotas Darbo biržoje nuo 2003-06-03 iki 2003-06-30 (b. l. 123).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad D. Č. vengė išlaikyti vaikus ir tokia jo veika atitinka BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio išlaikymą savo vaikams išlaikyti. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-04-09 iki 2015-01-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei teikti jiems kitą būtiną materialią paramą.
Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis į psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 107), administracine tvarka nebaustas (b. 1. 111), teistas D. K. už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (b. l. 110), nedirbantis (b. l. 125, 112-114). Jis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė trumpinti bausmės laiką (b. l. 129). Prokurorės prašoma skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti šešiems mėnesiams viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti nubaustu keturiems mėnesiams viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.