- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- 2-60-206/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01404-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie VRM, dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2014-01-03 Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-00427-15 pagal BK 187 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Byla iškelta pagal S. P. komercinės įmonės vadovo S. P. pareiškimą, kad 2015-01-03 apie 0.30 val. įmonės teritorijoje, kilus gaisrui, sudegė ar apdegė automobiliai „Volvo FM 440“, „Opel Cupe“, „Renault Modus“, „WV Golf“, „Opel Astra“. Iš viso padaryta 100 000 Eur turtinė žala, įtariamas padegimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas įtariamasis, tai yra jis - šios bylos ieškovas - A. Š. (taip ieškovas savo pavardę nurodė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje). Jam 2015-01-08 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d. padarymo, kad jis tyčia sugadino aukščiau minėtą didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir laikinąjį sulaikymą taikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turėdami tik S. P. komercinės įmonės vadovo S. P. pareiškimą. 2015-01-08 jo namuose buvo atlikta krata, jis nuo 2015-01-08 iki 2015-01-09 buvo sulaikytas ir laikomas Kretingos rajono PK areštinėje. Jo atžvilgiu 2015-03-27 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl šių neteisėtų veiksmų buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, t.y. po jo neteisėto sulaikymo jam pablogėjo sveikata, atsirado baimė, nemiga, pasireiškė baimės jausmas kitiems žmonėms, dėl psichines sveikatos sutrikimų kreipėsi pas psichiatrą, kuris po apžiūros nustatė depresiją, buvo išrašyti raminantys vaistai. Lankėsi konsultacijai pas psichiatrą Kretingos psichikos centre, kuris skyrė siuntimą pas Klaipėdos psichikos centro gydytojus - Bangų g. 6, Klaipėdos mieste. Ten lankėsi vieną kartą, jam buvo išrašyti vaistai nuo depresijos. Pats sulaikymo faktas sukėlė neigiamus atsiliepimus jo atžvilgiu artimųjų, pažįstamų asmenų rate, jis prarado pasitikėjimą valstybe ir valstybės institucijomis, kurios turi teisę ne tik taikyti prievartos priemones, bet ir pareigą ginti asmens teises ir teisėtus interesus. CK 6.272 str. 1 ir 3 d. d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo ir (ar) neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Teismo prašo iš valstybės priteisti 2500 Eur patirtos neturtinės žalos.
Atsakovo atstovas - LR generalinė prokuratūra 2016-01-19 įgaliojimu Nr.17.9-422 įgaliojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą (konkrečiai - Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorę Laurą Paulikienę) atstovauti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teismo procese visose instancijose civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal A. Š. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo. LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, nes ieškovas nepagrindė savo reikalavimų, kuriais jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nesilaikoma BPK nuostatų, todėl nepagrįstai buvo paskirta kardomoji priemonė -- laikinas sulaikymas, atlikta krata. Ieškovas pareigūnų (prokuroro) veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė tuo, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovo atstovas nurodė, kad BPK prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai įtvirtinta pareiga kiekvienu atveju, kai tik paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad vada ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos buvo. Ieškovo argumentus, kad jis buvo sulaikytas nesant pagrįstų įtarimų padarius nusikaltimą bei duomenų, kad galėtų slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, taip pat nesant BPK 140 str. nurodytų pagrindų, paneigia baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad sprendimas dėl jo sulaikymo buvo priimtas laikantis nacionalinės teisės baudžiamojo proceso normų ir atitinka Konvencijos nuostatų aiškinimą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo gali būti sulaikytas tuomet, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 punkte numatyti suėmimo pagrindai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui - kai yra duomenų, kad asmuo pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, sunaikinti ar paslėpti dokumentus, t.y., kai yra rizika, kad pačioje proceso pradžioje asmuo gali trukdyti įtvirtinti reikšmingus bylai įrodymus. Sulaikymas yra teisėtas, kai jis grindžiamas procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas gavus pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad jis padarė LR BK 187 str. 2 d. numatytą veiką, bei siekiant užkirsti kelią jam pasislėpti ir trukdyti atskleisti nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir iki įtariamojo sulaikymo momento gauti duomenys buvo pakankami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui daryti išvadą, kad ieškovas atliko veiksmus, kurių padarymu buvo įtariamas. Sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą priimti reikšmės turėjo ir tai jog yra reali rizika, kad būdamas nesulaikytas jis gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui. Asmens sulaikymas leido užtikrinti šios procedūros neviešumą, taip užkertant kelią galimam viešosios rimties sutrikdymui, galimybei pabloginti įtariamojo reputaciją aplinkinių tarpe, kas vertintina kaip tinkamai parinkta kardomoji priemonė. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, šis faktas nereiškė visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Be to, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas. Vertinant ieškovo nurodomą jam padarytos neturtinės žalos dydį (2500 Eur), atstovas pažymėjo, žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmais. Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo faktus. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant teisei priešingiems veiksmams, o taip pat priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams (procesiniams teisinimas aktams), žalai ir priežastiniam ryšiui. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo, neįrodė aplinkybių, būtinų padarytai žalai ir tiesioginiam priežastiniam ryšiui konstatuoti. Ieškovas nurodydamas žalos dydį jo visiškai neargumentavo, nenurodė, kaip jį apskaičiavo, koks jos atsiradimo pagrindas. Ieškovas nurodydama neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o tik pateikė savo subjektyvų vertinimą, iš ko, jo nuomone, susideda neva patirta neturtinė žala. Ieškovas neįvykdė šalies, pateikiančios ieškinį, pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d., vadovaujantis BPK 166 str. 1 dalies 1 p., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.01-1-00427-15, gavus pareiškimą dėl didelės vertės turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, t.y. dėl padegtų S. P. komercinės įmonės autotransporto priemonių, dėl ko buvo padaryta 100000 Eur dydžio žala. Ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, jo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnams jam neteisėtai taikius procesines prievartos priemones - laikiną sulaikymą, padarant kratą jo namuose. Pagal BPK 140 str. 2 dalį - laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų; 3) nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. BPK 119 straipsnyje nustatyta kardomųjų priemonių paskirtis - jos gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Minėtame ikiteisminiame tyrime nutarimais kratos ir laikino sulaikymo skyrimą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos, nes krata buvo atliekama esant pagrindui manyti, kad ieškovo gyvenamojoje patalpoje gali būti daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, o laikinas sulaikymas ieškovui nagrinėjamu atveju buvo skirtas pagrįstai - siekiant užkirsti kelią galimam proceso trukdymui. Byloje egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, jog ieškovas galbūt padarė nusikalstamą veiką, nurodytą 187 straipsnio 2 dalyje. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti trukdyti procesui: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Vertinant nurodyto manymo apie grėsmę, kad įtariamasis gali bandyti trukdyti procesui, pagrįstumą, turėtų būti vadovaujamasi pirmiau minėtu kriterijumi, pripažįstant, jog toks manymas yra pagrįstas, jei esantys (paaiškėję) faktai ar informacija pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali bandyti atlikti nurodytus trukdymo procesui veiksmus. 2015 m. sausio 8 d. ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai įvertinę ieškovo galimai padarytą veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai, šių veikos ypatybes, lemiančias būtinybę netrukdomai surinkti atitinkamus įrodymus, sprendė, kad šie duomenys, atsižvelgiant į susiklosčiusią ikiteisminio tyrimo situaciją, leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai manyti, jog jis gali trukdyti tyrimui ir, siekiant tam užkirsti kelią, taikyti laikiną sulaikymą bei atlikti kratą. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra dinamiškas procesas, jo metu gali kisti pagrįstas poreikis taikyti procesines prievartos priemones. Toks poreikis ir jo pagrįstumas turi būti vertinami atsižvelgiant į tyrimo eigą, jo metu gaunamus duomenis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad paskirtas laikinas sulaikymas ieškovui buvo panaikintas, atlikus numatytus procesinius veiksmus, per protingą terminą, t.y. neišnaudojant maksimalaus leistino sulaikymo termino, įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą. Taigi nurodytos procesinės prievartos priemonės panaikinimas nepatvirtina jos paskyrimo neteisėtumo, bet priešingai - patvirtina jos taikymo proporcingumą. Duomenų apie tai, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų atliktas neteisėtai ar netinkamai ieškovas nepateikė ir civilinėje byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms turėtų būti preziumuojama, kad ikiteisminis tyrimas bei jo nutraukimas buvo atlikti teisėtais policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šioje byloje jau buvo priimtas sprendimas už akių, kurį priimant procesinė situacija buvo tokia, kad ieškovo nurodytas atsakovas LR valstybė atstovaujama Klaipėdos apylinkės prokuratūros neprieštaravo gautam ieškiniui. Peržiūrint sprendimą už akių, buvo priimta nutartis panaikinti sprendimą (b.l.35) ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Panaikinus priimtą sprendimą, ieškovas taisė ieškinio trūkumus ir teisingai nurodė byloje dalyvaujančius asmenis, byloje realiai įstojo atsakovo atstovai, teikė procesinius dokumentus.
Byla iškelta dėl ginčo dėl reikalavimo valstybę atlyginti ieškovui neturtinę žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų. Kyla klausimas, ar kurie nors pareigūnų procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje buvo neteisėti.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka, laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų, yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka ar išteisinimu. Tyrimo pabaigimo faktas, nepriimant apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, o jį nutraukus savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai būna teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme nustatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.
Ieškovas A. Š. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai. Ieškovas savo materialinį reikalavimą grindė tuo, kad ikiteisminį tyrimą pradėję, atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai netinkamai vykdė įstatymuose numatytas funkcijas bei tiesiogines pareigas, nebuvo pakankamai rūpestingi ir neatsakingai organizavo baudžiamąjį procesą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas. Jame prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai įtvirtinta pareiga kiekvienu atveju, kai tik paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad vada ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos buvo. Paminėtina, kad faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos, todėl įvertinti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Ieškovui buvo pareikštas įtarimas ikiteisminio tyrimo byloje, taikytas laikinas sulaikymas, esant BPK 122 str. pagrindams, iki šių veiksmų byloje jau buvo atlikta ir kitų procesinių prievartos priemonių A. Š. atžvilgiu. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek susijusioje ikiteisminio tyrimo byloje A. Š. pats nurodė, kad jis dirbo S. P. įmonėje, dirbo nelegaliai, prieš gaisrą tarp jo ir šeimininko kilo konfliktas, peraugęs į muštynes. Byloje yra duomenys, kad A. Š. pirmiau yra buvęs du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, yra 16 kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus. Teismas laiko, kad ieškovui pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas pagrįstai. Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu butų buvę nesilaikoma BPK reikalavimų ir nepagrįstai sulaikytas, atlikta krata. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas gavus pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad jis padarė BK 187 str. 2 d. numatytą veiką, bei siekiant užkirsti kelią jam pasislėpti ir trukdyti atskleisti nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje. Sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą priimti reikšmės turėjo ir tai jog yra reali rizika, kad būdamas nesulaikytas jis gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui. Šios aplinkybės visiškai atitinka ir EŽTT praktikoje suformuotus esminius reikšmingus pakankamus suėmimo pagrindus. Šias procesinės prievartos priemonė taikymui buvo remtasi tokiais sulaikymo ir suėmimo skyrimo pagrindais, kurie atitinka Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktą ir BPK 140, 122 straipsnius, o šios aplinkybės patvirtina, kad priimdami sprendimus taikyti ieškovui procesinės prievartos priemones pareigūnai pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdė tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. buvo paleistas iš suėmimo jame išbuvus tik vieną parą, tai yra neišbuvus viso galimo sulaikyti laiko, tai per įmanomai trumpą laiką patikrinus ikiteisminiu tyrimu tiriamas aplinkybes. Ieškovas nurodė neturtinės žalos dydį - 2500 Eur. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai) bei kitais specifiniais konkrečiai bylų kategorijai būdingais kriterijais (pvz., kaltinimo sunkumas, taikyto suėmimo ar kitų procesinės prievartos priemonių trukmė ir pasekmės, valstybės ekonominė padėtis, jos piliečių bendras materialinis lygis ir kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės), taip pat atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius ir laikantis principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y. asmeniui patyrusiam žalą, turi būti atlyginta realiai patirta žala, o ne galimybė gauti pelną. Ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis patyrė būtent tokio dydžio žalą dėl pareigūnų veiksmų. Ieškovas nurodydama neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes jų nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, o tik pateikė savo subjektyvų vertinimą, iš ko, jo nuomone, susideda neva patirta neturtinė žala.
Teismas laiko, kad remiantis visa ikiteisminio tyrimo ir šios civilinės bylos medžiaga, ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, todėl ieškinys atmestinas.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo atstovai byloje prašymų ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Vadovaujantis CPK 88-93 str., iš ieškovo priteistinos tik teismo turėtos pašto išlaidos, kurias sudaro 5,30 Eur, mokėtinos į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 5,30 Eur į valstybės pajamas (gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.