Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. A. teismui parodė, kad šie jo parodymai yra teisingi, tiesiog jis tam nevadovauja. Kai duodi parodymus, ir dar pirmą kartą, be advokato, šoko būsenoje, kai nežino, kuo esi įtariamas, tai visko gali būti, pasirašai, kad parodymai teisingi. Šiokių tokių netikslumų yra, nes tyrėja galbūt užrašė, kaip jai patogu. Ji ir klausimus uždavinėjo taip, kaip jai patogu. Pirmą kartą davė parodymus be advokato, šoko būsenoje, sutiko, kuo jį įtaria, nes neįsivaizdavo, kad gali tuo įtarti. Tai parodymai tokie, kas išėjo tuo metu, tą ir pasakė, galėjo pasakyti kažką, visai pilnai neapgalvojęs. Administravo, koordinavo veiklą, bet ne vadovaudavo.

Teisėjai paskelbus G. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2021-05-20 parodė (t. 4, b. l. 132-134), kad laikosi ankstesnių savo parodymų ir paaiškino, kad telefonus jis įsigydavo iš įvairiausių fizinių ir juridinių asmenų, pirkdavo pats arba prašydavo, kad telefonus nupirktų jo pažįstami ir draugai. Telefonus taip pat ieškodavo ir pirkdavo partneriai. Įformindavo tai sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodė telefonų pardavėjais savo draugus, pažįstamus, kurie jo prašymu buvo nupirkę telefonus pagal skelbimus. Jų buvo didžioji dalis. Taip pat buvo perkami telefonai iš nepažįstamų asmenų, pavyzdžiui, iš baltarusių, kurie pardavė jam telefonus ir davė savo duomenis. Patvirtino, kad visas sąskaitas faktūras, pagal kurias įsigijo telefonus jis ir kiti asmenys: J. A., Ž. M., A. G., V. G., A. K., kurie buvo sudarę su juo jungtinę veiklos sutartį, surašė jis. Visas sąskaitas faktūras, pagal kurias telefonai buvo parduoti per (duomenys neskelbtini), kuriuose pardavėjais buvo nurodomas jis, J. A., Ž. M., A. G., V. G., A. K., taip pat surašė jis. Superkant telefonus išrašydavo pirkimo-pardavimo sąskaitą, kadangi jam taip išaiškino VMI, kai skambindavo telefonu konsultuotis. Dėl aplinkybių apie A. G. veiklą prekyboje G. A. nurodė, kad A. G. paimdavo telefonus iš telefonų pardavėjo, kurį surasdavo jis pats arba A. G., kuris telefoną atnešdavo jam, o jis parduodavo per (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) galėjo prisijungti tik jis, dar galėjo Ž. M. Pinigus telefono pirkimui A. G. dažniausiai duodavo jis. Dėl V. G. veiklos jungtinėje veikloje G. A. apklausoje teigė, kad V. G. pardavinėjo telefonus ne jam, o klientams. V. G. neturėjo prisijungimo prie (duomenys neskelbtini). Tai darė jis ir įkeldavo V. G. įgytus telefonus į (duomenys neskelbtini). Sąskaitas faktūras, pagal kurias V. G. nupirko telefonus, kad parduotų juos per (duomenys neskelbtini), surašė jis, į pardavėjų duomenis įrašė draugų ir pažįstamų duomenis. Jis buvo įpareigotas tą daryti savo partnerių pagal jungtinės veiklos sutartį. Dėl A. K. veiklos jungtinėje veikloje taip pat tvirtino, kad A. K. parduodavo telefonus klientams, o ne jam. Jis surasdavo telefonų pardavėjus, nupirkdavo, perduodavo jam, o jis juos A. K. vardu parduodavo per (duomenys neskelbtini). Visas sąskaitas, susijusias su telefonų pirkimu ir pardavimu A. K. vardu, išrašydavo jis. Dėl Ž. M. veiklos prekiaujant telefonais paaiškino, kad visose sąskaitose nurodyti tie asmenys, kurie jam ir jo partneriams pirko telefonus iš fizinių asmenų. Kodėl dalis tokių asmenų tvirtina niekada nepirkę jokių telefonų, o tik leido jam naudotis jų duomenimis jo prekyboje telefonais, o dalis asmenų iš viso nežinojo, kad jų duomenys naudojami įforminant prekybą telefonais, G. A. paaiškinimo neturėjo. Į klausimą, kodėl pats suradęs telefono pardavėją nupirkdavo ne pats, o kreipdavosi į draugus, pavyzdžiui, L. L., B. Č., duodavo jiems savo pinigus ir prašydavo jų nupirkti telefoną iš jo asmeniškai surasto pardavėjo, o ne pats nupirkdavo, G. A. atsakė, todėl, kad galėtų įforminti telefonų įsigijimo dokumentus. Fiziniai asmenys, kurie parduodavo telefonus, nenorėdavo išrašinėti jokių dokumentų, todėl jis prašydavo draugų nupirkti telefonus ir tada jau jis nupirkdavo iš jų telefonus. Dėl jo mamos J. A. veiklos prekiaujant telefonais patvirtino, kad ji duodavo pinigų, ji parėmė verslo prekybos telefonais pradžią, prisidėjo prie internetinės svetainės sukūrimo paremdama pinigais. Ar darė dar ką nors, teigė neatsimenantis. Į klausimą, kaip galite paaiškinti, kad asmenys: E. S., A. L., A. K., A. A., N. M., V. M., J. B., A. N., M. G., kurie nurodyti sąskaitose faktūrose, iš kurių jis ir jo partneriai neva įsigijo telefonus, parodė, kad realiai jam telefonų nepardavė, ir kad nežinojo, jog jų duomenys naudojami jam įforminant telefonų įsigijimus, atsakė, kad negali paaiškinti. G. A. tvirtino, kad, kiek atsimena, iš M. S., A. G., R. N., J. L., K. B., A. M., M. L., R. S. telefonus pirko realiai. Dėl tarpusavio sandorių prekiaujant telefonais, kad jis kaip fizinis asmuo nuperka telefonus iš V. G., A. K., A. G., o paskui parduoda per (duomenys neskelbtini), nors jie pagal įforminą jungtinės veiklos sutartį galėjo patys tiesiogiai parduoti telefonus per (duomenys neskelbtini), apklausiamasis teigė, kad toks sandoris nedraudžiamas, niekas nedraudžia parduoti vienas kitam. Į klausimą, kodėl įformino telefonų pirkimo grandines, pavyzdžiui., kad jo mama J. A. neva perka telefoną iš V. G., A. G., iš jo paties, o jie visi pagal įformintą jungtinės veiklos sutartį galėjo patys tiesiogiai parduoti telefonus per (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad buvo toks jų tarpusavio susitarimas. Tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo nurodoma jo asmeninė banko sąskaita dėl svetainės techninių galimybių, galima buvo nurodyti tik vieną sąskaitą, remiantis VMI išaiškinimu ir jungtine veiklos sutartimi, pinigai ėjo per tą vienintelę sąskaitą. Tai buvo jo asmeninė sąskaita ir niekas kitas prie sąskaitos prisijungti negalėjo. Partnerių pinigai už telefonus ateidavo į jo sąskaitą, kadangi buvo jungtinės veiklos sutartis. Taip buvo lengviau apskaityti parduotas prekes. Deklaracijas teikdavo kiekvienas už save. Iš kieno kompiuterio buvo teikiamos deklaracijos, atsakyti negali, nes neatsimena. Dėl atsakymo bankui paaiškino, kad taip jam atrodė paprasčiau paaiškinti bankui, kad jie greičiau atsikabintų. Bankui jis nepaminėjo, kad yra partneriai. Į klausimus G. A. parodė, kad kai pinigai už parduotus partnerių telefonus ateidavo į jo sąskaitą, jis pinigus išgrynindavo ir perduodavo partneriams. Dėl svetainės veikimo principo G. A. paaiškino, kad svetainėje pateikiami telefonų modeliai ir kainos, kurie yra rinkoje, yra populiaresni modeliai. Tuo metu jis tų telefonų fiziškai neturi. Žmogus, norėdamas įsigyti telefoną, turi padaryti pavedimą visai sumai, tada jie ieško tų modelių, kur juos gauti. Telefonai buvo perkami už klientų pervestus pinigus, bet telefonams pirkti buvo naudojamos nedidele dalimi ir asmeninės lėšos. Kai matydavo, kad gera kaina, nupirkdavo daugiau telefonų iš anksto. Jo verslo partneriai savarankiškai ieškojo, pirko ir pardavė telefonus per (duomenys neskelbtini). Pinigus iš banko sąskaitos, nurodytos (duomenys neskelbtini), grynino jis, kadangi tai buvo jo sąskaita. Pinigų perdavimas partneriams nebuvo įforminamas jokiu dokumentu. Pelnas iš prekybos buvo minimalus. Telefonų įsigijimo sąskaitose nurodytos kainos atitiko realiai sumokamas sumas, kiti partneriai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini), mokėdami už reklamą už savo pinigus, gautus už parduotus telefonus. Jie tai atlikdavo už pinigus, gautus iš telefonų pirkėjų, kuriuos jis nuėmęs nuo sąskaitos duodavo jiems. Į klausimą: kuo pasireiškė savarankiškumas: ar surašė dokumentus, atliko pavedimus, naudojo asmenines lėšas, turėjo prisijungimus prie (duomenys neskelbtini), ar visus telefonus nupirko jie, kurių pirkimas buvo įformintas jų vardu? – G. A. atsakė: dokumentų nesurašinėjo, tai buvo pavesta padaryti jam, naudodavo ir savo pinigus, neturėjo prisijungimų prie (duomenys neskelbtini), nes neprašė, visus telefonus, kurių pirkimai įforminti jų vardu, nupirko jie. Pastovių tiekėjų neturėjo.

Kaltinamasis G. A. teismui parodė, kad iš esmės parodymai teisingi, bet ten buvo niuansų, keli iš jų jam nepatiktų. Ten irgi buvo daromas gerokas spaudimas, jie užrašė šiek tiek į savo pusę. Tyrėjos buvo tokia pozicija, kad „tu kaltas, tu kaltas, tu kaltas“. Ji tokia ironiška, kad jie visi kalti, meluoja. Viskas iš esmės tai taip, ką pasakė, tą pasakė. Netiesos nesakė. Apklausinėjo 2 valandas, buvo jaudulys. Šiuose parodymuose viskas iš esmės taip.

Teisėjai paskelbus G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis 2021-08-18 ir 2021-09-16 parodė (t. 4, b. l. 143-144), kad poziciją dėl kaltės pareikš ir parodymus duos, kai išsamiai susipažins su įtarimu. Apklausiamas 2021-09-16 G. A. išreiškė savo poziciją, jog kaltės nepripažįsta ir parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai pridūrė, kad tikslo išvengti PVM neturėjo, įtarime nurodomų, kad jis neva pagamino 1337 vnt. netikrų pirkimo-pardavimo sąskaitų faktūrų ir į jas melagingai įrašė neteisingus duomenis, neatitinka tikrovės, taip pat neatitinka tikrovės, kad jis neva pagamino netikras asmenų pajamų mokesčio deklaracijas už 2018-2019 metus. Buvo iš tiesų vykdoma veikla tarp partnerių pagal partnerystės sutartį. Jokių tikslų (nusikalstamų veikų), nurodytų įtarime, tikslo padaryti neturėjo.

Kaltinamasis G. A. teismui parodė, kad šie jo parodymai teisingi. Iš kokių lėšų buvo atsiskaitymai, niekas nereikalavo. Jeigu klientas neatsiskaitė, tai jau jų reikalas. Jei yra sąskaita, jie turi nuo tos sąskaitos mokėti mokesčius. Jie nupirkdavo telefoną ar planšetę, tarkim, per draugą, išsirašo sąskaitą, susimoka tam draugui savo lėšomis ir tai atsispindi pirkimo dokumente. Kai parduodavo prekę, gaudavo pardavimo dokumentą, išrašydavo klientui ir viso to skirtumas buvo jų pelnas, už kurį jie mokėdavo mokesčius.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti Ž. M. parodymai, kai ji parodė, kad kartu pradėjo bendradarbiauti nuo 2018 metų intensyviau, tad sukūrė bendrą versliuką, t. y. G. mama J. A., G. ir ji internetinę parduotuvę prekiauti telefonais, planšetėmis. Ji, G. ir jo mama turėjo individualią veiklą, visi apsijungė ir norėjo dirbti kartu. Ji, Ž. M., ieškojo mobilių telefonų internete per skelbimus pigiau. Kadangi pagal skelbimus pardavėjai neišrašydavo sąskaitų, prašydavo draugų, kad padėtų jiems paieškoti ir nupirktų tuos mobilius telefonus, ir tada ji nupirkdavo iš jų, draugų vardu išrašydavo sąskaitas. Perkant ir parduodant telefonus, sąskaitas faktūras išrašinėjo G., nes jie jam paduodavo tuos popierius. Jis savo kompiuteriu atlikinėjo tuos darbus, nes taip buvo susitarę. Dirbo kiekvienas atskirai, tiesiog G. tuo metu buvo be darbo ir turėjo daug laisvo laiko, o jai tai buvo papildoma veikla. Kadangi su G. gyveno bendruose namuose, jis savo kompiuteryje viską padarydavo – kompiuterio esamus darbus, o veiklą vykdė skirtingą. Su pardavėjais atsiskaitydavo visada grynaisiais. Nusiperka telefoną iš draugo ir išrašo sąskaitą faktūrą draugo vardu. Negalėjo rašyti sąskaitos savo vardu, nes internetinė parduotuvė (duomenys neskelbtini) neturėjo tokių galimybių, t. y. parduotuvė turėjo vieną sąskaitą ir negali būti kelios sąskaitos. Nupirktus telefonus įdėdavo į interneto parduotuvę (duomenys neskelbtini). Pinigai už parduotus telefonus pakliūdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Su ja, Ž. M., asmeniškai atsiskaitydavo grynais pinigais. Taip vertėsi metus laiko nuo 2018 metų, 2019 metais pabaigė. Už vieną telefoną uždirbdavo 5-20 eurų. Sąskaitose faktūrose duomenys apie pardavėjus buvo teisingi, nes tai yra jų pažįstami. G. padėjo užpildyti deklaraciją mokesčių inspekcijai, bet ji pati savarankiškai pateikė iš savo kompiuterio. Padėjo kur skaičiukus įrašyti, nes nesigaudė, jis buvo jau padaręs savo deklaraciją, tad jai buvo lengviau po to daryti. Dabar neprisimena, gal telefonu buvo jam paskambinusi, jis pasakė, į kokius laukelius tuos skaičius įrašyti. Perskaičiavo, bet negali pasakyti, ar tie duomenys šimtu procentų teisingi, labiau pasitikėjo, kad tie duomenys yra teisingi. Darbą prie kompiuterio tvarkė G. A. Pradžioje buvo kiekvienas už save, o jis mokėjo tvarkytis, domėjosi, nes tam reikia skirti daug laiko, buvo lūkesčiai į bendrą didesnę veiklą. G. buvo atsakingas už visas sąskaitas, o ji – pakuoti, išsiųsti, kai galėdavo ir turėdavo laiko, visada darydavo. Sąskaitoje ji buvo nurodyta pirkėja, o pardavėjas – kažkuris draugas, kuris nupirko telefoną. (duomenys neskelbtini) atsiranda telefonas. Internete jau perka, kas perka. Dažniausia kontaktuoja G. Dėl išsiuntimo – su paštu sutartį turėjo G. vienas, fizine prasme ji supakuodavo ir padėdavo išsiųsti. Galima sakyti, jog ji kuravo pirkimą, G. – pardavimą, o išsiuntimas buvo bendrai. G. pasiūlė sudaryti jungtinės veiklos sutartį, nes jie visi trys bendravo, kaip ką daryti. Ši sutartis apibrėžia jų bendrą veiklą. Mama kaip ir ji panašiai padėdavo G., gal daugiau, negu jai. Ji uždirbdavo pagal pardavimus, užsirašo, kiek pardavė nuo surastų telefonų skaičiaus pagal sąskaitas. Uždarbis nebuvo fiksuotas. Vykdė veiklą savarankiškai, nebuvo jokių privalomų nurodymų iš G. Ūkinė rizika buvo, pavyzdžiui, dirbi ir nieko neuždirbi. Buvo keli atvejai, kai telefonas buvo sudaužytas. Nupirkus telefoną turi lūkestį, kad telefonas bus veikiantis, bet būna sudaužytas. Tokiu atveju nuostolis būdavo jai. Paskaičiavimus užsirašinėjo ant lapelių. Individualios veiklos žurnalą pildė pati. Stengdavosi pildyti iš karto, kai nuperka ir parduoda. Metinės deklaracijos buvo teikiamos šių žurnalų pagrindu. Draugai, kurie pagelbėjo perkant telefonus: S. K., N. S., V., R., pavardžių nepamena, jos sesuo J. M. (buvusi P.), R. N. Pati nustatydavo parduodamo telefono kainą, o G. patikrindavo pagal rinką. Ji su G. pasitardavo, kiek gali būti vertas tas telefonas. Jos tėvai buvo įtraukti į šią veiklą. Paprašė tėvų asmens kodų ir užrašė juos. Tėvai žinojo apie tai. Paprašė tėvų, kad nupirktų, bet jie nemokėjo, tai ji jiems padėjo nupirkti telefonus. Užrašė ant tėvų tų žmonių, kurie neišrašė sąskaitos iš interneto. Dokumentuose atsispindėjo realus sandoris. Užrašė ant tėvų, nes reikėjo įsigijimo dokumentų. Pirminio šaltinio pardavimo kaina nesiskyrė nuo dokumentuose, kuriuos išrašydavo tėvai ar draugai, t. y. kaina nebuvo pakeista.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-21 liudytoja apklausta Ž. M. parodė, kad G. A. buvo jos vyras. Ji dar 2016 metais pradėjo vykdyti individualią veiklą – prekybą internetu mobiliaisiais telefonais, tačiau buvo labai mažos apimtys. Prekyba suintensyvėjo 2018 metais, kai prie veiklos prisijungė G. A. mama J. A. Jie, tuo metu trise, pasirašė 2018-01-16 sutartį dėl prekybos telefonais internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje ir jos papildymuose yra jos parašai. J. A. suteikė finansinę paramą, pildė apskaitos žurnalus, J. A. pirko telefonus taip pat. Surasti telefonus jai padėdavo ji ir G., pirkdavo iš fizinių asmenų Lietuvoje. Ji telefonų ieškojo internete per skelbimus. Suradusi telefoną susitikdavo su pardavėju gyvai, sumokėdavo pinigus grynaisiais pinigais, informaciją apie nupirktus telefonus G. talpindavo internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Sąskaitas-faktūras perkant ir parduodant telefonus išrašinėjo G. Pirkdama telefonus ji mokėdavo savo pinigus. Į klausimą: ar galite nurodyti asmenų, iš kurių pirkote telefonus, vardus ir pavardes? – liudytoja parodė, kad ne, nes skelbimuose tokie duomenys nenurodomi. Į klausimą: telefonų pirkimo sąskaitose yra įrašytos konkrečios pavardės ir adresai, iš kur šie duomenys? – liudytoja parodė, kad visas sąskaitas, tame tarpe ir telefonams, kuriuos pirko ji, rašydavo G. A., ji jam tokių duomenų, kurie nurodyti sąskaitose faktūrose, neteikė. Pirkimo sąskaitose, pagal kurias ji pirko telefonus, nurodyti asmenys yra jos ir G. draugai. Jie jiems duodavo pinigų, kad jie pagal skelbimą nupirktų telefonus, paskui perduotų telefonus jiems ir juos sąskaitoje faktūroje G. įrašydavo kaip telefonų pardavėjus. Parduoti per (duomenys neskelbtini) telefonai pirkėjams dažniausiai buvo siunčiami paštu. Atsiskaitymai buvo vykdomi per banką. Pirkėjų pinigai patekdavo į banko sąskaitą, kuri nurodyta (duomenys neskelbtini) tinklapyje ir priklauso G. A. Ji prisijungimų prie šios banko sąskaitos niekada neturėjo. Sąskaitose faktūrose, pagal kurias jos vardu yra parduoti telefonai, yra nurodyta jos asmeninė banko sąskaita. Į klausimą: kodėl sąskaitose faktūrose, pagal kurias parduoti telefonai ir pinigai pervesti į G. A. sąskaitą, nurodyta jūsų sąskaita? – liudytoja parodė, kad tiesiog sąskaitoje nurodyti jos rekvizitai. Nekilo įtarimų, kad kažkas negerai. Pirkėjų duomenys sąskaitose faktūrose nurodyti tikri, nes pirkdami telefonus jie pateikia šiuos duomenis. Ji telefonų prekyba užsiėmė nuo 2018 metų pradžios iki 2019 metų pabaigos. Už kiekvieną parduotą telefoną papildomai gaudavo nuo 5 iki 20 eurų. Pinigus už parduotus telefonus jai grynaisiais atiduodavo G. A. Per metus ji nupirkdavo ir parduodavo apie 70 telefonų (t. 1, b. l. 147, 148).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo A. G. parodymai, kai jis parodė, kad G. A. sukūrė elektroninę parduotuvę (duomenys neskelbtini), po to pasiūlė jam bendradarbiauti pagal individualią veiklą kaip partneriui, aptarė, kaip viskas bus. G. A. sakė, kad rūpinsis visais popierizmais, padės su VMI viską išsiaiškinti, o jis, A. G., sakė, jog gali ieškoti telefonų. 2018 metais pradėjo veiklą, kelis metus dirbo, 2019 m. dirbo, po to buvo pertrauka, nes buvo išvažiavęs į užsienį. Dirbo kartu, buvo pasirašę jungtinės veiklos sutartį. Individuali veikla irgi yra turbūt verslas. Į (duomenys neskelbtini) talpinti skelbimus techniškai ir teoriškai galėjo pasijungti, bet tai buvo G. A. parduotuvė, viskas jo vardu registruota. Gali techniškai ir ,,pigu.lt“ pasijungti ir talpinti prekes. Šiuo konkrečiu atveju jis, A. G., netalpindavo, tai buvo jo parduotuvė, jis ir kiti kolegos kaip partneriai bendradarbiavo. Jų veikla buvo surasti prekes ir jas parduoti. Esmė yra rasti telefoną pigiau, parduoti brangiau. Asmeniškai surasdavo telefonų tiekėjus, dažniausiai fizinių asmenų, t. y. realiai užsiimdavo paieškomis ir pirkimu, po to perduodavo A., kad įdėtų į (duomenys neskelbtini), toliau nedalyvavo, žmonės jau perka iš parduotuvės. Bendraujant su pirkėjais elektronine parduotuve, kontaktai būdavo G., nes jis buvo parduotuvės administratorius. G. A. paruošdavo pirkimo-pardavimo sąskaitas faktūras pagal šabloną, o duomenis užsipildydavo, kada kokius reikėjo. Jo atveju sąskaitose jis buvo nurodytas pirkėjas, o pardavėjai būdavo fiziniai asmenys, o kadangi negalėjo rašyti fizinių asmenų duomenų, dėl to kartais pardavimus darydavo tarp savęs (jo buvusi žmona, brolis), kad būtų užfiksuotas pirkimas. Realių žmonių duomenų negalėjo nurodyti, nes žmonės neprivalo pateikti ir jie neprašydavo. Dažniausia tai buvo nurodyti pažįstami asmenys. Realiai dokumente neatsispindėjo pirminis pardavėjas. Kainą apsitardavo, bet elektroninėje parduotuvėje kainą nustatydavo G., nes jis labiau žinodavo, kokios yra rinkos tendencijos, už kiek galima parduoti, kartais kisdavo kainą su laiku. Žiūrėdavo, kad būtų didesnė, negu pirkimas ir išlaidos reklamai, kurias mokėdavo. Jo, A. G., uždarbį paskaičiuodavo G., nes pas jį buvo visi popieriai. Dažniausiai gaudavo grynais, gal vieną kartą yra pervedęs. Gaudavo įvairiai, priklausomai, kiek tuo metu kažko buvo įdėjęs, kiek parsidavė, kartais klausdavo, ar yra jau pardavimų, ar gali paskaičiuoti. Per metus surasdavo keliasdešimt, vienais metais berods 30 telefonų. Vienais metais jo uždarbis buvo nulis viską sudėjus, o 2018 m. gavosi gal keli šimtai. Deklaracijas pats pildė, bet su G. pagalba. Pirmą kartą pas jį (G.) pildė, ten pasijungė ir žiūrėjo skaičiukus, kad teisingai būtų, o antrą kartą kitais metais pildė iš savo kompiuterio. G. pateikdavo sumas, nes jis administruodavo visus finansinius srautus. Telefonus pirkdavo už savo pinigus, jeigu tuo metu turėdavo, arba pasiskolindavo, arba G. sakydavo, jog yra telefonas, reikia tiek pinigų, jeigu jis turėdavo, duodavo, nes jam įkrenta iš pardavimų, jis galėdavo išimti tam, kad nupirktų naują prekę. Uždarbis būdavo, kainą maždaug apsitardavo kartu metų gale, kai suvedinėdavo VMI ataskaitą. Atrodo, atsiskaitymai su pardavėjais visada būdavo grynais. Jis buvo atsakingas už telefonų suradimą, pirkimą, kartais padėdavo pakuoti, o G. – parduotuvės administravimo darbus ir visų popierių, skaičių tvarkymą. Ūkinėje veikloje pavaldumo tikrai nebuvo, galėjo šito nedaryti, galėjo kada nori daryti, spręsti, iš ko kokį telefoną pirkti. Už reklamą kartais reikėdavo mokėti, kad telefonai užimtų aukštesnes pozicijas, kad juos parduotų. Rizika buvo tame, kad kartais išlaidas paskaičiuoji vienaip, o pardavimai vis dėl to nebūna tokie arba, jei greit neparduoti, kainą turi leisti ir tada uždarbis gaunasi menkas. Dėl parduotų telefonų kiekio paskaičiuodavo pagal sąskaitas, kur buvo parašyta, jog pirko telefoną. Pasitikėjo G., sau nieko nesižymėdavo ant popieriaus. Individualios veiklos žurnalą užpildydavo, jame buvo nurodytos pirkimo ir padavimo kainos. Žurnalas galėjo būti savotiška kontrolės forma, bet jam paprasčiau buvo G. paklausti, bet jeigu labai reikėtų, galėjo tikrinti. Tarpininko išrašoma suma buvo ta pati, nesiskyrė nuo pirminio pardavėjo sumos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-18 liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad jis yra pažįstamas su G. A. apytikriai apie 20 metų, abu buvo muzikantai. Bendraudavo ir susitikdavo su G. A. gana dažnai. 2018 metais G. A. pasiūlė užsiimti prekyba mobiliaisiais telefonais. Jis pasiūlė supirkinėti telefonus ir pardavinėti per jo internetinę parduotuvę (duomenys neskelbtini). G. A. teigė, kad jis pats visko nespėja, žadėjo užsiimti administravimu, tvarkyti sąskaitas faktūras ir buhalteriją. Jis nors turėjo darbą, bet sutiko pabandyti. Jis išsiėmė individualios veiklos pažymą. Mokesčiai šiuo atveju sumokami nuo gautų per metus pajamų. Jis ieškojo telefonų pardavėjų, tai dažniausiai buvo fiziniai asmenys. Jei turėdavo pinigų, nupirkdavo telefonus, jei neturėdavo – prašydavo pas G. Su telefonų pardavėjais dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Galėjo būti, kad G. A. pardavėjams sumokėdavo pats. Į klausimą: kas išrašydavo pirkimo sąskaitą faktūrą? – liudytojas parodė, kad pirkimo sąskaitas faktūras išrašydavo G. A. Sąskaitos faktūros buvo laikomos pas G. A. Telefonus parduodavo tik G. A. per elektroninę parduotuvę (duomenys neskelbtini). G. A. bendraudavo su pirkėjais, nes elektroninėje parduotuvėje būdavo nurodyti tik jo kontaktai. Sąskaitas faktūras parduodamiems telefonams išrašydavo G. A. Kaip buvo atsiskaitoma už elektroninėje parduotuvėje parduodamus telefonus, jis tiksliai nežino. Jo žiniomis buvo atsiskaitoma per sąskaitą banke. Banko sąskaita buvo atidaryta G. A. vardu. Parduodant telefonus jis niekaip nedalyvavo. Į klausimą: kodėl jūsų vardu buvo išrašomos pardavimo sąskaitos faktūros, kuriose jūs būdavote nurodomas kaip pardavėjas? – liudytojas parodė, kad jis buvo įrašomas pardavėju todėl, kad būtų galima atsekti, kuriuos telefonus pardavimui nupirko jis. Perkamų ir parduodamų telefonų apskaitą tvarkė G. A. Dėl vykdomos individualios veiklos jis teikė metines pajamų deklaracijas VMI už 2018-2019 metus. Deklaracijas pildė pats, skaičius, kuriuos reikia įrašyti į deklaraciją, pateikdavo G. A. GPM deklaraciją už 2018 metus, kuri buvo pateikta 2019 metais, jis užpildė pas G. A. iš jo kompiuterio. Prie banko sąskaitos, į kurią įplaukdavo pinigai už parduotus telefonus, jis prisijungimų neturėjo. Į klausimą: kaip buvo vykdomi atsiskaitymai tarp jūsų ir G. A. už jūsų pirktus telefonus? – liudytojas parodė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais. Į klausimą: kaip dažnai, kokias sumas, kokiose vietose jums išmokėdavo G. A.? – liudytojas parodė, kad sumų neatsimena, kelis kartus per metus. Į klausimą: už kokias sumas esate nupirkęs telefonų 2018, 2019 metais? – liudytojas parodė, kad negali atsakyti. Į klausimą: kaip dažnai pirkdavote telefonus, gal galite nurodyti telefonų pardavėjų kontaktus? – liudytojas parodė, kad kontaktų nerodyti negali, nes tai fiziniai asmenys. Kartais per dieną surasdavo kelis pardavėjus, o kartais mėnesių mėnesiais neieškodavo. Nes tai nebuvo jo pastovi veikla (t. 1, b. l. 166, 167)

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-01 liudytoju papildomai apklaustas A. G. parodė, kad jis patvirtina savo parodymus, kuriuos davė 2020-08-18 apklausiamas liudytoju. Jis su G. A. buvo pasirašęs sutartį dėl jungtinės veiklos vykdymo. 2018-11-22, 2019‑02-13, 2019-09-26 sutarties papildymuose jo ranka įrašyta pavardė ir jo parašas. Į klausimą: kas pasiūlė, paruošė, atspausdino sutartį dėl jungtinės veiklos? – liudytojas parodė, kad sutartį dėl jungtinės veiklos paruošė ir atspausdino G. A. Į klausimą: kodėl perkate ir parduodate telefonus J. A., G. A., V. G., kurie vėliau parduoda telefonus (duomenys neskelbtini), nors pats gali parduoti per (duomenys neskelbtini) ir sutartyje numatyta, kad „dalyviai siekia parduoti savo prekes internetinėje erdvėje, naudodamiesi svetaine ir administravimu“? – liudytojas parodė, kad kadangi negalima buvo išrašyti sąskaitų faktūrų, kad pirkta iš fizinio asmens, todėl pirkimai buvo įforminami vienas kitam. Į klausimą: ar žinote, kad pirkimo pardavimo sandoriai įforminami pardavimo sąskaitomis faktūromis, tai yra pardavėjas išrašo sąskaitas faktūras? – liudytojas parodė, kad ne, nežino. Visus popierius formino G. A. Į klausimą: ar žinojote, kokie, kieno duomenys įrašyti sąskaitose faktūrose? – liudytojas parodė, kad jis nežino, kieno duomenys įrašyti kitose sąskaitose faktūrose, juos įrašydavo G. A. Į klausimą: kas ir kada jums davė atspausdintas sąskaitas faktūras, kurias pateikėte tyrimui pagal 2020-08-11 savanoriško dokumentų pateikimo protokolą? – liudytojas parodė, kad jis sąskaitų faktūrų nespausdino. Jas jam davė G. A. Į klausimą: ar atsižymėdavote, kiek, kokių telefonų ir kokiai sumai parduodate? Jei taip, ar gali pateikti užrašus? – liudytojas parodė, kad ne, nesižymėjo. Į klausimą: praeitoje apklausoje teigėte, kad pajamas, gaunamas iš telefonų pardavimo veiklos, deklaravote iš savo kompiuterio, kokiu būdu jūs gaudavote informaciją ir paskaičiuodavote mokesčius, jei sąskaitas faktūras išrašydavo G. A., dalį jūsų parduodamų telefonų įformindavo kaip pardavimą sau ir kitiems jungtinės veiklos dalyviams, o dalį įformindavo, kad parduodate per (duomenys neskelbtini)? – liudytojas parodė, kad viską paskaičiuodavo G. A. Jis pateikdavo sumas, kurias reikia deklaruoti. Į klausimą: ar telefonų pirkimui naudojote savo pinigus? – liudytojas parodė, kad dažniausiai duodavo G. A. (t. 1, b. l. 168, 169).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo V. G. parodymai, kai jis parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, senas draugas. 2019 metais G. pasiūlė jam prisijungti prie savo veiklos elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ten jau tuo metu buvo jo brolis ir, kadangi G. pažįsta, norėjo užsidirbti papildomai, o šiaip turi kitą darbą. Pasirašė kažkokią tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, dar tuo metu buvo A. ir Ž., A. mama. Visi penki pasirašė sutartį, ar partnerystės, ar bendradarbiavimo, tada išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą ir pradėjo prekiauti. Pirmus metus G. mokė jį, bet nuo pat pradžių buvo kaip lygiavertis ir ką priprekiaudavo, tas jau būdavo jo. Jie pasiskirstė, kas kada prekiaus, pavyzdžiui, klientas užsako telefoną iš (duomenys neskelbtini) ir, jeigu jo eilė prekiauti, tuo metu jis ieško telefono jam. Pirkdavo iš fizinių asmenų, iš skelbimų portalų, ,,Facebooko“. Randa telefoną, įsigyja ir siunčia klientui. Vykdo tokią veiklą nuo 2019 metų iki dabar. Dažniausia fizinis asmuo ne visada norėdavo išrašyti sąskaitą, dėl to vieni kitiems parduodavo, kad galėtų pagrįsti pirkimą. Jeigu pardavėjas sutinka savo vardu, išrašydavo jo vardu. Maždaug pusė pardavėjų sutikdavo. Jeigu nesutikdavo, tada, pavyzdžiui, jis paprašo G. nuvažiuoti paimti telefoną arba jis jo paprašydavo, tada jis jau jam, V. G., parduoda. Žmonės atsiskaito (perveda pinigus) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, t. y. į G. A. sąskaitą, ji buvo viena. Dėl pelno – jie pasiskirstę, kas prekiauja šį mėnesį, kitą mėnesį, tarkim, brolis, tad tą mėnesį pardavimai eina vienam, jis tada ir ieško daugiau tų telefonų, kitą mėnesį kitam. Atlygis priklauso nuo to, kiek buvo pardavimų tą mėnesį. G. dažniausiai duodavo pinigus grynais. Jie pildo žurnalus, kur yra pajamos, pelnas, išlaidos, kiek sumokėta už reklamą. G. pateikdavo visas jo, V. G., sąskaitas, kur buvo jo pardavimai ir pagal jas pildė tą žurnalą. Telefonus iš žmonių pirkdavo iš savo pinigų, jeigu turėdavo, jeigu ne, kadangi G. jau buvo pervesta dažniausiai, tada jis duoda ir perka. Deklaravo pajamas. Pirmą kartą G. jam parodė, kaip ten kas, padėjo užpildyti, dabar jau pats deklaruoja. Jam, V. G., į sąskaitą niekas tiesiogiai nepervedinėjo pinigų. Yra šiek tiek pelno, apie tai nurodė deklaracijoje. Pirmiausia žmogus (duomenys neskelbtini) padaro užsakymą, tada jie ieško. Yra buvę keletas kartų, kai jie bandė nusipirkti iš anksto populiariausius modelius, bet nelabai apsimoka. Šioje veikloje jis, V. G., buvo partneris, o ne tarpininkas. Iš tų žmonių, kurie sutikdavo, jis tik paimdavo jų rekvizitus, vardą, pavardę, bet nepildė sąskaitų, nes visas sąskaitas pildo G., jie taip buvo pasiskirstę, nes jis turi daugiau laiko, yra jų administratorius. Supirkimo iš fizinio asmens dokumentus rašydavo A. Nežino, kieno būdavo parašas sąskaitose. Dėl sąskaitų reikia G. klausti, jų nepildė. Telefonus klientams pakuodavo G., kartais galbūt Ž., teko ir jam siųsti. G. turi sutartį su paštu, kurjeriais. Dažniausia jis siunčia, kartais jis jam atsiunčia siuntos lipduką ir tada jau jis, V. G., pats įdeda į paštomatą. Pasiskirsto, kada kas prekiauja, kuriuo laikotarpiu ir tą mėnesį tas žmogus ir pardavinėja. Kadangi jie negali sau leisti būti PVM mokėtojais, todėl jie nepriprekiauja iki didelių sumų, nes kitaip dirbs į nulį ir nieko neuždirbs. Jie neturi šiuo metu gerų tiekėjų. Kita užduotis jam buvo paieškoti tiekėjų kaimyninėse šalyse, bet kol kas nelabai pavyksta. Pas jį, V. G., yra labiau bendrai apyvartinės lėšos. Kadangi iš kliento gauni pinigus, tai ir nuperki. Kartais būdavo, kad turi savų, tada nevažinėja be reikalo, atskirai atsidėjęs pinigų neturėjo. Buvo savarankiškas savo vykdomoje veikloje, galėjo pirkti telefonus, iš ko nori ir už kokią nori kainą. Nemano, kad galėjo nukentėti dėl kažkokių rizikos faktorių. Galėjo būti telefonas brokuotas ar užblokuotas, bet jam nepasitaikė tokių atvejų. Jeigu G. būtų vienas, jam būtų nepelninga veikla, jeigu reikėtų PVM mokėti, dėl to jie pasiskirstė, kad kiekvienas po kažkokį laikotarpį priprekiauja iki tam tikros sumos, tada gaunasi mažiau mokesčių ir jie gali dirbti į pliusą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-18 liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad jis su G. A. pažįstamas senai, susipažino per savo brolį A. 2019 metų rudenį G. A. jam pasiūlė prisijungti prie (duomenys neskelbtini) veiklos, tai yra užsiimti prekyba telefonais, tai yra ieškoti mobilaus ryšio telefonų pardavėjų, kad juos pardavinėtų per internetinę parduotuvę. Jis nors turėjo darbą, sutiko pabandyti. Su G. A. jis pasirašė 2019‑09‑26 sutarties papildymą dėl prekybos telefonais internetinėje svetainėje. Joje prie jo atspausdintos pavardės yra jo ranka įrašytas vardas, pavardė ir parašas. Pardavėjus paprastai rasdavo internetiniuose skelbimuose „skelbiu.lt“, „Faceboook“ ir pan. Telefonus iš pardavėjų atsiimdavo fiziškai, skirtingose Vilniaus vietose. Atsiskaitydavo su telefonų pardavėjais grynaisiais pinigais. Į klausimą: ar telefonų pardavėjui išrašydavote kokį nors dokumentą? – liudytojas parodė, kad negali atsakyti. Į klausimą: ar telefonus pirkdavote iš fizinių ar juridinių asmenų? – liudytojas parodė, kad dažniausiai telefonus pirkdavo iš fizinių asmenų. Į klausimą: kas surašydavo telefonų pirkimo sąskaitas faktūras? – liudytojas parodė, kad sąskaitas faktūras surašydavo G. A. Į klausimą: kas pateikdavo duomenis, kuriuos reikia įrašyti į pirkimo sąskaitas faktūras? – liudytojas parodė, kad G. A. (duomenys neskelbtini) puslapyje buvo nurodyti G. A. kontaktai ir banko sąskaitų numeriai. Į klausimą: kaip atsiskaitydavo iš (duomenys neskelbtini) perkantys pirkėjai, grynaisiais ar bankiniais pavedimais? – liudytojas parodė, kad negali atsakyti. Į klausimą: kas ir kieno vardu išrašydavo pardavimo sąskaitas faktūras? – liudytojas parodė, kad visas sąskaitas tvarkė G. O parduodančiojo vardas buvo nurodomas priklausomai nuo to, kas tą telefoną rado. G. A. su juo atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Jis atiduodavo pinigus, kuriuos jis būdavo išleidęs telefonams įsigyti, ir dar pridėdavo 10-15 eurų viršaus. Į klausimą: ar G. A. jums sumokėdavo atsiimdamas iš jūsų telefonus, ar tik juos pardavęs? – liudytojas parodė, kad buvo visokių atvejų, mokėdavo ir iš anksto paėmęs telefonus iš jo, ir po to, kai telefonai buvo parduoti. Visi dokumentai, susiję su telefonų pirkimu ir pardavimu, buvo pas G. A. Prisijungimų prie banko sąskaitos, į kurią buvo pervedami pinigai už parduodamus telefonus, jis neturėjo. Šią veiklą vykdė išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Deklaraciją apie individualia veikla gautas pajamas teikė šiemet pirmą kartą. Deklaraciją pildė pas G. A. namuose ir pateikė iš jo kompiuterio. Į klausimą: kiek pajamų gavote iš šios veiklos? – liudytojas parodė, kad už 2019 metus nuo 2019 spalio mėnesio jis gavo iki 500 eurų. Į klausimą: kodėl 2019‑10‑31 pardavimo sąskaitoje TRV-0039 ir kitose, kuriose jūs nurodytas telefono pardavėju, nurodyta jūsų atsiskaitomoji sąskaita, tačiau jūs tiesiogiai iš pirkėjų pinigų negaudavote, o pinigai buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) G. A. nurodytą sąskaitą? – liudytojas parodė, kad negali atsakyti (t. 2, b. l. 4, 5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-06-04 papildomai liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad jis patvirtina savo parodymus, kuriuos davė anksčiau apklausiamas liudytoju. Į klausimą: kas pasiūlė, paruošė, atspausdino sutartį dėl jungtinės veiklos? – liudytojas parodė, kad 2019-09-26 sutarties papildymą dėl jungtinės veiklos pasirašė jis. Sutarties papildymą paruošė ir atspausdino G. A. Į klausimą: kodėl perkate ir parduodate telefonus J. A., G. A., A. K., kurie vėliau parduoda telefonus (duomenys neskelbtini), nors pats galite parduoti per (duomenys neskelbtini) ir sutartyje numatyta, kad „dalyviai siekia parduoti savo prekes internetinėje erdvėje naudodamiesi svetaine ir administravimu“? – liudytojas parodė, kad pardavimai vieni kitiems buvo forminami dėl tos priežasties, kad būtų galima pagrįsti telefonų įsigijimą dokumentais. Į klausimą: kas surašė jūsų vardu išrašytas sąskaitas faktūras? Ar žinojote, kokie, kieno duomenys įrašyti šiose sąskaitose faktūrose? – liudytojas parodė, kad visas sąskaitas faktūras išrašinėjo G. A. Kieno duomenys įrašyti sąskaitose faktūrose, jis nežino. Į klausimą: kas ir kada jums davė atspausdintas sąskaitas faktūras, kurias pateikėte tyrimui pagal savanoriško dokumentų pateikimo protokolą? – liudytojas parodė, kad sąskaitas faktūras, kurias pateikė tyrimui, jam davė G. A. Į klausimą: ar atsižymėdavote, kiek, kokių telefonų ir kokiai sumai parduodate? Jei taip, ar gali pateikti užrašus? – liudytojas parodė, kad ne, jis niekur nesižymėjo, kiek, kokių telefonų ir kokiai sumai parduoda. Į klausimą: kokiu būdu apskaičiavote pajamas, gaunamas iš telefonų pardavimo veiklos, kurias deklaravote? – liudytojas parodė, kad visas pajamas, kurias reikia deklaruoti, suskaičiavo G. A. Deklaracijos buvo pildomos ir pateiktos iš G. A. kompiuterio. Telefonams pirkti jis dažniausiai naudojo G. A. pinigus. Jis ieškojo telefonų, pasakydavo G. A., kad rado konkretų telefoną, o jis jam duodavo pinigų tą telefoną nupirkti. Buvo atvejų, kad G. A. pasakė, kokį telefoną ir kur nupirkti, taip pat buvo atvejų, kad jis tik įrašė jo duomenis į sąskaitas faktūras (t. 2, b. l. 6, 7).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymai, kai jis parodė, kad santykiai su kaltinamuoju geri, nematė jo jau pusantrų metų. Žino, kad G. A. prekiauja telefonais, jeigu dabar nesustabdė šios veiklos. Jis turi individualią veiklą ir tinklalapį. Jie bendrai vykdė veiklą. Jis turi tinklalapį (duomenys neskelbtini). 2019 m. pradžioje pasiūlė dirbti kartu. Jis, A. K., pasiskambino į mokesčių inspekciją, pasakė, jog taip galima daryti ir pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir dirbo kartu. Darbas pasireiškė prekyba telefonais. Ieškodavo, skambino pagal skelbimus, kartais G. jam paskambindavo. Suranda ir nuperka telefoną, dažniausiai perduodavo jį G. Turi dar kitą darbą, daug veiklos čia neskyrė. Asmeniškai jokių dokumentų neformindavo su tais asmenimis, iš kurių nupirkdavo telefonus. Nuveždavo G. ir jis išrašydavo sąskaitas faktūras. Nežino, kas tose sąskaitose faktūrose buvo pirkėjas ir pardavėjas, nes jų nepildė. Sąskaitų faktūrų nereikėdavo pasirašyti, bet tiksliai nepamena, nenori meluoti. Apklausoje jo klausė, kodėl jo sąskaitos numeris nurodytas, o ne G. – to tikrai nežino, nes jie dirbo per vieną G. sąskaitą. Suranda telefoną, A. talpina skelbimus į (duomenys neskelbtini) ir parduoda. Pinigų buvo labai nedaug, nuo telefono gal 10 eurų, ne daugiau. G. atskaičiuodavo ir su juo atsiskaitydavo grynais. G. pavedimą darė tik tada, kai reikėdavo mokėti už reklamą „Kainai24“. Šiais metais jau nevykdo tos veiklos, nes turėjo kitą individualią veiklą – filmuodavo ,,T.“ sekmadieniais. Su G. vykdė veiklą 2019 ir 2020 metais. Per tą laikotarpį galėjo uždirbti labai nedaug, kažkada sakė apklausoje, jog per mėnesį 100 eurų, bet tai yra visiškai apytiksliai. Gautas pajamas pats deklaruodavo mokesčių inspekcijoje, tik G. suskaičiuodavo viską, kadangi jis išrašinėjo sąskaitas faktūras. G. A. pasakydavo sumas, atsiųsdavo sąskaitas faktūras, kiek sugebėdavo, jas patikrindavo, nes su buhalterija nedraugauja, net vykdant kitą veiklą važiuodavo į mokesčių inspekciją, kad jam užpildytų. Savo veiklos žurnalą pildė, jei neklysta, jis paimtas FNTT. Atsiskaitydavo savo asmeniniais grynais pinigais su asmenimis, iš kurių nupirkdavo telefonus. Kartais G. duodavo, įvairiai būdavo. Deklaruodavo tik iš savo namų. Prieš 3 metus būdavo labai sudėtinga, tad važiuodavo tiesiai į mokesčių inspekciją, bet kadangi vėliau jie labai supaprastino tuos užpildymus, tai jau sugeba tai padaryti. Tų asmenų, iš kurių nupirkdavo telefonus, neimdavo asmens duomenų išrašyti sąskaitoms. G. išrašinėdavo, tad jo reikėtų klausti, kaip jis žinodavo tuos duomenis. Labai abejoja, kaip galima nupirkti iš skelbimo ir imti kažkokius duomenis iš žmogaus. G. pasiūlė užsiimti ta veikla. Pasiūlymą vertino kaip galimybę papildomai užsidirbti. Pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Turbūt G. vykdė telefonų pardavimą ar perdavimą galutiniams pirkėjams. Kartais jis, A. K., veždavo iš jo telefonus į paštomatus. Vieną kartą yra padėjęs supakuoti. Kartu vykdė veiklą. Kadangi jis su G. draugai iki šiol, jų santykiai buvo labiau draugiški, jis tikrai nevadovavo, kartu pasitardavo. G. galbūt labiau buvo koordinatorius, bet tai nėra vadovavimas, nes kažkas turi daugiau už kitus galvoti. Galėjo savarankiškai spręsti, kokį ir už kiek pirkti telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-08-20 liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis pažįsta G. A., pažįsta jau daug metų. Yra draugai ir šiuo metu kolegos. 2019 metų pradžioje G. A. pasiūlė jam užsidirbti papildomai ir prekiauti mobiliaisiais telefonais. Tuo tikslu jis pasirašė su G. A. 2019-02-13 sutartį dėl prekių pardavimo per G. A. administruojamą internetinę svetainę (duomenys neskelbtini). Šią sutartį pasirašė ta data, kaip nurodyta dokumente, kuris pateiktas jam susipažinti. Kur pirkti telefonus, jis ieško internetiniuose skelbimuose. Dažniausiai perka iš fizinių asmenų, atsiskaito su jais grynaisiais pinigais. Dažniausiai telefonus perka už savo pinigus. Nupirktus telefonus perduoda G. A. G. A. su juo dažniausiai atsiskaito po telefonų pardavimo. Atsiskaito grynaisiais pinigais, pridėdamas po 10-15 eurų už telefoną. Pirkimo sąskaitų faktūrų surašymu užsiima G. A. Jis telefonus parduoda per savo internetinę svetainę (duomenys neskelbtini). Ši svetainė reklamuojama per internetinį tinklapį „Kaina24“. Už reklamą šiame tinklapyje reikia mokėti kiekvieną mėnesį, G. A. paskirsto mokėjimus jiems, tai yra visiems, kas su juo bendradarbiauja, mokestį už reklamą „Kaina24“. Kai ateina jo eilė mokėti, G. A. atsiunčia sąskaitą ir perveda už reklamą skirtus pinigus į jo sąskaitą, kuriuos jis iš savo sąskaitos perveda reklamos tinklui. Į klausimą: kodėl G. A. perveda pinigus už reklamą jums, o ne atlieka tiesiai iš sąskaitos, į kurią gaunami pinigai už parduotus telefonus, kam reikalinga grandinė? – liudytojas parodė, kad nes jie vykdo jungtinę veiklą. Telefonai parduodami per (duomenys neskelbtini). Pinigai už parduotus telefonus įplaukia į banko sąskaitą, kuri nurodyta (duomenys neskelbtini) tinklapyje. Šią sąskaitą administruoja G. A. Jis neturi prisijungimų prie šios banko sąskaitos. Pardavimo sąskaitas faktūras išrašo G. A. Į klausimą: kodėl jūsų vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodomi jūsų rekvizitai, tame tarpe ir jūsų banko sąskaita, o ne ta sąskaita, į kurią atlieka mokėjimus pirkėjas? – liudytojas parodė, kad šito nežino, nes tai administruoja G. A. Jis išrašinėja absoliučiai visas sąskaitas faktūras. Visos sąskaitos faktūros iki šiol buvo saugomos pas G. A. Papildomai už telefonų pardavimą gaudavo daugiausiai 100 eurų per mėnesį. Šią veiklą deklaravo iš savo kompiuterio. Duomenis jam pateikė G. A. Jam buvo sunkiau deklaruoti, nes turi dar vieną individualią veiklą (t. 2, b. l. 26, 27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-31 papildomai liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis patvirtina parodymus, kuriuos davė 2020-08-20 apklausiamas liudytoju. Į klausimą: kas pasiūlė, paruošė, atspausdino sutartį dėl jungtinės veiklos? – liudytojas parodė, kad sutartį paruošė ir atspausdino G. A. Sutarčių papildymuose dėl jungtinės veiklos yra jo parašai. Į klausimą: kodėl perkate ir parduodate telefonus J. A., G. A., A. G., V. G., kurie vėliau parduoda telefonus (duomenys neskelbtini), nors pats galite parduoti per (duomenys neskelbtini) ir sutartyje numatyta, kad „dalyviai siekia parduoti savo prekes internetinėje erdvėje naudodamiesi svetaine ir administravimu“? – liudytojas parodė, kad jis gali pasakyti, kad buvo kurjeris. G. A. surasdavo reikiamą telefoną, kuriam yra užsakymas, duodavo jam pinigų, jis tik nuvažiuodavo ir atveždavo jam nurodytą telefoną. Į klausimą: kas surašė jūsų vardu išrašytas sąskaitas faktūras? Ar žinojote, kokie, kieno duomenys įrašyti šiose sąskaitose faktūrose? – liudytojas parodė, kad visas sąskaitas faktūras surašė G. A. Kieno duomenys įrašyti sąskaitose faktūrose, jis nežino. Į klausimą: kas ir kada jums davė atspausdintas sąskaitas faktūras, kurias pateikėte tyrimui pagal 2020-08-20 savanoriško dokumentų pateikimo protokolą? – liudytojas parodė, kad atspausdintas sąskaitas faktūras jam davė G. A., o jis pateikė tyrimui. Į klausimą: ar atsižymėdavote kiek, kokių telefonų ir kokiai sumai parduodate? Jei taip, ar gali pateikti užrašus? – liudytojas parodė, kad ne, neatsižymėdavo. Visu popierizmu ir organizaciniais dalykais užsiėmė G. A. Į klausimą: praeitoje apklausoje teigėte, kad pajamas, gaunamas iš telefonų pardavimo veiklos, deklaravote iš savo kompiuterio, kokiu būdu jūs gaudavote informaciją ir paskaičiuodavote mokesčius, jei sąskaitas faktūras išrašydavo G. A., dalį jūsų parduodamų telefonų įformindavo kaip pardavimą sau ir kitiems jungtinės veiklos dalyviams, o dalį įformindavo, kad parduodate per (duomenys neskelbtini)? – liudytojas parodė, kad G. A. jam atsiųsdavo visas sąskaitas faktūras ir suskaičiuodavo sumas, kurias reikia deklaruoti (t. 2, b. l. 28, 29).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo E. S. parodymai, kai jis parodė, kad pažįsta kaltinamąjį G. A., domisi panašia muzika, susipažino renginiuose. Pažįstami gal 8-10 metų. Iš ,,Facebooko“ žino, kad jis verčiasi kažkuo su ryšio priemonėmis ar kažkuo panašiu. Po vieno renginio bare šnekėjo, kad G. A. užsiima mobiliais telefonais. Jis, E. S., pasakė, kad turi du telefonus pasenusių modelių (vienas buvo ,,Samsungas“, kitas buvo neveikiantis), prašė G. A. padėti parduoti. Jis padėjo parduoti 2 telefonus už 100 eurų, pinigus davė į rankas, dokumentų nepildė. Pinigus A. davė, savo asmens kodą. Kažką minėjo apie sąskaitas, bet nelabai šiuose dalykuose supranta. Kaip supranta, jeigu kažkas pirktų, VMI pasidomėtų, iš ko pirko, jo asmens kodas reikalingas. Suteikė asmens kodą ir tiek. Sakė kažką apie sąskaitas, būna, kad perki telefoną, o pirkėjai jokių faktūrų neišrašo. Tiksliai neatsimena, pokalbis buvo, kad fizinis asmuo kažkur už 2 000 eurų per metus gali parduoti prekių ir jokio kriminalinio pažeidimo nėra. Žmogus pažįstamas, pasitikėjo ir davė asmens kodą, jeigu G. A. prireiktų, kad jo vardu kažką užpildytų. Realiai nedalyvavo tose sandoriuose, nieko bendro neturi su sąskaitomis faktūromis. Ž. (M.) pažįsta iš matymo, kažkur matyta iš bendrų susibūrimų. Nėra pardavęs telefonų Ž. M., V. G. bei A. G. Žino, kad G. A. turi partnerių, bet nesidomėjo tais dalykais. Iki jo apklausos manė, kad jo asmens duomenys yra naudojami parduodant telefonus ir pildant tam tikrus dokumentus, suprato, kad jo asmens duomenys gali būti naudojami sąskaitų išrašymui, tam neprieštaravo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos A. A. parodymai, kad santykiai su G. A. normalūs, jis buvo jos buvusio vyro draugas, nėra susipykę. G. A. pardavinėdavo mobiliuosius telefonus, gal ir buitinę techniką, bet tiksliai nežino. Ž. M. pažįsta, ji buvo tuometinė jo draugė. Tuo metu jos vyras buvo A. G. Pati neužsiiminėjo mobilių telefonų prekyba, nes jos individuali veikla yra kitokia. Fiziškai pati nepardavinėjo jokių telefonų. G. A. paprašė leisti naudotis jos asmens duomenimis, t. y. išrašyti sąskaitas. Kiek žino, pirkdavo telefonus iš tų žmonių, kurie negali išrašyti sąskaitų, tuo metu turėjo individualią veiklą, dėl to jis paprašė pasinaudoti jos vardu. Nelabai gilinosi, kas bus daroma, žinojo, kad žmogui reikia sąskaitų ir leido jos vardu išrašyti. Duomenys buvo naudojami pirkti mobiliuosius telefonus. Nežinojo, kas bus pirkėjas, pardavėjas tose sąskaitose faktūrose, niekur nepasirašinėjo. Apie Ž. ir V. tiksliai nežinojo. Tuo metu sutuoktinis ir jo brolis bendravo dėl tos veiklos, bet tikrai nesigilino, ką jie ten darė. Žino, kad iki 2 500 eurų parduodant kažkas su mokesčiais yra kitaip. Tokia suma dėl mokesčių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo R. J. parodymai, kai jis parodė, kad pažįsta G. A., yra draugai, pažįstami nuo senų laikų. V. ir A. G. vardai girdėti, bet nieko konkrečiai negali pasakyti. G. vertėsi telefonų perpardavinėjimu. Nėra tiesiogiai susijęs su ta veikla, kadangi yra su G. seni draugai, jis prašydavo nupirkti kokį nors telefoną pagal skelbimą. Žinojo, kad turi kažkokią įmonę, bizniuką varo. Jis paprašydavo, tai nupirkdavo, susimokėdavo iš savo pinigų, jam atiduodavo, tada G. A. išsirašydavo sąskaitą jo, R. J., vardu kaip pardavėjo. Nežino, kodėl taip reikėjo, gal pigiau. Kai atveždavo jam telefoną, jis sutvarkydavo popierius. Nežiūrėdavo, ką jis rašė į sąskaitas faktūras, bet duomenis buvo paėmęs, reiškia, įsirašydavo tikriausiai arba jį, arba save, žino, kad turėjo partnerius, su kuriais dirbdavo, gal jų vardus. Atrodo, pasirašinėdavo dokumentus, atiduodamas telefoną, bet tiksliai neatsimena. Jokios materialinės naudos neturėjo, padėjo iš draugiškumo. Jis, R. J., sumokėdavo iš savo pinigų ir jam atiduodavo tiek pat grynais. Pats neieškodavo telefonų, tiesiog G. paprašydavo, jog yra toks skelbimas, t. y. pasiūlydavo paskambinti. Savo asmeninius duomenis buvo davęs tik G. Tokių pirkimų buvo gal 4-5, gal daugiau, nefiksuodavo. Dokumentuose buvo nurodyta ta pati suma, už kurią nupirkdavo telefoną.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo A. Z. parodymai, kai jis parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nėra susipykę, draugai. Jie vykdė kažkokią veiklą ir reikėdavo jiems pagalbos. G. pasakydavo, kokių jam reikia telefonų, kad nupirktų, jis, A. Z., nupirkdavo, o po to jie susitvarkydavo savo reikalus. Jie – G., A., V., Ž. vykdė prekyba buitine bei kompiuterine technika, telefonais per portalą (duomenys neskelbtini). G. prašydavo iš skelbimų telefonų, nes negalėdavo kažkaip prekiauti, tada jis nupirkdavo, o G. galėdavo apiforminti sutartis, susitvarkyti buhalteriją. Tiesiog padėdavo įsigyti, už savus nupirkdavo, už tiek pat ir atiduodavo. Sunku pasakyti, kiek buvo tokių atvejų. Ir jis ieškodavo, ir G. surasdavo. Ta veikla neužimdavo daug laiko. Nepasirašinėjo dokumentuose, nes jam nereikėjo jokių popierių. Duomenų reikėjo A., nes jis išsirašydavo savo buhalterijai tvarkyti. Pasirašydavo sąskaitoje, kurioje buvo nurodytas pardavėjas, o pirkėjai skirtingi – G., A., V., t. y. partneriai. Dėl telefonų dažniausiai bendravo su G. Su kitais – V., A., Ž. irgi būdavo. A. G. prašė nupirkti telefonus. Telefonus pirkdavo už savo pinigus arba iš karto G. duodavo, kiek reikėjo. Kai atveždavo telefonus, atsiskaitydavo visą laiką su G., su kitais neteko.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos A. M. parodymai, kai ji parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, yra geri pažįstami. Jie važiavo į festivalį, kaip atsiskaitymą G. A. pasiūlė duoti savo duomenis, kuriuos jis naudos pirkti telefonus iš skelbimų ir ten nėra kažkokių popierių, tai panaudos jos vardą. Festivalis buvo 2019 metų vasarą. Kaip suprato, tuo metu jis užsiėmė telefonų prekyba. Realiai jokių ryšių su tais telefonais neturėjo, nėra pirkusi ar pardavusi telefonų. G. davė savo vardą, pavardę, adresą, lyg telefono numerį ir elektroninį paštą, asmens kodą. Nėra pasirašiusi jokių dokumentų. Buvo informuota, kad jos duomenys bus naudojami sąskaitose faktūrose dėl telefonų pirkimo pardavimo. Nepamena, bet mano, kad kitiems asmenims nedavė savo asmens duomenų. Pasirodė keistas toks G. prašymas, bet tuo metu nelabai turėjo pinigų ir jis pasiūlė tokį variantą kaip pagalbą už kelionę mašina į festivalį pirmyn, atgal. Pagalvojo, kad jis geras žmogus ir nieko neįtarė. Nebuvo tartasi, kuriam laikui naudos. Vieną kartą važiavo į festivalį 2019 metais ir perleido savo duomenis naudotis. G. A. paaiškino, kad reikia sutartims ar kažkokiems popieriams.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo M. G. parodymai, kai jis parodė, kad nepažįsta G. A. Nėra girdėjęs tokių asmenų kaip J. A., Ž. M., A. G., V. G., A. K. Apie A. sužinojo tik čia. Nedavė savo asmens duomenų. Nevykdė telefonų prekybos. Nežino, pirmą kartą sužinojo per bylą, kad jo asmens duomenys atsirado pas paminėtus asmenis. Gali būti, kad jo sesuo R. N. pažįsta G. A.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo M. L. parodymai, kai jis parodė, kad pažįsta kaltinamąjį nuo 2016 metų, nėra susipykę. Žino, kad jis prekiavo telefonais ir kitokia technika, G. A. paprašė, kad padėtų nupirkti tam tikrus telefonų modelius. Kadangi yra nedeklaruotina tam tikra suma, tai ir nupirko. Po to atsiskaitydavo su juo grynaisiais, padėjo iš draugiškumo, naudos neturėjo. Bendrai padėjo nupirkti gal apie 10-12 telefonų. Nepildė jokių dokumentų, nes kai perki „skelbiu.lt“, tai tas pats, kaip bandyti turguje gauti sąskaitą faktūrą. Nieko nepasirašinėjo, kai pristatydavo telefoną A. Jis užpildydavo kaip nuo jo sąskaitėlę ir viskas, niekur nėra pasirašęs. Dokumentuose gaunasi, kad jis parduoda jam telefoną, o A. yra pirkėjas. Ž. yra pardavęs vieną telefoną. Jeigu paprašydavo, ar gali Ž. ar draugui perduoti telefoną, nes jis dabar užsiėmęs, tai tiesiog perduodavo. Buvo faktų, kad perduodavo telefoną kitiems (V., A., A.), bet ne visus pažįsta, tiesiog A. prašydavo, ar gali perduoti telefoną. Tik A. davė savo asmens duomenis. A. minėjo, kad ką perduoda, už tą ir išrašys sąskaitas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo paskelbti teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo A. K. parodymai, kai jis parodė, kad neturi tokių pažįstamų kaip J. A., Ž. M., A. G., V. G., A. K. Telefonų prekyba nėra užsiiminėjęs, nieko negalėtų nupirkti, nes yra skolingas pinigų valstybei. Apklausos metu jam rodė sąskaitas faktūras. Patvirtino, kad nėra pardavęs A. telefonų. Buvo praradęs savo pasą. Tų žmonių visai nežino. Parduodamas savo telefoną niekur nepasirašinėjo, tiesiog atidavė savo draugui už simbolišką kainą – bambalį alaus. Sakė FNTT pareigūnams, kad buvo pametęs asmens tapatybės kortelę, kuri po 4 ar 5 dienų atsirado pas juos kaimo parduotuvėje.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja N. S. parodė, kad 2018 m. ar 2019 m. ji yra prašiusi G. A. parduoti telefonus, kurie jai netiko, nes žinojo, kad jis turi savo parduotuvę, prekiauja telefonais. Daugiau aplinkybių nepamena. G. A. pažįsta apie 20 metų, susipažino kažkokiame renginyje. Vienas iš telefonų buvo „Iphone“, o kitų dviejų modelių nepamena. G. A. pardavė ir atidavė jai pinigus. Pirkimo pardavimo dokumentų neformino. Daugiau su A. reikalų su telefonais neturėjo.

Teisėjai paskelbus liudytojos N. S. parodymus, 2020-11-06 duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 148-149), kai ji parodė, kad pažįsta G. A., Ž. M. Pažįstama apie 20 metų, susitinka kelis kartus per metus, kartu pramogauja. A. G., V. G., A. K. ji nepažįsta. Laikotarpiu nuo 2018 metų pradžios iki 2019 metų pabaigos iš internetinio puslapio „skelbiu.lt“ ji įsigijo tris mobilaus ryšio telefonus – „Iphone“, „Samsung“ arba „Huawei“ 2 vnt., modelių ir kainų nepamena. Įsigyti telefonai jai netiko, todėl paprašė G. A. padėti juos parduoti. Ji žinojo, kad G. A. prekiauja mobilaus ryšio telefonais. Jis sutiko padėti. Kam ir už kokią sumą G. A. pardavė jos telefonus, nežino. Jai sumokėjo jos paprašytą sumą grynaisiais, sumos nepamena. Dokumentų dėl sumokėtų pinigų neišrašė. Ji davė savo ir sutuoktinio R. asmens duomenis G. A., nes jis paprašė, paaiškindamas, kad duomenys reikalingi parduodant mobilaus ryšio telefonus. Ji pati telefonų nepardavinėja ir nepardavinėjo. G. A. ar Ž. M. niekada nėra jos prašę nupirkti telefonų, – liudytoja parodė, kad jos parodymai teisingai užrašyti, juos tvirtina. Nelabai gilinosi į tuos pardavimus, negalvojo, kad kažkas blogo. Ž. M. pažįsta nemažai metų, su ja reikalų dėl telefonų nebuvo. Telefonus pirko per skelbimus „skelbiu.lt“ greičiausiai, jie atrodė kaip nauji, supakuoti. Jie buvo su dėžute, o ar užklijuota ji buvo, ar ne, nepamena. Vyrą A. pažįsta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad G. pažįstu gal 10 metų. Jis buvo užsiminęs, ar galėtų pirkti jo, R. S., vardu, sutiko ir jam nurodė vardą, pavardę ir savo asmens kodą. Ž. M. pažįsta, su ja reikalų dėl telefonų neturėjo. Neklausė G. A., kam reikia, paprašė ir davė asmens kodą. Nepasirodė keista, kad jis prašo asmens kodo, davė iš draugiškumo. Žmona turėjo kažkokių sandorių su A., bet jis nesigilino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad G. A. nepažįsta. Buvo kviestas į FNNT dėl kažkokių mobilių pirkimų ir pardavimų, kur buvo įtraukti jo duomenys. Jam ir tyrėjai nepavyko nustatyti, iš kur jo duomenys nutekėjo. Prašė tyrėjos pranešti, kaip tai atsitiko. 2018-2019 m. galėjo būti pametęs dokumentą, bet dabar nepamena. 2011 m. tai tikrai buvo pametęs dokumentą. Telefonų jis nepardavinėjo. A., M., G. nepažįsta, juos minėjo tyrėja. Niekam savo dokumentų naudoti nėra davęs. Dirba grafikos dizaino srityje. Visą laiką gyvena (duomenys neskelbtini). T. S., L. L., K. B., A. A., V. M. jam nėra žinomi. Pranešimų iš VMI dėl skolų nėra gavęs. Neturi kažkokių minčių, kaip jo duomenys pateko kitiems asmenims.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad G. A. dabar gal ir neatpažintų, daug laiko praėjo, jis su jo dukra gyveno kurį laiką, gal prieš kokius 8 metus. Jie bendrų reikalų turėjo tiek, kad G. A. ir Ž. M. atvažiuodavo pas juos ir viskas, bendravo tarsi kaip su žentu, nors ne visai buvo tikras. Jie gyveno atskirai. Asmeniškai dėl telefono pirkimo žino, kad A., kaip supranta, jo asmens kodu pasinaudojo, jis gal prašė jo asmens kodo, bet tai nebuvo paslaptis ir jis tuo pasinaudojo. Jis bandė internetą, bandė daryti ar kažką, tai buvo jo kažkokia tokia ūkinė veikla. Asmenys broliai G., K. nėra žinomi. G. A. savo asmens kodą kaip perdavė, dabar nebeprisimena, daug laiko praėjo. Atrodo, kad dukra Ž. gal prašė to asmens kodo, bet dabar tiksliai nebepamena, daug laiko praėjo. Telefonų nėra nei pirkęs, nei pardavęs, turi savo telefoną ir viskas, iš jokio kito žmogaus telefono nėra pirkęs. Jo lyg ir neprašė nei dukra, nei A. pirkti telefono. A. matė paskutinį kartą prieš gal 7-10 metų, jau senai.

Teisėjai paskelbus liudytojo V. M. parodymus, duotus 2020-11-10 ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 159-160), kai jis parodė, kad jam apklausos metu paminėtų asmenų A. G., V. G., A. K. nepažįsta, Ž. M. yra jo dukra, G. A. yra buvęs Ž. draugas, o J. A. yra G. mama. J. A. jis nėra matęs, o G. A. buvo gal porą kartų atvykęs į Anykščius į koncertus, tačiau artimiau jis su juo nebendravo, kuo jis vertėsi, tiksliai nežino. Su juo santykiai nebuvo artimi, jie praktiškai nebendraudavo. Jis niekada nėra pardavinėjęs mobiliųjų telefonų, jų iš nieko nepirko ir niekam nepardavė, jokių pirkimo-pardavimo dokumentų neišrašinėjo, nepasirašinėjo. Taip pat nėra pirkęs, pardavęs telefonų kieno nors prašymu. Niekada anksčiau paminėti asmenys G. A., J. A., A. G., V. G., A. K. jo neprašė pirkti telefonų ir jiems perleisti. Ž. M. irgi niekada neprašė pirkti ar jai perleisti telefonus. Niekam, išskyrus Ž. M., jis savo asmens duomenų nedavė ir nedavė sutikimo jais naudotis. Savo asmens kodą jis yra davęs Ž. M., kada tai buvo, dabar jau negali nurodyti, nepamena. Savo asmens kodą jai davė Ž. prašymu, tačiau kokiu tikslu jis jai buvo reikalingas, ji nepaaiškino, o kadangi ji jo dukra, jis ir neklausinėjo, kam jai reikalingas jo asmens kodas, – liudytojas patvirtino, kad jo parodymai teisingi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja N. M. parodė, kad ji savo dukrai Ž. davė asmens kodą, nes reikėjo G. A. reikalams, taip ji sakė, kad viskas bus gerai. G. A. turėjo verslą su elektros prekėmis ir viskas, sakė, kad asmens kodas kartais bus panaudojamas. Pradžioje kaip ir nieko blogo nebuvo. Su telefonais jokių reikalų neturėjo, jie nesinaudojo jokiomis paslaugomis, nepirko prekių nei išsimokėtinai, nei internetu, visai nėra pirkę jokių prekių. Asmenų G., K. nepažįsta. Asmens kodą davė tik savo, daugiau nieko dukra Ž. neprašė, o vyras irgi davė savo asmens kodą gal su jos kartu, gal jau ji ne viską tiksliai prisimena. Galimai ji kartu su vyru ir davė jai paprašius savo asmens kodus. Ž. M. ar su G. A. verslu buvo susijusi, negali pasakyti, ji ta tema nekalbėjo. Net buvo pamiršusi, kad dukrai buvo davusi savo asmens kodą. Verslas buvo A., o ji turėjo savo darbą, bet ar jie kartu kažką dirbo, nežino. Nėra pardavusi jokio telefono. Su A. apie tai irgi nebuvo jokios kalbos, jis jų į savo reikalus neįtraukė, jokių dokumentų internetu nepasirašinėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad pažįsta G. A., pažįsta iš alaus barų. Su juo jokių reikalų neturėjo, nebent neatsimena. Nepamena, kokius davė parodymus.

Teisėjai paskelbus liudytojo M. S. parodymus (t. 2, b. l. 54), kai jis 2020‑09‑21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra pažįstamas su G. A. apie 20 metų. Domisi to paties stiliaus muzika. Asmenų A. ir V. G., A. K. jis nepažįsta. Ž., kurios pavardės nežino, yra G. A. draugė. Niekada niekam jokių telefonų nėra pardavęs. Asmens duomenų apytikriai prieš metus prašė G. A. G. A. paaiškino, kad duomenys jam reikalingi prekybai telefonais ar kita buitine technika dokumentams įforminti. Duomenis G. A. jis padiktavo telefonu. Už savo duomenų pateikimą jokio atlygio negavo, – liudytojas parodė, kad gal ir buvo taip. Iš asmens duomenų buvo tik vardas ir pavardė, dėl asmens kodo neatsimena. Neatsimena nei aplinkybių, nei savo parodymų. A. davė vardą, pavardę, gal telefono numerį. Jo neklausė, kam jam jo duomenys, nes nebuvo įdomu. Su A. paskutinį kartą buvo susitikęs praeitą žiemą. Su juo nepalaiko jokių ryšių. Savo duomenis gal pirma pasakė bare, o paskui gal telefonu. Atrodo, kad savo asmens kodo nesakė, o iš kur jis jį turėjo, nežino. A. prašymu nėra jam pirkęs telefono.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad

pažįsta G. A., jis jo draugas. Turėjo reikalų, yra pardavęs kelis telefonus, kuriuos rasdavo interneto skelbimuose. ,,Skelbiu.lt“ randa kažkokį naują telefoną, nes žmonės gauna iš operatoriaus telefoną, jo nereikia ir jį parduoda. Nupirkdavo ir parduodavo jį. Vieną iš paskutinių atvejų prisimena, jog buvo berods „Samsung“, bet yra kelis telefonus pardavęs 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. porą telefonų, visko nepamena, nes būdavo ne dažni veiksmai. Nupirkdavo pagal skelbimą telefoną, specialiai jam į Vilnių važiuoti nereikėdavo. Į Vilnių važiuodavo, nes ten turi nekilnojamo turto, G. paskambindavo, kad turi tokį ar tokį telefoną, ar jam tinka kaina. Jis sutikdavo, Vilniuje susitinka, parduoda, jis išrašo sąskaitą. Koks jam buvo tikslas pirkti telefonus, nežino, gal dar kam parduodavo, bet tai tik jo nuomonė. Kai važiuodavo į Vilnių, kad padengtų kuro išlaidas, parduodavo telefonus po kokius 20 eurų ir užsidirbdavo. A. sumokėdavo grynais. Suformindavo sąskaitą, kad pardavė telefoną, jo vardas, pavardė, G. vardas ir pavardė, o pirkėjas būdavo G. A. Buvo atvejų, kad parduodavo ir G. partneriams, su kuo jis dirbo, bet jų vardų nepamena. Būdavo, kad kai susisiekdavo su G., jis sakydavo, kad dabar neturi laiko, gali susitikti su jo partneriu. Buvo porą vyrukų, buvo mergička, vardas Ž., kitų vardų nepamena. Jo buvo įrašomi vardas ir pavardė, kiti duomenys nebuvo rašomi. Tokių pirkimų buvo 2018 m. 4-6 telefonai, panašiai ir 2019 m., o 2020 m. buvo 2 ar 3 telefonai. Viską darydavo savo iniciatyva. G. paduodavo savo asmens tapatybės kortelę ir jis surašydavo. Dokumentus išrašydavo A., jis jų niekada nerašydavo, nes tokiais dalykais nesivertė, neturėjo kažkokios firmos. Matė A. išrašytus dokumentus, gaudavo jų egzempliorius, bet jų neišsaugojo, juos pasirašydavo fiziniu parašu. Parašai buvo G., jo parašų nebuvo, o kodėl, negali atsakyti. Sąskaitas išrašydavo, kai įvykdavo procesas. Pavyzdžiui, pasiskambindavo G., kad yra telefonas, pasakydavo, kada bus Vilniuje, nurodydavo kainą, ji jam tikdavo ir susitardavo susitikti. Jam duodavo telefoną, jis jam pinigus ir parašydavo sumą sąskaitos blanke. Viskas vykdavo pas G. namuose, sąskaitos būdavo išrašomos ranka, jų būdavo 2 egz. Rekvizitai būdavo nurodomi (duomenys neskelbtini). Blankas buvo sukurtas, jame įrašoma telefonas, suma, vardas, pavardė jo ir G. ir jis pasirašydavo. Vienas egzempliorius likdavo jam, kitas G. Kad kažkur gatvėje parduotų telefoną, tokio nebuvo, viskas vykdavo pas G. namuose. Egzempliorių neišsaugojo, nes sumos nedidelės, jų nesureikšmino. Su G. partneriais susitikdavo pas juos namuose ir viskas vykdavo taip pat. Jie išrašydavo sąskaitas kaip ir G. Paskutinis telefonas buvo perduotas „Samsung A51“ G. Negali išskirti, kiek telefonų ir kokiam konkrečiai asmeniui perdavė. Partnerių namų adresų neprisimena. Partneriams savo duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą duodavo tik tuo atveju, kai būdavo pildomas dokumentas. Jiems paduodavo savo asmens tapatybės kortelę. Apie tą partnerystę žinojo tik iš G. žodžių. Buvo matoma ta internetinė parduotuvė internete, su G. išsikalbėjo, kad jis su partneriais vykdo štai tokią veiklą, nurodė (duomenys neskelbtini). Tie partneriai yra sakę, kad dirba kartu su G., smulkiau nedetalizavo. Pavyzdžiui, jei nupirkdavo telefoną, sakykim, už 800, tai parduodavo už 820 eurų, tokia suma ir būdavo įrašoma dokumentuose.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad G. buvęs Ž. sugyventinis, yra mačiusi ir jo motiną, likusius jo bendrasavininkus, tai būtų A., A. ir V. Jie internetu pardavinėjo telefonus, jos paprašydavo nupirkti ir jie po to juos parduodavo. Telefonai buvo „Iphone“, „Samsung“, „Huawei“. Juos pirkdavo pagal skelbimus, kai paprašydavo A. Kai galėdavo paimti telefonus, paimdavo, o kelis telefonus jai dovanojo tėvai, juos pasiūlė G. ir jis juos paėmė. Jam nuveždavo, jis nupirkdavo ir gaudavo pinigus grynais. Stengėsi, kad neviršytų per metus 2 500 sumos. Kiek ji turėjo telefonų, nepamena, nes jau senokai jų nepirko. Pirkimai buvo 2018-2020 m. Kai su Ž. jie išsiskyrė, vis mažiau bendravo. Yra kelis telefonus perdavusi V., bet pagrinde perduodavo G. V. pavardė G. ar G. Jei nebūdavo A., Ž. buvo perdavusi, bet pagrinde parduodavo G., jis išsirašydavo sąskaitą, jose ji nepasirašydavo. Matė kelias sąskaitas, ten buvo jos vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo metai ar asmens kodas, dabar nepamena. Savo asmens duomenis pati nurodė, buvo davusi juos G. Telefonų kainų neprisimena. Iš to neužsidirbdavo, parduodavo už tą pačią kainą. Kai per skelbimą nusiperki telefoną, tai jie neišrašo sąskaitų, tai jos paprašydavo, davė asmens kodą, paduodavo telefoną ir turėdavo išsirašyti sąskaitą. Padėdavo iš draugiškumo, nes jie bendravo, jais pasitikėjo, su Ž. buvo geriausios draugės. Telefonus užpirkdavo už savo pinigus, o G. atiduodavo grynais. Parduodavo už tą pačią kainą. Parduodavo telefonų tiek, kad neviršytų, ką gali iš savo turto parduoti per metus, jog nereikėtų tų pinigų deklaruoti. Pajamas dabar deklaruoja, ar tuo metu deklaravo, nepamena. Tuo metu dirbo. A., A. pažįsta, nes kai bendraudavo su G., jie dalyvaudavo kokiuose nors gimtadieniuose, juos matydavo. A. ir A. jos nėra prašę nupirkti telefonų. V. yra perdavusi, bet neprisimena, ar jis yra prašęs. Daugiausiai perduodavo G. Su V. susitikdavo mieste, jam paduodavo ir viskas. Visu tuo popierizmu užsiimdavo G., gal buvo jų įgaliotas. Nepasirašydavo, kad perduoda telefoną.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad G. A. yra jo geras pažįstamas, draugas. Siejo bendras pomėgis muzikai. Su A. turėjo reikalų dėl telefonų. Buvo paprašytas G. A., kad kartais pagelbėtų jam ir nupirktų telefonų savo vardu už jo pinigus, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Reikėdavo susitikti ir sudalyvauti pirkimo procese. Pavyzdžiui, parašydavo žinutę, kad atvažiuotų į kažkokią vietą. Atvyksta jis, atvyksta ir G. A., susitinka su žmogumi. G. apžiūrėdavo, ar tinka telefonas. Jis, L. L., atvykdavo, pastovėdavo ir tiek. Pinigų neturėjo ir neimdavo. Jis, L. L., nieko neparduodavo, jo vardu pirkdavo už G. pinigus. Neskaičiavo, kiek tokių kartų buvo ir kiek telefonų. Buvo gal daugiau negu du kartai. Neatsimena, daug laiko praėjo. G. turėjo jo asmens duomenis, leido jais naudotis. Žinojo, kad jo duomenys reikalingi telefonų suforminimui. Neprieštaravo, nors nelabai tas patiko, bet norėjo padėti draugui. A. sakė, kad reikia telefonų pirkimui. Atrodo, iki 2 500 yra nepamokestinamos pajamos todėl, kad jo vardu. Asmeniškai G. mamos nepažinojo, draugę kažkiek taip. Dokumentų jam neteko pasirašinėti. Nežino asmenų, kurie dar dalyvavo ir apie juos negirdėjo, tik sužinojo apklausos metu. Žmona žinojo dėl telefonų ir aplinkybių. Jos irgi buvo paprašyta šios paslaugos. Nematė nei vieno dokumento, kurį išrašo A. ir jo vardu išrašyto nematė, su G. A. nekalbėjo apie dokumentų išrašymą, pats dokumentų neišrašinėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad G. A. yra vyro draugas, tame tarpe ir jos draugas. G. reikėjo padėti nupirkti kažkokį telefoną, buvo 2-3 kartai. G. A. parašydavo žinutę, ji prieidavo ir kartu pabūdavo. G. sakė, kad su partneriais telefonus perka, parduoda. Paprašė duomenų, kad išrašytų sąskaitą faktūrą. Dar ir vyras sakė, kad padės, jeigu reikia. Davė savo asmens kodą, vardą, pavardę. G. partnerių nepažinojo. Žinojo kažkiek jo draugę Ž. Su ja reikalų neturėjo, ji asmens duomenų neprašė. Mamos nepažinojo. Atrodo, ji nematė nei vieno išrašyto dokumento. A. ir V. G. nepažįsta. Supranta, kad duomenų reikėjo išrašyti sąskaitą, kad nupirko telefoną. Iš ko pirko, ji nesigilino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad G. A. nepažįsta, pirmą kartą mato. Apie telefonus nieko nežino, nepirko, neformino. Yra internetu iš „pigu.lt“ pirkusi telefoną. Įsigijo LG telefoną. Atsikaitė, atrodo, bankiniu pavedimu arba grynais, tiksliai nepamena. Galėjo būti, kad grynais kurjeriui atsiskaitė. Tai buvo maždaug 2017 metais. Asmenų: J. A., Ž. M., A. G., V. G., A. K. nepažįsta. Gal ir yra kažkam davusi savo asmens kodą, sąskaitos numerį, išvardintiems asmenimis nėra jų davusi. G. A. taip pat nėra davusi asmenes duomenų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. N. parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą mato, jokių reikalų su juo neturėjo. Tiesiog yra kažkada seną telefoną per mamą atidavusi ir yra kaip dovaną gavusi telefoną iš mamos. G. A. yra šeimos draugas ir jam per mamą atidavė sugedusius telefonus. Kaip suprato, mama telefoną jai gimtadienio proga yra padovanojus iš A. Savo asmens duomenų G. A. nėra davusi, nežino, iš kur jos asmens duomenys buvo pas A. Gal perkant telefoną parašai, kam telefonas ir pasirašai. Telefono ji nepirko, gavo dovanų. Asmenų J. A., Ž. M., A. G., V. G., A. K. nepažįsta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad G. A. pažįsta senai, daugiau nei 20 metų. Jie draugai, kartu muzikavo anksčiau. Dėl telefonų reikalų neturėjo. A. teikė asmens duomenis. Jis prašė duomenų, sąskaitas reikia išrašyti. Davė vardą, pavardę, adresą ir viskas. Sakė, kad sąskaitos dėl telefonų pirkimo. Jokio atlyginimo už tai negavo. Duomenis davė ir tiek. Įtikino, kad čia jokio kriminalo nėra. Sakė, kad reikia išrašyti su partneriais kažkokioms sąskaitoms dėl telefonų pirkimo. Partnerių nematė. Žino, kas yra sąskaita faktūra. Daugiau niekam savo duomenų nėra davęs. Pažįsta kelis asmenis: A. G., Ž. žino, A. K. nepažįsta. J. A. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, pasimetė, išsigando. Tie asmenys jo duomenų neprašė ir telefonais prekiauti jie jo neprašė. Realiai nėra telefono G. A. prašymu nei pirkęs, nei pardavęs. Savo telefono G. nėra pardavęs.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad yra pažįstamas su G. A. nuo 2017 metų. Sieja bendri pomėgiai. Groja skirtingose grupėse. Yra padėjęs G. A. su verslu, nupirkti telefonus, kokių paprašo, ir jam parduoti už tą pačią kainą. Jei neklysta, 2017 metais G. kreipėsi, kad jis nupirktų naujus telefonus iš interneto. Jis prašė paslaugos, kad jis galėtų pirkti iš jo, K. B., ir naudoti jo asmens duomenis su savo partneriais ir to pasėkoje būtų galima išrašyti sąskaitą faktūrą. Iš to jokio pelno negavo, tiesiog padėjo kaip draugui. Kad išrašytų sąskaitą, jam reikėjo pagalbos. Kartų dėl telefonų buvo apie 10-15, tiksliai nepamena. Tai vyksta keletą metų. Dažniausiai padeda pagal poreikį, kai jo paprašo kažkokį modelį nupirkti, suranda, nuperka ir parduoda už tą pačią kainą, bet G. išrašo sąskaitą su jo asmens duomenimis, kad jis būtų pardavėjas. Pelno iš to neturėjo. G. minėjo, kad dirba su partneriais ir minėjo jų vardus. Sakė, kad jis dirba su jais, sąskaitas dalinasi kažkaip, vienas ar kitas partneris išrašo sąskaitas. Tiksliai nesuprato, kodėl. Čia turbūt dėl finansinių reikalų. Žinojo, kad jie yra keli ir jį nurodė kaip pardavėją savo partneriams. Domėjosi, kalbėjo su G., tai jis parduoda savo asmenį turtą ir jam G. buvo sakęs, kad lyg 2 500 eurų per metus yra leidžiama suma, bet šito fakto netikrino, nežino. Mano, parduoti savo turtą yra legalu. Gaudavo telefono modelį, kurį jam pasakydavo G. A. Surasdavo per „skelbiu.lt“, kas parduoda naujos būklės telefoną, jį nupirkdavo, nunešdavo G. ir jis sumokėdavo, kiek jis, K. B., sumokėjo ir išrašydavo sąskaitą G. ir jo kolegos, kas dirba jų veikloje. Dėl to jo prašę tarpininkauti nuperkant, nes kai parduoda asmuo savo asmeninį turtą, jis neišduoda nei kažkokio čekio ir žmonės dažniausiai neišduoda dokumentų parduodami. Todėl prašydavo tą padaryti, kad tą telefoną, naudodami jo asmens duomenis, įvardintų kaip pardavėją. Telefoną nupirkdavo savo pinigais, o G. jam grąžindavo. Buvo atvejų, kai vietoje atsiskaitydavo su G. Pats sąskaitų neišrašydavo. Yra matęs sąskaitas, kai buvo per apklausą. Pateikė tyrėja, kuri apklausė. Anksčiau su tais dokumentais nebuvo susipažinęs, bet buvo suteikęs asmens duomenis G. ir jo kolegomis, leido jais naudotis. Nežino, kokiu momentu išrašydavo sąskaitą faktūrą. Atiduodavo nupirktą telefoną G. be dokumentų ir gaudavo tą pačią sumą pinigų. Po to ta sąskaita būdavo išrašoma. Bendravo tik su G., bet žinojo, kad jis turi kitus partnerius. Vienas iš partnerių buvo „demonas“, vardo ir pavardės nežino, bet žino, kad jis yra G. partneris. Gal jo vardas A. ar A., dabar gerai nepamena. Ar gali būti pavardė G., nežino. A. ir V. G. pažįsta, bet ne taip gerai, kad prisimintų pavardes. G. jį su partneriais supažindino, bet su jais santykių nepalaikė, o bendrauja su G. Partneriai neprašė jo asmens duomenų. Sąskaitose faktūrose buvo nurodoma ta pati suma, kaip jis pirko. Šios aplinkybės nesutikslino, bet buvo, kad parduoda už tą pačią sumą, kurią pirko. Ar tikslinosi su G., kokia suma bus nurodoma, nelabai gerai pamena. Pas tyrėją matė sąskaitas faktūras ir buvo tos pačios sumos. Žino, kad G. dirbo su partneriais, sakė, kad jie dirba keturi ar penki ir dėl kažkokių finansinių priežasčių tai vienas, tai kitas išrašo sąskaitas, naudodami jo asmens duomenis. Verslo modelio nežinojo. Ar gauna pelną, kaip jie tenai dalinasi, jis nesidomėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. N. parodė, kad pažįsta G. A., yra senas draugas, domina tokia pati muzika, nėra jos giminaitis. Buvo senai, pardavė kažkokius telefonus, jų ieškojo, nematė tada jokių problemų. Žinojo, kad G. A. turėjo internetinę parduotuvę. Pirko iš jo parduotuvės telefonus išsimokėjimui. Užpildė kažkokią anketą, suteikė limitą, mokėjo kažkokiai įmonei. Buvo kažkoks „lizingas.lt“, iš ko pirko telefoną. Pildė dokumentus, suvedė savo duomenis kažkokiam lizingui. Kompiuterio ekrane ko prašė, tą ir pildė. Telefoną pirko už 800 kažkur prieš 3 metus, modelis „Apple“. Kas mėnesį pervesdavo po 50 eurų. Neatsimena, kokius dokumentus pildė, gaudavo žinutes ir mokėjo kas mėnesį. Kiek suprato, kad tas lizingas buvo G. įmonės tarpininkas. J. A. G. mama, jos nėra mačiusi. Ž. M. pažįsta, kartu eidavo į koncertus, ji tik pažįstama. G. žino mažiau nei Ž., jokių reikalų neturėjo, jis G. draugas. A. K. nepažįsta. Yra ieškojusi G. telefono jo prašymu, ieškojo skelbimų, bet nėra jam pardavusi telefonų. Yra suradusi kelis skelbimus G., yra jam nupirkusi kelis telefonus. Telefonai buvo Tauragėje. Rasdavo skelbimą, parašydavo žinutę, susitikdavo ir nupirkdavo telefoną, modeliuose nesigaudė. G. jai pervesdavo ar sumokėdavo pinigus grynais, tiksliai neatsimena. Pagal skelbimą perkant, jokių dokumentų nepildė. Ji nepildė jokių dokumentų ir niekur nepasirašinėjo. G. A. savo asmens duomenų ji nedavė. Jis žino jos vardą, pavardę, gimimo metus. Jos asmens kodo G. A. nežino, jo niekada neprašė. Daugiau niekas neprašė kažkam pirkti telefonų. Daug laiko praėjo nuo parodymų, duotų tyrėjui, tada geriau prisiminė, bet jautė spaudimą, buvo išsigandusi.

Teisėjai paskelbus liudytojos R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 172), kai ji 2020-11-05 parodė, kad ji pažįsta G. A. Jis yra jos draugas, kurį pažįsta daug metų. Kurį tai laiką nebendravo, bet po to, kai persikraustė į (duomenys neskelbtini), vėl atnaujino pažintį dėl bendro pomėgio muzikai. Dar ji pažįsta A. G., bet nebendrauja. Kitų asmenų, išvardintų klausime, teigia nepažįstanti. Į klausimus, ar yra pardavinėjusi mobiliuosius telefonus, jei taip, iš ko pirko ir kam bei kada pardavė, kaip surasdavo telefonų pardavėjus ir pirkėjus, ar išrašė mobiliųjų telefonų pirkimo pardavimo dokumentus, R. N. atsakė, kad daugiau kaip prieš metus G. A. buvo prašęs jos per skelbimus nupirkti mobiliuosius telefonus. Jis konkrečiai nurodė mobiliųjų telefonų modelius ir kainas. Telefonams pirkti G. A. davė jai pinigų, nes ji tokių pinigų neturi. Kodėl jis nepirko tų telefonų pats, ji nežino. Jis jos paprašė padėti, o ji sutiko. G. A. prašymu ji nupirko du ar tris telefonus. Savo asmens duomenis ji yra davusi tik G. A. Ar jis sakė, kam reikalingi jos duomenys, ji neatsimena, nesureikšmino šių aplinkybių. J. A., A. K., R. N. nepažįsta ir mobiliųjų telefonų jiems nepardavė. A. G. irgi labai menkai pažįsta, tik žino, kad toks yra, ir jis niekada neprašė jos nupirkti mobiliųjų telefonų ir ji jam jų nepardavė. Su tokiu prašymu į ją kreipėsi tik G. A. Kaip jos duomenys atsidūrė sąskaitose faktūrose ser. TDD Nr. 00058, ser. TDD Nr. 00033, ser. TDD Nr. 00030, ser. TDD Nr. 0008, pagal kurias ji neva parduoda mobiliuosius telefonus A. G., sąskaitose faktūrose ser. TAA Nr. 00057, ser. TAA Nr. 00046, ser. TAA Nr. 00045, ser. TAA Nr. 00005, pagal kurias ji neva parduoda telefonus A. K., sąskaitoje faktūroje ser. TMM Nr. 00098, pagal kurią ji neva parduoda telefoną J. A., ji nežino. Iš G. A. prašytų nupirkti telefonų ir perduoti jam, ji jokios naudos neturėjo. Kaip, kur ir iš ko ji pirko telefonus G. A. prašymu, ji neatsimena, taip pat neatsimena, kaip atsiskaitydavo su telefono pardavėju. Ji yra pirkusi telefoną per G. A. (duomenys neskelbtini) savo dukrai A. N., jis padarė nuolaidą. Pirkdama telefoną, ji pateikė G. A. dukters duomenis. Jos dukra G. A. beveik nepažįsta, kartais kartu važiuodavo į muzikinius festivalius. Apie tai, kad G. būtų jos dukters prašęs nupirkti telefonus, ji nėra girdėjusi, – liudytoja R. N. patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja B. Č. parodė, kad pažįsta G. A., buvo draugai, pažįstami iš festivalių, jis nėra jos giminaitis. G. A. buvo prašęs jos kelis kartus Kaune nupirkti telefonų, ji nupirko. Prašė, nes ji būdavo Kaune, o jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kokius pirko telefonus, nepamena. G. A. jai davė pinigų, kai buvo Vilniuje, ji Kaune susitinka su žmogumi ir nuperka telefoną. Dažnai pas G. būdavo savaitgaliais, tada ir duodavo pinigų. Jis parašo, kad rado gerą telefoną, o ji dažnai būna Kaune, tai gali nupirkti telefoną. Pirkdama jokių dokumentų nepildydavo. Perduodant G. telefonus, ji dokumentų nepildė. G. A. jos prašė, kad jos vardu išrašytų sąskaitas, ji sutiko, bet pati niekur nepasirašinėjo. Tokių atvejų buvo keli kartai. G. buvo davusi savo vardą, pavardę, adresą ir asmens kodą. Tokiu būdu prekiauti telefonais jos daugiau niekas neprašė, išskyrus A. Žinojo, kad G. parduoda telefonus, buitinę techniką, davė internetinės parduotuvės adresą, bet ji tuo nesidomėjo. Nematė sąskaitų, kurias išrašydavo G., kad jam parduoda telefonus.

Teisėjai paskelbus liudytojos B. Č. 2020-11-12 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 139-140), kai ji parodė, kad pažįsta asmenis A. G., G. A. ir Ž. M.. G. A. ji pažįsta apie 3,5 metų kaip muzikantą. Ž. M. buvo sutikusi koncertuose, ji buvusi G. A. draugė. Liudytoja nurodė, kad su A. G. ir Ž. M. jokių verslo reikalų neturėjo, o G. A. 2019 m. pavasarį jai davė apie 800 Eur ir paprašė Kauno mieste pagal skelbimą nupirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, tikslesnio modelio neprisimena. G. A. jai paaiškino, kad reikia, jog jai nupirkus telefoną, jam reikalinga įforminti dokumentus, kad telefoną pirko iš jos, o ne pagal skelbimą. Ji sutiko padėti ir pagal G. A. duotą telefono numerį paskambino, nupirko telefoną ir perdavė G. A. Taip pat ji davė G. A. savo asmens duomenis, nes jis jai sakė, jog duomenys reikalingi sąskaitai išrašyti. Dar vieną telefoną G. A. prašymu už jo duotus pinigus ji yra pirkusi 2019 metų rudenį, – liudytoja B. Č. patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi.

Liudytoja J. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu pasinaudodama teise pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį neduoti parodymų, šiuo atveju prieš sūnų atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-23 liudytoja apklausta J. A. parodė, kad G. A. yra jos sūnus. Jis jai pasiūlė prekiauti mobiliaisiais telefonais, kuriais prekiauja ir pats. Tuo tikslu ji išsiėmė individualios veiklos pažymą. O su G. A. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ji gali parduoti savo prekes interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Svetainę valdo, administruoja G. A. Ji padėjo finansiškai G. A. įkurti svetainę, apmokėjo IT specialistų darbą, o svetainės dizainą padarė pats G. A. Šioje svetainėje galėjo prekiauti ji, jos sūnus ir Ž. M., vėliau prisijungė dar trys žmonės. Telefonus surasdavo per skelbimus, dažniausiai jai telefonus surasdavo G. (t. 1, b. l. 123, 124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-27 BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklausta J. A. parodė, kad ji prekiavo mobiliaisiais telefonais interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Ji prašydavo savo sūnaus G. A. surasti mobiliuosius telefonus, kuriuos būtų galima parduoti. Duodavo jam pinigų telefono įgijimui, paskui G. A. įkeldavo nupirkto telefono skelbimą į interneto puslapį (duomenys neskelbtini). Pardavus mobilųjį telefoną ji gaudavo pinigus – jos įmokėtą sumą ir tai, ką pavykdavo uždirbti telefoną perpardavus. Pinigus G. A. atiduodavo grynaisiais pinigais. Pinigai už telefonus parduodant per (duomenys neskelbtini) būdavo pervedami į G. A. sąskaitą, nes parduodant per šią svetainę nebuvo techninių galimybių pervesti pinigus į kitas sąskaitas. Į klausimą: kodėl sąskaitose faktūrose nurodant pardavėjo rekvizitus buvo nurodoma jūsų sąskaita, o ne G. A. sąskaita, į kurią realiai telefono pirkėjas pervesdavo pinigus? – liudytoja parodė, kad į šitą klausimą atsakyti negali, šį reikalą tvarkė G. A., jis sakė, kad taip turi būti. Į klausimą: kas įrašydavo duomenis į sąskaitas faktūras, pagal kurias jūs iš fizinių asmenų pirkote telefonus, kokių asmenų duomenys įrašyti sąskaitose faktūrose, kas sprendė, kokios kainos turi būti nurodytos dokumentuose? – liudytoja parodė, kad visas sąskaitas faktūras rašė ir spausdino G. A. Jis administruoja visus šiuos darbus. Nurodant pardavėjais fizinius asmenis, jis įrašydavo savo pažįstamus, tai yra naudojo jų duomenis. Į klausimą: pagal 2019-04-23 sąskaitą faktūrą ser TMM Nr. 00113 jūs iš G. A. perkate telefoną, o paskui parduodate per (duomenys neskelbtini), kodėl G. A. būdamas šio puslapio administratoriumi nepadarė to tiesiogiai pats? – liudytoja parodė, kad negali atsakyti. Į klausimą: pagal 2018-11-18 sąskaitą faktūrą ser. TRL Nr. 00228 jūs parduodate mobilųjį telefoną G. A., nors esate sudariusi jungtinės veiklos sutartį pardavinėti telefonus per G. A. administruojamą interneto parduotuvę (duomenys neskelbtini), kodėl? – liudytoja parodė, kad negali atsakyti, taip nurodė G. A. Norėdama prekiauti mobiliaisiais telefonais, ji buvo išsiėmusi individualios veiklos pažymą. Ji teikė deklaracijas VMI, jų pavadinimo ji neatsimena. Deklaracijas užpildyti jai padėdavo G. Deklaracijas teikdavo internetu iš savo namų (t. 1, b. l. 128, 129).

2021 m. balandžio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad:

1. Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus: individualios veiklos buhalterinės apskaitos registrus, sutartis, sąskaitas faktūras, bankų sąskaitų išrašus, G. A. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. individualios veiklos buhalterinės apskaitos registruose apskaitė iš viso 84 839,40 Eur (40 309,65+41 658,55+2 871,20) pajamų, tame tarpe: 40 309,65 Eur pajamų už 2018 metus, 41 658,55 Eur pajamų už 2019 metus ir 2 871,20 Eur už laikotarpį nuo 2020-01‑01 iki 2020‑04‑08.

Pagal pateiktus bankų (AB „Luminor“, AB „Swedbank“ ir UAB „Paysera LT“) sąskaitų išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu G. A. vardu buvo gauta 460 115,98 Eur pajamų už mobiliųjų telefonų pardavimus į šias bankų sąskaitas, tuo tarpu buhalterinės apskaitos registruose G. A. apskaitė tik dalį 84 839,40 Eur pajamų iš 460 115,98 Eur. Pajamų mokesčių deklaracijose už 2018‑2019 metus G. A. nurodė savo individualios veiklos pajamų apskaitos metodą – apskaita vedama pagal išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau kaip 2020-11-12 užduotyje nurodyta, G. A. į mobiliųjų telefonų pardavimą bei įsigijimą pagrindžiančias sąskaitas faktūras dalį mobiliųjų telefonų pardavimų bei pirkimų įrašydavo savo pažįstamų bei draugų duomenis, o pinigus už mobiliųjų telefonų pardavimus gaudavo į savo vardu atidarytas banko sąskaitas (AB „Luminor“, AB „Swedbank“ ir UAB „Paysera LT“) tam, kad išvengtų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą.

2. Įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jeigu G. A. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. veikdamas pagal individualios veiklos pažymą gavo 375 276,58 Eur pajamų, tačiau šių pardavimų savo vardu sąskaitomis faktūromis neįformino, neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2018 metus – 117 226,56 Eur (157 536,21 – 40 309,65) pajamų; už 2019 metus – 200 735,08 Eur (242 393,63-41 658,55) pajamų ir už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020‑04-30 – 57 314,94 Eur (60 186,14-2 871,20) pajamų, todėl tiriamuoju laikotarpiu dėl buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 375 276,58 Eur pajamų G. A. įrašė neteisingus duomenis individualios veiklos buhalterinės apskaitos registruose, pajamų deklaracijose: už 2018 metus (forma GPM 308) iš viso 117 226,56 Eur ir už 2019 metus (forma GPM 311) iš viso 200 735,08 Eur.

Dėl to G. A. turi papildomai sumokėti į valstybės biudžetą 54 984,39 Eur (375 276,58-8 714,00x15%) pajamų mokesčio nuo 366 562,58 Eur gautų pajamų sumos, 8 714,00 Eur nuostolių suma iš praeitų veiklos laikotarpių. Pagal metus privalo sumokėti pajamų mokesčio: už 2018 m. – 17 583,98 Eur (nuo 117 226,56x15%), už 2019 m. – 28 803,16 Eur (nuo 200 735,08-8 714,00x15%) ir už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-04-30 – 8 597,25 Eur (nuo 57 314,94x15%).

Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalį „Prievolė registruotis PVM, mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba paslaugas“, 2 dalį „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kuri minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas“ ir šio PVM įstatymo 92 straipsnio 1 dalį „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju“.

Skaičiuojant PVM, G. A. individualios veiklos pradžia buvo tiriamojo laikotarpio pradžia – 2018 m. sausio 1 d. Pagal bankų (AB „Luminor“, AB „Swedbank“ ir UAB „Paysera LT“) sąskaitų išrašus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu G. A. vardu buvo gauta 460 115,98 Eur piniginių pajamų už mobiliųjų telefonų pardavimus, t. y. G. A. gautos pajamos pagal bankų sąskaitų išrašus nuo 2018-04-25 viršijo 45 000,00 Eur ir G. A. turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti PVM nuo 338 291,87 Eur (460 115,98-45 000-76 824,11). 76 824,11 Eur tiriamojo laikotarpio prekių ir paslaugų pirkimo (įsigijimo) išlaidos pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir kurias apskaitė buhalterinės apskaitos registruose.

Dėl to G. A. turi papildomai sumokėti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM iš viso 58 711,81 Eur nuo 338 291,87 Eur (338 291,87 x 0,21/1,21), iš jų PVM pagal metus:

13 667,43 Eur nuo 78 750,41 Eur už 2018 metus;

35 134,30 Eur nuo 202 440,47 Eur už 2019 metus;

9 910,09 Eur nuo 57 100,99 Eur už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2020-04-08.

3. Tyrimo metu nustatyta, kad jeigu G. A. iš individualios veiklos gavo pajamų iš viso 460 115,98 Eur už mobiliųjų telefonų pardavimus ir šios pajamos nuo 2018-04-25 viršijo 45 000,00 Eur, tai G. A. turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti PVM nuo 338 291,87 Eur (460 115,98-45 000-76 824,11) pajamų sumos. Todėl G. A. privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir sumokėti į valstybės biudžetą PVM už 2018-2019 metus ir už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-04-08 iš viso 58 711,81 Eur, iš jų: už 2018 m. – 13 667,43 Eur, už 2019 m. – 35 134,30 Eur ir už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-04-08 – 9 910,09 Eur.

Dėl to G. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalies „Prievolė registruotis PVM, mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba paslaugas“, 2 dalies „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas“ ir šio PVM įstatymo 92 straipsnio 1 dalies „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju“.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad jeigu G. A. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-04-08 gavo į bankų sąskaitas pajamas už mobiliųjų telefonų pardavimus iš viso 460 115,98 Eur, tačiau savo vardu sąskaitomis faktūromis neįformino ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 375 276,58 Eur (460 115,98-84 839,40) gautų pajamų, todėl įvertinus aukščiau nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, G. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti G. A. veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. (t. 3, b. l. 21-30).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021-08-16 paaiškinimų protokole nurodyta, kad specialisto išvadoje aprašomojoje dalyje „Gauti rezultatai ir jų vertinimas“ vertinant A. G. pajamų deklaracijas už 2018 ir 2019 metus įsivėlė techninė klaida, tai yra už 2018 metus A. G. deklaravo 20 224,65 Eur pajamų, o deklaracijoje už 2019 metus A. G. deklaravo 24 528,08 Eur pajamų. Šių sumų, įrašytų A. G. pajamų deklaracijose už 2018 ir 2019 metus, pasikeitimas neturi įtakos surašytai 2021‑04-14 specialisto išvadai.

Papildomai specialistas paaiškino, kad G. A. gauta neapskaityta pajamų suma 117 226,56 Eur už 2018 metus ir 200 735,08 Eur neapskaityta pajamų suma už 2019 metus viso 317 961,64 Eur gauta išanalizavus G. A. banko sąskaitų, esančių AB „Luminor“, AB „Swedbank“ ir UAB „Paysera LT“ išrašus ir minusavus G. A. apskaitoje apskaitytas sumas 40 309,65 Eur už 2018 metus ir 41 658,55 Eur už 2019 metus.

Ši suma – 317 961,64 Eur nesutampa su J. A., Ž. M., A. G., V. G. bei A. K. pajamų deklaracijose už 2018 ir 2019 metus deklaruotomis pajamomis viso 299 179,88 Eur sumai, nes pirmasis skaičius – 317 961,64 Eur gautas pagal G. A. suvestą apskaitą, kodėl išvardintų asmenų deklaracijose deklaruota mažesnė suma specialistas atsakyti negali (t. 4, b. l. 114-115).

Apie prievolę registruotis PVM mokėtoju

Kai į savo sąskaitą iš platformos (prie kurios prisijungę, kadangi tai leidžia techninės galimybės, keli nesusiję individualias veiklas vykdantys asmenys) gavote pinigines lėšas, dėl kurių yra susitarta, kad tokiomis sumomis neturite teisės disponuoti arba kurių paskirtis yra nurodyta pvz. sutartyje (t. y., Jūs įgaliotas juos perduoti kitiems asmenims ir pan.) ir, VMI paprašius, galėtumėte pateikti dokumentus, įrodančius, kad tokių susitarimų buvo laikomasi, tai tokios pervestos sumos PVMĮ taikymo prasme nebūtų laikomos Jūsų pajamomis. Tokiu atveju, Jums, ne PVM mokėtojui, skaičiuojant 45 000 eurų sumą, į tokias gautas pinigines lėšas, neturi būti atsižvelgiama.

Taip yra, nes:

Pagal PVMĮ 3 straipsnį, PVM objektas yra prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, kai už atlygį prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, ir pagal PVMĮ nuostatas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje.

Vadinasi, visų pirma tam, kad ūkio subjektų vykdomi sandoriai būtų PVM objektas, ūkio subjektai vienas kitam turi arba teikti paslaugas, arba tiekti prekes Lietuvoje už atlygį. Tarp ūkio subjekto gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Jei ūkio subjektas gauna tam tikrus mokėjimus, kurie negali būti susieti su tam tikru to ūkio subjekto įvykdytu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, galima teigti, kad nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp gauto atlygio ir įvykdyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo.

Kai asmuo prekių tiekimo (paslaugų teikimo) sandoryje atstovauja kito asmens vardu ir sąskaita, laikoma, kad jis veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas (PVMĮ 2 straipsnio 6 dalis). Atsiskleidęs tarpininkas savo vardu teikia tik tarpininkavimo paslaugą, už kurią gauna „komisinį atlyginimą” ir už šią paslaugą atstovaujamam asmeniui išrašo apskaitos dokumentą.

Nagrinėjamu atveju gyventojas (ne PVM mokėtojas) prie jo parduotuvės platformos prisijungusiems asmenims už jiems suteiktas tarpininkavimo paslaugas turi išrašyti sąskaitas faktūras.

Tokiu atveju gyventojui, vykdančiam ekonominę veiklą, atsiras prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM bei registruotis PVM mokėtoju, jei atlygis, gautas (gautinas) už jo paties vardu šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas per 12 paskutinių mėnesių viršys 45 000 eurų ribą.

Prokurorė kaltinimą G. A. atžvilgiu grindė byloje esančiais liudytojų parodymais, ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvada, dokumentų apžiūros protokolais, kuriuose fiksuotos banko informacijos apžiūros aplinkybės, taip pat apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuotos jungtinės veiklos sutarties su papildymais apžiūros aplinkybės, deklaracijų duomenimis, konsultacija su VMI apie registravimąsi PVM mokėtoju bei dėl jungtinės veiklos, kitais rašytiniais bylos duomenimis.

Kaltinamasis G. A. viso proceso metu buvo nuoseklus duodamas parodymus, neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. G. A. paaiškino, jog nedirbo vienasmeniškai, o veiklą realiai vykdė su partneriais: Ž. M., savo mama J. A., draugais V. ir A. G. bei A. K., kurie turėjo individualios veiklos pažymas, su jais buvo sudaręs 2018 m. sausio 18 d. jungtinės veiklos sutartį (sutarties papildymai: 2018-11-22, 2019-02-13, 2019-09-26). Parodymuose ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog svetainę (duomenys neskelbtini) administravo tik jis. Visas mobilaus ryšio telefonų supirkimo (savo ir Ž. M., J. A., A. ir V. G., A. K. vardu), taip pat pardavimo sąskaitas faktūras išrašydavo jis. Telefonų nesandėliavo, pinigai už parduotus telefonus buvo surenkami per jo asmenines sąskaitas, prie kurių jungdavosi tik jis. Supirkinėjo telefonus ne tik savo draugų vardais, bet ir taip vadinamų partnerių vardu, prekiavo jais ir tarpusavyje. Su mobiliojo ryšio telefonų pardavėjais atsiskaitydavo grynais pinigais, kuriuos dažniausiai duodavo jis. Jei klientas nori įsigyti konkretų telefoną iš (duomenys neskelbtini), jis ieško konkretaus telefono per draugus ir skelbimus, trumpiau sakant, yra daugelio žmonių paprašyta nuolat ieškoti įvairių modelių telefonų, jo darbas juos supirkti iš fizinių asmenų ir perparduoti kitiems asmenims. Prekiavo naujais telefonais. Telefonų taip pat, kaip ir kiti jo paprašyti draugai, ieškojo ir pirkdavo partneriai. Jis arba jie surasdavo telefonų pardavėjus, nupirkdavo, perduodavo jam, o jis juos jų vardu parduodavo per (duomenys neskelbtini). Visas sąskaitas, susijusias su telefonų pirkimu ir pardavimu, jų vardu išrašydavo jis, t. y. supirkimo sąskaitose pardavėjais įrašydavo savo draugų, pažįstamų vardus. Buvo viena sąskaita, nes tai jo asmeninė sąskaita. Iš jos grynais išimdavo pinigus tik jis. Pinigų perdavimas partneriams nebuvo įforminamas jokiais dokumentais. Partneriai prisidėdavo prie (duomenys neskelbtini), mokėdami už reklamą savais pinigais. Jie tai atlikdavo už pinigus, gautus iš telefonų pirkėjų, kuriuos jis nuėmęs nuo sąskaitos duodavo partneriams. Į tyrėjos klausimą: kuo pasireiškė partnerių savarankiškumas: ar surašė dokumentus, atliko pavedimus, naudojo asmenines lėšas, turėjo prisijungimus prie (duomenys neskelbtini), ar visus telefonus nupirko jie, kurių pirkimas buvo įformintas jų vardu, – G. A. atsakė, jog jie dokumentų nesurašinėjo, tai buvo pavesta padaryti jam, naudodavo ir savo pinigus, jie neturėjo prisijungimų prie (duomenys neskelbtini), nes neprašė, visus telefonus, kurių pirkimai įforminti jų vardu, nupirko jie. Pastovių tiekėjų neturėjo. Dėl deklaracijų teikimo kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog kiekvienas deklaracijas teikdavo už save, iš kieno kompiuterio buvo teikiamos deklaracijos, neatsimena. Dėl atsakymo „Swedbank“: „<...> kadangi prekiauju savo internetinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) mobiliaisiais telefonais ir buitine technika, susidaro didelės sumos ir tenka dirbti su keliomis individualiomis veiklomis, kad netapti PVM mokėtoju. <...>“, G. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tokiu būdu jam buvo paprasčiau paaiškinti bankui, kodėl jo sąskaitoje susidaro didelių piniginių sumų judėjimas, kad jie greičiau atsikabintų. Bankui jis nepaminėjo, kad yra partneriai. Teisme kaltinamasis G. A. paskelbus nurodytus parodymus iš esmės juos patvirtino, dėl santykių su bankais savo elgesį įvertino kaip aukščiausio laipsnio savo neatsakingumą. Bankui pasakė nesąmonę, kad greičiau atsiknistų, nes tuo metu buvo stresinėje būsenoje, išgyveno skyrybas su gyvenimo drauge Ž. M. Buvo nervingas, nekantrus ir bankui pasakė, kad greičiau atsiknistų, manė, kad prašydami paaiškinimo, bankai neleidžia dirbti. Darbas ir taip sunkiai ėjosi, o jie dar pareikalavo dokumentų. Išsiuntė sąskaitas iš savo partnerių, kur jie paprašė duomenų, bet nepaaiškino, kad dirba jungtine veikla. Padarė tokią didelę klaidą, todėl teisme ir atsidūrė. Bankui nurodė neteisingus duomenis. Kaip teigė G. A., to banko ir nesureikšmino, nes bankas – tai ne pareigūnai. Galvojo, kad bankas tokiu būdu nuo jo greičiau atstos ir paliks ramybėje. Taip pat teisme dėstydamas savo poziciją kaltinamasis pareiškė, kad dokumentų neklastojo ir nesiekė išvengti mokesčių iš individualios veiklos, kurią vykdė per internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) prekiaudamas telefonais, o buhalteriją tvarkė tinkamai. Teisme duodamas parodymus G. A. teigė, kad sutarties neklastojo. Kaltinime nurodytų asmenų deklaracijų taip pat neklastojo, paaiškindamas, kad jie jas pildė patys, o jis tik padėjo techniškai užpildyti deklaracijas ir tai tik pradžioje. G. A. teisme pareiškė, jog nesutinka su kaltinimu, kad 317 000 Eur pajamų neapskaitė savo individualioje veikloje ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė apskaitą bei išvengė mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL. Dėl veiklos su partneriais teisme kaltinamasis G. A. nurodė, kad iš pradžių dirbo su Ž. M. kartu be sutarties, nes vedė bendrą ūkį, buvo bendras biudžetas. Vėliau įsijungė jo mama ir tuomet prasidėjo konsultacijos su VMI telefonu dėl veiklos pobūdžio, 2018 m. sausio mėn. pasirašė jo paties parengtą sutartį. Dėl sutarties konsultavosi su teisininkais, nors ji gal daugiau skamba kaip svetainės naudojimosi sutartis, tačiau joje yra išskiriami punktai, kad dirba visi kaip atskiri individai su savo individualiomis veiklomis. Tų pačių metų lapkritį prisijungė jo geriausi draugai A. G., po to 2019 m. vasarį prisijungė A. K., galiausiai V. G. Gavosi kaip šeimos toks verslas. Prekės buvo brangios, ėjo didelės apyvartos, nes mobilūs telefonai ir planšetės nepigios prekės. Galima užsidėti 1-2 %. Pelnas nedidelis, nes pirko iš fizinių asmenų. Teigė, kad visi partneriai buvo pasirinkę mažos kainos politiką. Kaltinamasis akcentavo teismui, kad jei jie neturėtų įsigijimo dokumento, jiems neapsimokėtų parduoti, nes mokesčiai labai ženkliai viršytų kažkokį pelną, tiesiog tai būtų į minusą. Kadangi jiems reikėjo įsigijimo dokumentų, jie sugalvojo, kad galima paprašyti draugų, jog jie surastų telefonus ir nupirkę jiems perparduotų. Jie duodavo savo duomenis ir sakydavo, kad gali kiek nori rašytis savo sąskaitas, nes jiems tai nesvarbu. Kadangi lietuviai labai nemėgsta duoti savo duomenų, tai jie paprašydavo draugų, pažįstamų, kad jie perpirktų ir jiems perparduotų, o jie savo vardu nuo jų išsirašydavo sąskaitas, žiūrint, kurio iš partnerio yra prekė. Tokiu būdu ir vyko prekyba. Duodamas teisme parodymus G. A. dalyje dėl dokumentų pildymo ir deklaravimo parodė, kad jis partneriams pateikdavo duomenis, o jie pildydavosi savo žurnalus, kuriuos privalo pildytis žmogus, vykdantis individualią veiklą, ir atėjus laikui deklaruodavo pajamas, išlaidas ir mokėjo mokesčius. Jiems pradžioje padėjo susipildyti, draugei Ž. ir mamai padėjo popierių tvarkyme ir sąskaitų išrašyme. Kaltinamojo teigimu, jam tai buvo pavesta pagal jų bendrą susitarimą vykdyti šiuos darbus, partneriai buvo nepriklausomi vieni nuo kitų. Tarėsi, kas ir ką daro, bet niekas neviršininkavo. Proporcingai susimokėdavo nuo išdirbio. Kaltinamasis taip pat parodė, kad turi VMI išaiškinimą, kad viskas gali dalintis proporcingai pagal galią bendrame versle. Tokiais principais ir dirbo. Negalėjo tapti tais mokėtojais, nes iš karto prisideda 21 % ir jie iškrenta iš rinkos, pasidaro nekonkurencingi. Mokesčių vengti jokiu būdu nenorėjo. Buvo visiškai mažas šeimos versliukas, sumos atrodo nemažos, bet telefonai yra labai brangi prekė. Dėl deklaracijų užpildymo vietos teigė neatsimenantis, gal savo namuose, gal pas kažką buvo nuvažiavęs. Deklaracijas apie veiklą teikdavo visi asmeniškai pagal savo pajamų-išlaidų žurnalus. Be to, kaltinamasis teisme parodė, kad pagal bendrą susitarimą jam buvo pavesta tvarkyti visą buhalteriją, nes jis administravo svetainę, o ten vedasi visa apskaita. Jis išrašydavo sąskaitas ir pateikdavo tuos duomenis partneriams. Buvo susitarę, kada ir kas ką parduoda. Jie žinojo, ką jie pardavę, susipildydavo savo žurnalą, o kitų metų pradžioje susimokėdavo mokesčius. Apskaitą pagal asmenis vesdavo visi. Visi asmenys vesdavo savo apskaitas, tik jis pateikdavo toms apskaitoms duomenis. Visus duomenis turėjo tik jis. Jie žinojo, ką pardavę ir preliminariai tikrai užsirašydavo. Partneriai galėjo jungtis prie svetainės ir pardavinėti telefonus, bet jiems tokio poreikio nebuvo. Dėl liudytojų, kurie teisme sakė, kad nieko nežino, tai kaltinamasis įvertino, kad jie tiesiog išsigando. Jų duomenys nepavogti, o buvo pačių pateikti.

Apklausta teisme liudytoja Ž. M. davė parodymus iš esmės atitinkančius G. A. parodymus. Ji parodė, kad kartu pradėjo bendradarbiauti nuo 2018 metų intensyviau, tad sukūrė bendrą versliuką, t. y. G. mama J. A., G. ir ji internetinę parduotuvę prekiauti telefonais, planšetėmis. Ji, G. ir jo mama turėjo individualią veiklą, visi apsijungė ir norėjo dirbti kartu. Ž. M. ieškojo mobilių telefonų internete per skelbimus pigiau. Kadangi pagal skelbimus pardavėjai neišrašydavo sąskaitų, prašydavo draugų, kad padėtų jiems paieškoti ir nupirktų tuos mobilius telefonus, ir tada ji nupirkdavo iš jų, draugų vardu išrašydavo sąskaitas. Perkant ir parduodant telefonus, sąskaitas faktūras išrašinėjo G., nes jie jam paduodavo tuos popierius. Jis savo kompiuteriu atlikinėjo tuos darbus, nes taip buvo susitarę. Dirbo kiekvienas atskirai. Kadangi su G. gyveno bendruose namuose, jis savo kompiuteryje viską padarydavo – kompiuterio esamus darbus, o veiklą vykdė skirtingą. Su pardavėjais atsiskaitydavo visada grynaisiais. Nusiperka telefoną iš draugo ir išrašo sąskaitą faktūrą draugo vardu. Negalėjo rašyti sąskaitos savo vardu, nes internetinė parduotuvė (duomenys neskelbtini) neturėjo tokių galimybių, t. y. parduotuvė turėjo vieną sąskaitą ir negali būti kelios sąskaitos. Nupirktus telefonus įdėdavo į interneto parduotuvę (duomenys neskelbtini). Pinigai už parduotus telefonus pakliūdavo į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Su ja, Ž. M., asmeniškai atsiskaitydavo grynais pinigais. Taip vertėsi metus laiko nuo 2018 metų, 2019 metais pabaigė. Už vieną telefoną uždirbdavo 5-20 eurų. Sąskaitose faktūrose duomenys apie pardavėjus buvo teisingi, nes tai yra jų pažįstami. G. padėjo užpildyti deklaraciją mokesčių inspekcijai, bet ji pati savarankiškai pateikė iš savo kompiuterio. Padėjo kur skaičiukus įrašyti, nes nesigaudė, jis buvo jau padaręs savo deklaraciją, tad jai buvo lengviau po to daryti. G. buvo atsakingas už visas sąskaitas, o ji – pakuoti, išsiųsti. Sąskaitoje ji buvo nurodyta pirkėja, o pardavėjas – kažkuris draugas, kuris nupirko telefoną. Dėl išsiuntimo – su paštu sutartį turėjo G. vienas, fizine prasme ji supakuodavo ir padėdavo išsiųsti. Galima sakyti, jog ji kuravo pirkimą, G. – pardavimą, o išsiuntimas buvo bendrai. G. pasiūlė sudaryti jungtinės veiklos sutartį, nes jie visi trys bendravo, kaip ką daryti. Ši sutartis apibrėžia jų bendrą veiklą. Mama kaip ir ji panašiai padėdavo G., gal daugiau, negu jai. Ji uždirbdavo pagal pardavimus, užsirašo, kiek pardavė nuo surastų telefonų skaičiaus pagal sąskaitas. Uždarbis nebuvo fiksuotas. Vykdė veiklą savarankiškai, nebuvo jokių privalomų nurodymų iš G. Paskaičiavimus užsirašinėjo ant lapelių. Individualios veiklos žurnalą pildė pati. Stengdavosi pildyti iš karto, kai nuperka ir parduoda. Metinės deklaracijos buvo teikiamos šių žurnalų pagrindu.

Apklausto teisme liudytojo A. G. parodymai taip pat atitiko G. A., Ž. M. parodymus. A. G. parodė, kad G. A. sukūrė elektroninę parduotuvę (duomenys neskelbtini), po to pasiūlė jam bendradarbiauti pagal individualią veiklą kaip partneriui, aptarė, kaip viskas bus. G. A. sakė, kad rūpinsis visais popierizmais, padės su VMI viską išsiaiškinti, o A. G. sakė, jog gali ieškoti telefonų. 2018 metais pradėjo veiklą, kelis metus dirbo. Dirbo kartu, buvo pasirašę jungtinės veiklos sutartį. Į (duomenys neskelbtini) talpinti skelbimus techniškai ir teoriškai galėjo pasijungti, bet tai buvo G. A. parduotuvė, viskas jo vardu registruota. Šiuo konkrečiu atveju A. G. netalpindavo, tai buvo G. A. parduotuvė, jis ir kiti kolegos kaip partneriai bendradarbiavo. Jų veikla buvo surasti prekes ir jas parduoti. Esmė yra rasti telefoną pigiau, parduoti brangiau. Asmeniškai surasdavo telefonų tiekėjus, dažniausiai fizinių asmenų, t. y. realiai užsiimdavo paieškomis ir pirkimu, po to perduodavo A., kad įdėtų į (duomenys neskelbtini), toliau nedalyvavo, žmonės jau perka iš parduotuvės. Bendraujant su pirkėjais elektronine parduotuve, kontaktai būdavo G., nes jis buvo parduotuvės administratorius. G. A. paruošdavo pirkimo-pardavimo sąskaitas faktūras pagal šabloną, o duomenis užsipildydavo, kada kokius reikėjo. Jo atveju sąskaitose jis buvo nurodytas pirkėjas, o pardavėjai būdavo fiziniai asmenys, o kadangi negalėjo rašyti fizinių asmenų duomenų, dėl to kartais pardavimus darydavo tarp savęs (jo buvusi žmona, brolis), kad būtų užfiksuotas pirkimas. Realių žmonių duomenų negalėjo nurodyti, nes žmonės neprivalo pateikti ir jie neprašydavo. Dažniausia tai buvo nurodyti pažįstami asmenys. Realiai dokumente neatsispindėjo pirminis pardavėjas. Kainą apsitardavo, bet elektroninėje parduotuvėje kainą nustatydavo G., nes jis labiau žinodavo, kokios yra rinkos tendencijos, už kiek galima parduoti, kartais kisdavo kaina su laiku. Žiūrėdavo, kad būtų didesnė, negu pirkimas ir išlaidos reklamai, kurias mokėdavo. A. G. uždarbį paskaičiuodavo G., nes pas jį buvo visi popieriai. Dažniausiai gaudavo grynais, gal vieną kartą yra pervedęs. Gaudavo įvairiai, priklausomai, kiek tuo metu kažko buvo įdėjęs, kiek parsidavė, kartais klausdavo, ar yra jau pardavimų, ar gali paskaičiuoti. Per metus surasdavo keliasdešimt, vienais metais berods 30 telefonų. Vienais metais jo uždarbis buvo nulis viską sudėjus, o 2018 m. gavosi gal keli šimtai. Deklaracijas pats pildė, bet su G. pagalba. Pirmą kartą pas G. pildė, ten pasijungė ir žiūrėjo skaičiukus, kad teisingai būtų, o antrą kartą kitais metais pildė iš savo kompiuterio. G. pateikdavo sumas, nes jis administruodavo visus finansinius srautus. Telefonus pirkdavo už savo pinigus, jeigu tuo metu turėdavo, arba pasiskolindavo, arba G. sakydavo, jog yra telefonas, reikia tiek pinigų, jeigu jis turėdavo, duodavo, nes jam įkrenta iš pardavimų, jis galėdavo išimti tam, kad nupirktų naują prekę. Uždarbis būdavo, kainą maždaug apsitardavo kartu metų gale, kai suvedinėdavo VMI ataskaitą. Atrodo, atsiskaitymai su pardavėjais visada būdavo grynais. Jis buvo atsakingas už telefonų suradimą, pirkimą, kartais padėdavo pakuoti, o G. – parduotuvės administravimo darbus ir visų popierių, skaičių tvarkymą. Ūkinėje veikloje pavaldumo tikrai nebuvo, galėjo šito nedaryti, galėjo kada nori daryti, spręsti, iš ko kokį telefoną pirkti. Už reklamą kartais reikėdavo mokėti, kad telefonai užimtų aukštesnes pozicijas, kad juos parduotų. Dėl parduotų telefonų kiekio paskaičiuodavo pagal sąskaitas, kur buvo parašyta, jog pirko telefoną. Pasitikėjo G., sau nieko nesižymėdavo ant popieriaus. Individualios veiklos žurnalą užpildydavo, jame buvo nurodytos pirkimo ir padavimo kainos. Žurnalas galėjo būti savotiška kontrolės forma, bet jam paprasčiau buvo G. paklausti, bet jeigu labai reikėtų, galėjo tikrinti. Tarpininko išrašoma suma buvo ta pati, nesiskyrė nuo pirminio pardavėjo sumos.

Apklaustas teisme liudytojas V. G. taip pat davė parodymus, neprieštaraujančius G. A. ir Ž. M., A. G. parodymams. V. G. parodė, kad 2019 metais G. pasiūlė jam prisijungti prie savo veiklos elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ten jau tuo metu buvo jo brolis ir, kadangi G. pažįsta, norėjo užsidirbti papildomai. Pasirašė kažkokią tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, dar tuo metu buvo A. ir Ž., A. mama. Visi penki pasirašė sutartį, ar partnerystės, ar bendradarbiavimo, tada išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą ir pradėjo prekiauti. Pirmus metus G. mokė jį, bet nuo pat pradžių buvo kaip lygiavertis ir ką priprekiaudavo, tas jau būdavo jo. Jie pasiskirstė, kas kada prekiaus, pavyzdžiui, klientas užsako telefoną iš (duomenys neskelbtini) ir, jeigu jo eilė prekiauti, tuo metu jis ieško telefono jam. Pirkdavo iš fizinių asmenų, iš skelbimų portalų, ,,Facebooko“. Randa telefoną, įsigyja ir siunčia klientui. Vykdo tokią veiklą nuo 2019 metų iki dabar. Dažniausia fizinis asmuo ne visada norėdavo išrašyti sąskaitą, dėl to vieni kitiems parduodavo, kad galėtų pagrįsti pirkimą. Jeigu pardavėjas sutinka savo vardu, išrašydavo jo vardu. Maždaug pusė pardavėjų sutikdavo. Jeigu nesutikdavo, tada, pavyzdžiui, jis paprašo G. nuvažiuoti paimti telefoną arba jis jo paprašydavo, tada jis jau V. G. parduoda. Žmonės atsiskaito (perveda pinigus) į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, t. y. į G. A. sąskaitą, ji buvo viena. Dėl pelno – jie pasiskirstę, kas prekiauja šį mėnesį, kitą mėnesį tarkim brolis, tad tą mėnesį pardavimai eina vienam, jis tada ir ieško daugiau tų telefonų, kitą mėnesį kitam. Atlygis priklauso nuo to, kiek buvo pardavimų tą mėnesį. G. dažniausiai duodavo pinigus grynais. Jie pildo žurnalus, kur yra pajamos, pelnas, išlaidos, kiek sumokėta už reklamą. G. pateikdavo visas V. G. sąskaitas, kur buvo jo pardavimai ir pagal jas pildė tą žurnalą. Telefonus iš žmonių pirkdavo iš savo pinigų, jeigu turėdavo, jeigu ne, kadangi G. jau buvo pervesta dažniausiai, tada jis duoda ir perka. Deklaravo pajamas. Pirmą kartą G. jam parodė, kaip ten kas, padėjo užpildyti, dabar jau pats deklaruoja. V. G. į sąskaitą niekas tiesiogiai nepervedinėjo pinigų. Yra šiek tiek pelno, apie tai nurodė deklaracijoje. Pirmiausia žmogus (duomenys neskelbtini) padaro užsakymą, tada jie ieško. Šioje veikloje V. G. buvo partneris, o ne tarpininkas. Iš tų žmonių, kurie sutikdavo, jis tik paimdavo jų rekvizitus, vardą, pavardę, bet nepildė sąskaitų, nes visas sąskaitas pildo G., jie taip buvo pasiskirstę, nes jis turi daugiau laiko, yra jų administratorius. Supirkimo iš fizinio asmens dokumentus rašydavo A. Nežino, kieno būdavo parašas sąskaitose. Dėl sąskaitų reikia G. klausti, jų nepildė. Telefonus klientams pakuodavo G., kartais galbūt Ž., teko ir jam siųsti. G. turi sutartį su paštu, kurjeriais. Dažniausia jis siunčia, kartais jis jam atsiunčia siuntos lipduką ir tada jau V. G. pats įdeda į paštomatą. Pasiskirsto, kada kas prekiauja, kuriuo laikotarpiu ir tą mėnesį tas žmogus ir pardavinėja. Kadangi jie negali sau leisti būti PVM mokėtojais, todėl jie nepriprekiauja iki didelių sumų, nes kitaip dirbs į nulį ir nieko neuždirbs. Kita užduotis jam buvo paieškoti tiekėjų kaimyninėse šalyse, bet kol kas nelabai pavyksta. Pas V. G. yra labiau bendrai apyvartinės lėšos. Kadangi iš kliento gauna pinigus, tai ir nuperka. Kartais būdavo, kad turi savų, tada nevažinėja be reikalo, atskirai atsidėjęs pinigų neturėjo. Buvo savarankiškas savo vykdomoje veikloje, galėjo pirkti telefonus, iš ko nori ir už kokią nori kainą. Jeigu G. būtų vienas, jam būtų nepelninga veikla, jeigu reikėtų PVM mokėti, dėl to jie pasiskirstė, kad kiekvienas po kažkokį laikotarpį priprekiauja iki tam tikros sumos, tada gaunasi mažiau mokesčių ir jie gali dirbti į pliusą.

Apklausto teisme liudytojo A. K. parodymai taip pat atitiko anksčiau jau išdėstytus kaltinamojo ir liudytojų parodymus. A. K. parodė, jog žino, kad G. A. prekiauja telefonais, jeigu dabar nesustabdė šios veiklos. Jis turi individualią veiklą ir tinklalapį. Jie bendrai vykdė veiklą. Jis turi tinklalapį (duomenys neskelbtini). 2019 m. pradžioje pasiūlė dirbti kartu. A. K. pasiskambino į mokesčių inspekciją, pasakė, jog taip galima daryti ir pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir dirbo kartu. Darbas pasireiškė prekyba telefonais. Ieškodavo, skambino pagal skelbimus, kartais G. jam paskambindavo. Suranda ir nuperka telefoną, dažniausiai perduodavo jį G. Turi dar kitą darbą, daug veiklos čia neskyrė. Asmeniškai jokių dokumentų neformindavo su tais asmenimis, iš kurių nupirkdavo telefonus. Nuveždavo G. ir jis išrašydavo sąskaitas faktūras. Nežino, kas tose sąskaitose faktūrose buvo pirkėjas ir pardavėjas, nes jų nepildė. Sąskaitų faktūrų nereikėdavo pasirašyti, bet tiksliai nepamena, nenori meluoti. Apklausoje jo klausė, kodėl jo sąskaitos numeris nurodytas, o ne G. – to tikrai nežino, nes jie dirbo per vieną G. sąskaitą. Suranda telefoną, A. talpina skelbimus į (duomenys neskelbtini) ir parduoda. Pinigų buvo labai nedaug, nuo telefono gal 10 eurų, ne daugiau. G. atskaičiuodavo ir su juo atsiskaitydavo grynais. G. pavedimą darė tik tada, kai reikėdavo mokėti už reklamą „Kainai24“. Su G. vykdė veiklą 2019 ir 2020 metais. Per tą laikotarpį galėjo uždirbti labai nedaug, kažkada sakė apklausoje, jog per mėnesį 100 eurų, bet tai yra visiškai apytiksliai. Gautas pajamas pats deklaruodavo mokesčių inspekcijoje, tik G. suskaičiuodavo viską, kadangi jis išrašinėjo sąskaitas faktūras. G. A. pasakydavo sumas, atsiųsdavo sąskaitas faktūras, kiek sugebėdavo, jas patikrindavo, nes su buhalterija nedraugauja, net vykdant kitą veiklą važiuodavo į mokesčių inspekciją, kad jam užpildytų. Savo veiklos žurnalą pildė, jei neklysta, jis paimtas FNTT. Atsiskaitydavo savo asmeniniais grynais pinigais su asmenimis, iš kurių nupirkdavo telefonus. Kartais G. duodavo, įvairiai būdavo. Deklaruodavo tik iš savo namų. Prieš 3 metus būdavo labai sudėtinga, tad važiuodavo tiesiai į mokesčių inspekciją, bet kadangi vėliau jie labai supaprastino tuos užpildymus, tai jau sugeba tai padaryti. Tų asmenų, iš kurių nupirkdavo telefonus, neimdavo asmens duomenų išrašyti sąskaitoms. G. išrašinėdavo, tad jo reikėtų klausti, kaip jis žinodavo tuos duomenis. Labai abejoja, kaip galima nupirkti iš skelbimo ir imti kažkokius duomenis iš žmogaus. G. pasiūlė užsiimti ta veikla. Pasiūlymą vertino kaip galimybę papildomai užsidirbti. Pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Turbūt G. vykdė telefonų pardavimą ar perdavimą galutiniams pirkėjams. Kartais A. K. veždavo iš jo telefonus į paštomatus. Vieną kartą yra padėjęs supakuoti. Kartu vykdė veiklą. Kadangi jis su G. draugai iki šiol, jų santykiai buvo labiau draugiški, jis tikrai nevadovavo, kartu pasitardavo. G. galbūt labiau buvo koordinatorius, bet tai nėra vadovavimas, nes kažkas turi daugiau už kitus galvoti. Galėjo savarankiškai spręsti, kokį ir už kiek pirkti telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad G. A. yra jos sūnus. Jis jai pasiūlė prekiauti mobiliaisiais telefonais, kuriais prekiauja ir pats. Tuo tikslu ji išsiėmė individualios veiklos pažymą. O su G. A. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ji gali parduoti savo prekes interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Svetainę valdo, administruoja G. A. Ji padėjo finansiškai G. A. įkurti svetainę, apmokėjo IT specialistų darbą, o svetainės dizainą padarė pats G. A. Šioje svetainėje galėjo prekiauti ji, jos sūnus ir Ž. M., vėliau prisijungė dar trys žmonės. Telefonus surasdavo per skelbimus, dažniausiai jai telefonus surasdavo G. BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu papildomai apklausta liudytoja parodė, kad ji prekiavo mobiliaisiais telefonais interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Ji prašydavo savo sūnaus G. A. surasti mobiliuosius telefonus, kuriuos būtų galima parduoti. Duodavo jam pinigų telefono įgijimui, paskui G. A. įkeldavo nupirkto telefono skelbimą į interneto puslapį (duomenys neskelbtini). Pardavus mobilųjį telefoną ji gaudavo pinigus – jos įmokėtą sumą ir tai, ką pavykdavo uždirbti telefoną perpardavus. Pinigus G. A. atiduodavo grynaisiais pinigais. Pinigai už telefonus parduodant per (duomenys neskelbtini) būdavo pervedami į G. A. sąskaitą, nes parduodant per šią svetainę nebuvo techninių galimybių pervesti pinigus į kitas sąskaitas. Į klausimą: kodėl sąskaitose faktūrose nurodant pardavėjo rekvizitus buvo nurodoma jūsų sąskaita, o ne G. A. sąskaita, į kurią realiai telefono pirkėjas pervesdavo pinigus? – liudytoja parodė, kad į šitą klausimą atsakyti negali, šį reikalą tvarkė G. A., jis sakė, kad taip turi būti. Į klausimą: kas įrašydavo duomenis į sąskaitas faktūras, pagal kurias jūs iš fizinių asmenų pirkote telefonus, kokių asmenų duomenys įrašyti sąskaitose faktūrose, kas sprendė, kokios kainos turi būti nurodytos dokumentuose? – liudytoja parodė, kad visas sąskaitas faktūras rašė ir spausdino G. A. Jis administruoja visus šiuos darbus. Nurodant pardavėjais fizinius asmenis, jis įrašydavo savo pažįstamus, tai yra naudojo jų duomenis. Į klausimą: pagal 2019-04-23 sąskaitą faktūrą ser TMM Nr. 00113 jūs iš G. A. perkate telefoną, o paskui parduodate per (duomenys neskelbtini), kodėl G. A. būdamas šio puslapio administratoriumi nepadarė to tiesiogiai pats? – liudytoja parodė, kad negali atsakyti. Į klausimą: pagal 2018-11-18 sąskaitą faktūrą ser. TRL Nr. 00228 jūs parduodate mobilųjį telefoną G. A., nors esate sudariusi jungtinės veiklos sutartį pardavinėti telefonus per G. A. administruojamą interneto parduotuvę (duomenys neskelbtini), kodėl? – liudytoja parodė, kad negali atsakyti, taip nurodė G. A.. Norėdama prekiauti mobiliaisiais telefonais, ji buvo išsiėmusi individualios veiklos pažymą. Ji teikė deklaracijas VMI, jų pavadinimo ji neatsimena. Deklaracijas užpildyti jai padėdavo G. Deklaracijas teikdavo internetu iš savo namų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. A. pasinaudojo teisė neduoti parodymų.