Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. S. (M. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, į psichiatrinę, narkologinę įskaitas neįrašytas, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio (toliau str.) 2 dalies (toliau d.) 3 punktą (toliau p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M.S. (M.S.) 2014 m. vasario mėn. 24 d., apie 20.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine N. Š. metu, tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajai į kaklo sritį bei į krūtinės sritį, tuo padarydamas N. Š. kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu krūtinės ląstos kairėje pusėje VII-ame tarpšonkaulyje ties vidurine mentine linija, ir durtinę –pjautinę aklą žaizdą kaklo kairiame šone, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra sunkiai sužalojo šeimos narį – sugyventinę N. Š.

Kaltinamasis M.S. (M.S.) teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir teismui paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, iki įvykio kartu gyveno apie metus, vedė bendrą ūkį, gyveno jo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Per tuos metus dažnai barėsi. Nukentėjusioji piktnaudžiaudavo alkoholiu, jis taip pat išgerdavo, bet ketino mesti, o ji nesutiko. Abu gerdavo alkoholį kas antrą dieną. Dieną prieš 2014-02-24 įvykį jis ir nukentėjusioji susipyko, nenorėjo jos matyti, todėl nuvažiavo pas savo močiutę. Nutarė išnuomoti butą ir tą dieną atvažiavo jį sutvarkyti. Vakare norėjo važiuoti pas močiutę, bet apie 18 val. susitiko su nukentėjusiąja. Su ja kalbėjosi, susitaikė, nusipirko alaus ir nuėjo pas jį į namus. Nukentėjusioji norėjo toliau tęsti su juo santykius, gyventi kartu, tačiau ji dėl jo apsisprendimo negyventi kartu labai supyko, pradėjo jį įžeidinėti, buvo neblaivi ir agresyvi. Tada ji jį nestipriai pastūmė, nesukeldama pavojaus jp sveikatai ir gyvybei, o jis iškart griebė dešine ranka šalia jo gulėjusį virtuvinį peilį ir iš pykčio dūrė jai tuo peiliu. Tuo metu buvo labai piktas, kiek kartų dūrė ir kur, tiksliai nežino. Kakle sužalojimų nepastebėjo, bet galėjo juos padaryti. Jis pripažįsta padaręs visus kaltinime nurodytus sužalojimus. Pamena, kad dūrė nukentėjusiajai į dešinį šoną, kai ji gulėjo ant kairio šono. Po to jis iškart iškvietė greitąją. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusioji jam atleido.

Nukentėjusioji N. Š. teisme davė tokius pat parodymus kaip ir kaltinamasis, teismui dar paaiškino, kad atleido kaltinamajam, konfliktas kilo dėl jos kaltės, ji būdama neblaivi išprovokavo konfliktą dėl to, kad nenorėjo, kad kaltinamasis gyventų pas močiutę, norėjo tęsti su juo santykius. Po to pastūmė kaltinamąjį. Kaltinamasis turi močiutę, kurią reikia prižiūrėti. Anksčiau kaltinamasis jos atžvilgiu smurto nenaudojo.

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje, specialiste, tikslios datos neatsimena, galimai 2014-02-24, pagal iškvietimą nuvyko suteikti med. pagalbos nukentėjusiajai, pamena tik tiek, kad įėjus į butą nukentėjusioji kėlėsi, buvo pikta, keikėsi. Garsiai rėkė, sunku jai buvo suteikti pagalbą, o po to ji dar ir apalpo. Jai reikėjo nustatyti, ar nukentėjusioji nualpo dėl sužalojimų ar girtumo. Bute esantis vaikinas buvo girtas. Jis sakė, kad jis dūrė daug kartų nukentėjusiajai. Buvo kraujo, mergina buvo kruvina. Greitosios med. pagalbos kvietimo metu taip pat buvo pasakyta, kad padarytas sužalojimas peiliu. Apžiūrėjus nukentėjusiąją, nustatė,. Kad buvo durta į kaklą ir lyg į kairį šoną, atrodo buvo pradurtas plautis. Vaikinas buvo ramus, iš jo sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo koordinacija. Alkoholio kvapas jautėsi ir iš nukentėjusiosios.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1281/14 (01) nurodyta, kad N. Š. nustatytos dvi (tikėtina durtinės-pjautinės) žaizdos (GSLI įvardintos durtinėmis): kiauryminė su kairio plaučio sužalojimu krūtinės ląstos kairėje pusėje VII -ame tarp šonkaulyje ties vidurine mentine linija ir akla kaklo kairiajame šone. Žaizdos padarytos duriančiai - pjaunačių savybių plokščiu peilio tipo daiktu. Abi žaizdos padarytos maždaug vienu laiku, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, nes abi ligoninėje gydytojų aprašytos kaip šviežios; požymių, kurie įgalintų nustatyti, kokia seka jos padarytos, nėra. Abi žaizdos, paimtos kartu, ir krūtinės žaizda, paimta atskirai, dėl kiauryminio jos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. p.). Kaklo žaizda, paimta atskirai, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. N. Š. padarytos žaizdos savęs žalojimui nebūdingos, nors sužalotos kūno sritys sava ranka pasiekiamos. Juo labiau tokių žaizdų ji negalėjo pasidaryti krisdama ar kitaip atsimušdama į žalojančius duriančiai pjaunančio pobūdžio daiktus. Savigynai būdingų sužalojimų rankose nekonstatuota. N. Š. nustatytos žaizdos padarytos dviem smūgiais (trauminiais poveikiais), nes žaizdos dvi ir jose kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. Žaizdos N. Š. padarytos peilio tipo duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, tačiau kokiu konkrečiai ir vienu ar dviem nustatyti negalima. Minkštiesiems kūno audiniams sužaloti didelės jėgos nereikėjo, tačiau konkrečiai kokia jėga žaizdos padarytos nustatyti negalima. ( b.l. 49-50 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 658/14 (01) nurodyta, kad M.S. padaryta odos nubrozdinimai nosies nugarėlės dešiniame šoniniame paviršiuje, kaklo užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, odos nubrozdinimas kakle - prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama įtariamojo rankai, juos pasidarant pačiam. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkus į kietus bukus, ribotus paviršius. Sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Atsakyti, ar sužalojimai buvo padaryti vienu ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydžius, nėra. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 98 )

Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Laiptinės 1-o aukšto aikštelėje, ant grindų prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) matosi raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiose vietose matosi raudonos spalvos dėmes panašios į kraują. Priešais sekciją ant staliuko guli rankena nuo peilio juodai žalios spalvos, be geležtės, su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Ant sofos, juodame maiše ir ant grindų sumesti rūbai su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Apžiūrint sofa-lovą, jos sulenkime per vidurį guli peilio geležtė, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. (b.l. 13-19) Įvykio vietoje paimši daiktai buvo apžiū9rėti ir jų apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, virtuvinio peilio geležtė 8,5 cm. ilgio, geležtės smaigalys šiek tiek sulenktas, ant geležtės yra dėmių, panašių į kraują. Virtuvinio peilio rankena plastmasinė, 11 cm. ilgio, juodos spalvos, rankenos viršūnė ir kaklelis žalios spalvos. Apkloto užvalkalas geltonos-baltos spalvos su mėlynos spalvos piešinukais. Ant apkloto užvalkalo yra dėmių (sutepimų) panašių į kraują. Moteriška palaidinė šviesiai mėlynos spalvos, sukarpyta, yra dėmių panašių į kraują. Moteriškos džinsinės kelnės mėlynos spalvos, nešvarus. Ant kelnių klešnių yra dėmių panašių į kraują. Sportinės pusbačiai mėlynos spalvos, medžiaginės, su baltos spalvos juostelėmis ir batraiščiais, padas rudos spalvos. Ant pusbačių yra dėmių panašiu į kraują. Puskojinės bordinės spalvos be pažeidimų. Vyriškos džinsinės kelnės mėlynos spalvos. Ant kelnių yra dėmių panašiu į kraują. Vyriškas megztinis smėlio spalvos, rankogaliai ir apykaklė rudos spalvos. Ant rankovių yra dėmių panašiu į kraują. Moteriškos apatines kelnaites oranžinės spalvos, priekyje su ornamentu, be pažeidimų. ( b.l. 22-28)

Asmens blaivumo tikrinimo metu užfiksuota, kad M. S. organizme nustatyta 2.43 promilės etilo alkoholio. ( b.l. 75 )

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas vertindamas kaltinamojo M.S. (M.S.) ir nukentėjusiosios N.Š., parodymus atsižvelgia ir vertina ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus jų parodymus. Kaip matyti, jų parodymai dėl faktinių bylos aplinkybių, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavy, neprieštarauja kitiems, teismo paminėtiems įrodymams: liudytojos parodymams, specialistų išvadoms kitai rašytinei medžiagai, todėl teismas remiasi šiais jų parodymais, priimdamas nuosprendį. kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad įvykio metu abu jie buvo neblaivūs, konfliktą pradėjo nukentėjusioji, pradėjusi žodžiu įžeidinėti kaltinamąjį, jį pastūmė. Kaltinamasis, apimtas staigaus pykčio, specialiai įrankio žaloti nukentėjusiąją neieškojo, o spontaniškai dūrė du kartus nukentėjusiajai po ranka pasitaikiusiu virtuviniu peiliu, kuris konflikto metu gulėjo ant stalo, prie kurio jis stovėjo. Tačiau tokie kaltinamojo veiksmai bei jo amžius, jo asmenybės savybės leidžia manyti, jog kaltinamasis suvokė, kad durdamas nukentėjusiajai į kalą ir į krūtinę, kelia grėsmę nukentėjusiosios sveikatai, numatė, kad gali tokiu būdu ją sunkiai sužaloti, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t.y. jis veikė netiesiogine tyčia. Nustačius, kad kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada.

Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir iš kitų, M.S. (M.S.) kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių duomenų: iš teisme apklaustos liudytojos parodymų, specialisto išvados, kurioje konstatuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimo sunkumas, jo lokalizacija bei mechanizmas; iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra Šių įrodymų visetas objektyviai patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiajai padaryto sunkaus sužalojimo mechanizmą bei šio sužalojimo padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.229 str. nustatyta, kad „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisme patvirtino, jog jie vienerius metus gyveno bendrai faktinėje šeimoje, vedė bendrą ūkį, taigi, jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p..

Bausmės skyrimas

Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, pripažįsta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tą, kad jis pilnai pripažino faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tą, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M.S. (M. S.) teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), BK 56 str. 2 d., 61 str., kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido, jokių pretenzijų jam neturi. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, amžių, sveikatą, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o būtent į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, specialiai jam nebuvo rengtasi, į tai, kad yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, turi pastovią gyvenamąją vietą, pajamų šaltinį, ketina įsidarbinti, yra nevedęs, neteistas, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę, narkologinę įskaitas neįrašytas. Kaltinamajam nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos BK 62, 75 str. nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

Ir nors aukščiau aptartos aplinkybes nesudaro teisinio pagrindo M.S. (M.S.) taikyti Lietuvos respublikos BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 str. 3 d.).

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios kaltinamojo asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina tai, kad smurtas buvo panaudotas po nukentėjusiosios išprovokuotos situacijos, kurios kaltinamasis dėl buvusio girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti. Pripažintina, kad smurtas nebuvo intensyvus.

Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pati, jokių liekamųjų sveikatos reiškinių nejaučia. Svarbi aplinkybė ir nukentėjusiosios išsakyta pozicija, sprendžiant iš kurios, ji kaltinamajam visiškai atleido.

Tuo tarpu byloje esantys kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau aukščiau minėta, yra išimtinai teigiami ir leidžia daryti išvadą, kad M.S. (M.S.) padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei, kad jis yra padaręs teigiamas išvadas ir ateity nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant M.S. (M.S.) švelnesnę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, rūšies bausmę - laisvės apribojimą (BK 48 str.), paskiriant draudimus ir įpareigojimus.

Dėl kardomosios priemonės

Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2014-02-25 nutarimu kaltinamajam M. S. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. ( b.l. 92-94 ) Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, paimti 2014-02-24 įvykio vietos apžiūros metu bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turintys reikšmės bylai išnagrinėti: peilio geležtė, peilio rankena - sunaikintini, apklotos užvalkalas ir įtariamojo M.S. ir nukentėjusiosios N.Š. rūbai, priduoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo patalpas saugojimui – grąžintini M.S. ir N.Š. ( b.l. 29-30)

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujama J. Š. pareiškė 2 623,73 Lt civilinį ieškinį. ( b.l. 54-60). Šis ieškinys tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo veika.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 2 623,73 Lt, šias išlaidas apmokėjo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b.l.55) .

Su kaltinamojo M.S. (M.S.) nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2 623,73 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu iš kaltinamojo M.S. (M.S.) Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiosios gydymo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,-

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės laikotarpiu uždrausti jam lankytis kavinėse, restoranuose ir baruose bei įpareigoti per šį laikotarpį atlyginti priteistą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą – 2 623,73 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris Lt 73 ct)bei įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-02-24 iki 2013-08-25.

Kardomasias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymosi išlaidų tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš M. S. (M. S.) 2 623,73 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris Lt 73 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti: peilio geležtę, peilio rankeną - sunaikintini, apklotą užvalkalą ir M.S. (M. s.) rūbus grąžinti M. S. (M.S.), N. Š. rūbus gražinti N. Š.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.