- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- II-708-121/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00387-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Nukentėjusysis
- Vilniaus pedagoginis universitetas
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant G. A., ATP protokolą surašiusios institucijos atstovui Gediminui Vidžiūnui, nukentėjusiojo atstovams G. Ž. bei advokatui Žilvinui Mišeikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) G. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau-VMST) Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo (ATP protokolą surašiusi institucija- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas (PK), nukentėjusysis- Vilniaus pedagoginis universitetas) ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3 PK tyrėja 2010-02-09 surašė G. A. ATP protokolą Nr. 14P-033557-10 už tai, kad ši 2009-12-17, 10.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą G. Ž., nepadarydama esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neatrakino VIII bendrabučio sandėlio patalpų, atsisakė perduoti Universitetui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tuo savo veiksmais pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 188 straipsnio reikalavimus (b.l.15).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Administracinė komisija) 2010-03-02 nutarimu ATP byloje Nr. A11-6077 už pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, padarymą G. A. skyrė 150 Lt baudą (b.l.8-9).
Šalies argumentai
G. A. prašo panaikinti Administracinės komisijos 2010-03-02 nutarimą Nr. A11-6077 ir ATP bylą nutraukti (b.l.2-5). Paaiškina, kad ji nepadarė jokio administracinio pažeidimo. Nagrinėdama ATP bylą, Administracinė komisija jai nesuteikė žodžio, neišklausė jos argumentų, skundžiamas nutarimas buvo surašytas iš anksto. Administracinė komisija buvo šališka, nes iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo nuspręsta pareiškėją nubausti, tai patvirtina skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kurios nėra nagrinėjimo dalykas ir nebuvo nagrinėjamos Komisijos posėdyje, tačiau jos yra naudingos Universiteto administracijai. Administracinė komisija neįsigilino į surinktus įrodymus, neatliko visapusiško ir objektyvaus visų aplinkybių nagrinėjimo ir tuo ji pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 57 straipsnio reikalavimus. Universiteto rektoriaus A. G. 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 69 G. A. buvo paskirtas darbo kabinetas Nr. 87, esantis (duomenys neskelbtini), bendrabutyje Nr. 8, ir minkšto inventoriaus sandėliai Nr. 85 ir 83. Šis įsakymas nepanaikintas ir galioja iki šiol. Universiteto rektorius 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1-152 sudarė komisiją tikslu perduoti materialinį turtą. Komisija 2009 m. gruodžio 17 d. apie 10.00 val. atvyko į bendrabutį Nr. 8 ir pareikalavo, kad pareiškėja iš patalpų, kurių inventoriniai Nr. 87-1, 87-2, 87-3, perduotų materialinį turtą L. A. Pareiškėja pareikalavo pateikti dokumentą, kurio pagrindu ji pareiškė tokį reikalavimą. G. A. buvo pateiktas atšviestas dokumentas (kopija), iš kurios ji pastebėjo, kad patalpos, kurių inventoriniai Nr. 87-1, 87-2, 87-3, jai niekada nebuvo perduotos, todėl paprašė Komisijos, kad ji suteiktų vieną valandą išsiaiškinti aplinkybes dėl įsakymo tikrumo, nuvažiuoti į centrinius rūmus pas Universiteto rektorių, nes jai tai buvo netikėta. L. A. pareiškė, kad bus laužiamos durys, todėl pareiškėja buvo priversta kviesti policijos pareigūnus ir savo vyrą. Atvykus policijos pareigūnams, ji paaiškino, kad Komisija iš jos reikalauja perduoti sandėlių patalpas Nr. 87-1, 87-2, 87-3, kurios jai niekada nebuvo perduotos ir šiose patalpose saugomą turtą. Policijos pareigūnai įsitikino, kad G. A. nėra nušalinta nuo sandėlininko pareigų vykdimo ir su ja nėra nutraukta materialinės atsakomybės sutartis dėl saugomo turto, nėra nutraukta darbo sutartis, o pačiam įsakyme nurodytos patalpos Nr. 87-1, 87-2, 87-3 yra įvardintos neteisingai. Išklausiusi tokius argumentus, Komisija išvažiavo į centrinius rūmus. 2009 m. gruodžio 17 d., apie 10.00 val., G. A. nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, kvalifikuojamojo kaip savavaldžiavimas pagal ATPK 188 str. Priešingai, Universiteto administracija savo įsakymais sudarė šią konfliktinę situaciją, kai pareiškėjai įsakė perduoti kažkokį materialinį turtą iš patalpų, kurios jai niekada nebuvo perduotos. Universiteto administracijai buvo gerai žinoma, kokios patalpos pareiškėjai yra perduotos 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 69 pakeitimu (pareiškėjai buvo perduotas 83 kambarys –sandėlis, kuriame saugoma švari patalynė, 85 kambarys – sandėlis, kuriame saugoma naudota, nešvari patalynė ir 87 kambarys- darbo kabinetas). Be to, 2009 m. gruodžio 16 įsakymas Nr. 152 nebuvo skubaus vykdymo. Dėl Universiteto administracijos veiksmų, konkrečiai dėl G. Ž. neteisėtų veiksmų, G. A. buvo inicijuota ATP byla. ATP byloje nėra duomenų, kad Universiteto ūkio direktorius G. Ž. vykdo rektoriaus (savo darbdavio) pavedimą ar įsakymą inicijuoti ATP bylą. Tai yra G. Ž., kaip fizinio asmens, asmeninė iniciatyva. Pareiškėja su 2009-12-16 įsakymu Nr. 1-152, nebuvo supažindinta tinkamai iš anksto, be to, šio įsakymo pagrindu ji nėra atleista nuo pareigų vykdymo, su ja nėra nutraukta darbo sutartis, nėra nutraukta sutartis dėl individualios visiškos materialinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) konstatavo, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo lokaliniais teisės aktais, nepanaikina savo ankstesnių teisės aktų priimant naujus, kurie akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam ir tokiais savo veiksmais sudaro konfliktinę situaciją ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka ar netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti pagrindas traukti drausminėn ar administracinėn atsakomybėn (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005). Pareiškėjos manymu, nurodytos aplinkybės daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, nes nėra administracinio teises pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Pareiškėjos nuomone, tai yra civilinis ginčas, nes 2009-12-17, kai veikė minėta Komisija, ji buvo susijusi darbo teisiniais santykiais su Universitetu. Prašo teismo, kad iš skundžiamo nutarimo būtų pašalinta tokia pastraipa, nes tai nėra šios ATP bylos nagrinėjimo dalykas: ,,2009-10-15 G. A. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, 2009-10-16 surašytas aktas dėl G. A. atsisakymo pasirašyti įspėjimą. 4 liudininkai patvirtino, kad G. A. perskaitė ir susipažino su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau pasirašyti atsisakė, nenurodydama jokios priežasties ir motyvų“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra nurodęs, kad pagal administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarką civilinio pobūdžio ginčai nėra sprendžiami. Pareiškėjos nuomone, tai yra civilinis ginčas, juolab, šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla tarp jos ir Universiteto dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Be to, ATP bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (LVAT adm. bylos Nr. N3-169-06; A3-578-03 ir kt.). Pareiškėjos manymu, Administracinė komisija viršijo savo įgaliojimus, tokiais veiksmais įsikišo į CK ir DK veiklos sferą ir konstatavo aplinkybes, kurios neturi nieko bendro su nagrinėjamu dalyku. Teismui išnagrinėjus ATP bylą ir nustačius aplinkybę, kad ji savo veiksmais padarė savavaldžiavimą pagal LR ATPK 188 str., ji dėl pažeidimo gailėsis, nes savo veiksmais nesiekė pasipriešinti minėtai Komisijai, o siekė tik įsitikinti, ar 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 152 yra tikras (b.l.2-5).
G. A., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad rektoriaus įsakymą be datos ir numerio gavo iš Universiteto paštu. Teigė, kad atvykusi komisija ne tik reikalavo perduoti turtą- patalynės reikmenis, skalbinius, bet ir palaisvinti darbo kabinetą, kuris susideda iš trijų atskirų patalpų. Gruodžio 17 dieną ji apie savo būsimą atleidimą nieko nežinojo, įspėjimo jokia forma negavo. Visi pasirašę aktą neva apie atsisakymą susipažinti su įspėjimu yra suinteresuoti, nes yra įsipainioję į baudžiamąją bylą dėl turto iššvaistymo. Ir atvykus policijai jai įspėjimo niekas nerodė.
Institucijos, surašiusios ATP protokolą atstovas skundą prašė atmesti, nes pareiškėja nubausta pagrįstai.
Nukentėjusiojo- Universiteto- atstovai skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 188 straipsnyje ir numatančios, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Konkrečiai pareiškėja nubausta už tai, kad 1) neatrakino VIII bendrabučio sandėlio patalpų; 2) atsisakė perduoti Universitetui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, pareiškėja nėra nubausta už tai, kad neva atsisakė palaisvinti darbo kabinetą Nr. 87 ar darbo kabineto patalpas 87-1, 87-2, 87-3, todėl skundo argumentai šio ginčo bylos išsprendimui reikšmės neturi.
Administracinė komisija skundžiamą nutarimą grindė inter alia tokiais įrodymais:
1) 2002-02-01 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Universiteto ir G. A. dėl G. A. nuo 2002-02-1 priėmimo dirbti Universiteto ūkio (II pad.), bendrabučių (II pad.) sandėlininke pagal neterminuotą darbo sutartį (1.2 ir 1.3 punktas) (b.l.33);
2) Universiteto ir G. A. pasirašyta sutartimi dėl sandėlininkės G. A. individualios visiškos materialinės atsakomybės, pagal kurią G. A. įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio Universiteto jai perduotų materialinių vertybių išsaugojimą (1 punktas) per visą darbo laiką, kurį darbuotoja dirbs su darbdavio jai perduotomis materialinėmis vertybėmis (4 punktas) (b.l.32);
3) 2009-10-15 įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo G. A. informuota, jog, vadovaujantis Universiteto Senato 2009-10-07 nutarimu Nr. 7 bei Universiteto rektoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. 1-52, nuo 2010-01-01 dėl ekonominių priežasčių Universitete patvirtinti darbo organizavimo pakeitimai ir mažinamas darbuotojų etatų skaičius. G. A. pranešta, kad Universitete šiuo metu nėra galimybės jai pasiūlyti kitos darbo vietos (atsiradus tokiai galimybei iki nustatyto termino, jai bus siūloma kita laisva darbo vieta), todėl, vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 129 str. 1 ir 2 dalių, 130 str. 1 ir 2 dalių nuostatomis, G. A. įspėjama, kad jos darbo sutartis su Universitetu bus nutraukta 2010-01-01 (1 punktas). Liudininkai V. N., D. P., E. K., R. G. patvirtino, kad raštas įteiktas 2009-10-16, o G. A. pasirašyti atsisakė (b.l. 39);
4) Universiteto 2009-10-16 aktu, kad sandėlininkei G. A. 2009-10-16 buvo pateiktas pasirašytinai susipažinti 2009-10-15 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini). Universiteto darbuotojai V. N., D. P., E. K., R. G. patvirtino, kad G. A. perskaitė ir susipažino su jai pateiktu 2009-10-15 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsisakė pasirašyti, nenurodydama jokios priežasties ir atsisakymo motyvų (b.l.38);
5) Universiteto rektoriaus 2009-12-16 įsakymu Nr. 1-152, kuriuo, atsižvelgdamas į etatų mažinimą, sudarė komisiją 8 bendrabučio sandėlio turto perdavimui iš materialiai atsakingos G. A. materialiai atsakingai L. A., kurią sudaro: bendrabučių valdytoja E. K. (Komisijos pirmininkė), Statybos ir remonto skyriaus vedėjas D. V., juristas Žilvinas Mišeikis, materialinių vertybių apskaitos sektoriaus vedėja V. N. (toliau-Komisija) (1.1 punktas), paskyrė L. A. materialiai atsakinga už 8 bendrabučio sandėlio turtą (1.2 punktas), siekdamas racionalaus patalpų panaudojimo, laikinai paskyrė 8 bendrabučio 87 kambarį (patalpos inventorinis Nr.87-1, 87-2, 87-3) bendrabučio elektrikui, vietoj užimto 141 kambario (2 punktas) (b.l.19);
6) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio R. J. tarnybiniu pranešimu, kad 2009-12-17, apie 10.00 val., jis patruliavo kartu su v. patruliu T. V. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje įvyko konfliktas, susijęs su darbo santykiais tarp sandėlininkės G. A. ir materialinių vertybių apskaitos vedėjos V. N. bei bendrabučių valdybos vedėjos E. K. Sandėlininkė atsisakė atidaryti patalpas, kad darbuotojai atliktų inventorizaciją (b.l.17);
7) Universiteto ūkio direktoriaus G. Ž. 2009-12-17 raštu Nr. 13-R4-2261 Vilniaus miesto 3 PK, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Universiteto rektoriaus 2009-12-16 įsakymu Nr. 1-152, buvusi Universiteto materialiai atsakinga darbuotoja, sandėlininkė G. A. buvo įpareigota perduoti Universitetui priklausantį (VIII bendrabučio sandėlyje esantį) turtą. Universiteto darbuotojams (sandėlio turto perdavimo Komisijos nariams) 2009-12-17 atvykus į Universiteto II rūmus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perimti minėtą turtą, G. A. kartu su sutuoktiniu S. A. A. atsisakė vykdyti Universitetui priklausančio turto perdavimą, taip pat trukdė vykdyti minėtą perdavimą. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tačiau G. A. ir jos sutuoktinis S. A. A. taip pat atsisakė vykdyti ir atvykusių policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. A. ir jos sutuoktinio S. A. A. veiksmų (b.l.18);
8) Komisijos 2009-12-17 paaiškinimu, kad ji neatliko VIII bendrabučio sandėlio turto perdavimo, nes, 2009-12-17 nuvykus į bendrabutį (Švitrigailos g.4), sandėlininkė G. A. atsisakė atrakinti sandėlius ir perduoti turtą kitam rektoriaus įsakymu paskirtam asmeniui. Sandėlių patalpų sandėlininkė neatrakino ir atvykus iškviestiems ,,Apsaugos“ komandos bei policijos atstovams. Paaiškinimą pasirašė E. K., V. N., D. V., Ž. Mišeikis (b.l.40);
9) Universiteto rektoriaus 2009-12-30 įsakymu Nr.1071 psd, kuriuo nuo 2010-01-01 pagal Darbo kodekso 129 str. 1 ir 2 dalis bei 130 str. 1 ir 2 dalis atleista sandėlininkė G. A. (b.l.24);
10) E. K. 2010-01-15 bei V. N. 2010-01-18 paaiškinimais, kad 2009-12-17 jos su kitais Komisijos nariais atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi norėjo patekti į 8-jį bendrabučio sandėlį dėl inventoriaus perdavimo kitam rektoriaus paskirtam asmeniui, tačiau G. A. atsisakė atrakinti sandėlio duris ir įsileisti juos į vidų, nors jie turėjo teisę ten patekti, kadangi 2009-12-16 buvo priimtas rektoriaus įsakymas, jog materialiai atsakinga nuo šios dienos yra L. A. (b.l.22,26);
11) D. V. 2010-01-19 paaiškinimu, kad 2009-12-17 jis su Komisijos nariais buvo nuvykęs į Universiteto 8-jį bendrabutį, kabinetą Nr. 87, pas sandėlininkę G. A., perimti 83 ir 85 sandėlius ir juose esantį turtą perduoti materialiai atsakingai L. A.. Komisijos nariai G. A. pateikė 2009-12-16 įsakymo Nr. 1-152 patvirtintą kopiją, tačiau ji, susipažinusi su šiuo įsakymu, pasakė, kad jo nevykdys, kadangi tai įsakymo kopija, o ne originalas, ir pasakė, kad ji vyks pas rektorių išsiaiškinti, nes netikėjo Komisijos narių rodomu įsakymu. G. A. atsisakė Komisijos narius įleisti į 83 ir 85 sandėlius perimti turtą. Atvykus policijos pareigūnams ir dar kartą parodžius 2009-12-16 įsakymą Nr. 1-152, G. A. atsisakė Komisijos narius įleisti į 83 ir 85 sandėlius ir perimti juose esantį turtą (b.l.28);
12) G. A. 2010-01-18 paaiškinimu, kad 2009-12-17, apie 9.00 val., į jos kabinetą Nr. 87 atėjo Komisijos nariai ir pradėjo reikalauti, kad G. A. atlaisvintų sandėlį, kuriame ji dirbo. Komisijos nariai savo reikalavimus išdėstė žodžiu, jų nepagrindė jokiais įsakymais. Ji nebuvo supažindinta su 2009-12-16 įsakymu Nr. 132. G. A. Komisijos nariams pasakė, kad negali atlaisvinti patalpų, nes čia yra jos darbo vieta ir ji dar nėra atleista iš darbo. Jei G. A. būtų sutikusi su Komisijos narių reikalavimais, ji galėjo prarasti darbą, negalėtų atlikti savo pareigų darbe. Komisijos nariai reikalavo atlaisvinti 87 kambarį ir patalpas 87-1, 87-2, 87-3, kurių, G. A. manymu, nėra. Policijos pareigūnai jai davė susipažinti 2009-12-16 įsakymą Nr. 1-152, tačiau ji suabejojo jo tikrumu ir teisėtumu, nes jai paskambinus rektoriaus sekretorei, buvo pasakyta, kad rektoriaus nėra, jis visą savaitę buvo komandiruotėje (b.l.35);
13) G. A. paaiškinimo 2010-01-20 papildymu, kad 2009-12-17 jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, kadangi ji nebuvo atleista iš darbo ir privalėjo vykdyti savo pareigas, dirbdama (duomenys neskelbtini). Tačiau Komisijos nariai reikalavo, kad ji atlaisvintų savo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlius, tačiau tiksliai nepasakė, kuriuos. G. A. yra sandėlininkė sandėlių Nr. 83 ir 85, kuriuose laikomos materialinės vertybės, priklausančios Universitetui. Mano, kad Komisijos nariai neteisėtai reikalavo atlaisvinti kabinetą ir sandėlius, nes jai nepateikė dokumentų įrodančių ir patvirtinančių, kad ji privalo atlaisvinti patalpas. Jei ji būtų sutikusi ir atlaisvinusi patalpas, jie turėtų teisę atleisti ją iš darbo dėl pravaikštos, darbo funkcijų nevykdymo. Kai G. A. parodė 1995-07-12 sutartį dėl patalpų Nr. 93, 95, 97 privatizavimo, Komisijos nariai nusiramino ir išėjo, bet po pusės valandos sugrįžo su policijos pareigūnu, parodė jai 2009-12-16 įsakymo Nr. 1-152 kopiją. G. A. paprašė, kad jie paliktų ir jai kopiją, tačiau policijos pareigūnas nesutiko, pasakęs, kad dokumentas Universiteto. Mano, kad tokiu būdu vyksta G. Ž. susidorojimas su G. A. ir jos šeima dėl privatizacijos. Taip pat mano, kad G. Ž. pareiškimas yra neteisėtas, nes jis rašė Universiteto vardu. Patalpų 87-1, 87-2, 87-3, kurios įvardintos įsakyme Nr. 1-152, Universiteto patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra (b.l.36);
14) 2010-01-28 G. A. ieškiniu atsakovui Universitetui dėl neteisėto atleidimo iš darbo (b.l.46-47);
15) S. A. A. 2010-02-09 paaiškinimu, kad 2009-12-17 jam paskambino žmona, kad jis ateitų į jos darbo vietą, (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie kabineto, pamatė Universiteto juristą Ž. Mišeikį, bendrabučio valdytoją G. K., materialinių vertybių sektoriaus vedėją V. N. ir Universiteto vedėją L. A., taip pat stalių Kašėtą ir pagalbinį darbininką L. S.. G. A. paaiškino, kad minėti asmenys atėjo perimti sandėlį. Tie asmenys parodė įsakymo Nr. 1-152 nepatvirtintą kopiją. S. A. A. perskaitė, kad įsakymu prašoma atlaisvinti kambarius 87-1, 87-2, 87-3, tačiau tokių kambarių nėra. S. A. A. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, minėti asmenys parodė įsakymo kopiją (nepatvirtintą). Pareigūnai susipažino su įsakymo kopija ir bendravo su D. V., kad G. A. vykdo savo pareigas darbe ir negali atlaisvinti savo darbo vietos, kadangi įsakymo kopija yra nepatvirtinta. Universiteto darbuotojai nepateikė dokumento, kad G. A. yra atleista iš sandėlininko pareigų. Universiteto darbuotoja V. N. paaiškino, kad G. A. dirba iki 2009-12-31 ir bus atleista iš darbo. Taip pat dalyvavo D. V.. L. A. pastūmė S. A. A. ir G. A., tačiau S. A. A. atsakomųjų veiksmų jos atžvilgiu nedarė. L. S. vartojo necenzūrinius žodžius. S. A. A. manymu, vyksta Universiteto ūkio direktoriaus G. Ž. susidorojimas su S. A. A. ir G. A. dėl baudžiamųjų bylų, kuriose L. A. įtariama vagystės organizavimu (b.l.57);
16) G. A. paaiškinimo 2010-02-09 papildymu, kad 2010-02-09 ji buvo policijos komisariate ir sužinojo, kad iš Universiteto yra gautas dokumentas, kuriame nurodyta, kad ji atsisakė pasirašyti akte dėl atsisakymo pasirašyti įspėjimą 2009-10-16. Nesutikdama su aktu, ji pateikia dokumentus, kurie įrodo, kad čia yra bandoma su ja susidoroti, nes ji teismui padavė priešieškinį dėl 17 966 Lt priteisimo ir prašė paskirti jiems 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ji pridėjo 2 darytas kopijas durų su užrašu ,,Elektrikas“, kurios įrodo, kad nebuvo etatų mažinimo, nes dabar patalynę keičia bendrabučio vedėja, taip pat įrodo, kad kambarių 87-1, 87-2, 87-3 nėra, vietoje jų yra 83, 85, 87. Universitetas nori padaryti įtaką teismui, nes dabar vyksta teisminis ginčas dėl jos atleidimo iš darbo. G. A. taip pat mano, kad Komisija 2009-12-17 atliko neteisėtus veiksmus, kadangi G. A. nebuvo atleista iš darbo, o atlaisvinusi patalpas ji neturėtų kur dirbti ir vykdyti savo pareigas. Tie veiksmai, kurių prašė Komisijos nariai (kad ji atlaisvintų savo darbo vietą), mano, galėjo būti vykdomi tik po jos atleidimo iš darbo. Mano, kad Komisijos narių veiksmai buvo neteisėti, įsakymas Nr. 1-152 jai nebuvo pateiktas (b.l.58).
Pareiškėja prie skundo teismui pateikė Universiteto rektoriaus įsakymo pakeitimą be datos ir numerio ,,Dėl kambario skyrimo“, kuriuo įsakyta 2003-11-10 įsakymą Nr.69 pakeisti ir išdėstyti taip: skirti sandėlininkei G. A. VIII bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)) darbo kabinetą 87 kambarį (2 punktas), skirti 85 ir 83 kambarius minkštam inventoriui sandėliuoti (3 punktas) (b.l.6).
Universiteto atstovas 2010-04-07 rašte teismui teigia, kad toks įsakymas Universitete nebuvo priimtas (b.l.73), pateikė bendrabučio (duomenys neskelbtini) patalpų eksplikaciją (b.l.74-77) bei schemą (b.l.78), iš kurių matyti, jog numeriu 83-1 pažymėtas sandėlis (37,18 kv.m ploto).
Išanalizavęs cituotus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog abi institucijos surinko pakankamus G. A. kaltės, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jos veiką ir pagrįstai patraukė ją administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. A. ryšium su jos sandėlininkės darbu buvo patikėtos materialinės vertybės- lovos reikmenys- patalynė, skalbiniai, kurie buvo saugomi sandėliuose- patalpose Nr. 85 ir 83, gi G. A., būdama įspėta apie būsimą atleidimą iš darbo, iki atleidimo likus mažiau, nei dviems savaitėms, nesudarė darbdavio sudarytai komisijai galimybės šį turtą inventorizuoti (nustatyti, ar jis visas išlikęs) ir perduoti kitam materialiai atsakingam asmeniui. Darbo kodeksas nenustato terminų ir tvarkos, kokiu būdu darbuotojas ryšium su darbo sutarties pasibaigimu turi perduoti darbdaviui jam patikėtas materialines vertybes. Teismo nuomone, šiuo atveju darbdaviui manant, kad, realiai pasibaigus darbo santykiams, turtą gali būti inventorizuoti sudėtingiau, nei G. A. dar tebedirbant, tokia skuba (anot G. A.) yra pateisinama. Taigi, ji, priešindamasi atrakinti sandėlio patalpas ir leisti inventorizuoti turtą, realizavo savo tariamą, o ne įstatymais ginamą teisę. G. A. argumentas, jog, atidavus patalynę bei patalpas, kurioje ji sandėliuojama, ji negalėtų atlikti savo tiesioginio darbo, kas būtų pagrindu atleisti ją iš darbo už pravaikštas ar kitokį pažeidimą, tėra tik jos daroma prielaida. Šiuo atveju, įvertinus, kad įspėjimo terminas baigėsi 2009-12-31 dieną, G. A. išlaikė teisę iki šios datos tęsti darbą ir gauti už tai darbo užmokestį, kokias užduotis ji per likusias darbo dienas būtų atlikusi- tai būtų buvęs ne jos, o darbdavio rūpestis. Tokiais veiksmais nebuvo siekiama pareiškėją patraukti civilinėn atsakomybėn, todėl nagrinėjami santykiai nėra, kaip teigia pareiškėja, civilinis ginčas.
Nustatyta, kad Administracinė komisija, nenustačiusi G. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, parinko vieną iš alternatyvių ATPK 188 straipsnio sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų (įspėjimas arba bauda piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų) ir skyrė G. A. ATPK 188 straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkį- 150 Lt baudą, tad baudos dydis atitinka reikalavimus. Teismas nevertina pareiškėjos gailesčio kaip kaltę lengvinančios aplinkybės, nes ji nepripažįsta padariusi teisės pažeidimą, todėl tik siekia nuobaudos sušvelninimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja
nutarė:
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-03-02 nutarimą ATP byloje Nr. A11-6077, kuriuo G. A. skirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.