- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1945-446/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00134-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Jo
- Advokatai
- Inga Mekienė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2
2024 m. kovo 12 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Jo. K., Z. V., D. P., S. T., V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas gyveno kartu su savo mama J. K. pastarajai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Motinai mirus pareiškėjas ir toliau gyveno tame bute, naudojosi visais mamos paliktais asmeniniais, namų apyvokos ir buities daiktais, išlaikė butą, mokėjo mokesčius, butu ir visu jame esančiu turtu naudojosi kaip savo. Kiti J. K. vaikai tam neprieštaravo, nei vienas iš jų dėl motinos palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas ir pareiškėjas motinos palikimo priėmimą įteisintų įstatymo nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos J. K. palikimo perėjimą valstybei ir nevykdė šios palikėjos turto paveldėjimo procedūrų. Sprendimą byloje prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjos J. K. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto valdymą, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys Jo. K., Z. V., D. P., S. T., V. K. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimuose nurodė, kad tvirtina R. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, paršo pareiškimą patenkinti.
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad J. K. mirė būdama našle, turėdama vaikus S. T., Z. V., Jo. K., A. K., V. K., D. P., R. K., jos sūnus A. K. mirė 2014 m. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad palikėja J. K. nuo 1992 m. nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki šiol nekilnojamasis turtas registruotas J. K. vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos J. K. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal J. K. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas palikėjo vaikai yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Pareiškėjas R. K. – mirusios J. K. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Kiti palikėjos J. K. įstatyminiai įpėdiniai į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. K. mirties nei vienas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs savo motinos palikimo, nėra. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 1989 metų yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su ja, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, po motinos mirties ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi visu motinos sukauptu turtu, rūpinosi buto išlaikymu, mokėdamas įvairius mokesčius. Suinteresuoti asmenys, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, prašo patenkinti pareiškėjo R. K. pareiškimą, patvirtino, kad jo nurodytos aplinkybės teisingos. Taigi tarp įpėdinių ginčas dėl fakto nekilo, todėl logiški ir nuoseklūs pareiškėjo atstovės paaiškinimai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl palikimo priėmimo vertinami kaip patikimi. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įvertinus jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, yra pakankamos palikimo priėmimo faktui nustatyti.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. K. po savo motinos J. K. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – palikėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą savo nuožiūra prižiūrėdamas ir tvarkydamas, mokėdamas mokesčius už šio turto išlaikymą, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėjos J. K. įstatyminio įpėdinio R. K. veiksmais išreikštai valiai kiti įstatyminiai įpėdiniai neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. mirties jos palikimą priėmė sūnus R. K.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl jam tenka pareiga padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 39,65 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties įstatyminis įpėdinis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš R. K. valstybei 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.