- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- A8.-1562-1036/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00362-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2018 m. liepos 22 d., apie 12:25 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, krovininiu automobiliu Iveco 35-12, valstybinis (duomenys neskelbtini), privažiavo prie VSAT tikrinimo langelio ir sustojo VSAT patikrinimui, tačiau po patikrinimo užsivedė automobilį ir nesustojęs prie muitinės tikrinimo langelio patikrinimui, o degant raudonam šviesoforo signalui, savavališkai išvyko iš muitinės tikrinimo vietos be muitinės patikrinimo ir be muitinį tikrinimą atliekančio pareigūno leidimo.
S. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo pervargęs, todėl dėl išsiblaškymo be muitinės pareigūno leidimo išvažiavo, nesustojo prie raudonos spalvos šviesaforo signalo. Muitinės pareigūnai jį sulaikė ir grąžino į muitinį tikrinimą. Nukreipė į rentgeną, atliko kitas muitinio tikrinimo procedūras, tačiau jokių pažeidimų nenustatė, draudžiamų daiktų nerado. Žino, kokia yra tikrinimo tvarka, važiuoja bent kelis kartus per mėnesį, per pasienio tikrinimo postą. Gailisi taip pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, administracinio nusižengimo protokolas, asmens paso kopija, automobilio registracijos liudijimo kopija, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už metus. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad S. K., krovininiu automobiliu privažiavo prie VSAT tikrinimo langelio ir sustojo patikrinimui, tačiau po tikrinimo užsivedė automobilį ir nesustojęs prie muitinės tikrinimo langelio patikrinimui, o degant raudonam šviesoforo signalui, savavališkai išvyko iš muitinės tikrinimo vietos be muitinės patikrinimo ir be muitinį tikrinimą atliekančio pareigūno leidimo. Šie S. K. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Dėl nuobaudos individualizavimo
S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad S. K. administracine tvarka nebaustas (b. l. 8), dirba, kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo pripažino visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, išgyvena, jaučia gėdos jausmą prieš aplinkinius, kas leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, smerkia savo teisei priešingus veiksmus. Kartu teismas pažymi, kad pagal teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, nusižengimas padarytas dėl neatidumo, nesiekiant nuslėpti muitinės procedūrų pažeidimus ar draudžiamų prekių gabenimą, kas padarytą nusižengimą daro mažiau pavojingą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai transporto priemonė iš muitinio tikrinimo vietos be pareigūno leidimo išvyksta dėl aplaidumo, neatidumo ar nežinojimo, tiek tais atvejais, kai transporto priemonė iš muitinio tikrinimo vietos be pareigūno leidimo išvyksta siekiant išvengti muitinio tikrinimo, siekiant apsunkinti procedūrų atlikimą ar nuslėpti neteisėtai gabenamus daiktus. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 210 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusižengimo padarymą, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, turi būti įvertintos iš šios reikšmingos aplinkybės.
Teismo vertinimu šios išskirtinės aplinkybės, nustatyta S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sudaro pagrindą vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatyme.
Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi, teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. K. paskyrus sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – piniginę baudą nuo 1000 iki 2000 eurų, būtų pažeistas proporcingumo principas, neužtikrintas teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad už šio nusižengimo padarymą visai neskyrus administracinės nuobaudos ar paskyrus švelnesnę, tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek visuomenei gali sudaryti nebaudžiamumo nuotaikas.
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą S. K. pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti jam mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje už ANK 210 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusižengimo padarymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi skirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti S. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.