- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- N-662-2944-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 13 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. liepos 18 d., apie 10.30 val., A. K. priklausančios bitės apkandžiojo V. B. priklausančią karvę. Tuo A. K. pažeidė Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 439 2, 5, 14.1, 14.2 punktus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 500 litų baudą.
II.
A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Jo manymu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai visiškai netyrė aplinkybių: jo ir V. B. sūnaus sklypus skiriančios tvoros aukštis nebuvo matuojamas kaip ir atstumas nuo avilių iki kaimyninių žemės sklypų, o avilių liukai taip pat nėra atsukti į minėto kaimyno žemės sklypo pusę. Protokolą ir nutarimą surašę pareigūnai neįvardijo kokiais veiksmais A. K. pažeidė Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 439 punktus. A. K. manymu, pareigūnai akivaizdžiai aplaidžiai atliko savo pareigas ir neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių bei protokole ir nutarime nesuformulavo administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y nėra aiškus nei inkriminuojamas pažeidimas, nei jo kaltė, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali įgyvendinti savo teisės į gynybą. Paaiškino, kad objektyviai niekaip neįmanoma nustatyti, kieno bitės apkandžiojo karvę. Pabrėžė, kad jokių taisyklių dėl bičių laikymo jis nėra pažeidęs, jo bitynas yra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį yra nubaustas. Nurodė ATPK 257 straipsnį ir priėjo prie išvados, kad įrodymų vertinimas įstatymo suponuojamas pilnutiniu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatavo, kad policijos pareigūnas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus, nes neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių (ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar A. K. kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti). Nurodė, kad pagal Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus namų valdos savininkai, laikantys bites, privalo laikyti avilius kuo toliau nuo kaimynų sklypo ribos (ne mažesniu kaip 20 m atstumu). Avilių lakos nukreiptos į priešingą pusę nuo kaimynų, tarp sklypų užtverti 2 m aukščio tvora. Laikyti tik ramias, nepiktas bičių šeimas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. K. ir V. B. paaiškinimus teismo posėdyje, teismas priėjo prie išvados, kad Institucija nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, t. y. nenustatė tikslių atstumų tarp avilių ir kaimynų sklypo ribų, neišsiaiškino į kurią pusę nukreipti avilių liukai, kokio aukščio yra tvora. Byloje nėra įrodymų, kad būtent A. K. laikomos bitės sukandžiojo V. B. priklausančią karvę, kadangi kaime dar vienas kaimynas laiko bites. Konstatavo, kad nėra A. K. kaltės. Pažymėjo, kad A. K. nepažeidė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Taisyklių punktų reikalavimų, kadangi byloje tokių įrodymų nėra, atvirkščiai, iš nuotraukų matyti, kad A. K. bitės yra aptvertos tvora, avilių lakai nukreipti nuo kaimynų pusės, jo bitynas yra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.
IV.
V. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti Šalčininkų rajono policijos komisariatui.
Paaiškina, jog tvora buvo įrengta tik po to, kai buvo apkandžiota jo karvė. Atkreipia dėmesį, kad matosi, kaip skiriasi tvoros viršutinė ir apatinė dalys. Pažymi, jog A. K. pripažįsta, kad jo avilių liukai nukreipti į pievų ir ganyklų pusę, t. y. būtent tą pusę, kur jo laikomos bitės ir sugėlė karvę. Nurodo, kad A. K. laikomos bitės daug kartų buvo sugėlę jį ir jo šeimos narius, kitus kaimynus, jo gyvulius. Pažymi, kad A. K. jam buvo paskolinęs apsaugos nuo jo laikomų bičių priemonių, nes šiltuoju sezono metu be bitininko chalato ir tinklinės kepurės negali lankytis savo pievoje ir ganykloje.
Atsiliepimas
A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. karvę sugėlė būtent jo laikomos bitės. Mano, kad V. B. stebėjimo rezultatai dėl jo laikomų bičių skraidymo maršrutų, vertintini kritiškai. Paaiškina, kad apie V. B. pretenzijas dėl karvės pirmą kartą sužinojo 2008 m. liepos 22 d. vakare iš seniūno. Nurodo, jog sodyba vieline tvora yra aptverta nuo 2001 m., tačiau nuo to laiko tvora buvo taisyta keletą kartų, V. B. karvei sugadinus tvoros atkarpas. Pripažįsta, kad jo laikomų bičių avilių liukai yra nukreipti į jo sodybos ir pievų (ganyklų) pusę, ir paaiškina, kad kita liukų atsukimo alternatyva būtų į apelianto sūnaus namų valdos pusę. Nurodo, kad grąžinus bylą iš naujo nagrinėti protokolą surašiusiai institucijai, būtų įmanoma išmatuoti tvoros aukštį, reikalingus atstumus, tačiau neįmanoma nustatyti 2008 m. liepos 18 d. karvės sugėlimo aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinio skundo argumentais iš esmės keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo pagal jų patikimumą bei pakankamumą klausimas, kuris apsvarstytas pirmosios instancijos teismo nutarime, ir apeliaciniame skunde nesutinkama su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-212/2006 konstatavo, jog proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus, nes neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliantas taip pat pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė ir užfiksavo bylos aplinkybes, tačiau mano, kad tai neatmeta administracinio teisės pažeidimo padarymo prielaidos. V. B. prašo, kad byla būtų grąžinta iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog būtent A. K. laikomos bitės sukandžiojo V. B. priklausančią karvę. Kadangi byloje nėra nustatyta, o ir apeliantas nepateikė jokių A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Šalčininkų rajono policijos komisariatui nėra tikslinga.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. B. (V. B.) apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.