- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-5230-721/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02201-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, J. A.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, J. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą-39,35 kv. m. ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių į minėtą namą įregistravimo tikslu. Nurodė, kad jis 1996 metais iš V. G. išsinuomojo minėtą gyvenamąjį namą, kurį V. G. ketino įsigyti iš namo savininkės J. Z., sumokėjęs jai 500 Lt avansą. Namo pirkimo – pardavimo sandoris tarp J. Z. ir V. G. sudarytas nebuvo, nes gyvenamasis namas nebuvo įteisintas įstatymo nustatyta tvarka. Vėliau J. Z. pasiūlė gyvenamąjį namą už 1000 Lt įsigyti pareiškėjui. Jis 1999 metais už 1000 Lt įsigijo iš pardavėjos gyvenamąjį namą ir nuo 1999-03-29 deklaravo jame savo gyvenamąją vietą, tačiau gyvenamojo namo įsigijimo dokumentai niekada nebuvo baigti sutvarkyti ir įforminti. Jis šį turtą valdė nuo 1999 m., juo disponavo kaip nuosavu turtu, tačiau daiktinių teisių į minėtą turtą jis neįregistravo, pirkimo-pardavimo sutartis dėl šio gyvenamojo namo nebuvo sudaryta. J. Z. išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir iki pat savo mirties 2003-04-16 grįžusi nebuvo. J. Z. daiktinės teisės į gyvenamąjį namą neįregistruotos. Pareiškėjas nurodė, jog jis gyvena šiame name iki šiol, moka visus reikiamus mokesčius, darė einamuosius remontus ir kitaip rūpinosi kaip savo iš J. Z. įsigytu gyvenamuoju namu, žinodamas, kad jis yra vienintelis ir teisėtas šio nekilnojamojo daikto valdytojas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad dėl daiktinių teisių į minėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) neturi jokių pretenzijų. Pateikė teismui prašymą šią civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškime nurodytas turtas valstybės įmonei Turto bankui nepriklauso, todėl jis neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, pareiškėjos prašymą prašo nagrinėti teismo nuožiūrą.
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis, sumokėjus pinigus, sudaryta nebuvo. Jis niekada neturėjo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą patvirtinančių dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi nėra būtinų sąlygų juridiniam faktui nustatyti–egzistavusių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė teismo pareiškimą tenkinti ir tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registro įmonėje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1999 metų nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog gyvenamąjį namą įsigijo iš J. Z. už 1000 Lt ir nuo to laiko gyvena minėtame gyvenamajame name. J. Z. buvo pagyvenusi, ligota, ji išsikraustė gyventi į Mažeikių m., žadėjo sutvarkyti nuosavybės dokumentus bei sudaryti su pareiškėjų namo pirkimo pardavimo sutartį, bet iki savi mirties to nepadarė. Nuo to laiko, kai ji pardavė pareiškėjui gyvenamąjį namą, kokių nors jos giminaičių pareiškėjas nėra matęs, niekas jokių pretenzijų į namą nereiškė, nors J. Z. dukra priėmė po motinos mirties likusį palikimą. Pareiškėjas negalėjo sudaryti su J. Z. gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio, kadangi namas buvo neįregistruotas ir notaras negalėtų patvirtinti šio sandorio. To padaryti negalėjo ir dėl pardavėjos J. Z. nesąžiningumo. Tik teismui priėmus sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas galės registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir tik tada galės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo prie statinio ir į kadastro duomenų vykdytoją dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
Pareiškėjas P. G. savo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įgijimo momentą sieja su pinigų -1000 Lt už nekilnojamąjį turtą perdavimu bei su šio nekilnojamojo daikto jam perdavimu 1999 metais. Nagrinęjamu atveju būtina nustatyti patį nuosavybės teisės įgijimo faktą, o šis įgijimas turi būti įvykęs įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu.
Iš pareiškėjo P. G. pareiškimo, pateiktų rašytinių dokumentų, paaiškinimų teisme matyti, kad pareiškėjas niekada neturėjo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, statybos dokumentų ar kitų dokumentų, leidžiančių spręsti apie nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktą. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad daktinės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, daikto naudotoja buvo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialiosios teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas. Pareiškėjas gyvenamąjį namą įgijo 1999 metais, t. y. jo nurodomu namo įgijimo metu galiojo 1964 m. CK. 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams buvo keliamas privalomas notarinės formos reikalavimas, o jos nesilaikymas darė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos nuostatos numatė privalomą nekilnojamojo turto registravimą, taip pat ir tuo atveju, kai pasikeičia turto savininkas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, gyvenamasis namas nuosavybės teise jam buvo perduotas 1999 metais, o tai reiškia, kad gyvenamojo namo savininkas turėjo pasikeisti, kas sukėlė pareigą pareiškėjui ir pardavėjai J. Z. registruoti nuosavybės teisių pasikeitimą. Jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų tai atlikęs, nėra. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje net pačios pardavėjos J. Z. nuosavybė į minėtą gyvenamąjį namą nebuvo įregistruota.
Aktualus teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas P. G. nesudaręs notarinės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl šie dokumentai negali būti laikomi prarastais ir galimais atkurti ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą, kas reiškia, kad jo pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatitinka būtinųjų kreipimosi į teismą dėl gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo sąlygų – egzistavusių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę.
Pareiškėjas savo teises iš esmės grindžia faktiniu naudojimu, tačiau faktinis naudojimas nesukuria nuosavybės teisės į turtą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.