Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-511/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-26
Bylos Nr.
2K-511/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Masiokas, Antanas Klimavičius (pran.)
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–511/2007Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant R. Bartulienei,dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,nuteistajam E. B.,nuteistojo gynėjui advokatui S. Zabitai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 11 d.) 32 MGL (4000 Lt) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį E. B. nuteistas už tai, kad panaudojo netikrą dokumentą, t. y. 2005 m. liepos 23 d., apie 20.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio pateikė (duomenys neskelbtini) Kelių patrulių rinktinės patruliui R. Š. ir vyr. patruliui V. K. netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti jų išvadas, todėl sprendimai nėra pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą, kuris nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir griežtos bausmės paskyrimą. Kasatorius tvirtina, kad vairuotojo pažymėjimo (kuris buvo suklastotas ir jam apie tai buvo žinoma) pareigūnams nepateikė ar kitaip jo nepanaudojo. Šią aplinkybę, pasak kasatoriaus, apeliacinio nagrinėjimo metu patvirtino tiesioginiai įvykio liudytojai A. G. ir A. R. Policijos pareigūnai patys apžiūrėjo automobilį ir jame rado suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Anot nuteistojo, policijos pareigūnai, savavališkai apžiūrėję automobilį, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį bei 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Nuteistojo nuomone, teismo motyvas, kad A. G. ir A. R. yra jo pažįstami, todėl gali būti šališki, o policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo netikėti, turi būti vertinamas kritiškai, nes yra šališkas. Neteisėtai tikrindami automobilį, pareigūnai pažeidė Policijos veiklos įstatymo 4, 21 straipsnį, todėl, siekdami išvengti atsakomybės, davė melagingus parodymus. Šio fakto teismas nepatikrino. Be to, kasatorius teigia, kad iš esmės nei liudytojų A. G., A. R., nei policijos pareigūnų parodymų tikslumo teismas negali patikrinti, nes jų visų parodymai gali būti vertinami kritiškai, tačiau visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Kasatorius taip pat pažymi, kad susidarius tokiai situacijai policijos pareigūnų teisinė padėtis visuomet yra palankesnė, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami kaip subjektyvūs, nes prieštarauja tiesioginių liudytojų parodymams, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Šalies argumentai

E. B. taip pat teigia, kad buvo apribota jo teisė į tinkamą gynybą, nes nuo pat pradžių buvo vengiama apklausti kaip liudytojus kartu su juo automobiliu važiavusius A. G. ir A. R. Tai buvo padaryta tik apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

Kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus, nenustatė nuteistojo E. B. nurodomo esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, todėl tenkinti jo prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti – nėra pagrindo.

Teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal šią normą būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymams keliami reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje teisėjų, vertinusių byloje esančius E. B. kaltę patvirtinančius ir paneigiančius duomenis, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepaneigia teismo išvadų, susijusių su E. B. kalte padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo teisėtumą patikrino ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.

Teismai neturėjo pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų R. Š., V. K. parodymais. Jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo vienodi, nuoseklūs. Tai, kad E. B. pats pateikė policijos pareigūnams jo vardu išduotą suklastotą vairuotojo pažymėjimą, R. Š. nurodė jau įvykio dieną surašytame savo tarnybiniame pranešime. Policijos pareigūnų paaiškinimas, kad jiems nebuvo jokio būtinumo ieškoti vairuotojo pažymėjimo, (nes policijos pareigūnai gali ir privalo užfiksuoti bei apiforminti eismo įvykį, vairuotojui nepateikus tokio pažymėjimo) yra logiškas ir įtikinamas. Tuo tarpu liudytojų A. G. ir A. R. parodymų patikimumu teismai pagrįstai suabejojo, nes jie yra nuteistojo E. B. pažįstami, įvykio dieną bendravo su juo, važiavo kartu automobiliu, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Teismai visiškai pagrįstai šiuos parodymus vertino kritiškai ir atmetė. Abiejų instancijų teismai teisėtai įvertino byloje surinktų, ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą ir nepaliko abejonių dėl nuteistojo E. B. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Nenustatyta, kad policijos pareigūnai savavališkai apžiūrėjo kasatoriaus automobilį ir patys jame rado E. B. vardu išduotą suklastotą vairuotojo pažymėjimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie nesilaikė jų veikloje galiojančių įstatymų reikalavimų.

Dėl teisės į gynybą užtikrinimo (BPK 10 straipsnis)

E. B. teisė į gynybą taip pat nebuvo pažeista. Ikiteisminio tyrimo metu, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistasis pareiškė prašymą apklausti kaip liudytojus A. G. ir jo draugę A. R., kurie įvykio metu buvo kartu su E. B. Tačiau prokuroras, vadovaudamasis BPK 178 straipsnio 3 dalimi, šį gynybos prašymą motyvuotai atmetė. Kasatorius per įstatymo nustatytą terminą (septynias dienas nuo nutarimo gavimo) prokuroro priimto sprendimo neapskundė, t. y. nepasinaudojo jam įstatymo suteista teise į gynybą. Nors pirmosios instancijos teismas minėtą prašymą atmetė, tačiau apeliacinės teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą nuteistojo gynybos teisių realizavimą, patenkino E. B. prašymą, apklausė kaip liudytojus A. G., A. R. ir nuosprendyje jų parodymus įvertino. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad šiuo požiūriu buvo pažeista E. B., kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, teisė į gynybą.

Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. B. kasacinį skundą.

Teisėjai Viktoras AidukasVytautas MasiokasAntanas Klimavičius