- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- A-2938-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01625-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, nesuteikiant teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), prašydamas išaiškinti, kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja kirpėjų darbą. NVSC 2018 m. balandžio 25 d. rašte Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524 nurodė, jog grožio paslaugas teikiantys asmenys turi išklausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą, privalomojo higienos įgūdžių mokymo bendrąją programą ir privalomojo higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą, gauti sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus ir kas penkerius metus kartoti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programą. Lukiškių TI-K kirpimo paslaugas teikdavo nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Be to, Lukiškių TI-K buvo kerpamas su kirpimo mašinėle, ne žirklėmis ir tik vienu numeriu, todėl neturėjo teisės apsikirpti taip, kaip nori. Nuteistieji asmenys, atliekantys kirpimo paslaugas, įkirpdavo galvos odą su kirpimo mašinėle, nuraudavo plaukus, taip pat dėl netvarkingos kirpimo mašinėlės nukrėsdavo elektros srovė. Pareiškėjo teigimu, nuteistieji, atliekantys kirpėjo paslaugas, nepateikė pažymėjimų, kurie patvirtintų, jog yra išklausę ir pabaigę privalomąją higienos įgūdžių mokymo specialiąją programą.
3. Be to, Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 5 d. neužtikrino galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną. Pareiškėjas dušo patalpose turėjo ilgai laukti, daužyti į duris, triukšmauti, kol asmenys išvedami į gyvenamąsias kameras. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizines bei vidines kančias, skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, emocinę ir dvasinę depresiją, pablogėjusią savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusią savijautą ir sveikatą .
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad duomenys apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., ir kuriose buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai, nėra kaupiami. Atsakovas nurodė, kad 2016–2017 m. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi Lukiškių TI-K laikomi asmenys turėjo galimybę išsikviesti budintį pareigūną, kadangi priežiūros postai prie kamerų ir karcerių organizuojami taip, kad budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15–25 kamerų, kurios būtų išdėstytos viena šalia kitos arba viena prieš kitą. Jeigu patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas.
6. Kirpykloje kiekvienam asmeniui naudojami įrankiai išvalomi ir dezinfekuojami, paruošti naudojimui instrumentai laikomi švarioje uždengtoje talpykloje. Kirpėjas laikosi asmens higienos reikalavimų. Kirpėjo darbas yra stebimas ir tikrinamas Lukiškių TI-K administracijos darbuotojų ir pareigūnų, be to, operatyviąsias patikras atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Teisės aktuose nėra reglamentuojami kirpimo būdai, stilius bei kirpimui naudojami įrankiai. Lukiškių TI-K nuteistieji gali būti skiriami kirpėju, tik pasitikrinę sveikatą. Kirpėjas turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2017 m. birželio 5 d., skundas surašytas 2018 m. gegužės 11 d. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjas neįrodė, kad skunde nurodyti trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir sukėlė jam konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašymą taikyti senaties terminą, nustatė, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir neįvardijo objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė nagrinėti pareiškėjo reikalavimus dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 5 d.
11. Dėl pareiškėjo argumento, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 258 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis kirpėjo paslaugomis, o Lukiškių TI-K kirpėjo paslaugas teikia nuteistieji, paskirti ūkio darbams atlikti, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl Lukiškių TI-K pareigos suteikti kirpėjo paslaugas, įstaigoje laikomiems asmenims, tinkamo vykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktais nėra nustatyta galimybė nuteistajam pasirinkti kirpimo būdą, stilių ir kirpimui naudojamus įrankius, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl negalėjimo apsikirpti žirklėmis, kitu būdu ar stiliumi. Lukiškių TI-K nurodė, jog kirpėjai turi sveikatos žinių privalomus atestavimo pažymėjimus ir teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neindividualizavo, kokius konkrečius higienos reikalavimus atsakovas pažeidė ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl skunde nurodytų pažeidimų kilo. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, jog kirpėjai įkirpdavo į galvos odą, nuraudavo plaukus, naudojosi netvarkinga kirpimo mašinėle ir todėl jį nukrėsdavo elektros srovė, neįrodo fakto, kad pareiškėjui kilo kokia nors žala. Be to, pareiškėjas jokių skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai ar nekokybiškai suteiktų kirpėjo paslaugų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl jam galimai padarytų sveikatos sutrikdymų, t. y. kirpėjai būtų įkirpę į galvos odą, nurovę plaukus ar dėl nukrėtusios elektros srovės. Teismo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas.
12. Teismas pareiškėjo argumentus dėl aliarminio iškvietimo kamerose nebuvimo vertino kaip deklaratyvius ir nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti.
13. Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus ir teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundą teismas atmetė.
III.
14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie pažeistas teises sužinojo tik 2018 m. balandžio mėn. ir nuo šios datos nėra praėjęs trijų metų senaties terminas.
16. Lukiškių TI-K nuteistuosius įdarbindavo kaip kirpėjo pagalbinius darbuotojus, kurie, tik pasitikrinę sveikatą ir neturėdami kirpėjo darbo patirties, sveikatos žinių ir įgūdžių pažymėjimų, kirpo kitus nuteistuosius. Kadangi kirpimo metu pareiškėjui buvo nuraunami plaukai, įkerpama galvos oda, dėl netvarkingos kirpimo mašinėlės pareiškėją nukrėsdavo elektros srovė, toks apsikirpimas prilyginamas žiauriems kankinimams.
17. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K kai kuriose kamerose nėra įrengti iškvietimo mygtukai, o kur jie buvo įrengti – dalis jų neveikė. Nors 2016 m. buvo pradėta montuoti nauja aliarminio iškvietimo sistema, tačiau šios sistemos įrengimas truko ilgai, pareiškėjui 2017 m. birželio 5 d. išvykus iš Lukiškių TI-K, kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, naujas mygtukas nebuvo įrengtas.
Atsiliepimas
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau dėl apelianto skundo teiginių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K, atlyginimo.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė senaties terminą, be to, buvo pažeistos pareiškėjo teisės apsikirpti bei pasinaudoti aliarminio iškvietimo sistema.
23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu, pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog LVAT nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.).
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, skundą teismui paduodamas 2018 m. gegužės 10 d., praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2015 m. gegužės 10 d., todėl yra pagrindas pareiškėjo argumentą atmesti.
27. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su teise pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad <...> ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta teisė naudotis kirpėjo paslaugomis Lukiškių TI-K, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktais nėra nustatyta galimybė nuteistajam pasirinkti kirpimo būdą, stilių ir kirpimui naudojamus įrankius. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, jog kirpėjai įkirpdavo į galvos odą, nuraudavo plaukus, naudojosi netvarkinga kirpimo mašinėle ir todėl jį nukrėsdavo elektros srovė, tačiau pareiškėjas jokių skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamai ar nekokybiškai suteiktų kirpėjo paslaugų nepateikė, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl jam galimai padarytų sveikatos sutrikdymų.
28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl aliarminės signalizacijos, pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teisinis reguliavimas laisvės atėmimo vietų įstaigų neįpareigoja įrengti aliarminius mygtukus dušo patalpose. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra įrengta aliarminė signalizacija, tačiau atsakovas atsiliepime į skundą patvirtino, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, bet dalis mygtukų neveikė dėl nuolatinio jų gadinimo. Taigi kameros, kuriose laikytas pareiškėjas ir kuriose buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema, neatitiko minėtų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkto reikalavimų.
29. LVAT praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/201; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018). Taigi, net ir pripažįstant, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema ir tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kilo kokia nors neturtinė žala. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečius neigiamus išgyvenimus, sveikatos sužalojimą, jam būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti šia sistema ginčo laikotarpiu kameroje ir pan. Byloje nėra duomenų, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo) poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptariamas pareiškėjo argumentas atmetamas.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.