- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- 1-2990-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44048-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Gytis Jonas Gutauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.31.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.4Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme,
kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (pakeitus kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį),
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 01.30 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Minties g., prie 26 namo, eidamas šalia A. P., vilkinčios striuke, iš striukės kairės kišenės, užsegtos užtrauktuku, ištraukė A. P. mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 4X“, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. P. 140 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. T. pagal naujai pateiktą prokuroro kaltinimą pilnai pripažino savo kaltę, parodė pagrobęs iš A. P. striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną (ankstesnio kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nepripažino, neigė vartojęs bent kokį smurtą prieš nukentėjusiąją, taip pat nepripažino pagrobęs piniginę). Apklausiamas parodė, jog 2017-08-27, apie 23.30 val., jis, N. (N. M.) ir A. (A. Z.) atėjo į barą, jame prabuvo apie 30-40 min. Jis kartu su A. per pusę išgėrė bokalą alaus, N. visai negėrė. Bare buvo ir nukentėjusioji su drauge. Jis nei vienos jų nepažinojo. Kaltinamojo teigimu, jis nei nukentėjusiosios, nei liudytojos nieko neprašė, su jomis nebendravo, prie vieno stalo nesėdėjo. Matė, kad jos yra neblaivios, ypač apgirtusi buvo nukentėjusioji, pastaroji šoko ant stalo. Vienu metu tik rūkė kartu su jomis lauke, atrodo, liudytoja paprašė palydėti iki Žirmūnų. Jie sutiko, pastariesiems buvo pakeliui. Iš baro ėjo tokia tvarka: jis, N. ir nukentėjusioji ėjo priekyje (nukentėjusioji per vidurį, jis iš kairės pusės, N. iš dešinės), o J. S. kartu su A. iš paskos. Eidami visi kalbėjosi, juokavo. Jis ėjo visai šalia nukentėjusiosios, faktiškai prisiglaudęs, vienu metu ją apkabino, apkabinęs ėjo kokias 5 min. A. tam neprieštaravo, vienu metu ją apkabinęs, atrodo, buvo ir N. Apkabino, kadangi nukentėjusioji dėl girtumo ėjo netvirtai. Taip beeinant vienu metu kaltinamasis nurodė nusprendęs ištraukti iš nukentėjusiosios striukės kišenės jos mobiliojo ryšio telefoną, matė, kad ji jį turėjo, buvo išsitraukusi pasižiūrėti valandas ir pan. Priėjus Minties g. 42 namą, jis palengva atitraukė nukentėjusiosios striukės išorinę kišenę ir, įkišęs du dešinės rankos pirštus, ištraukė telefoną, kurį įsidėjo į kelnių galinę kišenę. Nukentėjusioji nieko nepastebėjo, jie ėjo toliau. Vienu metu, kai jie nebebuvo nukentėjusiosios apkabinę, ši paėjo truputį į priekį (5-7 m) ir eidama pro mašinas nugriuvo. Tuo metu jis kalbėjosi su N., buvo pasisukęs į šio pusę ir paties momento, kaip nukentėjusioji griuvo, nematė. Jie tik išgirdo šauksmą, pasižiūrėję į nukentėjusiosios pusę, pamatė ją gulinčią ant asfalto (gulėjo veidu į asfaltą, sulenktomis kojomis). Nukentėjusioji nieko nesakė, jie su N. priėjo ir, suėmę už pažastų, A. pakėlė. Kaltinamasis kategoriškai paneigė vartojęs bent kokį smurtą prieš nukentėjusiąją, jis tik pagrobė iš jos kišenės telefoną. Jokios piniginės neėmė. Tai, kad nukentėjusioji turėjo rankinę, atsimena (ją matė dar tada, kai rūkė), greičiausiai ją nešėsi iš dešinės pusės, t. y. tos, iš kurios ėjo N. Toliau iki namų, iki kurių bebuvo likę 50 m, palydėjo moteris, A. užėjo kartu su jomis į butą. Palaukė sugrįžtančio A. ir tuomet visi trys nuėjo link Kalvarijų turgaus. Iki tol nei N., nei A. nebuvo pastebėję, kad jis pagrobė iš nukentėjusiosios telefoną. Tik einant link turgaus, suskambo telefonas ir jis jį išjungė. A. tai pastebėjo, bet nieko jam nesakė. Turguje prie lombardo jis išsitraukė telefoną, norėjo jį priduoti, tačiau pasiūlė nedaug pinigų. A. su N. tai matė, tačiau jis pastariesiems liepė nieko neklausinėti, pasakė, kad jie paskui viską sužinos. Tuomet visi trys nuėjo prie prekybos centro „Europa“, ten taip pat yra lombadas, be to, kavinė. Sutiko kažkokį nepažįstamą vyriškį ir šiam už 40 Eur pardavė telefoną. Gavęs pinigus, draugams papasakojo, kad tą telefoną pavogė iš nukentėjusiosios. Kiek atsimena, telefonas buvo su dėklu. Tą dėklą jis išmetė dar tuo metu, kai einant link turgaus suskambo telefonas, o jis stengėsi jį išjungti, ką padaryti per dėklą buvo sunku. Nežino, ar tai tas pats dėklas, kuris buvo rastas pas N. Kai juos vėliau sulaikė policija, neklausė, kur jie visą vakarą buvo, o jie nesakė laiką leidę namuose (t. 2, b. l. 11-23).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. T. iš esmės davė analogiškus parodymus (pripažino įvykdęs vagystę ir iš nukentėjusiosios striukės kišenės pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nevartojo jokio fizinio smurto, nukentėjusioji dėl girtumo pati pargriuvo, taip pat neigė pagrobęs piniginę), jo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 117, 118-119, 124-126).
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. P. parodė 2017-08-27 vakarą užėjusi pas kaimynę J. S., pastaroji namuose su kaimynu vartojo alkoholį. Nukentėjusioji nurodė nenorėjusi namuose gerti, todėl pakvietė J. pasivaikščioti. Abi nuėjo į barą „Alaus kolonėlė“, tai buvo kažkur apie 22 val., gal vėliau. Bare leido laiką su iš matymo pažįstamais asmenimis, kartu su J. išgėrė po vieną bokalą alaus (už abu bokalus atsiskaitė banko kortele, ji sumokėjo ir už J., nes ši neturėjo nei rankinės, nei pinigų). Dar kažkiek pavaišino pažįstami. Iki atėjimo į barą nukentėjusioji nurodė nevartojusi alkoholio. Dėl išgerto alaus jautėsi kažkiek apsvaigusi, tačiau ne girta, tikrai sugebėjo eiti, jos nereikėjo niekur vesti, ant stalo tikrai nešoko. Vienu momentu į barą atėjo 3 nepažįstami vyriškiai, kurie iškart patraukė jos dėmesį (pati ilgą laiką yra dirbusi teisėsaugos institucijose, skiria asmenis, turinčius reikalų su policija, tie vyrai kaip tik tokie atrodė, buvo panašūs į teistus). Ji nei vieno jų nepažinojo, tik J. sakė, kad vieną žino, pastarasis buvo lyg jos kaimynas. Atsimena, kad kažkuris iš tų 3 vyrų buvo priėjęs prie jų staliuko (kuris konkrečiai, negali pasakyti), paprašė nupirkti alaus, tačiau ji atsisakė. Buvo apie vidurnaktį, baras užsidarinėjo, reikėjo išeiti. Tą naktį labai lijo, išėjusios į lauką su J. dar parūkė. Nukentėjusioji kategoriškai paneigė prašiusi minėtų vyrų jas palydėti namo, net nebūtų pagalvojusi apie tai, kadangi vyrai atrodė nepatikimi, buvo matyti, kad geriau su jais nesusidėti. Palydėti namo neprašė ir J., bent ji to negirdėjo. Joms pradėjus eiti, tie vyrai taip pat pajudėjo, jie visą laiką sekė iš paskos. J. su vienu iš vyriškių ėjo priekyje, ji iš paskos, šalia jos iš abiejų pusių stengėsi kuo arčiau eiti likę du vyriškiai. Kaltinamasis visą laiką ėjo jai iš kairės pusės, o N. iš dešinės. Jie bandė vis prilysti, kalbinti, tarytum juokais, tačiau jai nebuvo juokinga, jautėsi nesaugiai. Vienu metu ji sustojo viešojo transporto sustojime, galvojo gal pravažiuos patrulių mašina, tačiau nieko nebuvo. Kadangi J., kuri ėjo priekyje, nesustojo, ėjo toliau ir jau tolo nuo jos, ji vėl pradėjo eiti. Kaltinamasis su N. ėjo šalia jos (vėl iš abiejų pusių), vis bandė ją paimti už parankių, palįsti po jos skėčiu. Ji nebuvo nei su vienu jų apsikabinusi, matydama, kad jie vis intensyviau bando ją imti už parankių (nors ir stengėsi savo veiksmus juoko forma pateikti), suprato, kad kyla pavojus. Kai praeidinėjo Minties 42 namą, abu pagriebė ją už rankų, tačiau ji išsilaisvino. Tuomet ji paspartino žingsnį ir nutarė eiti per žolę tarp namų, galvojo taip bus greičiau (J. ėjo šaligatviu). Beeidama tarp 2 automobilių, pajuto smūgį į pakinklius (arba į vienos, arba į abiejų kojų). Smūgis buvo stiprus, ji nugriuvo (juo labiau, negalėjo išsilaikyti, kadangi rankose nešėsi skėtį). Griuvo veidu trenkdamasi tiesiai į asfaltą, pradėjo bėgti kraujas, galvojo, jog jai lūžo nosis. Griūdama suriko, išgirdusi priėjo J. Iki jai ateinant, kaltinamasis su N. jau buvo spėję ją pakelti, pasakydami neva ji pati nugriuvo. Ji liepė vyriškiams atsikabinti nuo jos, nusivalė kraują ir su J. nuėjo namo, niekas jų nelydėjo (nebent dar kažkiek sekė iš paskos), į namus tikrai nėjo. Nukentėjusioji parodė negalinti atsakyti, kuris jai spyrė į pakinklius (kaltinamasis ar N.), kadangi jie abu buvo jai iš galo. Jai buvo sužalota nosis, praskelta lūpa, nubrozdintas veidas, bėgo kraujas. Sužalojimai kojose nepadaryti. Bebeinant link J. namų, pastebėjo, kad įprastinėje vietoje (džinsų kišenėje) nėra telefono. Pas J. namuose nusiprausė ir apžiūrėjusi pamatė, kad iš tiesų nėra telefono (jis buvo su dėklu). Tą vakarą (einant link namų) telefoną ji buvo įsidėjusi visgi ne į džinsų kišenę, o bliuzoną (laikė užsegtoje bliuzono kišenėje). Taip pat rankinėje neberado piniginės. Nukentėjusioji nurodė pati piniginės negalėjusi pamesti, atsimena, kad ją įsidėjo į rankinę, kurią užsegė, dėl ko piniginė niekaip negalėjo iškristi. Būdama pas J. skambino į savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šis buvo jau išjungtas. Apie įvykį pranešė policijai. Kai po kurio laiko atvažiavo pareigūnai, jį iškart atpažino visų 3 vyriškių veidus, taip pat atpažino savo telefono dėkliuką. Civilinio ieškinio nebepalaiko, kadangi prieš teismo posėdį kaltinamojo gynėjas perdavė pinigus, visa žala yra pilnai atlyginta (t. 2, b. l. 11-23).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. P. parodė 2017-08-27, apie 23.00 val., kartu su savo drauge J. S. nuėjusi į kavinę „Alaus kolonėlė“. Būnant kavinėje į ją atėjo 3 jai nepažįstami asmenys, vyriškiai, visi trys dėvėjo beisbolo kepures tamsios spalvos, buvo apsirengę tamsiais rūbais. Ji pastaruosius matė pirmą kartą. Bare išgėrė 2 bokalus alaus, tikrai nebuvo stipriai apgirtusi nuo tokio kiekio alkoholio. Įvykius atsimena gerai, eidama nei griuvinėjo, nei šlitinėjo. Kaip minėjo, vyrų nepažįsta, o draugė jai sakė, kad vieną iš jų lyg ir pažįsta iš matymo, nes jis kažkokio kito pažįstamo brolis. Būdama bare ji su tais vyriškiais nebendravo, tik vienas iš jų buvo priėjęs prie jų stalelio ir paprašė nupirkti alaus. Ji nesutiko, atsakė, kad reikia užsidirbti pinigus. Tai pasakė juokais ir jis nuėjo, daugiau nekalbėjo. Jai vyrai iš pat pradžių pasirodė įtartini dėl savo išvaizdos: visi buvo su beisbolo tipo kepurėmis, veidai panašūs į kalėjusių asmenų. Išėjusios su drauge prie baro dar parūkė ir jau pradėjo eiti, o tuo metu išėję tie trys vyriškiai pradėjo sakyti „mes jus palydėsim“, „eisim pakeliui“, bandė užmegzti kontaktą. Neprašė vyrų palydėti. Einant vyrai bandė kalbinti. Jau tuo metu jautėsi nesaugi, todėl stengėsi su jais kalbėti gražiai. Vienas iš vyrų sakė, kad jie kaimynai, nors jo nėra mačiusi. Prašėsi po skėčiu, niekas iš vyrų jos apkabinęs nebuvo. Draugė su vienu iš vyrų ėjo priekyje, maždaug 3 metrų atstumu, nes ėjo su skėčiais, lijo lietus. Šalia jos ėjo tie kiti du vyriškiai. Eidama matė, kad draugė eina priekyje su tuo vyriškiu, o ji bandė kirsti kampą per kiemą link gyvenamojo namo, norėdama praeiti greičiau, kai staiga pajuto smūgį iš nugaros į kojas, o tiksliau per pakinklius. Smūgis buvo netikėtas, nematė, kuris iš vyrų spyrė jai per kojas. Po smūgio krito tiesiai veidu ant asfalto tarp dviejų stovinčių automobilių gyvenamojo namo kieme. Smūgis per kojas buvo tyčinis, ji pati ėjo tvirtai ir nebuvo tokia apsvaigusi nuo alkoholio. Jai susidarė įspūdis, kad vyrai jau iš anksto turėjo tikslą įvykdyti šį nusikaltimą. Nukritusi išgirdo šaukiant draugę „A.!“ ir tuomet tie du vyrai pradėjo ją kelti: suėmė stipriai už rankų ir padėjo atsistoti. Tuo metu buvo labai susijaudinusi, nes bėgo kraujas iš nosies. Priėjusi J. paklausė, kas atsitiko, vyrai pradėjo sakyti, draugė nukrito. Bijodama smurto, apsivalė kraują, pasakė jiems: „atstokit nuo manęs“ ir su J. nuėjo kuo greičiau nuo vyrų. Vyrai liko stoviniuoti tame kieme. Einant (paėjus apie 30 metrų) pastebėjo, kad džinsų kišenėje nėra mobiliojo ryšio telefono „Xiami Red“, suprato, kad jį galėjo ištraukti tas vyriškis, kuris buvo iš kairės (D.), tuo metu, kai ją kėlė. Kitas vyriškis buvo iš dešinės. Dešinėje pusėje, per petį, kabėjo jos rankinė, kurioje buvo tik piniginė. Einant pro parkelį, draugė pasakė, kad matė iš paskos siluetus, todėl skubiai nuėjo pas draugę namo, norėdama paskambinti policijai, nes neturėjo telefono. Pas draugę namuose telefonas neveikė, todėl nukentėjusioji iš namų atsinešė telefoną ir vėl grįžo pas J., pas kurią būnant paskambino policijai, nurodė požymius. Tada dar pamatė, kad iš rankinuko dingo ir piniginė su dokumentais bei mokėjimo kortelėmis. Tuo metu, kai nukrito, nepajautė, kad buvo ištraukta ir piniginė, nes buvo dideliame šoke. Kai policijos pareigūnai paskambino, išėjo į kiemą ir pamatė, kad atvežė tuos tris vyriškius. Iš karto atpažino visus tris, sakė, kad tas vyriškis, D., galėjo ištraukti mobiliojo ryšio telefoną. Dar konkrečiai pasakė D., kad prisižaidei, o kitas vyriškis jam pasakė „kam tu ėmei tą telefoną“. Pareigūnai parodė telefono dėklą ir jį atpažino, kad tai jos telefono dėklas. Patikslina, kad piniginėje pinigų nebuvo, nes dėl streso buvo pamiršusi, jog 48 eurus grynųjų pinigų, buvo prieš tai paskolinusi, todėl bare atsiskaitinėjo mokėjimo kortele. Piniginėje buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko kortelės: SEB banko kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, „Citadele American Express“ kortelė ir jos tetos G. Č. banko „SEB bankas“ mokėjimo kortelė, dvi „Vilniečio“ kortelės, po 4 eurus vertės. Piniginės pamesti negalėjo, kadangi ji buvo rankinėje, gerai atsimena, kai atsiskaičiusi bare, įsidėjo į rankinę ir išėjo iš baro (t. 1, b. l. 13, 16-17, 18-19).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. S. parodė, jog įvykio vakarą pas ją į namus užėjo draugė A. P. Liudytoja nurodė tą vakarą vartojusi alkoholį, iki išėjimo iš namų buvo išgėrusi apie 200 gr degtinės, dar porą skardinių alaus. A. jos namuose gal ir išgėrė alkoholio, kažkiek alaus, tačiau konkrečiai ko ir kiek, pasakyti tikrai negali. Jos abi išėjo iš namų, nuėjo nusipirkti cigarečių, užsuko į barą „Alaus kolonėlė“. Bare išgėrė po bokalą alaus, dar kažkiek kiti pavaišino. Vienu momentu į barą atėjo kaltinamasis su dviem vyriškiais, jie visi buvo iš jų rajono. Vieną iš vyrų pažinojo, tai buvo jos kaimynas K.. Ji nestebėjo, ką tie vyrai bare veikė, nematė, kad jie būtų prie jų priėję, kalbinę nukentėjusiąją, kažko jos prašę. Gal ir kažką kalbėjo su kaltinamuoju, tačiau tikrai to nėra užfiksavusi. Ji tiesiog gerai leido laiką ir tokių smulkmenų neįsidėmėjo, be to, buvo išgėrusi ir ne viską atsimena. Barui užsidarant, visi išėjo. Ji su A. pasuko eiti link namų, kiek atsimena, niekieno neprašė jas lydėti iki namų (negirdėjo, kad to būtų prašiusi A.). Kartu išėjo ir tie minėti 3 vyrai. Visi ėjo namo. Jos su nukentėjusiąja buvo išgėrusios, nukentėjusioji ėjo šonais, o liudytoja šaligatviais. Kaip konkrečiai eidami buvo išsidėstę, tiksliai neatsimena. Atrodo, liudytoja ėjo priekyje, šalia jos vienas iš tų vyriškių. Nukentėjusioji ėjo iš galo, likę du vyrai kažkur šalia pastarosios. Atsimena, kad tą naktį lijo, nukentėjusioji lyg turėjo kažkokį sulūžusį skėtį, tačiau negali pasakyti, ar buvo jį išsiskleidusi. Vienu metu ji išgirdo, kaip A. pradėjo rėkti. Ji atsisuko, pamatė, kad A. guli ant šaligatvio tarp dviejų mašinų (gulėjo veidu į šaligatvį, keturiom), tie vyrai buvo šalia jos, abu jai padėjo atsikelti. Nukentėjusioji kažką šaukė, jai buvo isterija. Liudytoja nurodė, jog prie nukentėjusiosios nebuvo priėjusi, matė viską iš toliau. Nežino, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo, galbūt nesėkmingai praėjo pro stovinčius automobilius. Vėliau ji A. taip pat neklausinėjo, dėl ko ši griuvo. Kai vyrai A. pakėlė, jos abi nuėjo namo. Niekas jų iki namų nelydėjo, į butą užėjęs nebuvo. Namuose A. nusivalė kraują, matė, kad pastarajai sumuštas veidas, skundėsi, kad skauda koją. Nukentėjusioji pasigedo savo telefono ir piniginės, po ko pastaroji paskambino policijai (t. 2, b. l. 11-23).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja J. S. parodė 2017-08-27, vakare, apie 22 val., išėjusi pasivaikščioti ir kartu su A. užėjo į barą, esantį netoli Kalvarijų turgaus. Sėdėjo, kartu išgėrė alaus. Po kiek laiko užėjo trys nepažįstami vyriškiai, iš kurių vieną, vardu „K.“, yra ne kartą mačiusi Žirmūnų rajone, bet su juo nebendraudavo. Žinojo jį tik iš matymo. Vyrai sėdėjo prie stalo ir prie jų iš pradžių nesikabinėjo. Negirdėjo, ar A. su jais kalbėjo. Kai su A. susiruošė eiti namo, vyriškiai taip pat išėjo ir ėjo paskui jas. Lijo lietus, jos buvo su skėčiais. Vyrai ėjo kartu su jomis. Vienas vyriškis (aukštesnis, lieso kūno sudėjimo) ėjo arčiau jos, o A. ėjo iš paskos kartu su kitais dviem vyriškiais. Vienas iš jų, ėjusių šalia A., buvo „K.“. Ėjo keleto metrų, maždaug 6 metrų, atstumu. Einant šalia dvylikaaukščio, ji ėjo tiesiai, o A. per kiemą ir staiga išgirdo, kad A. lyg riktelėjo, atsisukusi pamatė, jog A. guli nukritusi tarp dviejų automobilių, o tie du vyriškiai jau kėlė ją už rankų. A. pakėlė, bandė vesti link jos, pamatė, kad A. veidas kraujuotas. A. pasimuistė, ištraukė rankas iš vyrų. Paklausė, kas yra, A. buvo susijaudinusi, isteriškoje būsenoje, pasakė „einam greičiau“, po ko iš karto nuskubėjo link namų. Nematė, ar vyrai ėjo iš paskos, nepastebėjo. A. labai nervinosi, jai bėgo kraujas, einant pastebėjo, kad nebeturi telefono, todėl atėjo pas ją į namus. Kadangi liudytoja neturėjo telefono paskambinti, A. nuėjo namo pasiimti kito telefono, po ko grįžo pas ją ir paskambino policijai. Namuose A. pamatė, kad iš rankinuko jai dingo ir piniginė su jos kortelėmis. Niekas iš tų trijų vyriškių pas jas namuose nebuvo, jie nebuvo jų pažįstami (tik iš matymo pažinojo tą lieso kūno sudėjimo vyriškį, pravarde K. (t. 1, b. l. 42-43).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. M. parodė, jog kaltinamasis D. T. yra jo draugas, bendrauja apie 4 metus. Įvykio vakarą apie 21 val. susitiko Minties gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, kartu su jais buvo ir A. (A. Z.). Visi trys nuėjo į prie degalinės esantį barą „Alaus kolonėlė“. Viduje sutiko kaimynę J., kuri buvo su kažkokia jam nematyta moterimi, abi buvo labai girtos. Jie su tomis moteriškėmis nebendravo, nes buvo matyti, kad jos labai neblaivios. To tarpu jie alkoholio suvartojo nedaug – jis su kaltinamuoju per pusę išgėrė bokalą alaus, A. visai nieko negėrė. Su moteriškėmis bare nebendravo, tik kažkuriuo momentu J. pakvietė prieiti prie jų staliuko bei palydėti jos draugę iki namų, kadangi pastaroji vos galėjo paeiti. Jie sutiko padėti, patiems buvo pakeliui. J. vesti nereikėjo, ji sugebėjo paeiti. Tuo tarpu jos draugė vos stovėjo ant kojų. Jis su kaltinamuoju paėmė už parankių (jis iš dešinės pusės, o D. T. iš kairės) ir taip laikydami nuo baro vedė ją link namų. J. su A. ėjo priekyje, o jie trise iš paskos (atsilikę kokius 50 m). Lijo lietus, liudytojas nurodė turėjęs skėtį, kurį buvo išskleidęs, laikė dešinėje rankoje (daugiau niekas skėčių neturėjo). Vienu momentu nukentėjusioji paprašė ją paleisti, sakė, kad eis pati. Kai tik jis ir kaltinamasis D. T. ją paleido, nukentėjusioji paėjo vos porą žingsnių ir nukrito ant žemės (veidu į asfaltą). Jie su D. T. priėjo prie nukentėjusiosios ir ją pakėlė. Matė, kad jai buvo sutrenkta nosis, bėgo kraujas. Prie jų atėjo ir nukentėjusiosios draugė J., nukentėjusioji nurodė ją paleisti, ką jie ir padarė. Tada J. paprašė parvesti nukentėjusiąją pas ją į namus, jis su kaltinamuoju tą ir padarė, abu nuvedė nukentėjusiąją iki liudytojos buto. A. liko laukti lauke, prie laiptinės. Eidami į butą nieko nekalbėjo, J. vėl ėjo priekyje. Atvedus nukentėjusiąją į butą, J. jiems padėkojo ir jie išėjo (išsiskyrė draugiškai, nebuvo jokių nesutarimų, nukentėjusioji nieko nesakė, jokių pretenzijų nereiškė). Liudytojo teigimu, niekas iš jų trijų jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė, daiktų neėmė. Parlydėję moteris iki namų, paskui visi trys nuėjo į lošimo saloną (į jokį lombardą ar prie prekybos centro „Europa“ nėjo), kuriame kartu leido laiką. Kaltinamasis taip pat buvo salone, tik buvo keletą kartų išėjęs kažkur į lauką (15-20 min). Liudytojas teigė telefono pas kaltinamąjį nematęs. Taip pat nematė, kad D. T. būtų telefoną pardavinėjęs. Telefono dėklą rado nukritusį ant žemės, netoli nukentėjusiosios, kai ši buvo nugriuvusi (Minties gatvėje). Jis pakėlė tą dėklą ir pasiėmė jį sau, nukentėjusiosios nieko neklausė. (t. 2, b. l. 11-23).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas N. M. parodė 2017-08-27 vakare su savo pažįstamais A. ir D. buvęs alaus bare, esančiame Kalvarijų gatvėje, adreso nežino. Jis negėrė, o minėti asmenys šiek tiek išgėrinėjo. Bare buvo iš matymo pažįstama kaimynė, bet jos vardo nežino, tai ne ta moteris, kuri nukentėjo (nukrito). Su ja nebendrauja, tik žino ją kaip kaimynę. Pastaroji buvo su kita moterimi, kurios nepažįsta. Moterys bare vartojo alkoholį, po to susiruošė eiti iš baro ir paprašė palydėti namo. Pinigų iš moterų neprašė ir prie jų priėjęs nebuvo. Išėjo iš baro kartu. Abi moterys buvo neblaivios, vos paėjo, todėl einant griuvinėjo, o D. ėjo šalia, padėjo eiti. Jis kartu su D. ėjo šalia tos moters, kuri nukrito, o A. Z. su kita moterimi ėjo priekyje, gal 5 metrų atstumu. Pabrėžia, jog nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajai, jos nestūmė ir nesudavė per kojas, nes ji pati krito. Kai moteris nukrito, su D. paėmė ją už pažastų ir pakėlė. Jokių daiktų iš moters nepaėmė, o ar D. ką nors paėmė, nematė. Kai moteris atsistojo, palydėjo iki namų, po to trise nuėjo į Kalvarijų gatvę, į lošimo namus. Eidamas gatve rado mobiliojo ryšio telefono dėklą, kurį pasiėmė su savimi. Ar tai buvo nukentėjusiosios telefono dėklas, nežino. Nuėjo į Kalvarijų gatvę, ten ėjo lošti aparatais, kur nuėjo D., nežino. Ar buvo lombarde, nematė, prie PC „Europa“ nebuvo. Ar buvo D. nuėjęs prie PC „Europa“, nežino, liko Kalvarijų gatvėje. Kur D. nuėjo, nesakė ir nerodė jam nei telefono, nei piniginės. D. grįžus ir nuėjus į barą, ten juos sulaikė policijos pareigūnai bei nuvežė prie tos moters namų. Išėjusi moteris atpažino juos ir nurodė į D. Nei telefono, nei piniginės neėmė (t. 1, b. l. 102-103).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Z., kurio parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka, parodė kartu su savo pažįstamais N. ir D., 2017-08-27 vakare buvęs alaus bare. Matė, kad bare tarp kitų lankytojų sėdėjo dvi jam nepažįstamos moterys, kurios vartojo alkoholį, ėjo parūkyti. Su jomis nebendravo, pinigų neprašė. Ar prašė jo pažįstami, negirdėjo. Vėliau moterys išėjo iš baro, kiek atsimena, paprašė palydėti. Jie išėjo kartu su moteriškėmis. Pastarosios buvo neblaivios, o viena iš jų buvo itin neblaivi. Einant, viena iš jų klupinėjo, griuvinėjo. Jis ėjo daugiau su kita moterimi, o jo pažįstami D. su N. ėjo daugiau prie kitos neblaivios moters. Jie trise ėjo priekyje. D. ėjo šalia moters, o N. kiek toliau nuo jos. Iš tolo matė, kad moteris nukrito ant šaligatvio, o D. bandė ją pakelti. Priėjęs su ta kita moterimi matė, kad moteris nuo kritimo susižalojo, jai ant kaktos buvo kraujas. Nematė, kad pažįstami būtų mušę moterį ar tyčia ją pargriovę, ką nors paėmę. Po to D. su N. padėjo moteriai atsikelti ir, laikydami už parankių, nuvedė ją link namų. Jis buvo užėjęs pas moterį į namus. Ar ką nors jo pažįstami paėmė pas tą moterį, kai ji nugriuvo, nematė, bet vėliau D. parodė mobiliojo ryšio telefoną. Koks jo pavadinimas, neatsimena. Ar telefonas buvo su dėklu, nepastebėjo. Tuomet suprato, kad telefoną D. galėjo paimti iš tos moters. Daugiau D. ir N. nieko nerodė, nesakė, ar ką nors dar paėmė. Jie nieko neminėjo, kokiomis aplinkybėmis paėmė tą telefoną. Po to ėjo į Kalvarijų gatvę, nuėjo prie prekybos centro „Europa“, bet lombardas ar tai nedirbo, ar pasiūlė per mažai, todėl D. telefoną pardavė kažkokiems vaikinams, kuriuos sutiko netoli prekybos centro „Europa“. Nedalyvavo telefono pardavime, todėl už kiek pardavė nežino, jam pinigų nedavė ir nesakė, kiek gavo. Pardavė, berods, D. Piniginės nei pas D., nei pas N. nematė. Jie nieko apie tai neminėjo. Telefono dėklo taip pat nematė. Po to juos sulaikė prie kazino Kalvarijų gatvėje, nuvežė pas nukentėjusiąją, ši juos atpažino bei nurodė į D. (t. 1, b. l. 105-106).
Sulaikymo metu pas N. M. buvo rastas mobiliojo ryšio telefono dėklas, priklausantis nukentėjusiajai A. P. (t. 1, b. l. 76).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2792/2017(01) nurodyta, kad A. P. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, apatinės lūpos raudonyje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlės-viršūnės srityse, kairėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-26). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo meta galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu, griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. (t. 1, b. l. 23-24).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išreikalautame garso įraše, kuris išklausytas 2017-11-24 teisiamojo posėdžio metu, užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis Bendrajam pagalbos centrui (t. 2, b. l. 31).
Nukentėjusioji A. P. pateikė civilinį ieškinį 154 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 20). Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškinys pilnai atlygintas (t. 2, b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingai išspręsti bylą.
Nagrinėjama baudžiamoji byla teismui buvo atiduota D. T. kaltinant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tačiau bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą (t. 2, b. l. 32). Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose BPK XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Taigi BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Šioje byloje teismas prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą priėmė, kaltinamajam įteikė šio prašymo nuorašą ir išaiškino, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal nurodytą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Kaltinamasis nurodė suprantantis, kuo kaltinamas pagal naują kaltinimą, papildomo laiko gynybai pasiruošti nepageidavo, parodė savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažįstantis pilnai (t. 2, b. l. 33-36).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtinusiu ir įrodytu laikytinas kaltinimas dėl svetimo turto pagrobimo kišenvagystės būdu, t. y. dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas kaltinamasis D. T. pilnai pripažino iš nukentėjusiosios A. P. striukės išorinės kišenės (kairės pusės) pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną. Jis palengva atitraukė kišenės užtrauktuką ir, įkišęs du dešinės rankos pirštus, iš lėto ištraukė telefono aparatą su dėklu. Matydamas, kad nukentėjusioji yra neblaivi, žinodamas, kad jos kišenėje yra telefonas (jį nukentėjusioji buvo išsitraukusi, kai žiūrėjo, kiek yra valandų), kaltinamasis nurodė negalėjęs atsispirti pagundai pasinaudoti palankia proga ir pavogti telefoną. Vėliau šį telefoną už 40 Eur prie prekybos centro „Europa“ pardavė nepažįstamam asmeniui. Nei N., nei A. nematė momento, kuomet jis iš kišenės ištraukė telefoną, tik vėliau A. pastebėjo, kad jis turi telefono aparatą, tačiau šis jam nieko neaiškino, o būnant prie lombardo, kuriame nepavyko telefono parduoti, N. r A. kaltinamasis nurodė nieko neklausinėti, pasakė, kad šie viską sužinos paskui (t. 2, b. l. 11-23). Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, kaltinamasis teisme teigė dėl savo veiksmų besigailintis, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 9, 33-36). Iš nukentėjusiosios A. P. parodymų matyti, kad einant link namų kaltinamasis D. T. išties buvo jai iš kairės pusės, kartu su N. vis bandė palįsti po jos skėčiu, imti už parankių. Būtent kairėje pusės kišenėje (striukės ar tai bliuzono) buvo jos telefonas, kurio ji vėliau pasigedo (t. 2, b. l. 11-23). Liudytoja J. S. parodė, kad jos draugė A. P. telefono neberado kaip tik po to, kai eidama kartu su kaltinamuoju ir pastarojo draugu nukrito ant šaligatvio. Neradusi telefono (taip pat nebebuvo ir piniginės) nukentėjusioji netrukus paskambino policijai (t. 1, b. l. 42-43; t. 2, b. l. 11-23). Kaip liudytojas apklaustas N. M. nurodė, jog kaltinamasis, paėmęs nukentėjusiąją už parankės, ėjo jai iš kairės pusės (liudytojas N. M. iš dešinės), o iš liudytojo A. Z. parodymų, kurie teisme perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, jog kai vyriškiai išsiskyrė su moterimis, jis (A. Z.) pamatė D. T. turint telefoną, po ko liudytojas suprato, jog kaltinamasis šį telefoną galėjo paimti iš nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 105-106). Tokiu būdu paties kaltinamojo, nukentėjusiosios A. P. bei nurodytų liudytojų parodymais laikytina esant pilnai įrodyta, jog kaltinamasis D. T. pagrobė iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, kurį slapčia, nukentėjusiajai nepastebint ištraukė iš striukės išorinės kišenės. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia, pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Nors pirminiu kaltinimu D. T. buvo inkriminuotas plėšimas, kaltinant pastarąjį panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. P. (iš nugaros suduodant šiai per kojas, dėl ko A. P. nugriuvo ir dėl sužalojimų patyrė nežymų sveikatos sutrikimą) ir iš pastarosios kelnių kišenės ištraukus mobiliojo ryšio telefoną, o iš rankinės – piniginę su dokumentais, visgi nagrinėjant bylą teisme toks kaltinimas nepasitvirtino. Išnagrinėjus bylą, nebuvo surinkta patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog būtent kaltinamasis D. T. sudavė nukentėjusiajai per kojas, dėl ko ši nugriuvo. Pati nukentėjusioji, teigdama, jog pargriuvo ne dėl girtumo ar kitų priežasčių, o būtent dėl jai į pakinklius suduoto smūgio, viso proceso metu tvirtino nemačiusi, kuris konkrečiai asmuo jai galėjo trenkti per kojas. Pastaroji taip pat nematė, kada iš rankinės buvo ištraukta jos piniginė. Pats kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigė naudojęs bent kokį smurtą prieš nukentėjusiąją, taip pat neprisipažino pavogęs piniginę. Nei A. M., nei A. Z. taip pat nepripažino smurtavę prieš nukentėjusiąją ir pagrobę jai priklausančius daiktus, dėl ko tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl pastarųjų buvo nutrauktas dar ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nepasitvirtino ir pirminiame kaltinime inkriminuota aplinkybė, jog D. T. ištraukė iš nukentėjusiosios rankinės piniginę su dokumentais. Nustatyta, jog D. T. visą laiką iki Minties g. 42 namo ėjo nukentėjusiajai A. P. iš kairės pusės, tuo tarpu rankinę pastaroji nešė ant dešinio peties. Nukentėjusioji nenurodė, jog kaltinamasis su N. M. kažkuriuo metu būtų apsikeitę vietomis, priešingai, iš A. P. parodymų matyti, jog kaltinamasis ėjo tik iš kairės pusės, dėl ko ištraukti piniginę iš ant priešingos pusės peties nešamos rankinės, pastarajam būtų buvę per daug sudėtinga. Atsižvelgdamas į kaltinimo apimtį, teismas neturi pagrindo vertinti N. M. (o taip pat ir A. Z.) veiksmų, analizuoti, ar kiti asmenys nėra įvykdę galimai neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją arba prisidėję prie tokio pobūdžio veiksmų padarymo. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nepakanka kategoriškų ir neginčytinų įrodymų, jog būtent kaltinamasis D. T. panaudojo fizinį smurtą, suduodamas A. P. per kojas, po ko pagrobė iš jos telefoną ir piniginę. Anksčiau išdėstyti ir įvertinti įrodymai leido teismui padaryti išvadą, jog kaltinamasis D. T. pagrobė iš nukentėjusiosios striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną, tokius pastarojo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvina tai, kad pastarasis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies punktas).
Kaltinamojo D. T. atsakomybę sunkina tai, jog pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 dalis) (kaltinamasis dėl galimybės konstatuoti šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teisiamajame posėdyje įspėtas).
Teismas, skirdamas D. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. T. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: D. T. anksčiau teistas 2 kartus (t. 1, b. l. 131-132, 133-136), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 139-145), šiuo metu suimtas, iki suėmimo nedirbęs, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 137, 138) VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre negydytas (t. 1, b. l. 146, 148), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau vieną kartą (2013-09-1) buvo pristatytas į apsvaigimui nustatyti, po ko duota išvada „vartojęs amfetaminus“ (t. 1, b. l. 147). Skiriant bausmę kaip reikšminga nevertintina gynėjo pateikta kaltinamojo D. T. charakteristika (t. 2, b. l. 8), kuri iš esmės nėra informatyvi, be to, kyla abejonių ir dėl jos objektyvumo, kadangi charakteristiką kartu su 3 kaimynais pasirašė ir kaltinamojo močiutė, neabejotinai suinteresuota pateikti kuo palankesnius duomenis apie savo anūką, šiuo atveju kaltinamąjį D. T..
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. T. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą galimai skirti minimaliai šios bausmės trukmei. Skirdamas tokią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas, anksčiau jam buvo skirtos švelnesnės bausmės rūšys (bauda ir areštas), tačiau, kaip matyti, didesnio poveikio nepadarė ir nuo naujos nusikalstamos veikos nesulaikė. Matyti, jog kaltinamojo asmenybė yra daugiau neigiama – pastarasis ne tik pakartotinai teisiamas, tačiau praeityje yra padaręs ir eilę administracinių nusižengimų, tarp jų ir nusižengimus nuosavybei, turi galiojančių nuobaudų, 2015-03-23 išbrauktas iš darbą ieškančių asmenų sąrašų be teisės registruotis 6 mėn., daugiau darbo biržoje nesiregistravo, nuo 2014 m. spalio mėn. niekur oficialiai nedirbo. Šios aplinkybės rodo nesant pagrindo švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. Nustatydamas terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris nagrinėjamu atveju yra skirtinas tik kiek didesnis už galimą skirti minimalią trukmę, teismas, be kita ko, įvertina ir tą aplinkybę, jog kaltinamasis D. T. pagal naujai pakeistą kaltinimą pilnai pripažino savo kaltę, kas reiškia, jog tuo atveju, jeigu toks kaltinimas būtų D. T. pareikštas iš karto, būtų buvusi procesinė galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, o skiriant bausmę taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2017-08-28, 03.32 val., iki 2017-12-06, 14 val. (t. 1, b. l. 107, 150-151; t. 2, b. l. 183-185).
Ikiteisminio tyrimo metu D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 150-151; t. 2, b. l. 183-185), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 20), tačiau perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui kaltinamojo iniciatyva ši žala buvo pilnai atlyginta, ką patvirtina teismui pateiktas pakvitavimas (t. 2, b. l. 9) bei pačios nukentėjusiosios teismo posėdyje duoti parodymai (t. 2, b. l. 11-23). Dėl nurodytos aplinkybės procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
D. T. (D. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką (nuo 2017-08-28 iki 2017-12-06).
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesą dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio nutraukti.
Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.