Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-715-190/2013 Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02562-2012-6

2013 m. lapkričio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir jai skirta 8 (aštuonerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir jam skirta 30 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, o būtent:

ji 2012-09-14, apie 2 val., Romų gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), name, neoficialiai pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė didelį kiekį - 82 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu, kurios bendroji masė milteliuose yra 2,524 g., kurios dalį pro šio namo lauko duryse esančią angą - 8 vnt. folijos lankstinukų narkotinės medžiagos – heroino, kurios masė milteliuose yra 0,245 g. pardavė S. S., o likusią dalį - 74 vnt. folijos lankstinukų narkotinės medžiagos – heroino, kurios masė milteliuose yra 2,279 g., laikė iki tol kol 2012-09-14, apie 2.30 val., šiame name ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko kratą, juos surado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

S. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2012-09-14, apie 2 val., (duomenys neskelbtini), Romų gyvenvietėje pro duryse esančią angą name, neoficialiai pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš A. S. įsigijo 8 vnt. folijos lankstinukų narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė milteliuose yra 0,245 g., kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol kol 2012-09-14, apie 2.10 val., prie to paties namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Kaltinamojo S. S. parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nurodė, kad atėjo į čigonų taborą nusipirkti heroino, jį paskutiniu metu visą laiką perka iš A., kurią pažįsta seniai. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kad S. S. siektų pakenkti A. S., todėl jo parodymus vertina kaip objektyvius. S. S. ikiteisminio tyrimo metu smulkiai apibūdino A. S. išvaizdą (t. 1, b. l. 194-195), taip pat nurodė, kad ne kartą yra buvęs A. S. namuose, parodė, jog kambaryje, po dešine, yra langas, prie lango staliukas, įvykio vietos apžiūros 2012-09-27 protokole nurodyta, kad kambaryje, po dešine yra stalas, virš stalo langas, kas patvirtina, jog S. S. yra lankęsis A. S. namuose, nes priešingu atveju, nebūtų galėjęs nupasakoti, kaip namas atrodo iš vidaus, ir kas paneigia A. S. parodymus, jog S. S. ji niekada nėra mačiusi.

Taip pat prielaida pripažintinas teismo teiginys, jog ji foliją laikė ne maisto gaminimui, o lankstinukams, nes nei ant jos rankų narkotinių medžiagų nerasta, nei ant lankstinukų, į kuriuos buvo supakuoti narkotikai, nerasta jos rankų pėdsakų. Tai, jog ant didesnio gabalo folijos buvo rastas jos kairės rankos delno antspaudas, dar neįrodo, kad ji tą foliją naudojo lankstinukams gaminti, juolab, kad ji yra dešiniarankė. Folija buvo rasta ant virtuvės stalo, tad ji kaire ranka galėjo į ją atsiremti ir kratos metu.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, A. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., t.y. pardavus S. S. 8 vienetus folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu, o dėl kitų heroino dozių iškelti baudžiamąją bylą jos sūnui A. S., nes, kaip minėta, rastos narkotinės medžiagos buvo jo.

Apeliaciniame skunde A. S. pažymi, jog teismas konfiskavo 1950 Lt, motyvuodamas tuo, kad tiek jos sūnus pareiškė, kad pinigai yra jo, tiek ji pareiškė nuosavybės teises į šią pinigų sumą. Tačiau, apeliantės teigimu, name buvo jos sūnaus rūbai kur jis galėjo laikyti tuos pinigus ir kurie kratos metu nebuvo rasti, o šie pinigai yra gauti ne nusikalstamu būdu, o jos teisėtai uždirbti užsienyje. Ji iš S. S. už jam parduotas narkotines medžiagos gavo 160 Lt, todėl tik ši pinigų suma turėtų būti iš jos konfiskuota. Taip pat, anot nuteistosios, jai turėtų būti grąžinti aukso dirbiniai, kuriuos ji turi daug metų ir kurie yra konfiskuoti nenurodant jokių motyvų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, S. S. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. S. ir S. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl A. S. apeliacinio skundo.

A. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėmė nepagrįstą nuosprendį, tačiau kolegija sprendžia, kad šis skundo argumentas nepagrįstas.

Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. S. kaltės, o jos įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantė skunde neigia padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., ir teigia, kad jos nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., tačiau toks skundo argumentas vertintinas kaip pasirinktas gynybos būdas, nes prieštarauja byloje surinktiems ir A. S. kaltę padarius būtent Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatytą nusikaltimą patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Vien tai, kad A. S. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir vertindama juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą.

A. S. teigia, jog ji nepadarė Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, nes 74 vienetai lankstinukų su narkotine medžiaga priklausė ne jai, apie juos ji nieko nežinojusi, ji tik pardavė S. S. 8 vienetus lankstinukų, o name, kuriame ji buvo sulaikyta, ji negyvena. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. nusikalto bei teisingai kvalifikavo jos nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., kurią patvirtina nuteistojo S. S., liudytojų T. A., L. T., P. B., iš dalies liudytojo A. S. parodymai, kiti Lietuvos Respublikos BPK numatyta tvarka surinkti ir įvertinti įrodymai. Nuteistasis S. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog paskutiniu metu narkotines medžiagas įgydavo būtent iš A. S., kurią seniai pažįsta ir yra buvęs jos namuose ne kartą, ji gyvena viena. Nuteistasis nupasakojo, kaip apstatytas kambarys ir šioje dalyje jo parodymai sutapo su 2012-09-27 įvykio vietos (namo, netoli adreso (duomenys neskelbtini), neoficialiai pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos) apžiūros protokole nurodytais duomenimis. Be to, S. S. parodė, jog jam žinoma iš kitų narkomanų, kad A. S. sūnus gyvena irgi kažkur tabore, tačiau tikrai ne name Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog S. S. siekia apkalbėti A. S. ir dėl to duoda neobjektyvius parodymus. Atvirkščiai, S. S. parodė, kad pastaruoju metu narkotikus pirkdavo iš nuteistosios, todėl neturi pagrindo jos apkalbėti. Kolegija pažymi, jog, nors tiek pati nuteistoji, tiek ir jos sūnus A. S. teigia, jog narkotikai priklausė jam (A. S.), tačiau jų parodymai tarpusavyje nesutampa ir skiriasi ne tik dėl nereikšmingų, bet ir dėl esminių aplinkybių (narkotikų buvimo vietos, kratos metu rastos 1950 Lt pinigų sumos priklausomybės ir t.t.). Iš Liudytojų policijos pareigūnų T. A., L. T. ir P. B. parodymų seka, kad nuteistoji A. S. name, neoficialiai pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), buvo viena, 2012-09-14 laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.10 val. niekas be S. S., atėjusio pirkti narkotikų, iš šio namo neišėjo ir neatėjo. Taip pat pažymėtina, kad liudytojas T. A. parodė, kad sulaikant nuteistąją, prieš ją išvežant, jai buvo leista paskambinti savo sūnui A. S., kuris netrukus atėjo iš kito taboro galo apsimiegojęs, apsirengęs tik glaudėmis ir chalatu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji A. S. parodė, jog 8 lankstinukai su heroinu, kuriuos ji pardavė S. S., buvo po pagalve, o apie kitu narkotikus ji nežino, tačiau jos sūnus, teigdamas, kad neva visos narkotinės medžiagos, įskaitant ir lankstinukus, parduotus S. S., buvo viename maiše. Nors apeliantė nurodo , jog nuolatinė jos gyvenamoji vieta yra Naujojo plano g. 11, Eišiškėse, Šalčininkų r., ir name, kuriame ji buvo sulaikyta, gyvena ne ji, o jos sūnus, tačiau aukščiau aptarti įrodymai šią aplinkybę paneigia. Tai, jog nuteistosios gyvenamoji vieta yra deklaruota Naujojo plano g. 11, Eišiškėse, Šalčininkų r., šios aplinkybės nepaneigia, nes asmuo neprivalo gyventi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Nepagrįstai A. S. nurodo, kad apylinkės teismo teiginys, jog ji foliją laikė ne maisto gaminimui, o lankstinukams, tėra prielaida, nes nei ant jos rankų narkotinių medžiagų nerasta, nei ant lankstinukų, į kuriuos buvo supakuoti narkotikai, nerasta jos rankų pėdsakų. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo nuteistosios ir jos sūnaus parodymus šioje dalyje bei padarė pagrįstą išvadą, jog folija buvo skirta būtent narkotinės medžiagos pakavimui, t.y. lankstinukams daryti. Skundo argumentas, jog tai, kad ant didesnio gabalo folijos buvo rastas jos kairės rankos delno antspaudas, dar neįrodo, kad ji tą foliją naudojo lankstinukams gaminti, juolab, kad ji yra dešiniarankė, nepagrįstas, nes net ir dešiniarankis asmuo lanksto naudodamas ne tik dešinią, tačiau abi rankas.

A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog jos atžvilgiu daugiau nėra pradėta ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotikais, kas paneigia S. S. parodymus apie tai, kad jis ir anksčiau iš jos adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)5, namas Nr. (duomenys neskelbtini), pirko narkotines medžiagas, nepaneigia jos kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

A. S. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., padarymo nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t.y., kad kitą dieną po jos sulaikymo, sūnus buvo subadytas peiliu dėl to, jog negalėjo grąžinti narkotikų tiekėjui narkotinių medžiagų, kurios buvo paimtos kratos metu, praėjus savaitei po jos sulaikymo, atlikus kratą jos sūnaus gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo rasta narkotinių medžiagų, dėl ko jam yra iškelta baudžiamoji byla.

Apygardos teismas atsižvelgiant į visas aplinkybes bei esančius įrodymus konstatuoja, jog A. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, o būtent, ji 2012-09-14, apie 2 val., Romų gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), name, neoficialiai pažymėtame numeriu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė didelį kiekį - 82 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu, kurios bendroji masė milteliuose yra 2,524 g., kurios dalį pro šio namo lauko duryse esančią angą - 8 vnt. folijos lankstinukų narkotinės medžiagos – heroino, kurios masė milteliuose yra 0,245 g. pardavė S. S., o likusią dalį - 74 vnt. folijos lankstinukų narkotinės medžiagos – heroino, kurios masė milteliuose yra 2,279 g., laikė iki tol kol 2012-09-14, apie 2.30 val., šiame name ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko kratą, juos surado ir paėmė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė konfiskuotinų daiktų klausimą bei pripažino, kad rasta 1950 Lt pinigų suma bei aukso dirbiniai yra kaip nusikalstamu būdu gautos pajamos. Nors A. S. teigia, kad šiuos pinigus ji užsidirbo legaliai dirbdama Airijoje, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Nors apeliantė nurodo, kad aukso dirbiniai turėtų būti jai grąžinti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie dirbiniai buvo sudėti į maišelį ir paslėpti už lovos, kas suponuoja mintį, kad yra kaip nusikalstamu būdu gautos pajamos.

Dėl S. S. apeliacinio skundo

Skirdamas nuteistajam S. S. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis teistas aštuonis kartus už įvairius nusikaltimus, tarp kurių ir už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirtos įvairios bausmės – bauda, viešieji darbai, areštas, laisvės atėmimas, be to, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto.

Dėl auksčiau paminėtų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai S. S. paskyrė įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, nes kitos rūšies bausmės nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakaks. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad S. S. prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis, taip pat padėjimas atskleisti padarytą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė bei skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Be to, teismas atsižvelgė ir į aplinkybes, apibūdinančias R. M. padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, nedirba) ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskyrė arešto bausmę, kurios dydis mažesnis už bausmės, skiriamos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, ir kuri, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinta per griežta arba neteisinga, ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistasis S. S. teigia, jog šiuo metu gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre ir nuo 2013-04-11 dalyvauja farmokoterapijoje metadonu, tačiau teismui nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. S. ir S. S. apeliacinius skundus atmesti.