Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-274-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
2A-274-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
M. B.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-274-324/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei R. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-260-743/2008 pagal R. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui M. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį padidinant iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidintą išlaikymą išieškoti nuo ieškinio teismui padavimo dienos ir pavesti jį uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Nurodė, kad pasikeitė dukters poreikiai - ji pradėjo lankyti pradinę, meno mokyklas, nuo 2003 m. atsirado išlaidos gyvenamajai patalpai išlaikyti, nes iki to laiko ieškovė su dukra gyveno pas tėvus ir šių išlaidų neturėjo, padidėjo vaiko poreikiai drabužiams, avalynei, nuo 2005 m. dukrai konstatuota progresuojanti trumparegystė.

Atsakovas sutiko periodinių išmokų dydį padidinti iki 250 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, išieškant iš atsakovo išlaikymą dukrai K. B. po 260 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidintą išlaikymą priteisė nuo 2008 m. balandžio 7 d. ir pavedė šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Nustatė, kad ieškovė dukters poreikių tenkinimui išleidžia vidutiniškai 1000 Lt per mėnesį. Ieškovės šeimoje gaunamos pajamos vienam asmeniui per mėnesį vidutiniškai sudaro 1773 Lt, ji turi nekilnojamojo turto, automobilį. Laikė, kad atsakovo šeimoje vienam asmeniui tenka 999 Lt kasmėnesinių pajamų, jis neturi nekilnojamojo turto, šeimos gyvenamąją patalpą nuomoja, 2006 m. kovo 9 d. gimusios dukters iš antrosios santuokos poreikiams tenkinti išleidžia apie 500 Lt. Sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Konstatavo, kad visiškai patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovo šeimos vieno nario mėnesinės pajamos sudarytų 799 Lt, ieškovės – 1973 Lt. Dėl to materialiai nukentėtų atsakovo dukra iš antrosios santuokos. Pažymėjo, kad kaupiamosios draudimo įmokos nėra kasdieninių dukters poreikių tenkinimas, išlaidos aprangai ir apavui gali būti mažinamos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neteisingai spręsta, kad kaupiamosios draudimo įmokos nėra kasdienių poreikių tenkinimas. Draudimu siekiama nors iš dalies aprūpinti vaiko socialinę ateitį. Atsakovo parama dukrai baigsis jai sulaukus pilnametystės ir pareiga toliau jai padėti teks ieškovei. Be to, draudimo įmokoms skirta suma galėjo būti atimta iš 1000 Lt, kuriuos ieškovė išleidžia dukters išlaikymui kas mėnesį, o ne nuo prašomos padidinti išlaikymo sumos.

Nepagrįstai sudėtos išlaidos rūbams ir pasiruošimui naujiems mokslo metams. Šios išlaidos negali būti tapatinamos ir mažinamos. Teismas, mažindamas prašomą padidinti išlaikymą, jį skaičiavo ne nuo realios ir nepaneigtos 1000 Lt sumos, o nuo prašomos padidinti 200 Lt sumos.

Netinkamai vertinti dokumentai apie tėvų turtinę padėtį ir, atliekant paskaičiavimus, klaidingai sumažintos kiekvieno atsakovo šeimos nario pajamos. Padidinus išlaikymą 200 Lt, atsakovo kiekvienam šeimos nariui tektų 932,5 Lt, o ne 799 Lt, ieškovės – 1873 Lt, o ne 1973 Lt per mėnesį.

Neatsižvelgta į aplinkybes, sąlygojusias vieno iš tėvų geresnę turtinę padėtį. Ieškovės turtinė padėtis pagerėjo po santuokos nutraukimo 2001 metais. Nekilnojamasis turtas įgytas 2003 metais, automobilis 2006 metais, darbo užmokestis didėjo dėl geriau apmokamo darbo. Atsakovas nesistengė susirasti geriau apmokamą darbą ir garantuoti reikiamą išlaikymą dukrai K. B. Teismas nenustatinėjo ir nevertino atsakovo darbo istorijos, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant ieškovo darbinį potencialą, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Nepagrįstai konstatuota, kad patenkinus ieškinį visiškai, atsakovo dukra iš antrosios santuokos materialiai nukentėtų. Nebuvo nuginčyta ir paneigta aplinkybė, kad dukrai K. B. reikalingas išlaikymo dydis yra 1000 Lt. Padidinus išlaikymą iki 260 Lt iš atsakovo ir tokią pačią sumą skiriant ieškovei, bendra suma sudaro 520 Lt, t.y. 480 Lt mažiau nei reikia dukters poreikiams patenkinti. Nors atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, kurioje augina dukrą, atsiradusi prievolė išlaikyti antroje santuokoje gimusią dukrą, nepanaikina pareigos išlaikyti dukrą iš pirmosios santuokos.

Prašo sprendimą pakeisti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Tėvų materialinė padėtis nėra lygiavertė. Priteisiant iš atsakovo ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą jų dukrai K. B. būtų pažeisti dabartinės atsakovo šeimos bei nepilnametės dukters A. B., turinčios specialių sveikatos poreikių, interesai. Atsakovo pajamos per mėnesį yra 1900 Lt ir jos viršija vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas nesinaudoja galimybėmis susirasti geriau apmokamą darbą. Pagal atsakovo išsilavinimą, amžių, karjeros galimybes valstybės tarnyboje, manytina, jog jo gaunamos pajamos atitinka protingumo kriterijų, yra adekvačios jo išsilavinimui, amžiui ir patirčiai. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų (sąskaitų, kvitų, kitų dokumentų), pagrindžiančių, jog dukters poreikiams tenkinti ji išleidžia 1000 Lt kas mėnesį.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė palaikė argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Pastarosioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius; juridinius asmenis bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvų turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Šalių santuoka nutraukta 2001 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo priteista po 200 Lt periodinių išmokų dukters K. B. išlaikymui. Ieškovė kaip pagrindą padidinti teismo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nurodė jos padidėjusius poreikius.

Teisėjų kolegija mano, kad spręsdamas apie ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė vaiko išlaikymui ieškovės išleidžiamą sumą, tačiau nenustatė konkrečios šalių dukteriai reikalingos išlaikymo sumos. Nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dukrai dydį, nepagrįstai vadovavosi vienam šeimos nariui tenkančia mėnesio pajamų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Ieškovė teigė, kad 1998 m. lapkričio 18 d. gimusiai dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 1000 Lt suma, tačiau konkrečiais įrodymais to nepagrindė. Paaiškino, kad apie 2000 Lt suma per metus dukrai reikalinga dėl mokymosi groti fortepijonu meno mokykloje ( koncertų, su jais susijusių kelionių ir aprangos, įsigytino muzikos instrumento). Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokių išlaidų dydis trečios klasės moksleivės poreikiams yra nerealus ( CPK 185 str.). Pagal vaiko amžių ir ieškovės nurodomų pasirodymų pobūdį ( keli koncertai rajoniniuose miestuose bei išklausyto kurso atsiskaitymai mokykloje) prabangi apranga ir dideli kelionpinigiai nuvykimui į koncertus nėra reikalingi. Be to, tiek šios išlaidos, tiek išlaidos už įsigytiną muzikos instrumentą gali būti įrodomos rašytiniais įrodymais. Jų apeliantė nepateikė. Ieškovei neįrodžius, kad šiuo metu dukters išlaikymui išleidžiama daugiau nei 800 Lt, pastaroji suma laikytina pakankama K. B. poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių.

Nustatyta, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 3294 Lt (b.l. 124), atsakovo – 1900 Lt (b.l. 23) per mėnesį. Ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – automobilį ir butą Lazdijuose (b.l. 62, 63, 71). Atsakovo vardu yra įregistruotas automobilis, nekilnojamojo turto jis neturi (b.l. 24, 25). Įvertinusi pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės turtinę padėtį pagrįstai laikė geresne.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausantį skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, buvo, tačiau, iš dalies tenkindamas ieškinį ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteisdamas po 260 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pirmosios instancijos teismas pernelyg daug nepagrįstai nuo lygių dalių nukrypo. Nustačius, kad šalių dukters K. poreikiams patenkinti reikalinga 800 Lt suma, didžioji pareigos išlaikyti vaiką dalis nepagrįstai tenka ieškovei ( 540 Lt.).

Neatsižvelgta į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Spręsdamas apie blogesnę atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo gaunamas mažesnes mėnesines pajamas, turimą registruotą turtą ir į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti 2006 m. kovo 9 d. gimusią dukrą A. B. iš antrosios santuokos, turinčią specialių poreikių sveikatai. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsiradusi prievolė išlaikyti antroje santuokoje gimusią dukrą nepanaikina pareigos išlaikyti dukrą iš pirmosios santuokos. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi keli vaikai, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno vaiko poreikius. Byloje nėra pateikta įrodymų apie konkrečias atsakovo išlaidas, susijusias su A. B. sveikatos būkle. Be to, pareigą išlaikyti dukterį A. B. turi ir jos motina M. B. Dešimties metų dukters K. poreikiai didesni nei atsakovo beveik trejų metų dukters A., todėl kaip nepagrįstas atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad priteistas didesnis nei 260 Lt išlaikymo dydis dukrai K. pažeis kitos atsakovo dukters A. teises ir teisėtus interesus.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovo A. B. priteistas dukros K. B. išlaikymui periodines išmokas iki 350 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pakeistina žyminio mokesčio suma ( CPK 80 str. 1 d. 1 p, 85 str. 1 d. 6 p.; 150x12x3 proc.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimu nustatytą vaikui teiktino išlaikymo dydį, padidinant iš atsakovo A. B. priteistas periodines išmokas dukters K. B. išlaikymui iki 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Iš atsakovo A. B. valstybei priteisto žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 54 ( penkiasdešimt keturių) Lt.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlbinas Čeplinskas