- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- eII-69-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00427-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14476-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas N. B. 2024 m. spalio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. P. už tai, kad jis 2024 m. spalio 7 d., 12.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „D. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 73.7 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14476-2024 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, L. P. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.
2024 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto L. P. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą. Nurodo, kad priešingai nei teigia nutarimą priėmęs pareigūnas, įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui norėdamas išvengti autoįvykio. Byloje esančiame vaizdo įraše matosi, kad jis, vairuodamas automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš „Stop“ liniją sustabdyti turėjo tik 3 sekundes. Reikėjo priimti greitą sprendimą. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo galimybės saugiai stabdyti, nes iš paskos važiavęs automobilis padidino važiavimo greitį ir buvo 2-3 m atstumu nuo jo vairuojamo automobilio. Atkreipia dėmesį, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo 50 km/h, todėl pradėjus stabdyti, automobilio stabdymo kelias būtų 35 metrai. Todėl siekdamas išvengti susidūrimo, įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, kaip tai numatyta KET 162 punkte. Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnams betarpiškai stebint ir naudojant vaizdo fiksavimo priemonę. Byloje esančiame vaizdo įraše
laiku 00.00 - 00.14 sek. sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, dega žalias šviesoforo signalas leidžiantis eismą. 00.14 sek. pradeda mirksėti žalias signalas, leidžiantis eismą ir informuojantis, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. 00.17 sek. užsidega draudžiamas (geltonas) šviesoforo signalas. 00.18 sek. stebėjimo lauke pasirodo tamsios spalvos automobilis (toliau stebimas automobilis). 00.19 - 00.20 sek. stebimas automobilis kertą prieš šviesoforą esančią „Stop“ liniją (KET 3 priedas 1.11) ir įvažiuoja į sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. 00.21 sek. policijos pareigūnas užfiksuoja per sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam šviesoforo signalui važiuojantį stebimą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 00.20 - 00.22 sek. stebimas automobilis važiuoja per sankryžą degant (šviečiant) draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. 00.23 sek. stebimas automobilis išvažiuoja iš sankryžos degant (šviečiant) draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.
KET 73.3. punkte yra nurodoma, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis, 165 punkte nurodoma, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 166 punkte nurodoma, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau, 73.7. punkte nurodyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nekyla jokių abejonių, kad „Stop“ linija buvo kirsta jau degant (šviečiant) draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Vaizdo įrašas parodo, kad minėtoje sankryžoje iki užsidegant geltonam (draudžiančiam eismą) šviesoforo signalui, dega žalias šviesoforo signalas leidžiantis eismą, kuris 3 kartus (3 s) sumirksi, informuodamas apie tai, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis ir įsijungia draudžiamas (geltonas) šviesoforo signalas, kuris dega 3 sekundes, po to įsijungia draudžiamas (raudonas) šviesoforo signalas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę - automobilį, degant draudžiamam šviesoforo signalui akivaizdžiai pravažiuoja pro „Stop“ liniją, įvažiuoja į sankryžą ir ją pravažiuoja. Jo greitis nėra didelis, užsidegus draudžiamam (geltonam) geltonam šviesoforo signalui, už jo automobilio kitų transporto priemonių, kurioms, kaip nurodo L. P., būtų trukdoma stabdant, nėra. Kita transporto priemonė, buvusi už jo automobilio, vaizdo įraše pasirodo tik po 2 sekundžių laiko ir dar esant pakankamai dideliam atstumui, todėl L. P. turėjo realią galimybę saugiai sustoti prie „Stop“ linijos ir neįvažiuoti į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Žalios spalvos šviesoforo signalas pradėjo mirksėti dar iki L. P. privažiuojant „Stop“ liniją, kas neabejotinai patvirtiną tą faktą, kad L. P. jau iš toli matė mirksintį žalią šviesoforo signalą ir kaip patyręs vairuotojas turėjo suprasti ir įvertinti, kad šviesoforo signalas keisis į draudžiantį įvažiuoti į sankryžą. Taigi, žalios spalvos šviesoforo signalo mirksėjimas jau įspėjo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jog šis signalas pasikeis į draudžiamą, tačiau L. P. nelėtindamas greičio, važiavo per sankryžą paskui prieš jį buvusią baltos spalvos transporto priemonę, išlaikydamas tarp šių transporto priemonių atstumą. Pažymėtina, kad L. P. transporto priemonę vairavo šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms, tiesiame kelio ruože, ir nors iš L. P. vairuojamo automobilio galo tuo metu važiavo transporto priemonė, šios transporto priemonės vairuotojas važiavo laikydamasis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Akivaizdu, kad L. P. vairuodamas transporto priemonę ir laikydamasis Kelių eismo reikalavimų, tai yra neviršydamas leistino važiavimo greičio ir, laiku pastebėjęs žalią mirksintį signalą, kuris leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis, ir laiku tolygiai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, jis niekam jokios grėsmės nebūtų sukėlęs, priešingai nei įvažiavęs į sankryžą ir ją pravažiavęs degant draudžiamam šviesoforo signalui. L. P. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14476-2024 be pakeitimų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2024 m. spalio 7 d., 12.54 val., vairuodamas transporto priemonę „D. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) sankryža. Jam artėjant prie sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Važiavo 50 km/h greičiu. Jam iš paskos važiavo kitas automobilis, kuris padidino važiavimo greitį ir smarkiai priartėjo prie jo vairuojamo automobilio, važiuojant sankryža atstumas tarp automobilių buvo apie 2 m. Dėl to negalėjo staigiai stabdyti prie „Stop“ linijos. Stabdydamas būtų neišvengęs avarijos. Be to, KET 166 punktas leidžia vairuotojui užsidegus geltonam šviesoforo signalui važiuoti toliau, jei jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. Todėl jis, L. P., įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, kaip tai numatyta KET 162 punkte. Turi 23 metų vairavimo stažą. Pastebėjo mirksintį žalią šviesoforo signalą būdamas apie 50 m atstumu nuo sankryžos. Nepradėjo stabdyti, nes jam iš paskos važiavęs automobilis pradėjo didinti važiavimo greitį. Stabdyti nebuvo saugu. Minėtas automobilis važiavo 10 m atstumu. Nėra baustas už KET pažeidimus, šiuo metu nekur nedirba, rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
L. P. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
L. P. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis).
Iš L. P. skundo matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą (duomenys neskelbtini) sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, tačiau pareiškėjo nuomone, pažeidimo nepadarė, nes saugiai prieš sankryžą stabdyti negalėjo dėl iš paskos važiavusios ir važiavimo greitį didinusios transporto priemonės, taip siekė išvengti automobilių susidūrimų, kaip numatyta KET 166 punkte.
Administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2024 m. spalio 7 d. vaizdo įrašas, patvirtinantis Nutarime užfiksuotas aplinkybes, o būtent: iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad stebima (duomenys neskelbtini) sankryža. Vaizdo įrašas yra pakankamai geros kokybės įvykio aplinkybių nustatymui ir iš jame užfiksuotų duomenų galima teigti, jog vairavimo sąlygos buvo geros, buvo šviesus paros metas, neslidi kelio danga, nebuvo kritulių. L. P. vairuojamas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. Sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra „Stop“ linija. Vaizdo įrašo 00.00.14 sek. matyti kaip pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas, o 00.00.17 sek. užsidega draudžiamas (geltonas) šviesoforo signalas. Vaizdo įrašo 00.00.19-00.00.20 sek. matyti kaip L. P. vairuojamas automobilis priartėja prie STOP linijos ir ją kerta, įvažiuoja į sankryžą. 00.00.20-00.00.22 sek. automobilis važiuoja sankryža jau degant raudonam signalui. Įrašo 00.00.21 sek. matyti kaip „Stop“ liniją kertą iš paskos važiuojantis automobilis.
Eismo reguliavimo signalus numato Kelių eismo taisyklių X skyrius. KET 165 punktas nustato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui. KET 73.7. punkte be kita ko numatyta, jog geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis (KET 73.3. punktas).
Taigi, iš byloje esančio pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad skundą pateikęs A. P. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. A. P. galėjo važiuoti sankryža ir užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei šioje vietoje jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, ką tvirtina ir skundą pateikęs L. P.. L. P. nurodo, jog į sankryžą jis įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir nesustojo todėl, kad jam pradėjus staigiai stabdyti būtų sukelta avarinė situacija, nes jam iš paskos važiavęs automobilis būtų susidūręs su jo vairuojamu automobiliu. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais L. P. argumentais nesutinka, laiko juos gynybine pozicija, kurią pasirinko pažeidėjas siekdamas išvengti kilusios atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Iš nagrinėjamo vaizdo įrašo aiškiai matyti kaip pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas. Šis šviesoforo signalas turėjo informuoti L. P. apie pareigą tinkamai įvertinti atstumą iki sustojimo vietos ir automobilio galimybę pervažiuoti sankryžą iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, o nustačius, kad sankryžos iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui pravažiuoti nepavyks, stabdyti automobilį, nes šviesoforo signalas tuojau pasikeis į geltoną, kuris važiuoti draudžia. Pažymėtina, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui, pažeidėjo automobilio vaizdo įraše net nesimato, jo vairuojamas automobilis iki „Stop“ linijos dar nebuvo priartėjęs, kas leidžia teigti, kad nuo jo vairuojamo automobilio iki sankryžos buvo pakankamai didelis atstumas. Skundą pateikęs L. P. teismo posėdyje neneigė matęs mirksintį žalią šviesoforo signalą, parodė, kad pradėjus mirksėti žaliam signalui, atstumas iki sankryžos buvo apie 50 m, o kitas automobilis važiavo 10 m atstumu jam iš paskos, taip pat nurodė, kad pamatęs mirksintį žalią šviesoforo signalą, jis nesulėtino greičio ir nepradėjo automobilio stabdyti.
Vaizdo įraše užfiksuota situacija neduoda jokio pagrindo manyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, L. P. sustojus, būtų sukelta avarinė situacija. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš paskos L. P. vairuojamam automobiliui važiuoja kitas automobilis, tačiau tarp automobilių yra pakankamai didelis atstumas, be to automobilių važiavimo greičiai taip pat ženkliai nesiskiria, kelyje nėra automobilių spūsties ar kliūčių. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, L. P., turėdamas pakankamai didelę vairavimo patirtį (23 metus), važiuodamas tiesiu keliu privalėjo pastebėti iš toliau, kad artėja prie sankryžos mirksint žalios spalvos signalui, todėl, įvertinęs atstumą iki sankryžos, privalėjo pradėti lėtinti greitį, pradėti stabdyti iš anksto, tačiau kaip patvirtina vaizdo medžiaga bei paties L. P. parodymai, duoti teisme, to jis nepadarė ir į sankryžą, jau degant geltonam šviesoforo signalui įvažiavo net nebandydamas prieš tai sulėtinti greičio bei stabdyti automobilį. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo būtinosios sąlygos, leidžiančios važiuoti į sankryžą degant geltonos spalvos šviesoforo signalui, nes signalas pasikeitė ne staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją apie pareigą sustoti.
Sutiktina su tuo, jog automobiliui sustoti reikalingas atitinkamas stabdymo kelias, kuris gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, tačiau šiuo atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdu, jog iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui, esant geroms vairavimo sąlygoms, skundą pateikęs asmuo turėjo visas galimybes sustoti iki „Stop“ linijos.
Kaip jau buvo paminėta, esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, yra tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Skundą pateikusio L. P. argumentai yra paneigti objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis – vaizdo medžiaga.
Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl L. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. L. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijos vidurkį atitinkanti 75 Eur dydžio bauda.
Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. L. P. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinti padarytas nusižengimas, patį L. P. apibūdinantys duomenys.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14476-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo L. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
L. P. skundą atmesti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14476-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.