- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-244-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00791-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- A. Z., IĮ „Visaza“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-244-278/2016
Teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00791-2015-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. individualios įmonės „Visaza“ (toliau – A. Z. IĮ „Visaza“) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1271-724/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO teisių ir pareigų perėmėjas) ieškinį atsakovei A. Z. IĮ „Visaza“ dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės A. Z. IĮ „Visaza“ 74,56 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 4,83 Eur delspinigių bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2010-11-01 su atsakove sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti įmonei elektros energiją adresu Taikos pr. 24-1, Visagine, o atsakovė - mokėti už suvartotą elektros energiją, galią ir reaktyviąją energiją. Nurodė, jog nors galimybe naudotis atsakovei priklausančiam objektui rezervuota leistinąja galia nesinaudojama, ieškovė turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojo maksimalią galią, kad būtų užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas ir paslaugų kokybės reikalavimai. Nurodė, jog 2014 m. birželio mėn. - 2015 m. liepos mėn. laikotarpiu atsakovei buvo išrašomos sąskaitos, kurių A. Z. IĮ „Visaza“ pilnai neapmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nenustatė, kad atsakovė būtų ginčijusi 2010-11-01 sutarties 39 punktą dėl paslaugos teikėjo reorganizavimo bei teisių perėmimo ir darė išvadą, kad ieškovė neprivalėjo inicijuoti naujos sutarties su atsakove sudarymo, ar vesti derybas dėl sutarties sąlygų. Pripažino sutarčiai esant galiojančiai ir sutartiniams santykiams tarp ieškovės ir atsakovės nenutrūkusiems. Įvertinęs galiojančius norminių aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog galios dedamoji turi būti mokama visą sutarties galiojimo laikotarpį. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė A. Z. IĮ „Visaza“ atsiskaitė pagal 2014 m. birželio mėn. - 2015 m. liepos mėn. laikotarpiu pateiktas sąskaitas, nepateikta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. Z. IĮ „Visaza“ prašo atmesti ieškinį. Nurodo, kad ieškovė turi įsiskolinimą A. Z. IĮ „Visaza“, nes įmonė yra apmokėjusi už 628 kWh elektros energiją, todėl elektros energijos tiekėja privalo patiekti atsakovei 628 kWh apmokėtą elektros energiją. Teigia, jog įmonei yra nutrauktas elektros energijos tiekimas ir ja naudotis negali, todėl šiais veiksmais pažeidžiama Tarybos direktyva 93/76/EEB. Nurodo, jog byloje yra manipuliuojama sąvoka „galios dedamoji“, nes galios dedamoji yra vienas iš keleto elektros tinklų parametro techninių terminų, o direktyvoje tokios sąvokos vartotojams nėra. Teigia, kad Europos Sąjungos teisės aktai nerekomenduoja diferencijuoti elektros energijos kainos, tačiau valstybė gali priimti sprendimą diferencijuoti tik elektros energijos kainas, o ne kažkokius nesuprantamus apibudinimus. Nurodo, jog nepagrįstai reikalaujama iš vartotojo mokėti už elektros tinklų elektrotechninius parametrus, jei vartotojas fiziškai atjungtas nuo elektros tinklų. Mano, jog ieškovė, turinti sutikimą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuri neturi įgaliojimų pagal Direktyvą 2009/72/EEB, reikalauja apmokėti už elektros tinklų techninį parametrą, kaip iš užsienio valstybės. Tvirtina ginčijanti sutartį su AB RST, vadovaudamasi Tarybos direktyvos 93/13/EEB nuostatomis dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ir mano, jog minėtos direktyvos nuostatos buvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo skundą atmesti. Teigia, kad kaina už elektros energiją susideda iš elektros energijos ir galios dedamųjų, nes tai numatyta siekiant didinti energijos naudojimo efektyvumą bei įgyvendinant 2006-04-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB nuostatas. Tai, kad apeliantas nesutinka su Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu elektros energijos kainos diferencijavimo reglamentavimu, nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti elektros energijos kainos dalį už atsakovės valdomam objektui rezervuotą galią. Nurodo, jog apeliantės cituojamos teisės normos, kuriose išvardinta, kokios sutarčių sąlygos gali būti laikomos nesąžiningos, nepagrindžia jų ryšio su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2010-11-01 A. Z. IĮ „Visaza“ ir AB RST sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2010-11-01 sutartis), kuria AB RST įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į RST tinklą perduotą) energiją, o A. Z. IĮ „Visaza“ įsipareigojo sumokėti AB RST už patiektą elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į RST tinklą perduotą) energiją, už paslaugas, susijusias su elektros energijos tiekimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, pagal RST pateiktą apmokėjimo dokumentą (2010-11-01 sutarties 4 p., 11.2 p.). 2010-11-01 sutarties 39 punktu buvo numatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka reorganizavus RST ar apsikeitus RST teisiniam statusui, RST teisių perėmėjas automatiškai tampa sutarties šalimi vietoje RST nuo teisių perėmimo momento. Viešo registro duomenimis, nuo 2011-01-01 visas AB RST teises ir pareigas reorganizavimo būdu, sujungiant AB RST ir AB VST, perėmė AB „LESTO“, o 2015-12-03 reorganizavus minėtą įmonę, teisių ir pareigų perėmėja yra AB „Energijos skirstymo operatorius“. Duomenų, kad būtų keliamas ginčas dėl teisės reikšti reikalavimus pagal 2010-11-01 sutartį, byloje nėra. Kadangi esminis bylos ginčo dalykas yra atsakovės A. Z. IĮ „Visaza“ skola ieškovei, teismui nėra pagrindo vertinti 2010-11-01 sutarties sąlygų atitikimo įstatymų reikalavimams, nes toks reikalavimas byloje nereiškiamas (CPK 265 str.). Apeliantei teigiant, jog 2010-11-01 sutarties sąlygos yra nesąžiningos ar kitaip pažeidžiančia jos teises ir/ar pareigas, įmonė turi teisę reikšti atskirą ieškinį (CPK 5 str.).
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnis suteikia teisę Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau - Komisija) nustatyti viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas. 2013-11-27 nutarimu Nr. O3-707 minėta komisija patvirtino ieškovės Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarką (toliau - Tvarka), kurioje Komisija patvirtino antros grupės vartotojų 1 plano elektros energijos kainą, kurią sudarė galios dedamoji – 1,90 Lt/kW/mėn. ir vienos laiko zonos energijos dedamoji – 20 ct/kWh (Tvarkos 14 p.). Tvarkoje terminas „Galios dedamoji“ apibūdintas kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto (Tvarkos 3 p.). Šalių 2010-11-01 sutartimi buvo nustatyta 8 kW leistinoji naudoti galia atsakovės patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovė A. Z. IĮ „Visaza“ pasirinko 1 planą antrosios grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų. Ieškovės pateiktais duomenimis, A. Z. IĮ „Visaza“ 2014-06-30 - 2015-07-31 laikotarpiu buvo išrašytos sąskaitos apmokėti galios dedamąją, tačiau atsakovė sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga 74,56 Eur bei 4,83 Eur delspinigių, viso 79,39 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-12 ieškovė nutraukė elektros energijos tiekimą A. Z. IĮ „Visaza“ patalpoms, esančioms Taikos pr. 24-1, Visagino m. ir duomenų, kad elektros energijos tiekimas būtų atnaujintas atsakovės patalpoms, byloje nėra. Be to, ir ieškinyje nurodoma, jog atsakovė nesinaudoja elektros energija, o iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2015-02-20 raštu ieškovė yra informavusi atsakovę apie 2010-11-01 sutarties nutraukimą nuo 2015-03-20, jei atsakovė neįsipareigos per 6 mėnesius pašalinti priežastis, dėl kurių buvo nutrauktas ir neatnaujintas elektros energijos tiekimas. Nesant duomenų, kad atsakovei buvo atnaujintas elektros energijos tiekimas pagal 2010-11-01 sutartį, darytina išvada, jog 2010-11-01 šalių sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta nuo 2015-03-30 (CPK 185 str.). Įvertinus galios dedamosios, kaip sudėtinės kainos už elektros energijos naudojimą, paskirtį, konstatuotina, jog atsakovei, kaip elektros energijos vartotojai, net ir objektyviai neturint galimybės naudoti ieškovės tiektiną elektros energiją (nutraukus elektros energijos tiekimą), yra pagrindas mokėti už galios dedamąją. Minėtą išvadą pagrindžia ta aplinkybė, jog elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo (nemokėjus ieškovei už tiektą elektros energiją), tačiau rezervuojant 2010-11-01 sutartimi sutartą 8 kW leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams, ir paliekant atsakovei, kaip vartotojai, galimybę, pašalinus energijos nutraukimo priežastis, vėl naudotis ieškovės tiektina elektros energija. Dėl paminėto, darytina išvada, jog ieškovė patyrė išlaidas, kurios apskaičiuotinos vadovaujantis Tvarkos 14 punktu bei 2010-11-01 sutarties priedu Nr. 1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad, nutraukus jai elektros energijos tiekimą ir nesutinkant su 2010-11-01 sutarties sąlyga dėl elektros energijos kainos, būtų kreipusis į ieškovę dėl 2010-11-01 sutarties nutraukimo, todėl reikalavimas priteisti iš A. Z. IĮ „Visaza“ už elektros energijos galios dedamąją yra pagrįstas.
Iš ieškinio matyti, jog elektros energijos tiekėja prašė teismą priteisti iš A. Z. IĮ „Visaza“ skolą už galios dedamąją, neapmokėtą 2014 m. birželio – 2015 m. liepos mėn. laikotarpiu. Lietuvos Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-842-844/2014 yra patenkinęs AB LESTO ieškinį dėl skolos iš A. Z. IĮ „Visaza“ priteisimo už suvartotą elektros energiją, susidariusią laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2014-09-23, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už elektros energijos galios dedamąją, susidariusią laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-09-23 (CPK 179 str. 3 d.). Be to, įvertinus tai, jog nėra duomenų apie elektros energijos tiekimą atsakovės patalpoms nuo 2015-03-30, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą elektros energijos tiekėjai neturint pagrindo reikalauti ir skolos už galios dedamają laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-07-31. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nesumokėtą galios dedamąją už 2014-09-24 - 2015-03-30 laikotarpį (CK 6.383 str. 1 d.; 2010-11-01 sutarties 4 p., 11.2 p.). Dėl paminėtų motyvų bei įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2015-03-30 atsakovė A. Z. IĮ „Visaza“ nesumokėjo 33,22 Eur skolos už galios dedamają (už laikotarpį nuo 2014-09-24 iki 2014-09-30 skaičiuojant 1,26 Eur) bei 2,11 Eur delspinigių, viso 35,33 Eur (33,22 Eur + 2,11 Eur = 35,33 Eur), todėl šią sumą atsakovė yra skolinga tiekėjai.
Atsakovė A. Z. IĮ „Visaza“ teigia, kad ieškovei yra sumokėjusi už 628 kWh elektros energijos ir ieškovė privalo patiekti minėto dydžio energiją įmonės patalpoms, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie susidariusią permoką (CPK 178 str.). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė ir ankstesniais laikotarpiais nepilnai mokėjo už tiekiamą elektros energiją, todėl neatmestina, jog atsakovės teigiama galimai buvusi permokos suma buvo daroma įsiskolinimo užskaita (2010-11-01sutarties 21 p.). Manydamas, jog tiekėja yra skolinga įmonei, atsakovė A. Z. IĮ „Visaza“ turi teisę kreiptis į teismą dėl permokos grąžinimo.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti A. Z. IĮ „Visaza“ teiginiai vertintini kaip nesusiję su ginčo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl paminėtų motyvų, sprendimas keistinas, iš A. Z. IĮ „Visaza“ priteista skola ir delspinigiai mažintini (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.). Nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį už ieškinį, o teismas patyrė 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės A. Z. IĮ „Visaza“ priteistina 7 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi iš ginčo šalių išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Už apeliacinį skundą A. Z. IĮ „Visaza“ sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Iš dalies patenkinus minėtą skundą, iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteistina 8 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (į.k. 304151376) ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. Z. individualios įmonės „Visaza“ (į.k. 155537538) 33,22 Eur skolą, 2,11 Eur delspinigių, viso 35,33 Eur (trisdešimt penkis eurus 33 euro centus), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (į. k. 304151376) 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų A. Z. individualios įmonės „Visaza“ (į. k. 155537538) naudai.