- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- A-575-973-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Free market“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, Valstybinio
- Kategorijos
- 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Free market“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Free market“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs R. T. prašymą, 2007 m. kovo 26 d. raštu Nr. 1-205-S11-6989 nurodė, jog netenkina prašymo nurašyti R. T. individualios įmonės kavinės – baro 1995 m. sausio 1 d. 6253,00 Lt skolą. Rašte nurodyta, kad draudžiamųjų asmenų įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimo senaties terminas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra numatytas. Atsakovo teigimu, šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių dviejų metų laikotarpį, nustato ne įmokų sumokėjimo senaties terminą, bet laiką, už kurį mokesčių administratorius gali priskaičiuoti įmokas, delspinigius ir baudas.
II.
Pareiškėja UAB „Free market“ kreipėsi į administracinį teismą skundu ir patikslintu skundu prašydama įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių atlikti veiksmus, t.y. nurašyti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą ir nutraukti priverstinį išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo fondui nesumokėtų 9053 Lt įmokų bei delspinigių. Skunde nurodė, kad 2007 m. vasario mėn. UAB „Free market“ buvo pertvarkyta iš R. T. individualios įmonės, kuri veiklą vykdė iki 1994 m. Paaiškino, kad 2007-02-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl įsiskolinimo nurašymo ir priverstinio išieškojimo nutraukimo, tačiau atsakovas 2007-03-26 raštu atsisakė prašymą patenkinti. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias iki 1997-07-15. Pareiškėjos teigimu, skolai, atsiradusiai šio įstatymo galiojimo metu, yra suėjęs išieškojimo senaties terminas, nes ji nebuvo išieškota per dvejus metus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad 2007-02-13 R. T. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Free market“, todėl įmonės skola – 9053 Lt – perėjo naujos teisinės formos juridiniam asmeniui. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą taisyklę, praėjus 5 metų terminui nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas dienos išnyksta draudėjo pareiga mokėti įmokas, o taip pat ir kompetentingų institucijų teisė priverstinai išieškoti šias įmokas. Tačiau tokia įstatymo nuostata įsigaliojo tik nuo 2005 m. sausio 1 d. ir šios normos galiojimas atgal nėra numatytas. Tai reiškia, kad pareiškėjo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo senaties terminas prasidėjo 2005 m. sausio 1 d., todėl nėra suėjęs.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja reikalavimą grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias iki 1997-07-15, valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir jų draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos galėjo būti išieškomos ne ginčo tvarka, bet ne už ilgesnį negu dviejų metų laikotarpį, todėl skolai, atsiradusiai šio įstatymo galiojimo metu, yra suėjęs išieškojimo senaties terminas, nes ji nebuvo išieškota įstatyme nustatytu terminu per dvejus metus. Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pagal šią taisyklę praėjus penkerių metų terminui nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas dienos išnyksta draudėjo pareiga mokėti įmokas ir tuo pačiu - kompetentingų institucijų teisė priverstinai įmokas išieškoti. Ši teisės norma yra materialinė teisės norma, nes pakeičia subjektines asmenų teises ir pareigas, o materialinės teisės normos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą pakeitusiame 2004 m. lapkričio 4 d. įstatyme Nr. IX-2535 nustatyta, kad 16 straipsnio 7 dalis įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d., t.y. šios teisės normos galiojimas atgal nenumatytas. Teismas pažymėjo, kad įstatyminį reguliavimą atitinka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punktas, kuriame taip pat nustatyta, kad penkerių metų terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. po 2005 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t.y. 2007 m. vasario 22 d., draudėjo įsiskolinimas sudarė 9053 Lt. Nors įmonė 2007-02-13 buvo pertvarkyta į UAB „Free market“, pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 1-2 d., nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles. Teismas pažymėjo, kad R. T. individualios įmonės skolos išieškojimo procesas nebuvo nutrūkęs, skola nebuvo išieškota, nes draudėjas neturėjo turto. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai reikalavimą grindžia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 1997-07-15), 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Nurodytu įstatymu nebuvo nustatytas draudžiamųjų asmenų įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimo senaties terminas, o buvo nustatytas valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtų draudėjų ir jų draudžiamųjų asmenų įmokų, delspinigių ir baudų išieškomo ne ginčo tvarka laikas ne ilgesnis kaip paskutiniai dveji metai. Pagal įstatymo nuostatas galima buvo ne ginčo tvarka išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas už laikotarpį ne ilgesnį kaip dveji metai, o jeigu laikotarpis didesnis negalima buvo išieškoti ne ginčo tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo senaties terminas prasidėjo 2005-01-01 ir nėra pasibaigęs.
IV.
Pareiškėja UAB „Free market“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti skundą. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Paaiškina, kad UAB „Free market“ 2007-02-14 atsakovui pateikė prašymą išduoti pažymą apie įmonės įsiskolinimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2007-02-22 pažymoje nurodė 9053 Lt skolą. Tuomet įmonė 2007-02-26 kreipėsi dėl įsiskolinimo panaikinimo, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija iki 1997-07-15) 38 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir jų draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių dviejų metų laikotarpį. Apeliantės nuomone, mokesčių administratorius ir teismas neteisingai interpretuoja minėtas įstatymo nuostatas. Pagal šias įstatymo nuostatas galima buvo ne ginčo tvarka išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas už laikotarpį ne ilgesnį kaip dveji metai, ir, kadangi R. T. kavinė - baras turėjo nesumokėtų įmokų įstatymo įsigaliojimo dienai t.y. 1995-01-01, vadinasi 1997-01-02 skola nebeturėjo būti išieškoma, kadangi suėjo dviejų metų laikotarpis. Atsakovas, žinodamas šio įstatymo galiojimą, 1996 metais mėgino skolą išsiieškoti teismo keliu dar nesuėjus dviejų metų laikotarpiui, bet teismas ieškinio netenkino (baudž. byla 114 - 92/96 m.). Atsakovas neteisingai nurodo, kad išieškojimo senaties terminas atsirado tik 2005 metais, ir atgaline data šis įstatymas netaikomas. Apeliantė pabrėžia, jog skunde buvo prašome ne taikyti išieškojimo senatį, kuri atsirado 2005 metais, o vadovautis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1994-11-29 Nr. 1-676 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ 38 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal įstatymo nuostatas galima buvo ne ginčo tvarka išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas už laikotarpį ne ilgesnį kaip dveji metai, o jeigu laikotarpis didesnis negalima buvo išieškoti ne ginčo tvarka. Būtent tai turi būti pritaikyta R. T. įmonei, kadangi terminas nuo atsiradusios skolos buvo didesnis negu dveji metai, t.y. 1997-01-02 jau prasidėjo treti metai. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas pažeidžia įstatymo galiojimo atgal principą, nes buvo taikomas naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2005 m. sausio 1 d. įstatymas, tačiau įmonės skola atsirado iki 1994 m. Šiuo atveju turėjo būti taikyta tuo metu galiojusi įstatymo redakcija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-24 nutartyje (admin. Byla Nr. P17 - 221/2007) konstatavo, kad atleidimas nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių mokėjimo negali apimti laikotarpio iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2005-01-01. Minėtoje byloje teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 1994-03-16 bei 1998-03-25 nutarimais, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju įstatymo galiojimo atgal sąlygos nėra nustatytos nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme, nei Mokesčių administravimo įstatyme. Socialinio draudimo įmokų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas dienos, o suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas pažymi, jog 2007-10-05 UAB „Free market“ apeliacinis skundas pasirašytas UAB „Free market“ direktoriaus R. T. , tačiau remiantis 2007-11-09 VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuo 2007-08-30 UAB „Free market“ direktorius yra R. D. , todėl atsakovo nuomone, skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas. Dėl apeliacinio skundo atsakovas paaiškina, kad R. T. individuali įmonė kavinė - baras „Būrai“ 2007-01-11 pakeitė buveinės vietą iš VSDFV Panevėžio skyriaus aptarnaujamos teritorijos į VSDFV Klaipėdos skyriaus aptarnaujamą teritoriją. Draudėjo įsiskolinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 9053,00 Lt. Minėta įmonė 2007-02-13 buvo pertvarkyta į UAB „Free market“. Pertvarkant R. T. individualią įmonę, pertvarkomos įmonės skola sumoje 9053,00 Lt perėjo naujos teisinės formos juridiniam asmeniui - UAB „Free market“. Minėtos skolos išieškojimą pagal VSDFV Panevėžio skyriaus 1995 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2, 1997 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 2-1 bei 1999 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 2262 vykdė teismo antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Pasikeitus draudėjo UAB „Free market“ buveinės vietai 2007-05-18 šių sprendimų dublikatai vykdymui buvo perduoti antstoliui A. S. . Paaiškina, kad 2007-02-26 buvo gautas UAB „Free market“ akcininko R. T. prašymas dėl UAB „Free market“ skolos nurašymo, vadovaujantis 1994 m. lapkričio 29 d. Nr. 1-676 įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ 38 straipsniu. Atsakovas pažymi, kad apeliantas ginčija draudėjo UAB „Free market“ nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo teisėtumą, motyvuodamas senaties terminais. Tačiau teisės norma, kuria pareiškėjas grindžia savo poziciją yra įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje. Ši teisės norma įsigaliojo nuo 2005 m. sausio l d. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, praėjus 5 metų terminui nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas dienos išnyksta draudėjo pareiga mokėti įmokas, o taip pat ir kompetentingų institucijų teisė priverstinai išieškoti šias įmokas. Taigi ši teisės norma yra materialinė teisės norma. Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Be to, Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkte yra nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos nurašomi Fondo valdybos nustatyta tvarka. Socialinio draudimo įmokos gali būti tikslinamos už ne didesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi datos. Šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai. Remiantis minėtų teisės normų visuma matyti, jog pareiškėjos nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių išieškojimo senaties terminas prasidėjo 2005 m. sausio l d., todėl įmonės reikalavimas pripažinti, kad šis terminas yra pasibaigęs, nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą tokio pobūdžio bylose būtent taip yra aiškinęs ir konstatavęs socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimą (pvz. 2004-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-15-976-2004, 2006-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1406/06). Šiais aiškinimais būtina vadovautis ir nagrinėjant pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad UAB „Free market“ yra atsakinga už R. T. individualios įmonės prievoles Valstybinio socialinio draudimo fondui Civilinio kodekso 2.104 straipsnio l dalies pagrindu.
UAB „Free market“ įstatymo nustatyta forma (skundu), argumentuotai skolos dydžio 9053,00 Lt (b.l. 32) nepaneigė. Todėl teismas vertina, kad šios skolos dydis yra įrodytas.
Iš byloje esančių įrodymų seka, kad pagrindinė įmonės skola – įmokos bazinei pensijai gauti – atsirado laikotarpiu nuo 1994 m. iki 1997-01-07 (b.l. 58, 68).
Šiuo laikotarpiu galiojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 str. 3 d. (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija) buvo nustatyta, kad jei įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio socialinio draudimo biudžetą paimama visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubo šios sumos dydžio bauda; neprimokėta suma ir bauda iš juridinių asmenų išieškoma ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų - teisme, bet už ne ilgesnį kaip dviejų paskutinių metų laikotarpį. 1994 m. lapkričio 29 d. įstatymu Nr. I-676 ši teisės norma buvo išdėstyta kita redakcija ir buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir jų draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių dvejų metų laikotarpį.
Šios teisės normos reiškia, kad sprendimai išieškoti Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtas draudėjų ir jų draudžiamų asmenų įmokas, delspinigius ir baudas galėjo būti priimami ne ginčo tvarka už ne ilgesnį kaip paskutinių dvejų metų laikotarpį. Šia teisės norma nebuvo nustatytos turtinės prievolės valstybei senaties terminai.
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos šią teisės normą taikė tinkamai - VSDFV Panevėžio skyriaus priėmė sprendimus: 1995 m. spalio 9 d. Nr. 2, 1997 m. liepos 7 d. Nr. 2-1 bei 1999 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 2262. R. T. individuali įmonė šių sprendimų nenuginčijo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Nurodyta teisės norma nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus - nurašyti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą ir nutraukti priverstinį išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai skundą atmetė.
Apelianto teiginys, kad 1996 m. VSDFV ieškiniu bandė prisiteisti 6253,00Lt skolą, tačiau teismas netenkino ieškinio suėjus senaties terminui nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Taigi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u ta r i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Free market“ apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.