Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Siraveta“ ieškinį atsakovams UAB „Metova“ ir M. P. dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia motyvais, jog atsakovė UAB „Metova“ paslaugas teikė nuo 2017-07-01 iki 2018 m. gegužės mėn ir turi laikytis profesinių standartų. Ikiteisiminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad atsakovė M. P. pasisavino pirmiau nurodytus dokumentus, tačiau gautus buhalterinės apskaitos dokumentus turi grąžinti, nes tai numanoma buhelterinės apskaitos paslaugų sutarties sąlyga, jog buhalteris turi grąžinti klientui iš jo gautus dokumentus, sutartinių prievolių atveju įmonės kaltė preziumuojama ir nuo atsakomybės atleidžiama tik įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais. Mokesčių inspekcija atsisakė tenkinti ieškovo prašymą grąžinti jam mokesčių permoką. VĮ „Registrų centras“ yra nurodęs, kad ieškovė 12 mėnesių nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir ieškovė yra pažymėta atitinkama įspėjančią spalva. Atstatyti dokumentus, kurių prašo priteisti kainuos 1815 Eur. Ieškovei padaryta 985 Eur neturtinė žala, nes jos kontrahentai, kiti asmenys viešame registre galėjo susipažinti su neigiama informacija apie ieškovę, patyrė neigiamų padarinių įdarbinant Ukrainos piličius, nes Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos nebuvo tenkintas prašymas dėl easmo pažymėjimo VĮ „Registrų centras“. Pagal sutartį atsakovė turi laikytis gerų papročių ir pagal įstatymą atsako be kaltės. Nutraukus ikiteisminį tyrimą nepaneigta, kad M. P. pasisavino ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodė kad nebuvo nustatyta M. P. tiesioginė tyčia pasisavinti dokumentus. M. P. privalo būti apdraudusi savo civilinę atsakomybę. M. P. turi atsakyti solidariai, nes kartu su UAB „Metova“ padarė žalą.

Prie ieškinio pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta:

Remiantis liudytojo M. C. parodymais, 2017-07-01 tarp jo atstovaujamos UAB „Siraveta“ ir UAB „Metova“, atstovaujamos M. P., buvo pasirašyta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/7-1, pagal kurią UAB „Metova“ turėjo atlikti UAB „Siraveta“ buhalterinę apskaitą. Nuo 2017-07-01 M. P. vedė visą UAB „Siraveta“ buhalterinę apskaitą, tačiau 2018 metų gegužės mėnesį negalėjo susisiekti su M. P., o kai jam pavyko su ja susisiekti ir jis paprašė pateikti UAB „Siraveta“ buhalterinius dokumentus, ji jų nepateikė. Dėl to, kad M. P. negrąžina UAB „Siraveta“ buhalterinių dokumentų, padaryta neturtinė žala įmonei, nes be buhalterinių dokumentų įmonė negali tinkamai veikti toliau. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Siraveta“ pateikė 2018-11-26 paaiškinimą dėl padarytos turtinės žalos dydžio, kuriame nurodo, kad dėl M. P. veikos įmonei padaryta 2819,74 Eur turtinė žala. Šią sumą sudaro valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos UAB „Siraveta“ naudai negrąžinta pridėtinės vertės mokesčio suma. Nurodyto dydžio mokesčio permokos suma negrąžinta dėl to, jog UAB „Siraveta“ mokesčių administratoriui nepateikė 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų.

Įtariamąja apklausta M. P. kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jos teigimu, fiziškai jai jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, nebuvo pasirašytas joks dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Pagal žodinį susitarimą su M. C. ji dirbo ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). M. P. teigimu, PVM sąskaitą-faktūrą ji suformuodavo kompiuteriu ir PDF formatu siųsdavo M. C. ir užsakovui, ji PVM sąskaitų- faktūrų nespausdindavo. Popieriniai variantai PVM sąskaitų-faktūrų, pasirašytų užsakovų, likdavo pas M. C. ir užsakovus. Kadangi ji dirbo M. C. ofise, tai M. C. pateiktos sąskaitos ir kiti dokumentai liko jo ofise, ji tik įvesdavo ir pateikdavo duomenis VMI, SODRAI ir užsakovams. Raktą nuo ofiso turėjo M. C. ir ji, raktus nuo ofiso ji atidavė 2018 m. balandžio mėnesį M. C. asmeniškai. Visi dokumentai, kurie buvo ofise iki jai pradėjus jame dirbti, liko ofise, taip pat visi dokumentai, čekiai, kuriuos tvarkė ji, taip pat liko ofise. Papildomai apklausta nurodė, kad buhalterinių sąskaitų likučius 2018-04-30, taip pat sąskaitų detalizavimą (skolos tiekėjams; Pirkėjų skolos; Busimųjų laikotarpių sąnaudos; Įmonės įsiskolinimas darbuotojams; Atskaitingi asmenys, taip pat buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius už tvarkomą laikotarpį, už kiekvienus kalendorinius metus atskirai ji ei. paštu nusiuntė buhalterei vardu O. kuri buvo paskirta nauja įmonės „Siraveta“ buhaltere, jos pavardės ji nepamena. Visi kiti dokumentai liko įmonėje „Siraveta“, adresu (duomenys neskelbtini), kuomet ji nutraukė sutartį dėl įmonės „Siraveta“ apskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos apie tai, kad UAB „Siraveta“ yra pateikusi visas privalomas teikti deklaracijas, taip pat raštas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apie UAB „Siraveta“ pateiktus duomenis, leidžia daryti išvadą, kad M. P. tinkamai atliko jai pagal sutartį su UAB „Siraveta“ pavestas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad M. P. veikoje nenustatytina tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „Siraveta“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovui tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnį. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys atmestinas.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, 1850 Eur nuostolius už minėtų dokumentų atkūrimą, 985 Eur neturtinės žalos atlyginimą už reputacijos pablogėjimą.

Pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalys).

Ieškovas ieškinyje nurodo: „VĮ “Registrų centras” Juridinių asmenų registre nurodoma, kad ieškovė 12 mėnesių nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir ieškovė yra pažymėta atitinkama įspėjančia spalva. Tačiau ieškovė negali pateikti nurodytų dokumentų iki to laiko, kol nėra atstatyti 2017 metų buhalterinės apskaitos dokumentai. <...> ieškovei padaryta neturtinė žala pakenkiant jos reputacijai, nes jos kontrahentai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys viešame registre galėjo susipažinti su neigiama informacija apie ieškovę. Pažymėtina, kad ieškovė patyrė neigiamų padarinių įdarbindama Ukrainos piliečius, nes Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos nebuvo tenkintas prašymas dėl esamo pažymėjimo VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre. Šią žalą ieškovė vertina 985 Eur.“

Ieškovas šias aplinkybes įrodinėja žodiniais paaiškinimais. Ieškovas yra juridinis asmuo dėl to turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos pablogėjimą, jei įrodomos specialios įstatyme įtvirtintos sąlygos. Specialios įstatyme įtvirtintos sąlygos yra šios: jog informacija paskleista apie ieškovą, jog informaciją paskleidė atsakovas, jog informacija neatitinka tikrovės, jog informacija žemina garbę ir orumą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų sąlygų, t. y. jog informaciją paskelbęs asmuo yra atsakovas (ir kad atsakovai veikė kartu skelbdami informaciją), jog informacija neatitinka tikrovės. Neįrodžius įstatymo reikalaujamų sąlygų ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už garbės ir orumo pažeidimą negali būti tenkintinas.

Dėl prievolės įvykdymo natūra.

Pagal CK 6.213 straipsnio 2 dalį, jei šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūrą. Pagal CK 2.625 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius.

Pagal CK 6.216 straipsnį, jeigu skolininkas neįvykdo nepiniginės sutartinės prievolės natūra per nustatytą terminą arba kreditorius neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę natūra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus.

Ieškovas vienu metu prašo taikyti sutarties neįvykdymo pasekmę – reikalauji įvykdyti prievolę natūra, įpareigoti grąžinti dokumentus ir tuo pačiu apginti pažeistą teisę kitu būdu, taikyti civilinę atsakomybę – atlyginti nuostolius, išlaidas už prarastų dokumentų atkūrimą. Iš įstatymo formuluotės matyti, kad ieškovas negali vienu metu reikalauti priteisti prievolės įvykdymą natūrą ir tuo pačiu priteisti pinigų sumą, kuri atitinka prievolės įvykdymo kainą.

Pagal CK 6.213 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai: sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio.

Remiantis prie ieškinio pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga M. P. teigia neturinti prašomų priteisti dokumentų, prokurorė nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad M. P. tiesiogiai tyčia užvaldė ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ar būtų gavusi kokios nors naudos ieškovo sąskaita. Teismo vertinimu, jei M. P. dokumentų neturi – tuomet darytina išvada, kad prievolės natūra įvykdymas yra neįmanomas. Ieškovas teigia, jog prievolės įvykdymą gali gauti iš kito šaltinio, ieškinyje nurodė orientacines kainas ir taip pat pateikė teismui sąskaitą faktūrą už dokumentų atkūrimo paslaugas. Tai dar viena įstatyme įtvirtinta sąlyga, jog prievolės įvykdymo natūra šalis negali reikalauti, jei prievolės įvykdymą gali gauti iš kito šaltinio.

Remiantis bylos medžiaga labiau tikėtina, jog prievolės įvykdymas natūra būtų neįmanomas, ieškovas gali gauti prievolės įvykdymą iš kito šaltinio ir taip pat ieškovas vienu metu prašo priteisti prievolės įvykdymą natūrą ir apginti jo pažeistą teisę kitu būdų, dėl to teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti prievolės įvykdymą natūrą yra laikytinas nepagrįstu.

Dėl nuostolių atlyginimo už prievolės neįvykdymą

Ieškovas neteisėtais veiksmais laiko tai, kad M. P. negrąžina buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos buvo paėmusi iš ieškovo. Ieškovas dokumentų perėmimo aplinkybę įrodinėja tuo, jog ieškovas su atsakovu UAB „Metova“ buvo sudarę buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį. Buhalterei M. P. leido naudotis ofisu. Nutraukus sutartį ieškovas sudarė sutartį su nauja buhalterines paslaugas teikiančia įmone ir nauja ieškovo buhalterė, pasakė, kad trūksta buhalterinės apskaitos dokumentų. Paskutinė buhalterė buvo M. P.. Ieškovas teigia, kad M. P. neteisėtai pasisavino ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų negrąžina.

Ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog prarastų dokumentų atkūrimo išlaidos rinkos kainomis kainuotų maždaug 1850 Eur, nors ieškinyje teigė, jog jų atkūrimo kaina yra 300 Eur, vėliau pateikė sąskaitą faktūrą išrašytą 1500 Eur sumai, kuri teigia, pagrindžianti ieškovo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovas nepridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pagal CK 6/249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė patirtų 1850 Eur išlaidų, o ieškovės žodiniai paaiškinimai apie orientacines rinkos kainas kelia abejonių, jų taip pat neišlaidė į bylą prijungta sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas praleistas maždaug šešis mėnesius, tačiau ieškovas tuo pačiu nepateikė, jos apmokėjimą pagrindžiančio dokumento.

Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. jog negrąžina perimtų dokumentų. Bylos medžiagoje matyti, jog atsakovė ikiteisminio tyrimo metu neigė šią aplinkybę. Bylos medžiagoje yra netiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovė sutartį vykdė tinkamai. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, jog nėra pagrindo teigti, kad M. P. tyčia užvaldė ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus.

Atsižvelgiant, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, jo reikalavimas atlyginti nuostolius atmestinas.

Ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškinys atmestas. Iš ieškovo valstybei priteistina 13,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Siraveta“, juridinio asmens kodas 302841567, valstybei 13,56 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.