Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1210-506/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
A8.-1210-506/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00828-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
V. V.
Advokatai
Andris Košel
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1210-506/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00828-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 9.37.; 21.9.9.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Košel, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – institucija), – atstovei Karolinai Butrimaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r.sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2018-03-15 Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotasis pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad V. V. 2018-01-09 savavališkai, be muitinės pareigūno rašytinio leidimo, priėmė pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN 18LTVK300015E63917 į UAB “(duomenys neskelbtini)” (toliau ir – bendrovė) sandėlį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas transporto priemone, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), tai yra, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso (toliau ir – SMK), patvirtinto 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, 140 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalis 4 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė 2018-01-03 užsakymu pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – pristatytoja) pristatyti prekes iš Vatutino miesto Ukrainoje į Lietuvą, o pristatytoja prekių vežėju pasitelkė PE (duomenys neskelbtini). Prekių išmuitinimas turėjo būti atliktas V.A.Graičiūno g. 34, Vilniuje. Bendrovės užsakytos prekės buvo gabenamos kartu su kitu kroviniu, pastarojo išmuitinimą turėjo atlikti Panerių postas (LTVR 5000) Kirtimų g. 47B, Vilniuje. Pristatytoja pasiūlė bendrovei atlikti išmuitinimą Panerių poste, teisės aktai tam neprieštaravo. 2018-01-09 pristatytoja elektroniniu laišku informavo bendrovės administratorę-apskaitininkę R. J., kad prekės išmuitintos ir netrukus bus pristatytos. R. J. informavo jį (V. V.), kad prekės gali būti priimtos į bendrovės balansą. Pristačius prekes į bendrovės teritoriją neužplombuota transporto priemone jis pasirašė prekių važtaraštį, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nustatyta tvarka patvirtina prekių priėmimą iš faktinio vežėjo gavėjo dispozicijon. Prekes iškrovė vežėjo vairuotojas, į bendrovės sandėlį jas iškrovė bendrovės darbuotojas D. V.. Kadangi jis (V. V.) neiškrovė prekių iš transporto priemonės, nėra pagrindo aiškinti ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas plečiamai ir pripažinti jį atsakingu, nes nėra nei jo tyčinės, nei neatsargios kaltės. Neigiami padariniai dėl prekių priėmimo į sandėlį neužbaigus muitinės procedūros neatsirado, dėl to jo veiksmuose nebuvo pavojingumo požymio, būtino administracinei atsakomybei kilti, juo labiau, kad administracinis nusižengimas net ir negalėjo būti padarytas neatsargiai. Rašytiniame paaiškinime V. V. prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau, teismui vis dėlto nustačius nusižengimo sudėtį, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, atsižvelgus, kad jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 494 eurų iki apmokestinimo, jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus, ir jo sutuoktinė laukiasi ketvirtojo vaiko, jis charakterizuojamas itin teigiamai, sankcijoje nustatyto dydžio nuobaudos taikymas turėtų jam itin sunkias psichologines ir turtines pasekmes.

Teismo posėdyje V. V. palaikė savo rašytinį paaiškinimą, papildomai paaiškino, kad bendrovėje dirba šešis mėnesius tiekėju, tačiau protokole nurodyto krovinio pirkimu iš Ukrainos rūpinosi bendrovės direktorius, tik, kadangi prekes atgabenus direktorius atostogavo, o sandėlininkės-apskaitininkės taip pat darbe nebuvo, pasirūpinti prekių iškrovimu ir vėliau pasirašyti CMR važtaraštyje jo paprašė administracijos darbuotoja R. J., nes su vairuotoju reikėjo kalbėti rusiškai, o ji šios kalbos nemoka.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Andrius Košel nurodė, kad V. V. negali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes jis prekių neiškrovė, pažeidimas yra formalus, neigiamos pasekmės neatsirado, prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; teismui vis dėlto nustačius administracinio nusižengimo požymius, prašė atsižvelgti į V. V. asmenybę, jo turtinę bei šeiminę padėtį ir skirti kuo mažesnio dydžio baudą.

Institucijos atstovė paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisėtai, yra pagrįstas, prašė skirti V. V. nuobaudą – baudą sankcijos ribose.

Liudytoja N. V. parodė, kad dirba transporto vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą pasirūpinti vežėju, galinčiu pristatyti prekes iš Ukrainos. Bendrovė, kurioje ji dirba, užsakė transportą iš Ukrainos, vairuotojas vežė krovinį dviem klientams, vienas kurių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienas iš krovinių turėjo būti išmuitintas dviejose skirtingose muitinėse, tačiau vežėjo vairuotojas paklausė, ar galėtų išmuitinti vienoje vietoje. Ji susiekė su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R., ši neprieštaravo. Po 15-30 minučių ji pranešė R., jog viskas gerai, mašina važiuoja link „(duomenys neskelbtini)“. Ji pranešė R., kad „(duomenys neskelbtini)“ kroviniui nėra atliktos muitinės procedūros, nes žinojo, kad išmuitintas yra tik krovinys, nepriklausęs „(duomenys neskelbtini)“, tačiau R. to, matyt, nesuprato, o ji nepatikslino, nes jos neklausė. Ji vairuotojui davė R. telefono numerį, kad ši paaiškintų, kur tiksliai reikia važiuoti. Vėliau sužinojo, kad su vairuotoju kalbėjo ne R., o kitas asmuo, mokantis rusų kalbą. Jos nuomone, vairuotojas galėjo pagalvoti, jog kalbėjo su muitininku, juo labiau, kad vairuotojas tikėjosi abu krovinius išmuitinti vienoje vietoje.

Liudytoja R. J. parodė, kad dirba administratore UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė laukė medienos krovinio iš Ukrainos. Jos pareiga buvo užsakyti transportą medienai atvežti. Dėl transporto ji bendravo su N. V., pastarajai buvo pateikta informacija, kur reikia krovinį išmuitinti. Šiuo atveju ji (R. J.) turėjo pasirūpinti, kad krovinys būtų išmuitintas, tai yra, suteikti vežėjui informaciją apie muitinės tarpininką, ji tą padarė, tačiau vežėjas pasiūlė krovinį išmuitinti kitoje muitinėje, nes transporto priemonėje turėjo dar vieną kitam užsakovui vežamą krovinį. Ji N. V. nurodė, kad neprieštarauja, jei tai papildomai nekainuos. Po kiek laiko N. V. jai pranešė elektroniniu laišku, kad viskas gerai, vairuotojas važiuoja link „(duomenys neskelbtini)“, ir ji suprato, kad krovinys išmuitintas. Su vairuotoju ji pati tiesiogiai nebendravo, bendravo mokantis rusų kalbą V. V., pastarasis ir važtaraštį pasirašė, nes ji pati nematė krovinio. Ji pati prašė buvusio šalia V. V. pasikalbėti su vairuotoju ir pasakyti, kur reikia važiuoti, nes suprato, kad muitinės procedūra yra užbaigta. Su N. V. V. V. nekalbėjo. Krovinį medžio ceche iškrovė ten dirbantis darbuotojas.

Liudytojas D. V. parodė, kad dirba su autokrautuvu UAB „(duomenys neskelbtini)“, iškrauna krovinius. Buvo darbo diena, cecho viršininkas N. jam pasakė iškrauti krovinį. Matė, kad plombų nebuvo, paruošti mašiną iškrovimui yra vairuotojo darbas, su vairuotojais jis nešneka, krovinį autokrautuvu iškrovė pačiame ceche, nes mašina į cechą neįvažiuoja. Jo nuomone, krovinio priėmėjas yra cecho viršininkas, o V. V. iškrovimo procese niekaip nedalyvavo, jo, iškraudamas krovinį, net nematė.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog V. V. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

Nustatyta, kad institucija nusižengimo faktą ir V. V. kaltę įrodinėja surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (2 b. l.), V. V. paaiškinimu (3 b. l.), Tarptautinio krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščiais A Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CMR), deklaracijomis MRN Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (5-12 b. l.), teismo posėdyje pateiktais tarnybiniu pranešimu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimu.

V. V., nepripažindamas nusižengimo padarymo, kartu su rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikė užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-03 užsakymą vykdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pervežimo iš Ukrainos į Lietuvą, elektroninį susirašinėjimą tarp N. V. ir R. J. dėl prekių pristatymo ir išmuitinimo.

ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Ši nacionalinės teisės norma iš esmės atkartoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalį: „prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose“. To paties reglamento 141 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad ne Sąjungos prekėms, gabenamoms įforminus tranzito procedūrą, kai šios prekės pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai laikantis tranzito procedūros taikymo tvarkos taisyklių, taikomi 140 ir 144–149 straipsniai. Pažymėtina, kad prekėms, atvežtoms iš trečiųjų šalių, yra būtina atlikti muitinės formalumus, o prekės negali būti iškraunamos ar paimtos be muitinės leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. V. nėra inkriminuojamo nusižengimo subjektas, nes jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas; bendrovėje jis neatlieka administracinių ūkinių pareigų – nevaldo turto, netvarko ir nedisponuoja juo; jis nėra asmuo, atsakingas už muitinės dokumentų priėmimą (pateikimą), šiuo konkrečiu atveju jis nebendravo ir neturėjo duomenų apie tai, su kokiais dokumentais į bendrovės sandėlį atvažiuoja vežėjo vairuotojas, atvežantis užsakytą krovinį, ir jis neturėjo pareigos tais dokumentais domėtis ir/ar tikrinti jų patikimumą bei pakankamumą, kad būtų galima krovinį iškrauti. Dar daugiau – jis nedavė nurodymo (ir neturėjo pareigos tokį nurodymą duoti) krovinį priimti sandėlyje, pats krovinio nepriėmė ir neiškrovė, jis neturėjo pareigos iš vežėjo pareikalauti dokumentų, patvirtinančių muitinės procedūrų tinkamą pabaigimą.

Nustatyta, kad bendrovės užsakymą dėl krovinio pervežimo vykdžiusios įmonės darbuotoja N. V. 2018-01-09 11.55 val. elektroniniu laišku paklausė užsakovo bendrovės administracijos darbuotojos R. J., ar vairuotojas gali bendrovės krovinį išmuitinti toje pačioje muitinėje, kur išmuitina kitą vežamą krovinį, o R. J. atsakė, kad „gali išmuitinti, jei mums nieko daryti nereikės“; tą pačią dieną elektroniniu laišku N. V. 13.03 val. R. J. pranešė, jog „viskas gerai, atsilaisvino. Važiuoja link jūsų, vairuotojui duodu jūsų kontaktinį tel.“

Po šio susirašinėjimo, pasak liudytojos R. J. parodymų, netrukus suskambėjo jos telefonas, ji pamatė Ukrainos numerį ir, kadangi nemoka rusų kalbos, pasiūlė šalia buvusiam V. V. pasikalbėti su vairuotoju ir pasakyti, kur jis turi važiuoti. Šioje konkrečioje situacijoje V. V. įvykdė R. J. prašymą pabendrauti su atvykusiu rusakalbiu vairuotoju ir įvykdė jos nurodymą pasakyti vairuotojui, kur jis turi važiuoti.

Liudytojas D. V. parodė, jog atvykus vairuotojui su kroviniu, nuo transporto priemonės plombos buvo nuimtos, vairuotojas paruošė krovinį iškrovimui ir sandėliavimui, o jis prekes autokrautuvu suvežė į sandėlį, nes jam taip nurodė cecho viršininkas N.; V. V. jis prie iškrovimo nematė.

Šie liudytojo parodymai patvirtina V. V. paaiškinimą, kad jis, vykdydamas R. J. prašymą ir nurodymą, paaiškino vairuotojui, kur yra iškrovimo vieta, o vairuotojas jo paprašė pasirašyti važtaraštį ir išsiųsti į vairuotojo darbovietę elektroniniu paštu; jis, paėmęs važtaraštį, grįžo pas R. J., kuri jam ir nurodė važtaraštį pasirašyti, kadangi jis matė atvežtą krovinį, o ji nebuvo išėjusi iš kabineto; jis važtaraštį pasirašė.

Akivaizdu, kad šioje situacijoje, pasirašydamas dokumentą, V. V. pasielgė nerūpestingai, neatsakingai ir lengvabūdiškai, tačiau dėl tokio poelgio jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi jo veiksmuose nėra nusižengimo sudėties.

V. V. pripažįsta faktinę aplinkybę, kad iš tikrųjų bendravo su vairuotoju, atgabenusiu prekes, bet tik tiek, kad telefonu rusiškai jam pasakė, kur yra sandėlis prekėms iškrauti, o šiam atvykus prie sandėlio – susitiko su juo ir, gavęs važtaraštį bei vairuotojo prašymą pasirašytą važtaraštį nuskanuoti bei išsiųsti vairuotojo darbovietei, priėmė važtaraštį, jį nunešė į administraciją R. J. pasirašyti, tačiau, šiai nurodžius, kad pasirašyti turi jis pats, tą ir padarė. Tokie veiksmai negali būti vertinami nei kaip savavališkas prekių priėmimas be muitinės pareigūno raštiško leidimo, nei kaip veiksmai, atitinkantys ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nusižengimą.

Minėta, kad V. V., kuris bendrovėje dirbo vos šešis mėnesius, ne tik neturėjo pareigos tikrinti, ar yra muitinės leidimas iškrauti prekes ir prekių priėmimo (juolab – iškrovimo) procese nedalyvavo, bet ir neturėjo ir negalėjo pagal savo profesines bei asmenines savybes suvokti, kad į bendrovės teritoriją gali būti pristatytos prekės be muitinės leidimo. Liudytoja R. J. teisme parodė, kad tai ji pati po susirašinėjimo su N. V. suprato, jog muitinės procedūra užbaigta, ir šią žinią perdavė V. V., o prekes iškrovė D. V., kuriam tą padaryti, kaip jis paaiškino teisme, nurodė medžio cecho viršininkas.

Šios aplinkybės rodo esant akivaizdų kazusą, kai bendrovės-gavėjos darbuotoja, vykdžiusi susirašinėjimą su bendrovės-pristatytojos darbuotoja dėl pristatomos prekės išmuitinimo, iki galo neišsiaiškino, ar užbaigta muitinės procedūra, vadovavosi prielaida, kad ši procedūra užbaigta, ir šią prielaidą pateikė V. V., realiai šiuo atveju atlikusiam tik vertėjo funkciją, kaip įvykusį faktą, tai yra, nesąmoningai jį suklaidino. Nenustatyta jokių duomenų, kad aptariamoje situacijoje V. V. turėjo ir galėjo žinoti apie konkretaus krovinio išmuitinimo procedūros užbaigimo ar neužbaigimo procedūrą, turėjo ir galėjo numatyti, jog tuo besirūpinanti administracijos darbuotoja pateiks jam klaidingą informaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad muitines plombas nuo transporto priemonės gali nuimti tik muitinės pareigūnai, šią taisyklę privalo žinoti tiek sandėlininkai, tiek ir vežėjas. Šiuo konkrečiu atveju V. V. nėra nei sandėlininkas, nei vežėjas, todėl net ir tuo atveju, jei būtų kaip nors dalyvavęs iškrovimo procese, akivaizdu, kad nebūtų galėjęs suvokti, jog privalo patikrinti muitinės leidimo buvimą, nes prekes bendrovei atvežęs vairuotojas jau buvo pateikęs išmuitinimui kitą jo vežtą krovinį, ir plombos nuo transporto priemonės buvo nuimtos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas, norėdamas, kad iš jo vairuojamo automobilio gabenamos muitinės prižiūrimos prekės būtų iškrautos, turėjo kreiptis į muitinę dėl atitinkamo leidimo gavimo, tačiau, akivaizdu, nustatytos tvarkos nesilaikė ir, pateikęs išmuitinimui tik vieną iš dviejų jo gabentų krovinių, antrąjį, apeidamas muitinės procedūras, pristatė į bendrovės sandėlį. Tuo tarpu 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti nurodytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje, o 4 dalyje nustatyta, kad įvežimo bendrąją deklaraciją pateikia vežėjas. Aptariamo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Esant tokiai prekių pateikimo muitinei reglamentacijai net ir turintis specialių žinių subjektas negalėtų daryti prielaidos, jog iki sandėlio gali būti atvežtos prekės, neturinčios muitinės leidimo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. V. jokių specialių žinių pagal savo atliekamas bendrovėje darbines funkcijas negalėjo turėti, kaip ir neturi pagrindo daryti išvadą, jog jo patirtis atliktų (ar neatliktų) muitinės procedūrų patikrinimui buvo pakankama.

Administracinėn atsakomybėn V. V. nagrinėjamu atveju traukiamas kaip krovinio gavėjo atstovas, tačiau jis tuo atstovu nebuvo nei pagal pareigas, nei jam buvo duotas toks pavedimas, jis tik tarpininkavo besitariančiai dėl krovinio pristatymo administracijos darbuotojai, nemokančiai krovinį atvežusio vairuotojo kalbos, ir, jai nurodžius, pasirašė važtaraštį. Minėta, kad jis pareigos įsitikinti dėl muitinės procedūros tinkamo užbaigimo ir įforminimo neturėjo, jokių nurodymų dėl krovinio priėmimo (iškrovimo) sandėlyje nedavė ir krovinio nei priėmė, nei iškrovė. Pažymėtina, kad šiuo atveju tam, jog V. V. kiltų administracinė atsakomybė, yra būtina nustatyti, jog jis, pasirašydamas važtaraštį, suvokė, kad toks jo veiksmas yra pavojinga veika, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Toks aprašymas rodo, jog šios nuostatos taikymas nėra nukreiptas į kokių nors konkrečių subjektų grupę. Iš to darytina išvada, kad visi asmenys, ketinantys atlikti ar atliekantys nurodytus veiksmus, privalo laikytis minėtų nuostatų. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme teigtina, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad V. V. yra šioje byloje tinkamas subjektas, nes jis neatliko aukščiau minėtų veiksmų, o tik vykdydamas bendrovės administracijos darbuotojos prašymą ir nurodymą, pasirašė važtaraštyje, taip automatiškai tapdamas asmeniu, „savavališkai priėmusiu prekes“, nors minėta, kad savavališkai nei tyčia, nei dėl neatsargumo jis jokių prekės priėmimo (iškrovimo) veiksmų neatliko. Teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai konstatuota, jog V. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį priėmė muitinės prižiūrimas, atgabentas pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN (duomenys neskelbtini), prekes be muitinės pareigūno raštiško leidimo, kadangi pareigos tikrinti, ar yra gautas muitinės pareigūno raštiškas leidimas atvežtoms prekėms iškrauti šiuo konkrečiu atveju V. V. nenustato nei Sąjungos muitinės kodekso, nei ANK reikalavimai.

Nenustačius V. V. veiksmuose ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto nusižengimo vieno iš sudėties elementų – subjekto, – daroma išvada, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir administracinio nusižengimo teisena prieš jį turi būti nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti prieš V. V. (V. V.) pradėtą pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinio nusižengimo teiseną, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Lilija Tarčevskaja