- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-05
- Bylos Nr.
- P-403-88-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono
- Kategorijos
- 66.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-508-05/2005 pagal pareiškėjo Z. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Z. M. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos įteisinti jam nuosavybės teisę į asmeninio ūkio žemės sklypus, suformuotus ir paženklintus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 666 – 3, Nr. 666 – 4, Nr. 666 – 5.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4943 – 41 buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229 – 41 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, paimant į laisvos žemės fondą suformuotus žemės sklypus Nr. 835 – 1, Nr. 835 – 2, Nr. 666 – 1, Nr. 666 – 2, Nr. 666 – 3, Nr. 666 – 4, Nr. 666 – 5 (Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 611 – 41 sklypas Nr. 666 – 2 iš šio sąrašo buvo išbrauktas). Šis įsakymas buvo priimtas remiantis (duomenys neskelbtini) seniūno 2002 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 14 – 01 – 07 – 508, kuriame nurodyta, kad Z. M. ir I. M. 1987 – 1991 m. (duomenys neskelbtini) kolūkyje nedirbo ir kad tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pažeidimas, bei Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 79, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 1201 – 41 dėl jam skirto 1 ha ploto žemės sklypo asmeniniam ūkiui. Taip pat nurodė, kad šiuo metu galioja apylinkės tarybos 1991 m. sprendimas, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimas ir Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymas. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam žemės sklypai, kurių bendras plotas – 3 ha, buvo paskirti 1991 – 1996 m., o (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo priėmimo metu galioję teisės aktai reikalavimo, jog asmuo būtų žemės ūkio darbuotoju, nenumatė. Pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo ir Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1201 – 41 naikinti remiantis 1987 – 1991 m. sąrašu, kuriame nurodyti (duomenys neskelbtini) kolūkyje dirbę asmenys, negalima.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo Z. M. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“(duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu pareiškėjui buvo suteiktas 2 ha žemės sklypas. Pagal šį nutarimą žemės sklypai galėjo būti suteikti asmeniui, kuris gyveno ir dirbo kaime. Nurodė, kad iš Gyventojų registro tarnybos 2004 m. liepos 12 d. pažymos matyti, jog pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1987 m., tačiau žinių apie jo darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje šio kolūkio archyve nerasta. Taip pat nurodė, kad kolūkio 1982 – 1992 m. atsiskaitymų už darbą su kolūkio nariais apskaitos ir stažo knygose Z. M. pavardės nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjas neįvykdė teisės aktuose nustatyto reikalavimo – nedirbo kaime, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktus, o prašymas įteisinti Z. M. nuosavybės teisę į asmeninio ūkio žemės sklypus, suformuotus ir paženklintus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo Z. M. skundą pažymėjo, kad su skundu nesutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo panaikinimo iš dalies, todėl bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki bus pateiktos prokuratūros išvados.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo Z. M. skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atkurti Z. M. nuosavybės teises į ne didesnius kaip bendro 2 ha dydžio žemės sklypus, suteiktus (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 13 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu (duomenys neskelbtini) kaime, 1993 m. gegužės 4 d. paženklintus vietoje ir suprojektuotus Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229 – 41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 666.
Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 13 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu Z. M. (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteikti 2 ha asmeninio ūkio žemės, šis sprendimas nenuginčytas. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ketinimas kreiptis į teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 98 straipsnį nėra pagrindas stabdyti šią administracinę bylą. Taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjui tos pačios tarybos 1991 m. sprendimu buvo suteikta 1 ha asmeninio ūkio žemės, o Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 1201 – 41 dalis (įsakymo priedo 19 eilutė), kuria pareiškėjui papildomai įteisintas 1 ha asmeniniam ūkiui, panaikinta Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 79, o šis įsakymas nenuginčytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tenkintini tik pareiškėjo reikalavimai dėl 2 ha žemės, suteiktų (duomenys neskelbtini) kaime paminėtu apylinkės tarybos sprendimu. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi (2004 m. liepos 13 d. redakcija), teismas pažymėjo, jog pastaroji teisės norma įtvirtina piliečių teisę į žemę, į kurią turi būti atkurtos nuosavybės teisės, visiškai ar iš dalies ,,padengti“ nustatyta tvarka paskirtu ir naudojamu piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypu. Teismas nurodė, kad valdymo aktas, kuriuo Z. M. asmeniniam ūkiui paskirta 2 ha žemės, iki šiol nenuginčytas, nors atsakovas apie galimą suteikimo neteisėtumą žinojo nuo 2002 m. Teismo nuomone, atsakovas vilkina (žemės sklypai paženklinti dar 1993 m.) atlikti šio teisės akto ir kitų teisės aktų jam nustatytą pareigą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, atstovaudamas ir atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, padavė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Z. M. skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl administracinio akto – (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo – teisėtumo, o teismas tik konstatavo, kad šis aktas yra nenuginčytas, t. y. neišsprendė ginčo iš esmės dėl šio akto teisėtumo. Tik išsprendęs administracinio akto teisėtumo klausimą teismas galėjo įpareigoti atkurti nuosavybės teises Z. M. . Teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatą, nes visapusiškai neištyrė bylai svarbių aplinkybių, t. y. administracinio akto teisėtumo, ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 111 punktą sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir jos paženklinimo vietovėje. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4943 – 41 tikslinant žemėtvarkos projektą ginčo žemės sklypai buvo paimti į laisvos žemės fondą, todėl buvo panaikinti paženklinimas ir projektavimas. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė 1 mėnesio sprendimo įvykdymo terminą.
Pareiškėjas Z. M. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 12 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimo panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 2 d. nutartimi skundas paliktas nenagrinėtas. Pabrėžė, jog šio ginčo esmė – ne paminėtojo sprendimo teisėtumo klausimas, o nepagrįstas atsakovo atsisakymas atlikti jam įstatymo priskirtus veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas neteisėtai yra praleidęs teisės normų nustatytus terminus atitinkamiems veiksmams atlikti, pagrįstai nustatė 1 mėnesio terminą įvykdyti įpareigojimus. Teigė, kad žemėnaudos suprojektavimas žemės reformos žemėtvarkos projekte suteikia teisę gauti žemės sklypus konkrečioje vietoje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 6 d. įsakyme Nr. 4943 – 41 nekalbama apie paženklinimo aktų panaikinimą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą padavė ir atsakovo vardu, tačiau nepridėjo šią teisę patvirtinančio dokumento (ABTĮ 49, 50, 130 str.).
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo pareiškėjui ginant savo teisę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas) pagrindu atkurti J. K. turėtą nuosavybės teisę į 8,5 ha žemės Panevėžio rajone, Akmenų kaime. Kolegija pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčijami nei pareiškėjo teisė atkurti minėtą J. K. turėtą nuosavybės teisę, nei faktas, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. sausio 13 d. I šaukimo 12 sesijos sprendimu pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteikti 2 ha asmeninio ūkio žemės. Atsakovas ginčija ne minėtos žemės suteikimo asmeniniam ūkiui faktą, o šio suteikimo teisėtumą. Todėl, nagrinėjant šį administracinį ginčą yra svarbu nustatyti, kiek ši atsakovo užimta pozicija pagrįsta įstatymu, t. y. nustatyti, kada ir kokioms sąlygoms esant materialinės teisės normos numato, kad žemės suteikimas asmeniniam ūkiui (tuo atveju, kai asmuo prašo perduoti jam šią žemę nuosavybėn atkuriant prarastą nuosavybės teisę) nėra reikšmingas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies taikymo prasme.
Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės reglamentuojami Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, šio įstatymo pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau tekste – Nutarimas) bei Nutarimu patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka (toliau tekste – Tvarka). Asmeninio ūkio žemės sąvoka yra pateikta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Tvarkos 10 punkte. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal Tvarkos 10 punktą, piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 23 d.) dienos. Taigi reikšmingomis pripažinti naudojamą žemę asmeninio ūkio žeme aplinkybėmis yra faktas, kad ši žemė buvo suteikta jos naudotojui pagal atitinkamus įstatymus ir tai, kad ji yra naudojama pagal paskirtį.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Nutarime ir Tvarkoje yra numatyti atvejai, kai asmeninio ūkio žemės sklypai neformuojami teritorijos žemėtvarkos projektuose: kai nustatomi įstatymų pažeidimai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir kai (teisėtai) suteikta asmeniniam ūkiui žemė nėra naudojama pagal paskirtį (kai asmenys, kuriems buvo suteikta tokia žemė, yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama). Tačiau, kaip matyti iš Nutarimo bei Tvarkos, tai turi būti nustatyta iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Nutarimo 6.1 p. ir Tvarkos 11 bei 12 p.); be to, tai turi būti konstatuota tokio asmens įtraukimo į atitinkamą sąrašą būdu ir su sąlyga, kad šis sąrašas buvo patvirtintas apskrities viršininko (Nutarimo 6.3 p., Tvarkos 12 p.).
Kaip nurodyta aukščiau, faktas, kad ginčo žemė buvo suteikta pareiškėjui kompetentingos tai padaryti institucijos (apylinkės tarybos), byloje nėra ginčijamas. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (iki 2000 m. rugsėjo 22 d.) nebuvo (ir nėra) įtrauktas į minėtą Nutarimo ir Tvarkos numatytą asmenų sąrašą. Jam nesant tokiame sąraše, aplinkybė, ar asmeninio ūkio žemė buvo suteikta jam nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, negali būti nagrinėjimo dalyku šioje byloje, t. y. ABTĮ 86 straipsnio taikymo prasme ji neturi būti nustatinėjama nagrinėjant šią bylą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl išvardintų priežasčių bei taikant Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sprendimų patikslinimo neteismine tvarka negali būti pripažintas reikšmingu bylai ir atsakovo 2003 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 4943-41, todėl pareiškėjas turi Tvarkos 13 punkto 1 dalyje bei 14.2 punkte nustatytą teisę gauti neatlygintinai jam suprojektuotus (iki 2 ha dydžio) kaip asmeninio ūkio žemė sklypus.
V.
2006 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas L. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-508-05/2005, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimą bei sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimo vykdymą ir uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Vilniaus rajone Z. M. formavimu bei nuosavybės teisių į žemę Z. M. atkūrimu ir/ar įteisinimu.
Šalies argumentai
Prašyme dėl proceso atnaujinimo L. K. nurodo, kad 1989 m. spalio 12 d. sutarties su tuometiniu (duomenys neskelbtini) kolūkiu pagrindu jai buvo suteiktas 0,15 ha ploto žemės sklypas individualaus namo statybai (duomenys neskelbtini) kaime. Šio sklypo ribos buvo pažymėtos ir 1989 m. kovo 24 patvirtintos (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kvartalo koregavimo plane bei 1989 m. spalio 3 d. pažymėtos sklypo žymėjimo akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 987p jai buvo leista įgyti be jau turimų 0,15 ha papildomai 0,10 ha, t. y. iš viso 0,25 ha sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo netinkamai pažymėtos jos sklypo ribos, kadangi pietinė sklypo riba pažymėta visiškai greta jai priklausančių ūkio pastatų, nepaliekant praktiškai jokio bent kiek protingai suvokiamo atstumo ir visiškai neatsižvelgiant į šios ribos pažymėtą padėtį pirminiame 1989 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės kvartalo koregavimo plane. 2000 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Nurodo, kad pagal šią išvadą ji turi teisę pretenduoti į žemės lygiaverčiu plotu suteikimą. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4943-41 buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, paimant į laisvą žemės fondą suformuotus žemės sklypus Nr. 835-1, 835-2, 666-1, 666-2, 666-3, 666-4, 666-5.
L. K. taip pat nurodo, kad remiantis išdėstytu ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir prašė išnagrinėti prašymą ir atsakyti dėl galimybės tikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tinkamai suformuoti bei pažymėti jos namų valdos sklypo pietinę ribą (atstatant į 1989 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės plane pažymėtą padėtį) bei galimybės suprojektuoti greta esamos namų valdos lygiavertį žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal 2000 m. kovo 28 d. pateiktą išvadą. Iš 2005 m. gegužės 26 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus gauto atsakymo Nr. 1868 matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2664-41 buvo paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumo rengimo pradžia ir rengiant šio projekto tęstinumą bus nagrinėjamas ir jos prašymas dėl žemės perdavimo neatlygintinai už turėtą žemę.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo L. K. pažymėjo, kad jos namų valdos pietinės ribos dalis yra pažymėta netinkamai ir neteisingai, nes neatitinka pirminiame sklypo plane nustatytų ribų. Taip pat tarp sklypo ribos ir jai nuosavybės teisėmis priklausančių statinių yra labai mažas atstumas, kuris, laikantis įstatymų reikalavimų, nėra leistinas, nes užkerta bet kokią galimybę tinkamai prižiūrėti statinį, kadangi nėra galimybės prie statinio prieiti. Kadangi jau minėtu 2003 m. spalio 6 d. apskrities viršininko įsakymu žemės sklypas, pažymėtas Nr. 666-1, yra paimtas į laisvą žemės fondą, jos supratimu buvo galimybė, remiantis apskrities viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu dėl žemėtvarkos projekto tęstinumo, ištaisyti susidariusią situaciją ir tinkamai suformuoti namų valdos sklypą, pietinę šio sklypo ribą koreguojant taip, kad nuo statinių iki sklypo ribos būtų bent 3 m. atstumas. Pareiškėja nurodo, kad manė, jog prašomi sklypo ribų koregavimai galimi būtent laisvos žemės fondo sąskaita (sklypas Nr. 666-1) ir nepažeis gretimų žemės sklypų naudotojų teisių. Tačiau iš 2005 m. lapkričio 8 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymo sužinojo, kad yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 17 d. sprendimas, kuris turi esminės įtakos sprendžiant jai rūpimus klausimus. Teigia, kad susipažinus su paminėta byla paaiškėjo, kad iš tiesų 2005 m. sausio 17 sprendimu išnagrinėti klausimai tiesiogiai susiję su jos teisėmis, tačiau, nors byloje buvo pateikti kai kurie dokumentai, iš kurių galima matyti, jog jos įtraukimas dalyvauti šioje byloje buvo būtinas, tačiau taip neįvyko. Nurodo, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Paaiškina, kad apie tai, jog 2005 m. sausio 17 d. yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuris yra kliūtimi spręsti jos keliamus su nuosavybės atkūrimu į žemę bei su namų valdos sklypo ribomis susijusius klausimus, pirmą kartą sužinojo tik iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 8 d. atsakymo Nr. 4118. Todėl mano, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo 2005 m. lapkričio 8 d. Pažymi, kad tai, jog priimtas teismo sprendimas tiesiogiai susijęs su jos teisėmis, kurių realizavimas, esant minėtam teismo sprendimui, tapo negalimas, matyti tiek iš administracinėje byloje Nr. I-508-05-2005 esančių bei prie šio prašymo pateikiamų dokumentų. Teigia, kad kadangi priimtas 2005 m. sausio 17 d. sprendimas tiesiogiai liečia jos teises, susijusias su galimybe atkurti nuosavybės teises į žemę bei tikslinti namų valdos ribas, procesas paminėtoje byloje atnaujintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo L. K. grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu paprastai būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Šiuo atveju taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką atitinkamo asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.
Kaip matyti iš L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo, ji iš esmės nesutinka su Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 įsakymu Nr. 3229-41, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jos teigimu paminėtame projekte jos namų valdos pietinės ribos dalis yra pažymėta netinkamai ir neteisingai, nes neatitinka pirminiame sklypo plane nustatytų ribų. Taip pat tarp sklypo ribos ir jai nuosavybės teisėmis priklausančių statinių yra labai mažas atstumas, kuris, laikantis įstatymų reikalavimų, nėra leistinas, nes užkerta bet kokią galimybę tinkamai prižiūrėti statinį, kadangi nėra galimybės prie statinio prieiti. Be to, ji nurodo, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl galimybės suprojektuoti greta esamos namų valdos lygiavertį žemės sklypą iš laisvos žemės fondo ir tikėjosi, kad tokia galimybė bus įgyvendinta. Teigia, kad jos teises realizuoti tapo negalima dėl teismo sprendimo.
Byloje yra duomenų, kad L. K. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 835-1,2, o pareiškėjui Z. M. paminėtame projekte buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 666-1,2,3,4,5.
Kaip matyti iš administracinės bylos Nr. I-508-05/2005 medžiagos, šioje byloje žemės sklypų ribų klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjo skundo dalykas buvo ne žemės sklypų ribų tikslinimas ar nustatymas, bet atsakovo įpareigojimas atlikti atitinkamus veiksmus. Teismo sprendimu šioje byloje nebuvo nustatytos kokių nors žemės sklypų ribos ar pakeistos kokių nors paminėtu Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3229-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ar jų plotai. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į sklypus Nr. 666-3,4,5, bet nėra duomenų apie tai, kad nuosavybės teisės atkurtos ir į sklypą Nr. 666-1, t. y. tą sklypą, kuris prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas kaip sklypas, kurio sąskaita L. K. tikėjosi pasitikslinti jai skirto sklypo ribas.
Pastebėtina, kad L. K. , teigdama, kad tarp sklypo ribos ir jai nuosavybės teisėmis priklausančių statinių yra labai mažas atstumas, kuris, laikantis įstatymų reikalavimų, nėra leistinas, nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atitinkamame sklype jai nuosavybės teise priklauso tam tikri statiniai. Prašyme dėl proceso atnaujinimo ji taip pat mini iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 26 d. gautą atsakymą Nr. 1868, tačiau kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo jo nepateikia. Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo ji nepateikia ir jame nurodomų 2005 m. balandžio 22 d., 2005 m. gegužės 8 d., 2005 rugpjūčio 16 d. prašymų. Byloje taip pat yra duomenų, kad net jei pareiškėjui būtų teismo sprendimu sumažintas asmeninio ūkio plotas, L. K. nebūtų turėjusi teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi plotas būtų pasiūlytas pirmumo teise gauti žemės sklypą turintiems 1-7 eilėms pretendentams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio numatytą eiliškumą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo L. K. taip pat nenurodė jokių kitų nagrinėjant administracinę bylą, kurioje prašo atnaujinti procesą, padarytų akivaizdžių teisės normų pažeidimų, kurie atnaujinus procesą byloje turėtų sąlygoti kitokio teismo sprendimo (nutarties) priėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso atnaujinimas byloje, kurioje sprendimas buvo priimtas prieš daugiau kaip 1 metus, vien tik tam, kad atitinkamas asmuo galėtų dalyvauti procese, nors jokių esminių, susijusių su nagrinėtos bylos dalyku argumentų, kodėl priimtas teismo sprendimas turėtų būti kitoks (panaikintas), jis ir nenurodo, prieštarautų protingumo principui, galėtų pažeisti teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių stabilumo lūkestį, kitų paminėtoje byloje dalyvavusių asmenų teisėtus lūkesčius.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad L. K. , manydama, kad atitinkamų sklypų ribos nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka turėjo ir turi teisę ginčyti atitinkamų institucijų sprendimus, kuriais jai reikšmingų sklypų ribos buvo nustatytos, ir tokiu būdų ginti savo tikrai ar tariamai pažeistas teises. Pažymėtina, kad žemės sklypų ribos, kurios netenkina L. K. , buvo nustatytos ne paminėtu teismo sprendimu, o paminėtu Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 įsakymu Nr. 3229-41.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo tenkinti L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo jame nurodytais motyvais. Todėl atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-508-05/2005.
Nutartis neskundžiama.