- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-621-368/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. D. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama pratęsti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, paveldint pagal įstatymą mirusiojo senelio J. G. turtą ir jo turtines teises. Teigė, kad nori paveldėti senelio žemę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. D. pareiškimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodė, jog senelio palikimu nesidomėjo ir negali nurodyti jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po senelio mirties priimti. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu ir jam pasibaigus pareiškėja negalėjo priimti palikimo. Sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi praėjus beveik dešimčiai metų nuo palikimo atsiradimo dienos, o po savo motinos mirties – beveik ketveriems metams, netiesiogiai patvirtina jos nerūpestingumą ir atmestiną požiūrį į savo teisių įgyvendinimą priimant palikimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) A. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir tenkinti jos pareiškimą. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos paaiškinimus. Tvirtinama, kad apeliantė tik 2013 metais sužinojo apie seneliui skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą ir jo turimą teisę išpirkti šį žemės sklypą iš valstybės, ir jog šią teisę ji gali paveldėti. Pažymi, kad manė, jog palikimo reikalus tvarkė jos mama. Po mamos mirties į notarą nesikreipė, nes motina jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nepaliko.
Atsiliepdamas į apeliantės atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažymėjo, kad neprieštarauja, jog teismui nustačius, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra svarbios, terminas palikimui priimti būtų pratęstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) A. D. atskirasis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) yra palikėjo J. G. vaikaitė, t. y. antros eilės įpėdinė pagal įstatymą, ir, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliantės duotus paaiškinimus, nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti.
Teismas pažymi, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, jog asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga.
Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, pareiškėjo elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo nuostatų dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, sutrukdžiusių apeliantei priimti palikimą.
Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji siekė priimti palikimą ir jos valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, jog aktyviais veiksmais siekė sužinoti apie palikėjo turėtą turtą ar turtines teises. Priešingai, apeliantė nurodė, kad ji nesiekė priimti palikimo ir jos nedomino įstojimas į paveldėjimo teisnius santykius (24 b. l.).
Teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo įsitikinusi, jog nei senelis, nei motina jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį ji turi teisę paveldėti, nepaliko, negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys.
Esant šioms aplinkybės, atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.