Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,CUST LT“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CUST LT“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. S-2023/40 (7-2023/23); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir atsakovas) 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 1AE-196; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 18KP-16-617; 4) perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Vilniaus TM, atlikusi tyrimą 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 18KP-16-617 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas) nusprendė pripažinti, kad pareiškėjui už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR5000182BBE30 (2022 m. vasario 4 d.) (toliau – ir Tranzito deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 1 115 Eur muito, 3 835 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 13 Eur muito delspinigių, 242 Eur PVM delspinigių ir 496 Eur baudos (viso 5 701 Eur). Skolos muitinei atsiradimo data 2022 m. vasario 9 d., skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona. Pareiškėjui, apskundus Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, Muitinės departamentas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 1AE-196 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas) skundo netenkino ir patvirtino Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Nesutikdamas su minėtu Muitinės departamento sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į MGK, kuri 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. S-2023/40 (7-2023/23) (toliau – ir 2023 m. kovo 17 d. sprendimas) patvirtino Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą.

2.2. MGK netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto 2023 m. kovo 17 d. sprendimo priėmimui.

2.3. Pareiškėjas įrodinėjo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) taikymo požiūriu pareiškėjo pateikti dokumentai gali ir turi būti pripažinti pakankamais ir tinkamais įrodymais dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Taip pat įrodinėjo faktą, kad prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros ir yra fiziškai išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Ginčo prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos faktą pareiškėjas įrodinėjo pateikdamas šiuos dokumentus: (i) originalų 2022 m. vasario 4 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 25773 su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais; (ii) originalų 2022 m. vasario 4 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 25773/1 su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais; (iii) 2022 m. vasario 7 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112316, patvirtintos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais, kopiją; (iv) 2022 m. vasario 7 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112304, patvirtintos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais, kopiją; (v) 2022 m. sausio 26 d. sąskaitos faktūros Nr. 24, patvirtintos Baltarusijos Respublikos muitinės antspaudu, kopiją; (v) 2022 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 2846804, patvirtintos Baltarusijos Respublikos muitinės antspaudu, kopiją; (vi) 2022 m. vasario 10 d. Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069027 išrašą; (vii) 2022 m. vasario 11 d. Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069025 išrašą.

2.4. MGK ignoravo įrodymų visumą, tiek dėl tinkamo tranzito procedūros užbaigimo, tiek dėl fizinio prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos fakto, ir tik selektyviai ir deklaratyviai konstatavo, kad negalima įsitikinti pateiktų dokumentų (Baltarusijos Respublikos tranzito deklaracijų, Rusijos Federacijos importo deklaracijų) autentiškumu, nes šie dokumentai nėra „patvirtinti muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos“, todėl neva negalima įsitikinti jų autentiškumu.

2.5. MGK atmestinai, nevisapusiškai ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. MGK iš esmės nurodė niekuo nepagrįstą ir bendrojo pobūdžio išvadą, kad vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu pareiškėjo pateikti įrodymai arba nėra laikytini alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą įrodančiais dokumentais arba negali būti pripažinti tinkamais, nes negalima įsitikinti jų autentiškumu, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažinti pagrįstai. MGK teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu išvadai, kad prekės, gabentos pagal Tranzito deklaraciją, buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, nors įrodymai patvirtina, kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos ir pristatytos gavėjui – Rusijos Federacijos įmonei „LLC Ledforward“ (toliau – ir Gavėjas).

2.6. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies a), c), d) punktų, 2 dalies taikymo prasme, pareiškėjas pateikė pakankamus, tinkamus ir leistinus įrodymus, kuriais vienareikšmiškai įrodė, kad Tranzito deklaracijoje deklaruotos prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros, jos yra išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl yra pagrindas minėtą tranzito procedūrą laikyti tinkamai užbaigta. Visi pareiškėjo pateikti įrodymai yra nuoseklūs ir patvirtina faktines aplinkybes, jog Tranzito deklaracijoje nurodytos prekės iš Jungtinės Karalystės per Lietuvos Respubliką buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Nei MGK, nei Muitinės departamentas niekaip nepaneigė fakto, jog prekės fiziškai buvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos.

2.7. Prekių išgabenimui iš Sąjungos muitų teritorijos, tam kad jos būtų neapmokestintos, pagrįsti pakanka to, kad prekės buvo faktiškai (fiziškai) išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir faktiškai (fiziškai) pateko į trečiąją šalį. Šį faktą galima įrodinėti tiek muitinės patvirtinimu, tiek ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant net ir pašto tarnybų išduotus dokumentus ir kt.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Muitinės departamento atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepripažino, kad Sąjungos tranzito procedūra įvykdyta tinkamai ir įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę.

4.2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad 2022 m. vasario 4 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms: „dažai, lakai“, (2205 kg), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją. Tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. vasario 8 d. Prekių gavėjas: Gavėjas (Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija). Vilniaus TM, per nustatytą terminą nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) duomenimis, negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie jį 2022 m. kovo 16 d. informavo pareiškėją, prašydama pateikti Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus dokumentus. Tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos (Šalčininkų kelio posto) viršininko atsakymas, kad nei prekės, nei lydintysis dokumentas muitinei pateikti nebuvo. Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, įvertinusi tyrimo metu pareiškėjo 2022 m. kovo 24 d. pateiktus dokumentus: Baltarusijos Respublikos muitinės deklaracijų kopijas ir Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijų ištraukas iš kompiuterinės sistemos, konstatavo, kad pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų. Pareiškėjui, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojui, Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu buvo įregistruota 5 701 Eur mokestinė prievolė.

4.3. Nesutikdamas su Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu patvirtino Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Pareiškėjui iniciavus mokestinį ginčą, MGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtino Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą. Kartu su skundu MGK pareiškėjas pateikė 2022 m. vasario 4 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio (CMR) Nr. 25773 nespalvotą kopiją su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais, 2022 m. vasario 4 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio (CMR) Nr. 25773/1 nespalvotą kopiją su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais. Minėtas kopijas pareiškėjas jau teikė Muitinės departamentui 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 09/16 ir 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. 10/12. Pateiktos kopijos buvo nepatvirtintos ir juose nebuvo įrašų ir spaudų (10, 11, 12, 20 ir 24 langeliuose). Pareiškėjo kartu su skundu MGK pateiktuose dokumentuose antspaudai ir įrašai jau yra, kurie padaryti 2022 m. vasario 10 d., t. y. atgaline data jau po to, kai buvo pateikti Muitinės departamentui be šių rekvizitų. Pareiškėjas taip pat pateikė 2022 m. vasario 7 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112316, 2022 m. vasario 7 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112304, 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. sausio 26 d. sąskaitų, 2022 m. vasario 10 d. Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069027 išrašo ir 2022 m. vasario 11 d. Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069025 išrašo nepatvirtintas spalvotas kopijas. Minėti dokumentai pateikti nevalstybine kalba.

4.4. Pareiškėjo pateikti dokumentai (dokumentų kopijos), nepaisant abejonių dėl autentiškumo, negali būti pripažįstami tranzito procedūros užbaigimo įrodymais pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas, kadangi tai nėra dokumentai, įrodantys, kad ginčo prekės trečiojoje šalyje buvo išleistos į laisvą apyvartą. Kiti pateikti dokumentai: Baltarusijos Respublikos tranzito deklaracijų kopijos, elektroninių Rusijos Federacijos deklaracijų kopijos nėra patvirtintos muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos išdavusios minėtus dokumentus, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, taigi, šie dokumentai nelaikytini tinkamais įrodymais Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio prasme. Taigi MGK pagrįstai patvirtino Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas.

4.5. Transporto priemonės išvykimo faktas (jeigu toks būtų užfiksuotas) neįrodo, ar ginčo prekės (visos ir nepakeisto pavidalo) buvo ja išvežtos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Vilniaus TM atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

6.1. Pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos – nepristatė ginčo prekių į paskirties muitinės įstaigą. Kadangi ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta, muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms.

6.2. Nors pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindė Baltarusijos muitinės tranzito deklaracijų kopijomis bei Rusijos muitinės importo deklaracijų ištraukomis iš kompiuterinės sistemos, tačiau ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, nepateikė tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, todėl muitinio tranzito procedūra nebuvo neužbaigta. Pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažinti pagrįstai. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, ar ginčo prekės tikrai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, t. y. Šalčininkų kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties įstaigai, o pateikti pareiškėjo įrodymai nėra tinkami pripažinti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „CUST LT“ skundą patenkino: panaikino MGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimą, Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą bei įpareigojo Vilniaus TM atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 372,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.1. 2022 m. vasario 4 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms „dažai, lakai“, (2 205 kg), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją. Tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas, turintis leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. vasario 8 d. Prekių gavėjas: Gavėjas (Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija). Vilniaus TM, per nustatytą terminą per NTKS negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie jį 2022 m. kovo 16 d. informavo pareiškėją, prašydama pateikti Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus dokumentus. Tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos (Šalčininkų kelio posto) viršininko atsakymas, kad nei prekės, nei lydintysis dokumentas muitinei pateikti nebuvo. Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, įvertinusi tyrimo metu pareiškėjo 2022 m. kovo 24 d. pateiktus dokumentus: Baltarusijos muitinės deklaracijų kopijas ir Rusijos muitinės importo deklaracijų ištraukas iš kompiuterinės sistemos, konstatavo, kad pateikti dokumentai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų. Pareiškėjui, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojui, Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu buvo įregistruota muito, PVM ir su mokesčiais susijusių sumų skola muitinei, kurios dydis: 1 115 Eur muito, 3 835 Eur PVM, 13 Eur muito delspinigių, 242 Eur PVM delspinigių ir 496 Eur baudos, viso – 5 701 Eur.

8.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į Muitinės departamentą, kuris 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, patvirtindamas Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į MGK, nesutikdamas su Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu. MGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtino Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju straipsnio 1 dalyje taikymo prasme muitinės įstaiga, kurioje įforminama Sąjungos tranzito baigimo procedūra, Šalčininkų kelio postas, nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos muitinės paskirties įstaigai.

10. Įvertinęs Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, teismas sutiko su Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendime ir MGK 2023 m. kovo 17 d. sprendime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti pripažįstami tranzito procedūros užbaigimo įrodymais.

11. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus: Rusijos Federacijos išduotus muitinės Prekių deklaracijas (Importo deklaracijas), patvirtintas Maskvos srities muitinės inspektoriaus originaliu antspaudu ir parašu. Teismas konstatavo, kad Vilniaus TM, Muitinės departamentas ir MGK, priimdami ginčijamus sprendimus, neturėjo šių pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teismui pateikti duomenys apie transporto priemonės, kurios v/n (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. EN426 išvykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2022 m. vasario 7 d., iš kurių seka, kad minėta transporto priemonė kirto Lietuvos Respublikos sieną per Šalčininkų PKP, Tribonių PU, Varėnos pasienio rinktinės postą 2022 m. vasario 7 d. 3 val. 30 min.

12. Teismas, akcentavęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio, atkreipęs dėmesį, kad pareiškėjas į bylą pateikė naujus dokumentus jau po skundžiamų sprendimų priėmimo bei apskundimo teismui, pažymėjęs, jog nagrinėjant bylą teisme šalių pateikti dokumentai negali būti vertinami, kol dėl jų nepasisakė kompetentinga šio pobūdžio sprendimus priimanti institucija, atsižvelgęs į gero administravimo principą, sprendė, jog įvertinti, ar mokestinė atsakomybė (Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistruota mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 1 115 Eur muito, 3 835 Eur PVM, 13 Eur muito delspinigių, 242 Eur PVM delspinigių ir 496 Eur baudos, viso – 5 701 Eur) pareiškėjui buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, įmanoma, tik įvertinus naujai pateiktus pareiškėjo dokumentus (Rusijos Federacijoje išduoti muitinės antspauduoti bei patvirtinti dokumentai). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus ir klausimą grąžinti viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo.

III.

13. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje, kuria panaikintas Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas bei Vilniaus TM įpareigota atlikti naują tyrimą, ir pavesti Muitinės departamentui išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

14.1. Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, bet įvertinti visas su byla susijusias aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą. Muitinės departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nelaikytinas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas.

14.2. Pareiškėjas turėjo galimybę iš viso nepatirti bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas, siekdamas proceso ekonomiškumo, taupydamas savo ir kitų proceso dalyvių lėšas, sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, bei turėdamas tam pagrindą, t. y. gavęs naujus įrodymus, turi teisę kreiptis tiesiogiai į muitinę dėl mokestinės prievolės pagrįstumo peržiūrėjimo, neinicijuojant ginčo teisme ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų.

14.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo tenkinimą pirmos instancijos teisme lėmė ne atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimas, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, naudodamasis diskrecijos teise tokio pobūdžio byloje, bei atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, nusprendė panaikinti skundžiamus sprendimus ir atsakovą įpareigoti atlikti naują tyrimą, nes, vykdydamas teisingumą, teismas neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai.

14.4. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas, pavesti Vilniaus TM atlikti naują tyrimą, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, neįvertino Europos Sąjungos teisės aktų, t. y. (duomenys neskelbtini) straipsnio, 105 straipsnio 3 dalies, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – ir Deleguotasis reglamentas), 77 straipsnio ir Įgyvendinimo reglamento 310 – 312 straipsnių, nuostatų, nustatančių reikalavimus tyrimo procedūros atlikimui, skolos muitinei registravimui ir išieškojimui. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, panaikinus Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuris jo priėmimo metu buvo teisėtas ir pagrįstas, teritorinė muitinė atlikusi naują tyrimą ir nustačiusi, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos (ar pareiškėjo veiksmuose pastebėjus apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių), neturės teisinio pagrindo įregistruoti skolą muitinei, kadangi tiek tyrimo atlikimui, tiek skolos registravimui jau yra suėję senaties terminai. Pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ne Vilniaus TM, o Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Vilniaus TM sprendimo ir pavesti priimti naują sprendimą, kuris įvertinęs pareiškėjo naujai pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 straipsnio 4 dalimi, priimtų sprendimą dėl mokestinės prievolės pareiškėjui atsiradimo pagrįstumo (centrinis mokesčių administratorius turi teisę tiek patvirtinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, tiek jį panaikinti ar pakeisti (visą ar iš dalies)). Tokiu būdu, nebūtų pažeisti teisės aktuose nustatyti skolos muitinei įregistravimo terminai ir viešo administravimo subjektas neprastų teisės reikalauti pagrįstai įregistruotos prievolės sumokėjimo ar ją priverstinai išieškoti.

15. Pareiškėjas UAB „CUST LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą.

16. Pareiškėjo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

16.1. Vilniaus TM vykdomo tyrimo metu pareiškėjo teikiami įrodymai Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu turėjo būti pripažinti leistinais (tinkamais ir pakankamais) įrodymais, tačiau, tiek Vilniaus TM, tiek atsakovas, tiek MGK nepagrįstai ir deklaratyviai sprendė, kad negalima įsitikinti pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu.

16.2. Viso mokestinio ginčo metu, pareiškėjas nuosekliai įrodinėjo ir teikė tranzito procedūros užbaigimo įrodymus: (i) originalų 2022 m. vasario 4 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 25773 su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais; (ii) originalų 2022 m. vasario 4 d. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraštį (CMR) Nr. 25773/1 su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais; (iii) 2022 m. vasario 7 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112316, patvirtintos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais, kopiją; (iv) 2022 m. vasario 7 d. Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112304, patvirtintos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais, kopiją; (v) 2022 m. sausio 26 d. sąskaitos faktūros Nr. 24, patvirtintos Baltarusijos Respublikos muitinės antspaudu, kopiją; (v) 2022 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 2846804, patvirtintos Baltarusijos Respublikos muitinės antspaudu, kopiją; (vi) 2022 m. vasario 10 d. Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069027 išrašą; (vii) 2022 m. vasario 11 d. Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069025 išrašą, tačiau visais atvejais buvo konstatuota, kad šie dokumentai nėra tie įrodymai, kurie patvirtina / gali patvirtinti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą ar prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos. Skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas dar kartą pateikė Rusijos Federacijos išduotas muitinės importo deklaracijas, patvirtintas Maskvos srities muitinės inspektoriaus originaliu antspaudu bei parašu Nr. 10228010/100222/3069027 (2022 m. vasario 10 d.) ir Nr. 10228010/100222/3069025 (2022 m. vasario 11 d.). Taip pat iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauti duomenys apie transporto priemonės, kurios v/n (duomenys neskelbtini) priekabos Nr. EN426 išvykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2022 m. vasario 7 d.

16.3. Atsakovo teiginiai, kad tik teisminėje instancijoje pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie iš esmės ir lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinti skundą yra nepagrįsti ir klaidinantys aukštesnįjį teismą. Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas nuo jo priėmimo momento buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kaip ir nepagrįsti atsakovo ir MGK deklaratyvūs sprendimai, todėl pareiškėjas pasinaudojo teise skųsti tokius sprendimus teismui, kuris išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad pareiškėjo teisė į teismo išlaidų atlyginimą yra viena esminių priemonių, lengvinančių teisingumo įgyvendinimą.

16.4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašomos išlaidos neviršijo nustatytų maksimalių dydžių.

16.5. Nepriklausomai nuo to ar Vilniaus TM atliks ar neatliks naują tyrimą, visi skundžiami sprendimai teismo yra panaikinti, todėl jokios mokestinės prievolės pareiškėjai atsirasti nebegali. Atsakovo pateikta interpretacija, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Europos Sąjungos teisės aktų (žiūrėti šios nutarties 14.4 p.), teismui panaikinus skundžiamus sprendimus jokios teisinės reikšmės nebeturi.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą pavedant Muitinės departamentui išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus TM nurodomi argumentai iš esmės sutampa su argumentais nurodytais Muitinės departamento apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjui už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą atsirado mokestinė prievolė muitinei, Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, ir MGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Muitinės departamento ir MGK pozicija, jog pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti pripažįstami tranzito procedūros užbaigimo įrodymais, tačiau atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme pateikė papildomus įrodymus, vertino, kad nustatyti, ar mokestinė atsakomybė pareiškėjui buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai, įmanoma, tik įvertinus naujai pateiktus dokumentus. Atsižvelgdamas į tai teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo Vilniaus TM atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliaciniame skunde Muitinės departamentas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje, kuria panaikintas Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas bei Vilniaus TM įpareigotas atlikti naują tyrimą, ir pavesti Muitinės departamentui išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą, nepriteisiant pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Muitinės departamentas pažymi, kad panaikinus Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, teritorinė muitinė atlikusi naują tyrimą ir nustačiusi, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nepatvirtina, kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos (ar pareiškėjo veiksmuose pastebėjus apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių), neturės teisinio pagrindo įregistruoti skolą muitinei, kadangi tiek tyrimo atlikimui, tiek skolos registravimui jau yra suėję senaties terminai.

21. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų, kurios nagrinėjamu atveju apsiriboja įvertinimu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikinęs ginčijamus sprendimus įpareigojo Vilniaus TM atlikti naują tyrimą dėl pareiškėjo muitinio tranzito procedūros bei ar pareiškėjui iš atsakavo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

22. Primintina, kad ABTĮ 88 straipsnyje numatyta kokius sprendimus gali priimti administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą: 1) atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

23. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

24. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ginčas byloje kilo dėl Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjui už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą atsirado mokestinė prievolė muitinei, Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus TM 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, ir MGK 2023 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo pagrįstumo. Taigi nagrinėjamoje byloje Vilniaus TM veikė kaip viešojo administravimo subjektas pritaikęs mokestinę atsakomybę pareiškėjui, o Muitinės departamentas ir MGK veikė kaip privaloma ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija (MAĮ 145 str. 1 d.), patikrinusi viešojo administravimo subjekto spendimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog mokestinės atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui svarbu ištirti naujus byloje paaiškėjusius duomenis, pagrįstai įpareigojo atlikti naują tyrimą būtent viešojo administravimo subjektą, o ne privalomąją ikiteisminę instituciją (šiuo atveju Muitinės departamentą).

25. Įvertinusi Muitinės departamento apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų (šios nutarties 14.4 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirmą Muitinės departamento argumentai šiuo aspektu abstraktūs ir nesusieti su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kita vertus minėtos nuostatos nenumato teismo pareigos nusprendus atlikti papildomą tyrimą, grąžinti jį atlikti privalomajai ikiteisminei institucijai. Taigi jos taip pat nepaneigia šios nutarties 24 punkte pateikto vertinimo.

26. Apeliaciniame skunde Muitinės departamentas prašo pakeisti teismo sprendimą nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų.

27. Primintina, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

28. Kaip matyti iš bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamus sprendimus. Taip pat įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų akivaizdžiai piktnaudžiavęs procesu ir nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atlikęs savo procesines pareigas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo netaikyti bendros taisyklės, nustatytos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde Muitinės departamentas nekvestionuoja priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

29. Muitinės departamentas, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-390/2009, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143–281/2010, 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS- 822–485/2010. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos teismo praktikos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios, todėl nėra pagrindo remtis šia praktika kaip teismo precedentu.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.