Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Viktorijai Jurkuvienei, gynėjams Jurij Koreckij ir Nataljai Fočenkovai, specialistui D. T. ,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, 4 klasių išsilavinimo, našlei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. laikotarpyje nuo 2011-08-09 vakaro (tikslus laikas nenustatytas) iki 2011-08-10 14.45 val., bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, norėdama sudrausminti savo mažametes anūkes K. B., gim. (duomenys neskelbtini)ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), jas tyčia sumušė.

Ji 2011-08-09 vakare paėmusi iš K. B. kuprinės keletą knygų jomis sudavė K. B. nemažiau 7-9 smūgių į įvairias kūno vietas - galvą, nugarą ir rankas. Tęsdama savo veiksmus ji 2011-08-10 nakties metu, paėmusi diržą, K. B. sudavė į įvairias kūno vietas ir galvos sritį nemažiau 7-9 kartus. Tęsdama savo veiksmus ji 2011-08-10 ryte (tikslus laikas nenustatytas) K. B. ir E. B. liepė išsirengti nuogai ir paėmusi guminę žarnelę vieną kartą sudavė K. B. per nugarą. Vėliau aptikusi, kad iš jos piniginės paimti pinigai, diržo sagtimi sudavė keletą smūgių K. B. į įvairias kūno vietas ir galvą bei šukomis subraižė E. B. visą kūną. Tęsdama neteisėtus veiksmus, I. B. paėmusi didelę plastmasinę talpą visų pirma ją užmovė ant E. B. galvos, o šiai nusiėmus minėtą talpą, ją ant galvos užmovė K. B.. Tęsdama nusikalstamą veiką, I. B. sugriebė K. B. už plaukų, juos raudama nusitempė į vonios kambarį, kur šaukdama, kad ją paskandins, bandė panardinti jos galvą į vonią, prileistą pilną vandens, tačiau K. B. pasipriešino ir iš vonios kambario pabėgo. Tokiais savo veiksmais I. B. K. B. padarė kaktos odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas kairio žasto šoniniame paviršiuje, kairio dilbio ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, bei kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies viršutinio trečdalio šoniniame išoriniame paviršiuje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o E. B. I. B. savo veiksmais padarė daugybinius odos nubrozdinimus-įdrėskimus bei smulkias poodines kraujosruvas veide, krūtinės ląstos ir pilvo priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, nugaroje, dešinio žasto ir dilbio, kairio dilbio ir riešo sąnario, dešinio sėdmens ir abiejų šlaunų srityse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji K. B. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji parodė, kad ji su sesute E. buvo pas savo močiutę I. B., kuri tą dieną buvo pikta, knygomis daug kartų trankė jai per per galvą, nugarą, rankas. Ji šaukė, kad jos nemuštų, bet močiutė neklausė. Dar bandė sakyti, kad gal sesė E. kalta, tačiau ji jos nesiklausė. Tą vakarą buvo į namus atvažiavusi policija, bet močiutė durų neatidarė ir mums liepė būti tyliai. Tą naktį su seserim visai negalėjo miegoti, nes močiutė labai triukšmavo, kalbėjo visokias nesąmones. Joms su sese buvo labai baisu ir jos negalėjo miegoti. Taip pat naktį močiutė ją mušė su diržu, už ką nežino. Mušė daug kartų su diržo sagtimi, kliuvo ir į galvą, ir į kojas, ir į rankas. Sesę E. naktį mušė tik su knygomis. Ryte močiutė vėl jas pradėjo mušti, šaukdama visokiais negražiais keiksmažodžiais,vadino valkatomis ir dar kažkaip negražiai, bet neprisimena kaip. Jai per nugarą trenkė su virve vieną kartą. Ryte jos sesė E. iš močiutės piniginės pasiėmė pinigų ir nieko nesakiusi močiutei išėjo iš buto. Močiutė labai supyko ir vėl pasiėmusi diržą visų pirma pradėjo ją mušti per įvairias kūno vietas ir galvą. diržo sagtimi. Nuo mušimo į galvą pradėjo bėgti kraujas, tada močiutė jai užmovė ant galvos plastmasinį baltos spalvos kibirą. Taip pat prieš tai močiutė jos sesę E. braižė per kūną su paprastomis šukomis, bet jos su diržu nemušė. E. nors ją ir mušė neprisipažino, kad ji paėmė pinigus. Močiutė prieš jas mušdama, liepė joms nuogai išsirengti. Kai močiutė baigė ją mušti diržu, už plaukų nutempė į vonią, kur buvo prileista pilna vonia vandens ir jos galvą kelis kartus murkdė į vandenį, šaukdama, kad ją paskandins. Ji jai nepasidavė ir išspruko į kambarį. Po kiek laiko atvažiavo policija ir kai močiutė neįleido jų į butą, vienas policininkas įlipo per kambario atidarą langą ir atidarė buto duris iš vidaus, kad galėtų įeiti kiti policininkai. Ją su sese išvežė į ligoninę, o močiutę I. kita greitoji irgi išvežė į ligoninę. Anksčiau močiutė nei jos, nei sesers E. nėra mušusi. Kas jai tas dienas atsitiko nežino, bet ji buvo labai pikta ir jos labai bijojo (b.l.12-13,22).

Nukentėjusioji E. B. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet ji pasakojo, jog ji su močiute sugyvendavo visą laiką gerai, močiutė buvo gera, tik kartais susipykdavo, nes ji su sese kartais jos neklausydavo. Nežino, kodėl močiutė vieną vakarą, prieš tai, kai į namus buvo atvažiavusi policija, kokia buvo diena nežino, buvo labai supykusi, jai su seserim liepė nusirengti plikai ir liepė gulėti ant grindų. Į lovą gultis neleido. Tada močiutė pasiėmusi dvi K. knygas jai uždėjo ant veido ir liepė skaityti. Ar K. mušė su knygom nežino, nes nematė. Jos močiutė su knygomis ir diržu nemušė. Tik kitą dieną, kai iš močiutės piniginės paėmė pinigų ir juos išleido, jai parėjus namo iš kiemo, močiutė pradėjo mušti K. su diržu per galvą. Matė, kad bėga kraujas, nes jai trankė su sagtimi. Po to dar močiutė paėmė kibirą ir jį jai uždėjo ant galvos, o po to kai ji jį nusiėmė kibirą, uždėjo sesei. Jai močiutė su šukomis braižė per visą kūną šaukdama kažkokius tai žodžius. Kai ji buvo subraižyta šukomis, jai kraujas nebėgo. Kai močiutė ją braižė su šukomis, ją prieš tai visai nurengė, sesė irgi buvo be drabužių. Paskui girdėjo kaip močiutė liepė K. eiti praustis galvą ir jos išėjo į vonią. Ji tą dieną močiutės labai bijojo. Anksčiau močiutė jos ir Kornelijos nėra mušusi. Kai ją ir K. mušė močiutė, ji šaukė, kad nemuštų. K. irgi šaukė, kad jos močiutė nemuštų. Gali būti, kad žmonės išgirdo ir iškvietė policiją. Policininkas vienas įlipo per langą ir atidarė duris. Po to atvažiavo greitoji ir ją su sese išvežė į ligoninę. Močiutę taip pat išvežė į ligoninę (b.l. 24-25).

Liudytojas K. S. parodė, kad 2011-08-10 apie 14.35 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. K. ir vyr. specialistu R. B., gavo iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute mušami mažamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko kaimynė iš pirmo buto, iš jos sužinojo, kad močiutei pasimaišė protas ir muša savo mažametes anūkes. Durų niekas neatidarė, o per langą jis pamatė, kad prie lango priėjo viena iš mergaičių, kuri buvo sužalotu veidu. Vienas iš atvykusių pareigūnų įlipo pro langą ir atidarė buto duris. Bute I. B. uždėjo antrankius, nes ji buvo labai agresyviai nusiteikusi, kalbėjo kažkokias nesąmones, bet nebuvo galima suprasti ką. Vartojo necenzūrinius žodžius. Matė, kad kambaryje kampe stovi dvi mažametės mergaitės. Plaukai vienos iš jų kaip jam pasirodė buvo šlapi. Dėl šio incidento buvo iškviesta greitoji pagalba ir I. B. buvo išvežta į psichiatrijos ligoninę, o mergaitės su kita greitąja buvo išvežtos į vaikų ligoninę. Kiek matė, tai abi mergaitės buvo su sužalojimo žymėmis .

Liudytoja A. D. parodė, kad kaimynystėje gyvenanti I. B. kelias dienas iki įvykio keistai elgėsi, sutikta kalbėjo kažkokias nesąmones. 2011-08-05 apie 14.00 val. ji, išgirdo kaip I. B. kažkuo tai tranko į virtuvės palangę, per langą išmetė kibirą. kieme buvę vaikai pasakė, kad močiutė muša E. ir K.. Išgirdusi mergaičių verksmą ir išsigandusi, kad viskas gali pakrypti bloga linkme, iškvietė policiją.

Iš 2011-08-14 specialisto išvados Nr. G 1214/11 (03) matyti, kad mažametei K. B. padaryti šie kūno sužalojimai: kaktos odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairio žasto šoniniame paviršiuje, kairio dilbio ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, bei kairės šlaunies priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairės šlaunies viršutinio trečdalio šoniniame išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti 2011-08-10 sumušus bukais daiktais. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos ir odos nubrozdinimų paviršiaus savybių, visi sužalojimai yra vienodos senumo. Mažametei K. B. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma ne ilgiau nei 10 dienų (b.l. 18-19).

Iš 2011-08-14 specialisto išvados Nr. G 1215/11 (03) matyti, kad mažametei E. B. padaryti šie kūno sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai - įdrėskimai bei smulkios poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstos ir pilvo priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, nugaroje, dešinio žasto ir dilbio, kairio dilbio ir riešo sąnario, dešinio sėdmens ir abiejų šlaunų srityse. Sužalojimai padaryti 2011-08-10 bukais daiktais. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos ir odos nubrozdinimų paviršiaus savybių, visi sužalojimai yra vienodos senumo. Mažametei E. B. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma ne ilgiau nei 10 dienų (b.l. 28-29).

Iš 2011-08-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie prijungti prie bylos ir palikti saugojimui Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato saugykloje (b.l.53-62).

Iš 2011-08-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas pateiktas iš bendrojo pagalbos centro.( b.l. 75-80).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius I. B. kaltę grindžiančius įrodymus, daro neabejotiną išvadą, jog ji laikotarpyje nuo 2011-08-09 vakaro (tikslus laikas nenustatytas) iki 2011-08-10 14.45 val., bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, tyčia sumušė savo mažametes anūkes K. B., gim. 2004-05-12 ir E. B., gim. 2005-09-02, jas tyčia sumušė, tokiais savo veiksmais mažametes nežymiai sužalodama.

I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Spręsdamas I. B. atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į jos psichinės sveikatos būklę padarytos nusikalstamos veikos metu, jos pavojingumo visuomenei laipsnį ir būtinumą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Iš byloje esančio 2012-01-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-11/2012 matyti, kad I. B. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Dėl emocijų neadekvatumo, mąstymo ir valios sutrikimų, lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo pasėkoje, I. B. negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu I. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Šiuo metu tiriamosios I. B. psichinėje būsenoje dominuoja negatyvūs šizofrenijos simptomai, kurie apsunkina jos gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus. I. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 109-110).

Teismo psichiatrijos specialistas D. T. savo išvadą patvirtino ir teismo posėdyje.

Iš VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro duomenų matyti, jog į Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitą I. B. įtraukta nuo 1970-04-04, diagnozė – šizofrenija (b.l. 96).

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu I. B. dėl jai nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo pilnai valdyti savo veiksmų, t.y. buvo ribotai pakaltinama. Todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 18 str. 1 d., 2 d., I. B. pripažintina ribotai pakaltinama ir atsižvelgiant į tai, jog ji anksčiau nebuvo teista, kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, bei į priverstinio gydymo būtinumą, daro išvadą, jog I. B., darydama uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų. Ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. ir jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Byloje civilinę ieškinį dėl 3664 Lt turtinė žalos atlyginimo pareiškė Valstybinė ligonių kasa prie Sveiktos apsaugos ministerijos (b.l. 43-44). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau, pažymėtina, jog teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Šio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Taigi, tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, žalos išsprendimo klausimas baudžiamojo proceso metu netiriamas. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė ligonių kasa prie Sveiktos apsaugos ministerijos ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – guminė žarnelė supakuota voke, paimta iš buto (duomenys neskelbtini), perduota saugoti į Klaipėdos m. 2 PK sandėlį, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintina, kompaktinis diskas su telefoninio pokalbio įrašu iš bendrojo pagalbos centro, esantis b.l. 80, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1, 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 straipsniais,

nutarė:

I. B. pripažinti ribotai pakaltinama dėl LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveiktos apsaugos ministerijos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - guminę žarnelę supakuotą voke, paimtą iš buto (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Klaipėdos m. 2 PK sandėlį, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti, kompaktinį diską su telefoninio pokalbio įrašu iš bendrojo pagalbos centro, esantį b.l. 80, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį teismą.