Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs duomenys neskelbtini, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis duomenys neskelbtini, nedirbantis, teistas:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams;

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 159 straipsnį (4 veikos) laisvės apribojimo bausme 2 metams, Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2014 m. birželio 13 d. paleistas atlikęs bausmę,

Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutine 20 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. sausio 2 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 20.00 val. duomenys neskelbtini, virtuvėje, konflikto metu tyčia spyrė savo motinai R. A. du kartus į dešinę koją, taip padarydamas dešiniojo blauzdikaulio lūžį, kas R. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nurodė, kad neturi jokio pagrindo abejoti mamos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Dabar su mama bendrauja, nekonfliktuoja, ji jau yra pasveikusi. Mamos atsiprašė. Su mama kalbėjo kas įvyko, sakė, kad buvo išgėręs ir buvo kaltas. Viskas vyko jų rate: jis, mama ir patėvis. Nurodė, kad jie visi buvo girti, grįžo iš draugų girtas. Tą dieną, buvau išgėręs 5 butelius, 1 litro talpos. Viskas įvyko dėl alkoholio. Tikriausiai norėjo iš jų alaus pasiimti, jam jo trūko ir susistumdė. Jie taip pat pradėjo draskytis dėl alaus, viskas buvo dėl alkoholio. Neprisimena visų įvykio detalių. Prisimena, kad kai parėjo norėjo paimti alaus ir prasidėjo konfliktas. Negali pasakyti, ar pastūmė, ar nepastūmė, ar įspyrė į koją. Kai susistumdė galėjo būti, kad spyrė. Alkoholį vartoja kartą ar du per mėnesį, jeigu turi pinigų. Dabar dvi savaites nevartoja. Tą dieną vartojo po darbo, darbo metu nevartoja. Po darbo su draugu nusipirko alaus, grįžo į kaimą ir jį išgėrė. Būna, kad pasišūkauja su mama ir patėviu, bet kad smurtautų nėra buvę. Prisimena, kad parėjo namo, norėjo atimti alkoholio iš tėvų, su patėviu sukonfliktavo, su mama susistumdė. Ją pastūmė ant dėžės ir turbūt įspyrė į koją. Jis nebuvau numatęs, kokį sužalojimą nori padaryti mamai. Blaivus niekad nebūtų taip pasielgęs. Nurodė, kad dėl alkoholio vartojimo į gydymo įstaigą nesikreipė, psichikos sveikatos centre neregistruotas.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

A. Z. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. su savo sugyventiniu P. A. darbavosi pas ūkininką, rinko akmenis. Sūnus A. Z. darbavosi pas kitą ūkininką. Ji su savo sugyventiniu truputį ankščiau grįžo po darbų ir užsuko į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Parduotuvėje sutiko savo sūnų, šis taip pat pirko alkoholį. Ji su sugyventiniu grįžo namo ir dviese gėrė nusipirktą alų. Už kokios valandos grįžo namo sūnus A. Z. Sūnus įėjo į virtuvę, kur ji buvo viena, tuo metu jos sugyventinis gulėjo kitame kambaryje. Atėjus sūnui tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, bet kokia konflikto priežastis, ji dėl girtumo neatsimena. Konflikto metu A. Z. priėjo prie jos ir spyrė du kartus jai į dešinės kojos blauzdą, kažkur ties keliu. Ji pajuto stiprų diegimą ir skausmą, todėl iškart nuėjo į lovą miegoti. Po šitų sūnaus spyrių jai buvo sunku eiti, sūnus pats padėjo jai nueiti į lovą. Kitą rytą atsibudusi juto dar didesnį skausmą, net nerėmė koja žemės, koja buvo patinusi. Sugyventinis paskambino pagalbos centrui. Atvyko ir medikai, ir policija. Medikai ją apžiūrėjo ir išvežė į Šiaulių ligoninę. Ligoninėje ji gulėjo 5 dienas. Ji prieš daug metų turėjo kojos traumą, bet tai buvo kairės kojos, o ne dešinės. Sūnus jai spyrė į dešinę koją, o ne į traumuotą kairę koją, tą tiksliai pamena, nors ir buvo įvykio dieną neblaivi. Kai ji grįžo iš ligoninės, sūnus jos atsiprašė, gailėjosi dėl savo tokio poelgio. Tai nutiko pirmą kartą, ankščiau sūnus niekada nenaudojo smurto jos atžvilgiu. Ji sūnui atleido, sūnus jos atsiprašė, ji ieškinio byloje neteiks (b. l. 37-40);

– 2020 m. rugsėjo 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvos Šimulionienės tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 18);

– 2020 m. rugsėjo 24 d. 11.33 val. alkoholio kiekio matuokliu R. A. nustatytas 0,14 promilių neblaivumas (b. l. 45);

– 2020 m. rugsėjo 24 d. 12.55 val. alkoholio kiekio matuokliu A. Z. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (b. l. 45);

– įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra duomenys neskelbtini (b. l. 20-25);

– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 13 d. – 2020 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje Nr. duomenys neskelbtini nurodyta, kad: 1. R. A. padarytas sužalojimas: dešiniojo blauzdikaulio lūžis. 2. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. 3. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas nesusijęs su ankstesne trauma. 4. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 5. R. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl blauzdikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 32).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. Z. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atskleisti ir A. Z. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. Z. savo kaltę pripažino, ikiteisminio tyrimo metu pateikė parodymus, kuriuos patvirtino nukentėjusiosios parodymai. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių, dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Teismas vertina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapibrėžta tyčia ir kaltininko veikla tinkamai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius, t. y. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam A. Z. skirtina ši bausmė.

A. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Z. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis teistas tris kartus, paskutinį kartą įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme (b. l. 50-52). Per pastaruosius metus administracine tvarka baustas tris kartus (b. l. 56-58). Šiuo metu niekur nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (b. l. 59-60). Įvertinęs visas byloje surinktas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. Z. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, t. y. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. Z. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme prie griežčiausios bausmės pridedant iš dalies švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. Z. skirtina galutinė subendrinta 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 2 d. 16 val. 15 min. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 15 val. 1 min. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – vieną laisvės atėmimo dieną. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau ilgą laiką už nusikalstamas veikas buvo neteistas, įvertinus prisipažinimą ir gailėjimąsi, susitaikymą su nukentėjusiąja, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Nukentėjusioji R. A. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

A. Z. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 70-72).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Z. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 2 d. 16 val. 15 min. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 15 val. 1 min. (viena para) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Z. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. Z. įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Z. 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.