Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-493/2007

2007 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, nukentėjusiajam A. K. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2d., ir nuteistas 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteitas pagal LR BK 180 str. 2d. už tai, kad jis 2006-02-20 apie 02.45 val. kartu su L. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, užsidėję ant galvų megztas kaukes, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į O. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno raj., panaudodami fizinį smurtą bei grasindami peiliu, t.y. kaltinamasis G. S. jėga laikydamas O. P. palaužė jos pasipriešinimą, o tuo tarpu kaltinamasis L. K. smaugė O. P., sudavė jai ne mažiau 9 smūgius rankomis, kojomis bei kėde į galvos viršugalvio sritį, kairės ausies kaušelio sritį, kairį riešą, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, kaltinamasis G. S. reikalavo, kad nukentėjusysis K. P. gulėtų ant grindų, tuo tarpu kaltinamasis L. K. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus K. P. į smakrą ir pasmakrę, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, kaltinamasis G. S. saugojo nukentėjusiuosius O. P. ir K. P., kad pastarieji nesipriešintų, tuo tarpu kaltinamasis L. K. grasino nukentėjusiajam A.K. M. virtuviniu peiliu papjauti ir tyčia kumščiu sudavė A.K. M. ne mažiau 2 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A.K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, abu kaltinamieji iš nukentėjusiųjų reikalavo pinigų bei pagrobė svetimą, t.y. O. P. priklausantį turtą – 170 Lt įvairiomis kupiūromis, šampanizuotą vyno butelį – 4 Lt vertės, sugadino svetimą, t.y. O. P. priklausantį turtą – sudaužė 15 vnt. stiklinių bendros 30 Lt vertės, 5 vnt. stiklinių bendros 25 Lt vertės, tuo padarydami bendrą 229 Lt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokuroro, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis G. S. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

G. S. pripažintas kaltu padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturėti. Teismas nenustatė G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9p.). Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai (T 1, b.l. 130), yra registruotas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės ligų įskaitoje (1 T, b.l. 132), yra gydytas VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje (1 T, b.l. 139), tačiau atlikus psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad G. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti daromų veikų pavojingumo pobūdį, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tą jis gali suvokti ir šiuo metu (1 T, b.l. 152-153). Nuteistojo G. S. neigiamą asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau buvo teisėsaugos pareigūnų akiratyje, tačiau 1996-06-20 jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta 1961 m. LR BK 9¹ str. pagrindu bei 2004-06-29 LR BK 38 str. pagrindu (1 T, b.l. 120, 126). Kadangi iš šių aplinkybių matyti, kad G. S. turi polinkį nusikalsti, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas sankcijos vidurkiui, t.y. 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šis bausmės dydis nėra aiškiai per griežtas ir jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Manytina, kad tik realus 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys G. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.