- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-10600-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05069-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- B. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą ( 3-5 b. l.).
Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog jos ir mirusio sutuoktinio R. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir sutuoktinis turi vieną sūnų – G. Ž.. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui atsirado palikimas, kurį sudaro (duomenys neskelbtini); baldai, asmeniniai daiktai, rūbai, dokumentai, nuotraukos. Pareiškėja po sutuoktinio mirties į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėja manė, kad dokumentus galės susitvarkyti ir vėliau, kadangi ji ir taip paveldėjo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po palikėjo mirties atsiradusiame turte pareiškėja ir jos sutuoktinis gyveno kartu iki jo mirties, pareiškėja šiuo metu visu turtu naudojasi, jį prižiūri, moka mokesčius. Pareiškėja likusį turtą valdo kaip savo, t. y. naudojasi daiktais, baldais, tvarko ir prižiūri statinius, žemės sklypą. Nustatyti juridinį faktą pareiškėjai reikia dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo į likusį po R. Ž. mirties nekilnojamąjį turtą, įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pareiškėjos prašymą pagrindė teisiniais argumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Ž. teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Į turtą suinteresuotas asmuo nepretenduoja, turtas turi atitekti pareiškėjai.
Liudytoja N. A. parodė, jog ji yra pareiškėjos draugė, daug metų pažįsta šeimą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties visu turtu naudojasi viena, turtą prižiūri, moka mokesčius, tvarko žemės sklypą. Pareiškėja galimai nežinojo, jog po sutuoktinio mirties per tris mėnesius privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Pareiškėja globoja moterį, kuri turi nepilnametį vaiką. Liudytojos žiniomis, į paveldėtiną R. Ž. turtą niekas, išskyrus pareiškėją, nepretenduoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis R. Ž. (6 b. l.) mirė (duomenys neskelbtini) ( 7 b. l.), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (11 b. l.). Po palikėjo mirties liko jo ir pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) (12-18 b. l.).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio R. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais Suinteresuotas asmuo G. Ž. (palikėjo sūnus) į tėvo palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjo palikimą pretenduoja tik jo sutuoktinė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame name, naudojosi namo priklausiniais bei prie namo esančiu žemės sklypu. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Minėtą aplinkybę patvirtina Gyventojų registro išrašas apie asmenį, kuriame nurodyta, kad pareiškėja iki sutuoktinio mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu Bernatonių km., Raudondvario sen., Kauno raj. sav. (10 b. l.).
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos sutuoktinio R. Ž. mirties atsiradusį palikimą ji priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.