Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 5 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. B. priteista: M. B. 5 763,66 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Kauno teritorinei ligonių kasai 3 167 Lt A. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 22 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme tarpusavio konflikto metu lenktiniu peiliu smogė smūgį nukentėjusiajam A. B. į krūtinę, tuo padarydamas kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą, pasireiškusį kiaurine durtine-pjautine krūtinės ląstos kairės pusės sienelės žaizda, kairiojo plaučio apatinės skilties priekinio krašto pjautiniu pažeidimu, kiauriniu durtiniu-pjautiniu širdiplėvės ir kairio širdies skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę bei trauminiu šoku, nuo ko nukentėjusysis 2005 m. spalio 23 d. mirė, t. y. tyčia nužudė savo brolį A. B.

Neaišku, kokiais kriterijais paremtas 3 167 Lt ieškinys ligonių kasos interesais, jeigu nukentėjusysis ligoninėje buvo nepilną parą.

Nukentėjusioji M. B. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo S. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuosprendį palikti galioti. Nurodo, jog nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Teismas savo išvadas pagrindė faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas paskyrė tinkamą savo dydžiu bei rūšimi bausmę, neturėjo teisinio pagrindo nuteistajam taikyti BK 76 str. ir jį atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, yra antros grupės invalidas, pensininkas, į tai, jog žuvo žmogus. Priteista neturtinė žala nukentėjusiąją tenkina. Apeliantas turėtų būti patenkintas tokiu teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio, nes teismų praktika yra kitokia ir neturtinės žalos sumos priteisiamos žymiai didesnės, nei iš jo priteista.

Tačiau teismas nepriteisė nukentėjusiosios turėtų 500 Lt išlaidų advokatei už jos atstovavimą byloje, nors dokumentas byloje pateiktas ir ji prašė atlyginti. Tai numato įstatymas, todėl nukentėjusioji mano, kad ši klaida turėtų būti ištaisyta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji pateikė kvitą, įrodantį turėtas 500 Lt išlaidas advokatės, kuri dalyvavo nagrinėjant apeliacinį skundą kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš nuteistojo.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. B. dėl tarpusavio konflikto tyčia nužudė brolį A. B., ir jo veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių S. B. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija. Jis neneigia dūręs peiliu broliui, t. y. pripažįsta padaręs jam sužalojimą, turintį tiesioginį priežastinį ryšį su jo mirtimi.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada Nr. M 487/05 (06), nustatė, jog A. B. mirties priežastis yra kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas, pasireiškęs kiaurine durtine-pjautine krūtinės ląstos kairės pusės sienelės žaizda, kairio plaučio apatinės skilties priekinio krašto pjautiniu pažeidimu, kiauriniu durtiniu-pjautiniu širdiplėvės ir kairio širdies skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę bei trauminiu šoku (t. 1, b. l. 17-24).

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę. Jis teigia nukentėjusįjį A. B. nužudęs ne tyčia, o staiga labai susijaudinęs, jis neturėjęs tikslo nužudyti. Apeliantas apibendrintai prašo patikrinti nusikalstamos veikos kvalifikavimą, konkrečiai nenurodydamas BK straipsnio, kuris, jo manymu, atitiktų padarytą veiką, tačiau iš skundo turinio galima suprasti prašymą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 str. kaip nužudymą staiga labai susijaudinus.

Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 punkte nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 str. tik nustačius, jog nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Taigi kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusio asmens neteisėtas arba itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Šis poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio sekė nusikalstami veiksmai. Be to, pagrindinė sąlyga nužudymą kvalifikuoti pagal BK 130 str. yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį.

Tik esant šių BK 130 str. dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas staiga labai susijaudinus.

Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologijos, teismo psichologijos-psichiatrijos ar kitokia ekspertizė.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė BK 130 str. dispozicijoje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus (fiziologinio afekto būsenoje).

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad nuteistasis įvykio metu būtų buvęs labai susijaudinęs, fiziologinio afekto būsenos. Be to, apelianto teiginius apie jo tuo metu tariamai buvusią ypatingą psichikos būklę bei patirtą didelį stresą visiškai paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados.

Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 115 duomenų (t. 2, b. l. 99-101) matyti, jog S. B. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (liga). Dėl jam konstatuoto organinio asmenybės sutrikimo bei žalingo alkoholio vartojimo jis nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Sprendžiant apie nuteistojo S. B. ir nukentėjusiojo A. B. elgesį bei tarpusavio santykius iki nusikaltimo padarymo, matyti, kad šie asmenys nuolat konfliktuodavo. Nukentėjusioji M. B. teisme parodė, jog dar 1981 metais S. B. buvo įdūręs peiliu jos vyrui. Jie susipykdavo ir vėl susitaikydavo.

Liudytojai A. B. ir I. B. taip pat teisme parodė, kad išgėręs S. B. būdavo agresyvus, grasindavo nužudyti.

Be to, nužudymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus tik tada, kai nužudoma tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į jį. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas arba kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, jog staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi.

Bylos duomenys įrodo, kad konfliktinė situacija tęsėsi visą veikos padarymo dieną: ryte S. B. susipyko su sūnumi; apie 14 val. sūnus jį aplaistė dyzeliniais degalais, todėl jis supykęs paėmė kirvį ir daužė vagonėlio, kuriame buvo užsidaręs sūnus, duris; apie 19.30 val., t. y. praėjus keletui valandų po paskutinės konfliktinės situacijos su sūnumi, S. B. smogė peiliu nukentėjusiajam.

Pagal liudytojų parodymus šis konfliktas nebuvo išskirtinis ir netikėtas. Taigi nuteistojo tyčia sužaloti nukentėjusįjį susiformavo ne staiga, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad staigaus didelio susijaudinimo būsenos nebuvo.

Pats nukentėjusysis A. B. neatliko prieš nuteistąjį jokių neteisėtų veiksmų ar itin įžeidžiančių poelgių. Nukentėjusiojo veiksmai – nuteistojo stumtelėjimas, negali būti laikomi kaip itin įžeidžiantys nuteistąjį, taip pat negalėjo sukelti nuteistojo didelio susijaudinimo.

Be to, iš bylos duomenų matyti, jog tuo metu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo jokio konflikto nebuvo, o anksčiau buvo konfliktas tarp nuteistojo ir jo sūnaus. Pagal bylos duomenis nuteistojo sūnus jį aptaškė dyzeliniais degalais, kuriais plovė automobilio variklį, o ne nukentėjusysis. Dėl kivirčo su sūnumi nebuvo jokio pagrindo smogti peiliu broliui.

Antra vertus, kaip rodo teismų praktika, aplinkybė, kad nuteistasis S. B. iki nusikaltimo padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, paneigia staigaus didelio susijaudinimo būsenos atsiradimo iki padarant nusikaltimą galimybę. Pagal teismų praktiką net ir lengvo ar vidutinio girtumo laipsnis paprastai trukdo pripažinti asmenį esant fiziologinio afekto būsenos. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų bei poelgių pobūdis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog S. B. nukentėjusįjį A. B. tyčia nužudė tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to neteisingai įvertinęs situaciją.

Dėl išdėstytų motyvų S. B. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 130 str. kaip nužudymas staiga labai susijaudinus, nes tokiam veikos kvalifikavimui nėra teisinių prielaidų.

Dėl bausmės

Teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad S. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.); aptarė kaltės formą ir rūšį; įvertino jo asmenybę blogai charakterizuojančius duomenis (t. 1, b. l. 94), pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Antra vertus, teismas įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, kaltininko amžių, jo sveikatos būklę, invalidumą; atsižvelgė, kad jis anksčiau neteistas; jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Visa tai nulėmė, jog S. B. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. B. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Dėl BK 76 straipsnio taikymo

Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 76 str. ir jį nuo laisvės atėmimo bausmės atleisti, kadangi serga nepagydoma liga.

Pagal BK 76 str. 1 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 str. 1 d. galimas, esant dviem sąlygoms, o būtent:

1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga;

2) dėl šios ligos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti bausmę būtų per sunku.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir atlikta teismo medicinos ekspertizė.

Ekspertizės akto Nr. EKG 78/06 (01) išvadose (t. 2, b. l. 81-83) nurodoma: S. B. serga III stadijos balso klosčių ir gerklų vėžiu, priešinės liaukos išvešėjimu; liga, kuria jis serga (vėžys), yra sunki ir nepagydoma; nurodytos ligos (jų formos) neįrašytos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą“.

Taigi minėto ekspertizės akto turinys patvirtina, kad iki nuosprendžio priėmimo S. B. jau sirgo sunkia nepagydoma liga.

Antrosios atleidimo nuo bausmės dėl ligos sąlygos – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra nagrinėjančio bylą teismo kompetencija. Tai reiškia, jog sprendimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos teismas gali, bet neprivalo priimti.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo S. B. atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, kaip pagrindinį argumentą nurodė tai, jog S. B. nustatytos ligos neįrašytos į ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą“.

Tačiau ši aplinkybė nėra lemianti BK 76 str. taikymui.

Atkreipiamas dėmesys, kad nurodytas įsakymas bei juo patvirtintas nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašas teismams, sprendžiantiems BK 76 str. 1 d. taikymo klausimą, nėra privalomas, nes Baudžiamajame kodekse nėra blanketinės normos, nukreipiančios į šį teisės aktą, kaip tai padaryta, pvz., BK 141, 269 ir kituose BK straipsniuose.

Teismams, taikantiems BK 76 str. 1 d., aptariamu įsakymu patvirtintas ligų sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio ir į šiame sąraše nurodytas ligas atsižvelgiama, vertinant BK 76 str. 1 d. numatytas aplinkybes.

Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 str. 1 d.). Nurodytas aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 str. numatytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro, vertindamas tuos duomenis bei atsižvelgdamas į bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, numatytas Bausmių vykdymo kodekse.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nuo bausmės dėl ligos paprastai gali būti atleidžiamas tik nuteistasis, kuris dėl sveikatos būklės negalėtų įprasta tvarka atlikti bausmės, bausme nebūtų įgyvendinami jai keliami tikslai, bausmės atlikimas būtų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra.

Minėto ekspertizės akto Nr. EKG 78/06 (01) išvadose nurodyta, kad kontaktas su nuteistuoju apsunkintas, kadangi dėl gerklų vėžio jam pašalintos balso stygos, dėl to S. B. yra nekalbantis. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būdamas tokios sveikatos būklės S. B. negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal ligos pobūdį laisvės atėmimo bausmės atlikimas S. B. nors ir būtų apsunkintas, tačiau nebūtų per sunkus.

Byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje nebus galimybės S. B. tinkamai gydyti.

Kita vertus, paaiškėjus, jog tokia galimybė būtų ribota, gali būti keliamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 76 str. 2 d. nuostatomis.

Be to, teismo medicinos ekspertizės akte nustatytomis ligomis nuteistasis S. B. jau sirgo darydamas nusikaltimą, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti šios labai sunkios nusikalstamos veikos. Dėl to vien susirgimas sunkia nepagydoma liga negali būti pakankamas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jam diagnozuotų ligų pobūdį ir tai, kad dėl šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra galimas, o nuteistojo S. B. būklė šiuo metu netrukdo atlikti laisvės atėmimo bausmės bei nekelia grėsmės jam ir kitiems nuteistiesiems, konstatuoja, jog šiuo metu nuteistajam S. B. nėra pagrindo taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatų bei jo atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Tuo nebus pažeistos nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 str. nuostatos, įtvirtinančios asmens teisę į gyvybę, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., draudžiantis žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų

Nuteistasis nesutinka su Kauno teritorinei ligonių kasai priteisto civilinio ieškinio dydžiu motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis ligoninėje praleido mažiau nei vieną parą.

Bylos medžiaga įrodo, jog A. B. gydytas VšĮ Prienų ligoninėje nuo 2005-10-22 iki 2005-10-23 reanimacijos ir chirurginiame skyriuose, jam atliktos dvi širdies operacijos. Kauno teritorinė ligonių kasa už gydymą Prienų ligoninei sumokėjo 3 167 Lt (t. 1, b. l. 33; t. 2, b. l. 57-58, 59). Nužudytojo A. B. gydymo išlaidos nustatytos pagal teritorinės ligonių kasos įkainius, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nežiūrint į trumpą buvimo ligoninėje trukmę, įvertinus medicinos pagalbos apimtį, gydymo išlaidos teisėjų kolegijai nekelia abejonių.

Taigi Kauno teritorinės ligonių kasos 3 167 Lt ieškinys dėl A. B. gydymo išlaidų iš apelianto priteistas pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų.

Nuteistasis ginčija nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį teigdamas, kad jis taip pat yra per didelis.

Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti.

Iš nukentėjusiosios M. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 9-10) ir pirmosios instancijos teisme matyti, jog dėl vyro netekties ji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, neteko maitintojo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl S. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį ir nukentėjusiosios M. B. civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 30 000 Lt.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji M. B. ir jos atstovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas jos atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Šį nukentėjusiosios ir jos atstovės prašymą teisėjų kolegija tenkina tik iš dalies.

Byloje yra kvitas (t. 2, b. l. 18), įrodantis, jog nukentėjusioji M. B. sumokėjo 500 Lt advokatei už jos atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo net nesvarstė ir iš S. B. nepriteisė nukentėjusiosios turėtų išlaidų ją atstovavusiai advokatei atlyginti.

Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti arba jų dydį sumažinti.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nei nukentėjusioji, nei jos atstovė neprašė išieškoti šių išlaidų.

BPK 320 str. 3 d. nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

Nukentėjusioji ir jos atstovė nepasinaudojo BPK 312 str. 1 d. numatyta teise ir nepadavė apeliacinio skundo dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio, o prašymą išieškoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas išdėstė tik atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą.

Taigi nesant nukentėjusiosios apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidos.

Tačiau nukentėjusioji turi galimybę pirmosios instancijos teismo prašyti turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti, remiantis BPK 361 str. 2 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą.

Nukentėjusioji M. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė kvitą dėl 500 Lt įmokos advokatei už jos atstovavimą šiame teisme ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo S. B. Jai valstybės garantuojama teisinė pagalba nebuvo suteikta. Atsižvelgus į atstovės atlikto darbo apimtį (surašytas atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusioji atstovauta Lietuvos apeliaciniame teisme), nuteistojo turtinę padėtį, šios išlaidos, remiantis BPK 103 str. 6 p., 106 str. 2 d. nuostatomis, pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš nuteistojo, nes jos nėra per didelės.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš S. B. išieškoti M. B. 500 Lt proceso išlaidų.