Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1649-945/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-27Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
e2S-1649-945/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02874-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, Kauno miesto savivaldybei, R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., S. G., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Š., N. P., Ž. U., I. V.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1649-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02874-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.9.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)Kauno apygardos teismas
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, Kauno miesto savivaldybei, R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., S. G., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Š., N. P., Ž. U., I. V.–K., A. G., E. G., A. G., J. B. D., J. B.–L., D. K., R. V., Z. M., E. Z., L. K., G. G., V. M., R. M., M. R., A. R., R. B., R. Ž., J. B., D. N., E. K., E. K., G. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“ dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (3 t., e. b. l. 119–128), prašydama teismo sprendimu pakeisti (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Sutarties 1 priede nurodytų Kredito gavėjų (Bendraskolių), atstovaujamų administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto valda“ ir akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank priedą Nr. 1, padidinant butų savininkams tenkančią kredito dalį ir sumažinant ieškovės negyvenamosios patalpoms tenkančią dalį, priteisti iš atsakovo Swedbank, AB ieškovės pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio 20 d. sumokėtas įmokas ir palūkanas, kurių bendra suma yra 709,27 Eur.

2. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovams E. Z., V. K. ir A. G., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi (7 t., e. b. l. 117–118) nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodytų atsakovų gyvenamosios ar darbo vietos adresams patikslinti, įpareigojo ieškovę, nepatikslinus atsakovų gyvenamosios ar darbo vietos adresų, per 10 dienų nuo nutarties įteikimo pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą, nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kokiu kitu įteikimo būdu prašo įteikti atsakovams procesinius dokumentus tuo atveju, jeigu nepavyktų jų įteikti siunčiant ieškinyje nurodytu adresu, akcentavo, jog atsakovo A. G. asmens kodas ieškinyje nurodytas klaidingai, atsakovo E. Z. asmens kodas nenurodytas, o atsakovė V. K. gyvena Airijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 19 d. nutartimi (7 t., e. b. l. 135–136) ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės valstybei 209,21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 23 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo įteikta 2018 m. birželio 1 d., tačiau nustatytu terminu patikslinto procesinio dokumento ieškovė teismui nepateikė, trūkumų nepašalino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad procesas nutrūko pačiai ieškovei nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, iš ieškovės valstybei priteisė 209,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu (7 t., e. b. l. 142–145) ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nesilaikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

1.2. Civilinėje byloje yra visų teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytų atsakovų duomenys – vardai ir pavardės, gimimo datos, kurių pakanka, kad teismas galėtų nustatyti šių asmenų darbovietes ar kitas gyvenamąsias vietas, todėl teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.

1.3. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra gauti 5 atsakovų atsiliepimai, surinkti rašytiniai įrodymai, ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeidžia ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimą.

5. Trečiasis asmuo Swedbank, AB prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovei buvo įteikta nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau teismo įpareigojimo ieškovė neįvykdė, todėl ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu.

6. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, taikė formaliai, ginčijama nutartimi nustatyta procesinė bylos baigtis neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, o tai lemia nutarties neteisėtumą.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės pateiktas ieškinys buvo priimtas teisėjos 2018 m. balandžio 25 d. rezoliucija, kuria atsakovams nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti. Teisme buvo gauti atsakovų E. ir I. K., Kauno miesto savivaldybės, Swedbank, AB, UAB „Būsto valda“, S. G. atsiliepimai, kurie teisėjos rezoliucijomis buvo priimti. A. E. Z., V. K. ir A. G. procesinių dokumentų ieškinyje nurodytais adresais įteikti nepavyko, nes atsakovai neatsiėmė procesinių dokumentų pašte. Patikrinęs Gyventojų registre esančius duomenis apie atsakovus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K. išvyko į Airiją. Socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie atsakovę V. K. patvirtina, kad duomenų apie jos įsidarbinimą nerasta. Teismas taip pat nurodė, kad gauti duomenų apie E. Z. ir A. G. teismui nepavyko, nes nėra žinomi jų asmens kodai (ieškinyje klaidingai nurodytas A. G. asmens kodas). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip ieškinio trūkumą, kurio nepašalinus, ieškinį paliko nenagrinėtu.

11. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename procesiniame dokumente turi būti nurodyta: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovės ieškinyje nurodyti atsakovai ir juos identifikuojantys duomenys: gyvenamosios vietos ir gimimo datos arba asmens kodai. Aplinkybė, kad atsakovė V. K. yra deklaravusi išvykimą į Airiją, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovė nurodė nepakankamai šią atsakovę identifikuojančių duomenų (ieškovė nurodė paskutinį žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą). Ieškovei gali būti nežinomi atsakovų E. Z. ir A. G. asmens kodai, todėl jų nepateikimas negali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas vien dėl to, kad teismui asmens kodą žinant yra patogiau naudojant duomenų paieškos įrankius gauti papildomus duomenis apie procesinių dokumentų įteikimo būdus ir vietas. Iš bylos medžiagos spręsti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, E. P. ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. Reglamento (ES) 2016/679 Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 straipsnio 1 dalimi, ieškovė yra tinkamas subjektas, turintis teisėtą pagrindą tvarkyti specialius atsakovų asmens duomenis – jų asmens kodus, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad šių duomenų nepateikimas yra ieškinio trūkumas, ir juos išreikalauti taikant trūkumų šalinimo institutą teismas neturėjo teisėto pagrindo.

12. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nepavykus įteikti procesinių dokumentų ieškinyje nurodytais trijų atsakovų gyvenamosios vietos adresais, CPK 123 straipsnio 3 dalį, kuri be viso kito numato, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtų galėjęs taikyti tik žinodamas šių atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismas, patikrinęs Gyventojų registro tarnyboje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Duomenų apie atsakovų E. Z. ir A. G. deklaruotą gyvenamąją vietą teismas neturėjo galimybės patikrinti, neturėdamas šių atsakovų asmens kodų. Nurodytos aplinkybės tapo kliūtimi procesinius dokumentus šiems atsakovams įteikti juos išsiunčiant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kaip matyti tiek iš ginčijamos nutarties, tiek ir iš ieškovės pateikto atskirojo skundo turinio, šios procesinės kliūties ieškovei teismas tinkamai neišaiškino, akcentuodamas pareigą pateikti papildomus atsakovų asmeninius duomenis, neišaiškindamas, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adreso nebuvimas byloje yra kliūtis taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalyje įvardintą dokumentų įteikimo būdą, neišaiškindamas ieškovei, kas lemia būtinybę pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą.

13. Vadovaujantis CPK 129 – 130 straipsniais, neįteikus procesinių dokumentų ieškinyje nurodytais atsakovų gyvenamosios vietos adresais, byloje nesant duomenų apie alternatyvius dokumentų įteikimo būdus ir atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai atsakovams gali būti įteikiami per kuratorių arba viešo paskelbimo būdu. Kadangi ieškovė ieškinyje neįvardijo savo pozicijos dėl šių dokumentų įteikimo būdų taikymo, teismas turėjo pagrindą įpareigoti ieškovę šią poziciją pateikti, kadangi jos nebuvimas yra kliūtis tolesnei bylos eigai. Kartu teismas pažymi, kad ieškovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija dėl procesinių dokumentų įteikimo CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu aiškiai atskleidžia sąžiningą suklydimą dėl tinkamo dokumentų įteikimo būdo pasirinkimo, kurį galėjo nulemti ir nutarties 12 pastraipoje nurodyti pirmosios instancijos teismo nustatytų įpareigojimų trūkumai. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo pagrindą, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pasinaikinti ginčijamą nutartį ir procesinių dokumentų įteikimo kliūtis pašalinti panaudodamas teismui suteiktus procesinius instrumentus – pakartotinai išaiškindamas ieškovei galimus procesinių dokumentų įteikimo atsakovams būdus ir pareikalaudamas pateikti poziciją dėl šių įteikimo būdų taikymo. To nepadarydamas teismas nepagrįstai suvaržė ieškovės teises kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta ir atskirojo skundo argumentą, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu formaliu pagrindu neatitinka proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Šią išvadą patvirtina tiek teismo turėtų dokumentų įteikimo išlaidų apimtis, tiek ir faktas, kad didžiajai daliai proceso dalyvių procesiniai dokumentai buvo įteikti, dalis iš jų net pateikė atsiliepimus į ieškinį. Ieškinio palikimas nenagrinėtu vien tam, kad ieškovė, pateikdama jį teismui iš naujo ir papildomai nurodydama dokumentų įteikimo trims atsakovams būdus, lemtų būtinybę teismui iš naujo įteikinėti dokumentus ne tik šiems atsakovams, bet ir kitiems 37 proceso dalyviams, daliai proceso dalyvių sukurtų pareigą pakartotinai teikti teismui atsiliepimus į ieškinį, kas turėtų ir neigiamos įtakos proceso trukmei.

15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas