Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-476/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
1-1079-476/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19948-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-476/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19948-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,kaltinamajam M. M., jo atstovui advokatui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta galutinė bausmė 1 metų 4 mėnesių mėnesius laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per pirmus 3 mėnesius, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, per visą bausmės atidėjimo laiką be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų, baigti išklausyti jau pradėtą lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2020 m. gegužės 23 d. apie 21.00 val., Raseinių r., Raseinių sen., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su pilnu plastikiniu alaus buteliu sudavė vieną kartą lovoje gulinčiai į kairę veido pusę ir koja spyrė vieną kartą į pilvą savo šeimos nariui - sugyventinei R. S., tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, jis 2020 m. gegužės 23 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmęs ranka už kaklo spaudė kaklą, smaugė ir sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą R. S. bei sugriebęs už abiejų pečių nustūmė, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju M. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 23 d. po pietų su savo sugyventine R. S., jos mama R. S. ir K. K. prie gyvenamojo namo kepė šašlykus, vartojo alkoholinius gėrimus. Pavakariais R. stipriai apgirto, todėl ją nuvedė miegoti. Jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus su R. ir K. Kai pasibaigė alkoholiniai gėrimai, jis išėjo pas draugą. Su draugu dar šiek tiek išgėrė ir ėjo link namų. Pakeliui dar įsigijo du butelius alaus. Butelius susikišo į striukės rankoves. Su tais buteliais ir parėjo į namus. Jo sugyventinė gulėjo prie lovos krašto, todėl jis turėjo pro ją praeiti. Galėjo būti, kad su rankovėje buvusiu buteliu jis galėjo jai užduoti ir sukelti skausmą. Dėl girtumo visiškai šių aplinkybių neprisiminė. Dėl kilusio triukšmo į jų kambarį atėjo R. S.. Jis dėl girtumo viso to neprisimena, bet galėjo R. S. paimti už kaklo ir smaugti, suduoti per veidą ir pastumti. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Jis suprato, kad didžiausia jo problema yra alkoholis, todėl kreipėsi dėl gydymo. Kartu su juo gydosi ir sugyventinė R. Jis susirado darbą ir pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Tikrai padarė išvadas ir daugiau nenusikals.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. M. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras, kaltinamojo gynėjas, nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-23 apie 21.00 val., būnant namuose išgertuvių metu tarp jos ir jos neblaivaus sugyventinio M. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. M. pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai ji gulėjo lovoje, paėmęs pilną plastikinį butelį alaus juo vieną kartą sudavė jai į kairės pusės veido sritį bei vieną kartą koja spyrė jai į pilvą. Tokiais veiksmais sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Kitame kambaryje buvusi jos mama R. S. išgirdusi vykstantį konfliktą, atbėgusi į kambarį, bandė užstoti, todėl jos sugyventinis M. M. kumščiu kelis kartus sudavė jai į veidą ir suėmęs už kaklo pradėjo ją smaugti. Tai matydama, ji rankomis nuo mamos savo sugyventinį nustūmė ir pagriebusi telefoną nuo stalo išbėgo į kiemą bei paskambino pagalbos telefonu. Fizinį smurtą prieš ją sugyventinis naudoja ne pirmą kartą, ankščiau buvo pradėta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 14-22, 70-73).

Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-23 apie 21.00 val. buvo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo tarp jos neblaivios dukros R. S. ir neblaivaus jos sugyventinio M. M. vykstantį žodinis konfliktas. Atbėgusi į kambarį pamatė, kaip M. M. koja spiria į pilvo sritį jos dukrai R. S.. Jai pradėjus šaukti ant jo, kad nustotų mušti jos dukra, M. M. išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir liepė nesikišti ne į savo reikalus bei atsisukęs sugriebė ranka už kaklo, pradėjo kumščiais smūgiuoti į veidą ir galvos sritį. Kiek smūgių sudavė į veidą ir galvos sritį tiksliai pasakyti negali, pamena tik tiek, kad smūgiavo ne mažiau trijų kartų į veido ir galvos sritį. Tokiais savo veiksmais M. M. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Namuose, kuriuose vyko konfliktas gyvena keturiese. Konflikto metu namuose buvo jos vyras K. K., tačiau jis konflikto nematė, nes tuo metu kitame kambaryje miegojo. M. M. prieš ją ir jos dukrą smurtauja nebe pirmą kartą, todėl prašo uždrausti jam artintis prie jos namų ir jos, nes dėl tokio jo elgesio ji jaučiasi nesaugi ir bijo pasikartojančio smurto prieš ją ir jos dukrą. Papildomai apklausta liudytoja R. S. nurodė, kas tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir nori papildyti, kad išgirdusi konfliktą tarp dukros R. ir jos sugyventinio M., ji nuėjo į kambarį ir pamatė, kaip M. alaus pilna pūsle trenkė vieną kartą gulinčiai lovoje R. į veidą. To pareigūnams gal ir nepasakė, neatsimena, buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi (b. l. 76-79, 84-87).

Liudytojas M. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-23 dirbant operatyvinėje grupėje buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko R. S. ir R. S., kurios paaiškino, kad jas sumušė kartu gyvenantis M. M.. Paprašius R. S. nurodyti sužalojimus, nukentėjusioji nurodė kairės pusės veido sritį. Apžiūrint kairės pusės veidą, arčiau akies esančiame plote matėsi paraudimas ir patinimas. Nukentėjusioji tai pat nurodė pilvo sritį, kaip sužalojimo vietą, tačiau atidengti kūno vietą atsisakė. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant atvirų kūno vietų ir veido nesimatė. Paprašius R. S. nurodyti sužalojimus, nukentėjusioji nurodė kairės pusės veido sritį. Apžiūrint kairės pusės veidą, arčiau akies esančiame plote matėsi paraudimas ir patinimas. Tai pat matėsi paraudimas ir patinimas ant kairės pusės žandikaulio. Apžiūrint kaklą, dešinėje pusėje matėsi paraudimas. Nukentėjusioji nurodė skaudamas pečių sritis, tačiau nusivilkti viršutinius rūbus, kad būtų užfiksuoti sužalojimai atsisakė. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant atvirų kūno vietų ir veido nesimatė. Abi nukentėjusios buvo neblaivios, tačiau sugebėjo aiškiai išreikšti ir išdėstyti savo mintis. Abi atrodė išsigandusios, susijaudinusios (b. l. 90-93).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 27-34).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. S. pateikė tuščią plastikinį butelį (b. l. 35-37).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas tuščias plastikinis butelis, 1 l. talpos (b. l. 38-41).

Asmens apžiūros protokole apžiūrėta R. S., ant jos kairės veido pusės užfiksuotas paraudimas ir patinimas. Nukentėjusioji nurodė pilvo sritį kaip sužalojimo vietą, tačiau atidengti kūno vietą atsisakė (b. l. 44-49).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiai R. S. fizinis skausmas sukeltas pilvo srityje ir kairėje veido pusėje (b. l. 50-53).

Asmens apžiūros protokole apžiūrėta R. S., ant jos kairės veido pusės, ant kairės pusės žandikaulio užfiksuotas paraudimas ir patinimas. Ant kaklo užfiksuotas paraudimas. Nukentėjusioji nurodo skausmą pečių srityje (b. l. 55-60).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiai R. S. užfiksuotas paraudimas kairėje veido pusėje (b. l. 61-64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. nustačius aplinkybes, kad M. M. 2020 m. gegužės 23 d. apie 21.00 val., namuose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su pilnu plastikiniu alaus buteliu sudavė vieną kartą lovoje gulinčiai į kairę veido pusę ir koja spyrė vieną kartą į pilvą savo šeimos nariui - sugyventinei R. S., tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taip pat M. M. suėmęs ranka už kaklo spaudė kaklą, smaugė ir sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą R. S. bei sugriebęs už abiejų pečių nustūmė, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. M. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmes.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai padaryti prieš šeimos narius – sugyventinei ir jos motinai sukėlė fizinį skausmą). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – M. M. dirbantis, praeityje teistas, paskutiniais atvejais už analogiško pobūdžio smurtines nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 135-145, 147-150), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 152). Teismo vertinimu, M. M. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad jo priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti prieš artimus asmenis, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Nei ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtos švelnesnės bausmės pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina laisvės atėmimo bausmė

Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį M. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamajam M. M. 2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, tačiau kaltinamasis nepadarė išvadų ir toliau elgėsi nusikalstamai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad M. M. suprato, kad pagrindinė jo problema yra alkoholio vartojimas, pradėjo gydytis, įsidarbino. Tai duoda teismui pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 straipsnis.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskirta bausmė bendrintina su 2019-10-17 nuosprendžiu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą – tuščią plastikinį butelį, saugomą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. spalio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, užbaigti pradėtą elgesio pataisos programą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į M. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 24 d., 2.40 val. iki 2020 m. gegužės 25 d., 14.59 val. (vieną parą).

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą – tuščią plastikinį butelį, saugomą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė