Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir automobilyje „Ford Focus“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) laikė: plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 2,415 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,5 %, plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 6,802 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 6,5 %, 10 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendra masė 8,806 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9 %, kol 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai; tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2020 m. rugsėjo 30 d. tiksliau nenustatytu laiku, automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. neteisėtai perdavė plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,205 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 4,8 %, kurį 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini), automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl P. B. skirtinos bausmės, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus, kitus asmenį charakterizuojančius duomenis, ir įvertinęs šių duomenų visumą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. B. minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nesutinkama tik su apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas P. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė minimalią sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino trečdaliu ir P. B. paskyrė galutinę 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jo asmenybės, todėl nepagrįstai paskyrė jam tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas P. B. laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK numatytus bausmės tikslus.

8. Pagrindžiant šią išvadą ir atmetant apeliacinį skundą, pažymėtina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę P. B. atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), P. B. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kad už platintas narkotines medžiagas apeliantas atlygio negavo, platinimas pasireiškė nedidelio kiekio narkotinės medžiagos davimu draugui. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad P. B. praeityje teistas 12 kartų, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus, taip pat, kad jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų pataisos įstaigoje, baudų nemoka (t. 2, b. l. 133-137). Kaip matyti iš nuosprendyje nurodytų duomenų apie nuteistąjį, teismui buvo žinomos (vertinamos) aplinkybės apie tai, jog jis vedęs, nedirba (t. 2, b. l. 116), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 115), priklausomybės ligų įskaitoje registruotas dėl priklausomybės sindromo (t. 2, b. l. 148). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas P. B. už padarytą nusikalstamą veiką skyrė vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas minimalų jos terminą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti švelnesnės rūšies ar trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo P. B. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kad būtų pagrindas skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė. Priešingai, paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą jo požiūrį į įstatymus ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei patvirtina, kad P. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje P. B. teistas net 12 kartų, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti jam nepavykdavo, jis ir vėl nusikalsdavo. Paminėtina ir tai, kad apeliantas praeityje buvo teistas ir už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nauja jo padaryta nusikalstama veika nebuvo vienkartinis, spontaniškas ir neapgalvotas poelgis, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nedaro, o ankstesnės jam paskirtos bausmės nebuvo efektyvios ir nepasiekė savo tikslų. Be to, P. B. apeliaciniame skunde nurodomas jo prisipažinimas, nuoširdus gailestis, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pripažinimas bei neginčijimas, taip pat buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, todėl keisti parinktos bausmės rūšį ar skirti mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę pagrindo nėra.

10. Priešingai nei P. B. nurodo apeliaciniame skunde, jam paskirta bausmė nei teisingumo, nei teisėtumo principų nepažeidžia. Apeliantui inkriminuotas sunkaus nusikaltimo padarymas, jo įvykdymo aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistasis (tikslo platinti jis neturėjo, tik draugiškai su draugais parūkė „žolę“) apylinkės teismo buvo įvertintos, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas už platintas narkotines medžiagas atlygio negavo, platinimas pasireiškė nedidelio kiekio narkotinės medžiagos davimu draugui, ir todėl, įvertinus visas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, nuteistajam paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad P. B. padaryta nusikalstama veika ne tik kelia padidintą pavojų visuomenei, bet ir daro didelę žalą jos nariams. Sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą pažymėtina ir tai, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo P. B. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis turi rūpintis sutuoktine ir mažamečiu vaiku, nes aptariamu atveju paminėtos aplinkybės nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalių pajamų negauna, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad jis yra/buvo savo šeimos išlaikytojas. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, kuria nuteistasis, siekdamas padėti savo šeimai finansiškai, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas P. B. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar P. B. asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Įvertinus visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus švelnesnės rūšies ar trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmę. Juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Skundžiamas 2021 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti iš esmės deklaratyviais apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dieną.