Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų F. Ž. ir B. Ž. bei nuteistojo N. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 132 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš N. K. priteista 5 230, 50 Lt turtinei žalai atlyginti F. Ž. , 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti B. Ž. ir F. Ž. , taip pat 100 Lt turtinei žalai atlyginti A. S. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 28 d. apie 22 val. 40 min. Čekiškės gatvėje, keliuke link A.Mickevičiaus pagrindinės mokyklos, esančios Čekiškės g., Saulėtekio km., Vilkijos sen., Kauno raj., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su A. S. metu, tyčia dūrė peiliu A. S. , tačiau tuo metu tarp jų atsistojus E. Ž. , pataikė pastarajam į dešinę šlaunį ir vienu trauminiu poveikiu padarė nukentėjusiajam durtinį pjautinį šlaunies sužalojimą su šlaunies arterijos ir venos pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku, dėl ko E. Ž. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais N. K. dėl neatsargumo nusikalstamo nerūpestingumo forma atėmė gyvybę kitam žmogui.

Be to, N. K. nuteistas už tai, kad tuo pat metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po E. Ž. padaryto dūrio peiliu į dešinę šlaunį, tolimesnio konflikto su A. S. metu tyčia tuo pačiu peiliu dūrė vieną kartą A. S. į kairį sėdmenį ir padarė jam durtinę pjautinę žaizdą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantų manymu, N. K. už jų sūnaus nužudymą paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati jo padarytam nusikaltimui, jokie pinigai, priteisti moralinei žalai atlyginti, neatlygins apeliantams skriaudos, todėl jam turi būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo. Uždirbti 100 000 Lt jis galimybių neturi, todėl nėra tikslinga ir teisinga priteisti sumą, kurios apeliantas atlyginti negalės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis N. K. ir jo gynėjai prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai F. Ž. , B. Ž. ir jų atstovas prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti; nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų tenkinti, prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. K. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Ž. ir B. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam N. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas pagal BK 132 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos bei apeliaciniame teisme nuosekliai parodė nuteistasis N. K. , įvykio dieną po šokių, vykusių Saulėtekio mokykloje, Čekiškės g., stotelėje buvo daug jaunimo: A. S. , V. R. , J. P. , N. K. su E. Ž. ir kiti. Visi gėrė alų, šampaną, sidrą. Tarp A. S. ir N. K. kilo ginčas dėl merginos Neringos. A. S. jį stumdė ranka, keikėsi. Tada N. K. su buteliu vieną kartą sudavė A. S. per galvą. Kažkas iš draugų juos išskyrė, ir N. K. su E. Ž. , K. R. nuėjo link mokyklos. Paėjus apie 30 m., juos pasivijo A. S. , kuris keikėsi, buvo įniršęs, puolė stumdytis. N. K. išsitraukė lenktinį peiliuką, kurį nešiojosi asmens apsaugai, nes buvo anksčiau užpultas, ir norėdamas, kad nukentėjusysis pamatytų ir pasitrauktų nuo jo, mojavo peiliu. Jis nieko nesakė apie peilį, kurio A. S. galėjo ir nematyti. A. S. , sugriebus nuteistąjį už peties ir tuo pačiu palenkus galvą, N. K. mojavo peiliu prieš A. S. per ištiestos rankos atstumą. Tuo metu N. K. draugai buvo tamsoje, apie 2-3 metrus atstumu. Konfliktas su A. S. vyko apie 15-20 sekundžių. N. K. išgirdo E. Ž. balsą, sakantį „baikit”, pasilenkęs matė trečio žmogaus kojas, ir, bemojuodamas peiliu, nepajuto, kaip įdūrė E. Ž. , kuris nugriuvo šalia. Besisukdamas įdūrė ir tuo metu jį jau paleidusiam A. S. į kairį sėdmenį. A. S. pasitraukė, o jis pribėgo prie netoli gulinčio E. Ž. , pamatė kraują ir suprato, kad jį netyčia, to nenorėdamas sužalojo peiliu. Buvo šoke, bandė skambinti „112“, šaukė, kad kviestų greitąją medicininę pagalbą. Matė už 5-6 metrų sėdintį A. S. Supratęs, kad su E. Ž. blogai, nuėjo prie medžio, bandė kartis, bet kažkuris jį iš kilpos išėmė. Nuėjo į namus pas tetą, naktį praleido kluone, rytą sakė tetai, kad iškviestų policiją, nes reikia „prisiduoti“ (t.1, b.l.93, 95-96, 157-158). Peilį išsitraukė ir juo mojavo prieš A. S. , besigindamas nuo užpuolimo ir siekdamas taip išgąsdinti A. S. Nepastebėjo, kuriuo momentu tarp jų atsirado E. Ž. Nukentėjusysis buvo jo draugas, jie gerai sutardavo. Tą vakarą šokiuose irgi buvo su E. Ž. ir kitais draugais. Įvykio metu buvo tamsu.

Šie nuteistojo parodymai sutampa su liudytojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kuriais jis paaiškino, kad jam ir E. Ž. stotelėje išskyrus su A. S. susimušusį N.K. , jie N. K. nuvedė mokyklos link, tačiau juos pasivijo A. S. ir puolė mušti N. K. E. Ž. , norėdamas juos išskirti „įšoko“ tarp jų, po to pasitraukė už liudytojo, kraujavo ir nukrito ant žemės. A. S. gulėjo toliau, kraujavo. N. K. , pribėgęs prie E. Ž. , prašė nemirti, ėjo kartis, bet liudytojas su V. R. išėmė jį iš kilpos. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba konstatavo, kad E. Ž. miręs (t.1, b.l. 66-67, 162-163).

Nors nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. ikiteisminio tyrimo metu, apygardos ir apeliaciniame teisme, duodamas parodymus neprisiminė, dėl ko kilo konfliktas, neigė pirmas puolęs N. K. ir teigė nematęs peilio, tačiau jo parodymai iš esmės patvirtina N. K. ir K. R. parodymus apie įvykių eigą: išgertuves, konfliktą tarp jo ir N. K. , tai, kad jis pats pasivijo N. K. , turėdamas tikslą „paklausti, už ką jam N. K. sudavė buteliu“, taip pat ir tai, kad, jiems „besiginčijant“, prie jų priėjo E. Ž. , sakantis nesipykti, ir įlindęs tarp jo ir N. K. , staiga nukrito ant žemės už jo. A. S. , atsisukęs į E. Ž. paklausti, kas atsitiko, pajuto smūgį į kairę koją. Po kiek laiko atvažiavę medikai jį išsivežė į ligoninę (t.1, b.l. 50-51,159-161). Liudytojų V. R. , J. P. , priėjusių prie įvykio vietos konfliktui pasibaigus, parodymai iš esmės patvirtina tokią įvykių eigą.

Šios įvykio aplinkybės taip pat atitinka įvykio vietos apžiūros protokolą, teismo medicinos specialisto išvadas, daiktinių įrodymų apžiūros protokolus bei kitus išsamiai teismo nuosprendyje aptartus įrodymus. Todėl apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 132 str. 1 d., kaip neatsargų E. Ž. gyvybės atėmimą.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai F. Ž. ir B. Ž. apeliaciniame skunde prašo nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 132 str. 1 d. (neatsargus jų sūnaus E. Ž. gyvybės atėmimas) į BK 129 str. 1 d.

Baudžiamojo įstatymo prasme bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už nu­žu­dy­mą pa­gal BK 129 str. atsiranda ta­da, kai žmo­gaus gy­vy­bė at­ima­ma vei­kiant tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad N. K. , švaistydamasis peiliu, siekė sunkių padarinių – sužaloti A. S. ar net jį nužudyti, bet mirtinai sužalojęs E. Ž. , veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip E. Ž. nužudymas pagal 129 str. 1 d.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkte išaiškinta, kad nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant, ar su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, ar at­im­ti gy­vy­bę, o kal­ti­nin­kas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mams ar net jo mir­čiai) nu­ma­to ben­drai, tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­ja ir vie­no­dai no­ri bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo. Tame pačiame Senato nutarime nurodoma, kad apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį sprendžiama, at­si­žvelgiant į tokias pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes, kaip nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kis, bū­das, su­ža­lo­ji­mų kie­kis, jų po­bū­dis, vie­ta (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mas, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. Šiuo atveju, įvertinus faktines bylos aplinkybes, byloje nėra nustatyta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad N. K. norėjo tyčia nužudyti arba sužaloti nukentėjusįjį E. Ž. , kaip apeliaciniame skunde teigia nukentėjusieji.

Vertinant nukentėjusiojo E. Ž. ir nuteistojo N. K. tarpusavio santykius, pažymėtina, kad, nukentėjusysis E. Ž. buvo nuteistojo draugas, taip tvirtino ir pats N. K. , ir liudytoja R. K . Nukentėjusysis F. Ž. taip pat parodė, kad N. K. ir jo sūnaus santykiai buvo geri (t.1, b.l. 27, 159). Iš liudytojų parodymų matyti, kad N. K. dėl draugo sužalojimo ir jo mirties labai išgyveno: supratęs, kad mirtinai sužalojo draugą, bandė kartis. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kad E. Ž. ir N. K. iki įvykio būtų konfliktavę, kas galėtų įtakoti įvykių eigą ar nuteistojo tyčią E. Ž. atžvilgiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. K. turistinį peilį, kuris, kaip nustatyta, nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų ir pagamintas pramoniniu būdu (t.1, b.l. 47-48), išsitraukė konflikto su už jį vyresniu ir stambesniu A. S. metu, bei neatsargiai juo mosuodamas prieš A. S. , turėdamas tikslą apsiginti ir pagąsdinti pastarąjį, nenumatė, kad jo veiksmai gali atimti gyvybę būtent nukentėjusiajam E. Ž . Iš specialisto išvados Nr. M 1726/04/02/ matyti, kad E. Ž. , mirties priežastimi buvo durtinis-pjautinis dešinės šlaunies vieno trauminio poveikio pasėkoje padarytas sužalojimas, su šlaunies arterijos ir venos pažeidimais, komplikavęsis išoriniu kraujavimu, nukraujavimu ir šoku. Siekiant patikslinti E. Ž. sužalojimo mechanizmą, apeliacinės instancijos posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas S.Mekšraitis, kuris paaiškino, kad šioje situacijoje esminę įtaką sužalojimo mechanizmui darė įvykio dalyvių kūnų dinamika, nes viskas vyko judėjime, todėl tiksliai, kokioje padėtyje buvo E. Ž. sužalojimo metu, nustatyta nebuvo, taip pat, įvertinus įvykių eigą, nėra galimybės nustatyti padaryto kūno sužalojimo mechanizmo. Tačiau, kolegijos nuomone, tam, kad taip greitai klostantis įvykiams ir visiems įvykio dalyviams judant, taip tiksliai vienu smūgiu pažeisti ypač svarbias kraujagysles nukentėjusiojo dešinės kojos šlaunyje, nuo ko nukentėjusysis E. Ž. ir mirė, reikia tam tikrų įgūdžiu ir tikslumo. Įvertinus N. K. as­me­ni­nes sa­vy­bes– pa­tir­tį, kom­pe­ten­ci­ją, iš­si­la­vi­ni­mą, tokia žaizdos lokalizacija nepatvirtina, kad N. K. smogė peiliu E. Ž. tyčia, tokiu būdu norėdamas jį sužaloti ar nužudyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog įvykis buvo tamsiu paros metu.

Taigi byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta nuteistojo N. K. subjektyvinė BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties pusė, t.y. tyčia nužudyti E. Ž . Tačiau taip veikdamas A. S. atžvilgiu, N. K. turėjo ir galėjo numatyti, kad gali peiliu – įrankiu, kuriuo galima ne tik sužaloti bet ir atimti gyvybę - sužaloti ir kitus tuo metu toje aplinkoje esančius žmones. Toks turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius, kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo apygardos teismas, atitinkamai yra objektyvus ir subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijai. BK 16 str. 3 d. numato, kad neatsargus nusikaltimas yra tais atvejais, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Taigi, esant nusikalstamo nerūpestingumui, atsakomybė kylą už gy­vy­bės at­ėmi­mą dėl ne­at­sar­gu­mo pa­gal BK 132 str.

Kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiką dėl nuteistojo E. Ž. mirties pagal BK 132 str. 1 d., todėl nuteistųjų ir civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl N. K. veikos perkvalifikavimo atmetami.

Nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad jis nukentėjusįjį A. S. sužalojo gindamasis, buvo patikrinta ir apygardos teismo pagrįstai atmesta. Iš specialisto išvados Nr. G1142/05 (02) matyti, kad A. S. kairiame sėdmenyje aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu padaryta durtinė-pjautinė žaizda, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis pats pripažino, kad jis nebuvo sužalotas, taigi N. K. gyvybei ar sveikatai realus pavojus negrėsė, A. S. paskui jį atbėgo išsiaiškinti dėl jo panaudoto smurto - butelio sudaužymo į galvą, tarp jų kilo konfliktas, susistumdymas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad N. K. sužalojo A. S. , būdamas būtinosios ginties būklėje (BK 28 str.). Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad N. K. tyčia peiliu sužalojo A. S. , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, jo tyčia buvo nukreipta į A. S. ir jo sveikatą konkrečiais veiksmais: išsitraukiant peilį, atlenkiant jį, nukreipiant ir duriant A. S . Dėl šių aplinkybių veika negali būti kvalifikuojama, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo pagal BK 139 str. 1d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 27 punkte numatyta, kad jei as­muo ne­su­pra­to sa­vo vei­kos pa­vo­jin­gu­mo ki­to žmo­gaus gy­vy­bei ir ne­nu­ma­tė, kad dėl jo vei­kos bus at­im­ta gy­vy­bė ki­tam žmo­gui, ta­čiau su­pra­to ir nu­ma­tė, kad dėl jo vei­kos ga­li bū­ti su­trik­dy­ta ki­to žmo­gaus svei­ka­ta, ir taip veik­da­mas pa­da­rė svei­ka­tos su­trik­dy­mus, su­kė­lu­sius nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­tį, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 132 ir 135 ar 138 straips­niuo­se nu­ma­ty­tų nu­si­kal­ti­mų su­tap­tį, jei­gu dėl žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mo yra ne­at­sar­gi kal­tė. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes tai ir padarė, kvalifikavęs N.K. veiką dėl A. S. sužalojimo, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal 138 str. 1 d., ir dėl E. Ž. mirties, kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal 132 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, N. K. paskyrė tinkamą bausmę. N. K. buvo teistas, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai (t.1, b.l.143), jauno amžiaus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino visas faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi dėl pasekmių. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimų darymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taip, N. K. buvo nuteistas pagal BK 132 str. 1d. - laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal LR BK 138 str. 1d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas šias bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu. Tačiau BK 63 str. 5 d. numato, kad nuteistajam palankiausią apėmimo būdą subendrinant bausmes teismas taiko tada, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 str. ar 11 str.; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. N. K. padarė du nusikaltimus – vieną nesunkų, kitą apysunkį, BK 11 str. priskiriamus gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kuriose didžiausios bausmės dydis kinta nuosekliai didėjančia tvarka, darytina išvada, kad N. K. padaryti nusikaltimai labai nesiskiria pagal pavojingumą. Be to, nuteistasis padarė du skirtingus nusikaltimus, savo atskirais veiksmais neatsargiai vienam asmeniui atėmė gyvybę, kitam asmeniui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties šiuo atveju taip pat nėra, o paskirtos bausmės nesiekia BK 63 str. 5 d. 3 p. nurodytų dydžių. Taigi nė vienos iš sąlygų, kurioms esant bausmes būtų galima subendrinti apėmimo būdu, šiuo atveju nėra. Apygardos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, remdamasis BK 63 str. 1,3 d.d., šias bausmes pagrįstai subendrino, pritaikęs visiško bausmių sudėjimo būdą, ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Nepagrįsti yra ir nuteistojo argumentai dėl BK 55 ir 75 str. taikymo jo atžvilgiu. BK 55 str. prasme, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes tuo atveju, kai asmuo viena veika padarė vieną nusikaltimą arba veika laikytina paviene nusikalstama veika. N. K. teisiamas ne pirmą kartą, šį kartą padarė du nusikaltimus – vieną nesunkų, kitą apysunkį. BK 75 str. prasme, bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokiu būdu bus įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Apygardos teismas šiuo atveju nuosprendyje konstatavęs, kad viena N. K. veikų (žmogaus gyvybės atėmimas) sukėlė negražinamus padarinius ir padarė ypatingą žalą tėvams, visuomenei, N. K. paskyręs laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai netaikė N. K. BK 55 str. ir 75 str. nuostatų.

Paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar per švelni. Skirdamas šią bausmę, apygardos teismas BK 54 str., 61str., 63 str., 64 str. reikalavimų nepažeidė.

Be to, apygardos teismas motyvuotai ir pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. Ž. ir B. Ž. 100 000 Lt. Pats nuteistasis, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teisme, sutiko atlyginti moralinę žalą nukentėjusiesiems (t.1, b.l. 158). Jo skundo argumentai, abejonė, ar jis galės uždirbti tokią pinigų sumą, nėra pagrindas teismui mažinti ieškinio sumą, kurią teismas pagrįstai priteisė. BK 109, 112, 115 str. reikalavimai šiuo atveju nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. K. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų F. Ž. ir B. Ž. apeliacinius skundus atmesti.