- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-414-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11506-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Algio transportas“
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algio transportas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. birželio 20 d. buvo gautas ieškovės V. V. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Algio transportas“ dėl 7 994,06 Eur priteisimo, bylai suteiktas Nr. e2-8902-618/2018. Ši byla teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr. 2YT-522-838/2018 į vieną bylą. Bylai suteiktas Nr. 2YT-522-838/2018 (naujas Nr. 2YT-71-838/2019). 2019 m. vasario 25 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2YT-71-838/2019 nagrinėjimas atnaujintas bei M. V. ir V. V. įpareigoti patikslinti santuokos nutraukimo sutarties sąlygas dėl kreditinių bei skolinių įsipareigojimų ir pateikti įrodymus, kad apie tai informuoti kreditoriai, tačiau per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjų V. V. ir M. V. pareiškimo dalį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, kita dalis pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei UAB „Algio transportas“ dėl skolos priteisimo, trečiajam asmeniui M. V. buvo nagrinėjama.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Algio transportas“ priteisti 3 996,95 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog banke Vartojimo kreditas buvo gautas ieškovės ir trečiojo asmens M. V. vardu, paskolos tikslas – skolinti atsakovei, pinigus pervedė bankiniu pavedimu. Bankui paskola išmokėta iš šeimos lėšų, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Nors trečiasis asmuo ir atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad skola yra grąžinta, tačiau skola realiai negrąžinta, tai patvirtina ir duomenys, gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI).
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog sutinka su tuo faktu, kad 2011 m. liepos 18 d. V. V. ir M. V. sudarė vartojimo kredito sutartį su banku, kurios pagrindu buvo suteiktas 5 792,40 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas – 2016 m. birželio 27 d. Taip pat sutiko, kad M. V. iš savo banko sąskaitos 2011 m. liepos 19 d. pervedė 5 502,78 Eur atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola įmonei“. Tačiau nesutiko, kad negrąžino skolos, nes 2014 m. gruodžio 17 d. atsakovės UAB „Algio transportas“ prievolę kreditoriams V. ir M. V. įvykdė A. V.. Taip pat nurodė, jog nepagrįstai ieškovė į civilinę bylą M. V. įtraukė trečiuoju asmeniu, nes vartojimo paskolos gavėjai yra V. V. ir M. V., todėl M. V. turi būti bendraieškiu, nes jų reikalavimo teisė atgauti paskolintas pinigines lėšas yra solidarioji (o ne dalinė) teisė. Taip pat pažymėjo, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, kadangi ieškovė V. V. neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, nes šią reikalavimo teisę turi A. V.. Be to, prašė taikyti sutrumpintą penkerių metų terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimui dėl palūkanų, nes ieškovė nenurodė laikotarpio, už kurį prašo priteisti palūkanas, ir kokio dydžio procentine išraiška yra prašomos priteisti metinės palūkanos, t. y. netiksliai suformulavo reikalavimą dėl prašomų priteisti palūkanų.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo M. V. prašė ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamo ieškovo, nes V. V. neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė, teikdama ieškinį dėl skolos priteisimo, jį privalėjo įtraukti bendraieškiu, o ne trečiuoju asmeniu, kadangi paskola buvo paimta jų abiejų vardu santuokos metu. Papildomai pažymėjo, jog UAB „Algio transportas“ prievolę 2014 m. gruodžio 17 d. V. V. ir M. V. įvykdė A. V. ir tapo naujuoju kreditoriumi atsakovės atžvilgiu. Pinigų grąžinimo faktą patvirtino pasirašius trišalę sutartį, pinigai, gauti iš A. V., buvo panaudoti V. ir M. V. šeimos poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Teismo motyvai:
5.1. Pažymėjo, kad sutuoktiniai V. ir M. V., paėmę kreditą iš banko, pinigus perskolino atsakovei UAB „Algio transportas“ be rašytinės sutarties, neaptariant nei paskolos sumos, nei palūkanų procentų, nei grąžinimo terminų, nei grąžinimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties perskolinant pinigus atsakovei bei neaptarė pinigų perdavimo / grąžinimo būdų, negalima sutikti su tuo faktu, kad paskolinti pinigai negalėjo būti grąžinti kreditoriams grynaisiais, o ne bankiniu pavedimu. Todėl šiuo atveju konstatavo, kad ieškovė neįrodė fakto, kad atsakovė yra skolinga. Priešingai – pinigai buvo atiduoti jau 2014 m. gruodžio 17 d., pasirašius trišalę sutartį ir tos sutarties pagrindu atsakovė tapo skolinga ne V. ir M. V., o A. V. – paskolos faktas yra įregistruotas ir įmonės skolų apskaitos kortelėse Nr. 15 ir Nr. 20, kuriose įmonės buhalterė nurodė, kad minėtos trišalės sutarties pagrindu skolintojui M. V. 22 250 Lt paskolą grąžino A. V., kuris po to tapo skolintoju UAB „Algio transportas“ atžvilgiu.
5.2. Nurodė, kad pinigai buvo realiai grąžinti, tai patvirtina ir ieškovės elgesys, nes nuo 2014 m. gruodžio 17 d. ji nereiškė jokių pretenzijų nei sutuoktiniui, nei atsakovei. Ieškovė nepaaiškino, kodėl ir nuo 2016 m. birželio 27 d., kai buvo išmokėtas kreditas bankui, iki 2018 m. vasario 28 d. nesikreipė į atsakovę dėl paskolos grąžinimo. Teismas manė, kad ieškovė žinojo apie pinigų (paskolos) grąžinimo faktą ir būdą, pinigai nuo 2014 m. gruodžio 17 d. buvo naudojami šeimos reikmėms, ši situacija tenkino ieškovę, todėl iki kol nenusprendė skirtis su M. V., ji pretenzijų nereiškė.
5.3. Nurodė, kad 2011 m. liepos 8 d. trečiasis asmuo M. V., būdamas santuokoje su ieškove V. V., sudarė su banku vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 5 792,40 Eur kreditas. Šio kredito grąžinimo terminas – 2016 m. birželio 27 d. 2011 m. liepos 19 d. M. V. iš savo banko sąskaitos pervedė 5 502,78 Eur atsakovei UAB „Algio transportas“, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola įmonei“. 2014 m. gruodžio 17 d. trišalė sutartis, kurios pagrindu A. V. grąžino M. V. už UAB „Algio transportas“ 5 502,78 Eur paskolą su 5 proc. metinėmis palūkanomis, tai sutarties sudarymo dieną sudarė 941,26 Eur. Iš viso A. V. M. V. už UAB „Algio transportas“ grąžino 6 733,66 Eur. Tokiu būdu UAB „Algio transportas“ tapo skolinga ne M. V. (kadangi paskola buvo suteikta santuokos metu, solidarusis kreditorius buvo ir V. V. kaip sutuoktinė), o A. V.. Pradinis skolininkas paskolos negrąžino, tačiau kreditoriams V. V. ir M. V. už UAB „Algio transportas“ paskolą grąžino A. V., taip tapdamas naujuoju kreditoriumi. Esant nurodytoms aplinkybės ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, nes V. V. neturi reikalavimo teisės atsakovės UAB „Algio transportas“ atžvilgiu, ir ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė V. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad ji pinigus skolino tik atsakovei UAB „Algio transportas“ ir niekada nekeitė skolininko. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, taikė ne tas įstatymo normas, kurias privalėjo taikyti, priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nesant kreditoriaus, t. y. ieškovės, sutikimo perkelti skolą, laikė, kad skola vis tiek yra perkelta.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Algio transportas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
7.1. Nurodo, kad apeliantė tiesiog nesupranta, kad pasikeitė ne skolininkas, o kreditorius, todėl teismas ir nusprendė, kad ieškinį pateikė netinkamas ieškovas.
7.2. Nurodo, kad ieškovė pareiškė patikslintą reikalavimą priteisti 3 996,95 Eur, tačiau nenurodė ir nepaaiškino, kaip apskaičiuota ši piniginė suma – kiek joje sudaro pati paskola, o kiek – palūkanos, nes neaišku, nei už kokį laikotarpį, nei kokia palūkanų norma vadovaujantis apskaičiuota ši prievolė.
7.3. Nurodo, kad ieškovė, įtraukdama M. V. šioje byloje trečiuoju asmeniu, neteisingai nurodė jo procesinę padėtį – iš tiesų M. V. privalo būti bendraieškiu pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 43 straipsnį, kadangi V. ir M. V. santuokos metu suteikė paskolą atsakovei, taigi formaliai galėtų būti solidarūs kreditoriai skolininko atžvilgiu.
7.4. Nurodo, kad nors juridinis asmuo turi prievolę deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai gautas ir grąžintas paskolas, tačiau nei paskolos gavimas (tačiau dėl paskolos suteikimo įmonei nėra ginčo), nei grąžinimas nėra deklaruoti (grąžinimas ir negali būti deklaruotas, nes paskola negrąžinta – tik naujajam kreditoriui įvykdžius prievolę už skolininką pradiniam kreditoriui, pasikeitė kreditoriaus asmuo), tačiau tai nereiškia, kad paskola nebuvo gauta – ginčas kyla tik dėl to, ar paskolą grąžino pradinė skolininkė UAB „Algio transportas“, ar A. V. kaip fizinis asmuo, taip įvykdęs juridinio asmens prievolę, po to tapęs naujuoju kreditoriumi juridinio asmens atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys kaip pareikštas netinkamam atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp V. V. ir trečiojo asmens M. V. buvo sudaryta santuoka 2003 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje Nr. 727. Tarp trečiojo asmens M. V. ir „Swedbank“ banko, AB, 2011 m. liepos 18 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 5 792,40 Eur (20 000 Lt) vartojimo kreditas. Grąžinimo terminas – 2016 m. birželio 27 d., grąžintina kredito suma – 7 881,73 Eur (27 214,05 Lt). 2011 m. liepos 19 d. M. V. pavedimu paskolino UAB „Algio transportas“ 5 502,78 Eur (19 000 Lt). 2014 m. gruodžio 17 d. tarp A. V. ir M. V. buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią A. V. grąžino M. V. už UAB „Algio transportas“ 5 502,78 Eur (19 000 Lt), 5 proc. metinių palūkanų ir UAB „Algio transportas“ tapo skolininke A. V. atžvilgiu, skolos suma – 6 444 Eur (22 250 Lt), sutartyje nurodyta, kad pinigus perdavė A. V., o pinigus priėmė M. V.. Taip pat byloje pateikta įmonės skolų apskaitos kortelės Nr. 15 ir Nr. 20, kuriose įmonės buhalterė nurodė, kad minėtos trišalės sutarties pagrindu skolintojui M. V. 22 250 Lt paskolą grąžino A. V., kuris po to tapo skolintoju, o įmonės buhalterė 2019 m. birželio 10 d. rašytiname paaiškinime nurodė, kad paskola nebuvo deklaruota dėl techninės (žmogiškosios) klaidos, nes buhalterė turėjo „daug asmeninių reikalų ir tiesiog pamiršo“. VMI pažyma patvirtina aplinkybę, kad apie UAB „Algio transportas“ deklaruotas 2014–2015 m. M. V. išmokėtas su darbo santykiais nesusijusias išmokas duomenų nėra. 2018 m. vasario 28 d. ieškovė V. V. kreipėsi raštu į atsakovę, kad ji per 30 dienų grąžintų paskolą.
11. Taip pat byloje nustatyta, kad V. V. ir M. V. 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 13 punkte susitarė, jog sutartinis įsipareigojimas pagal 2011 m. liepos 18 d. Vartojamąją paskolą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB „Swedbank“ banko ir M. V. bei V. V. dėl 5 792,40 Eur paskolos po santuokos nutraukimo, lieka solidari šalių prievolė prieš kreditorių, tačiau prievolę bankui turėjo vykdyti M. V.. Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu prašymą tenkino, tačiau, sprendimą apskundus apeliacine tvarka, 2017 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi panaikino šį sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas įpareigojo M. V. ir V. V. patikslinti santuokos nutraukimo sutarties sąlygas dėl kreditinių bei skolinių įsipareigojimų ir pateikti įrodymus, kad apie tai informuoti kreditoriai, tačiau per teismo nustatytą terminą pareiškėjai procesinio dokumento trūkumų neištaisė, todėl teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjų V. V. ir M. V. pareiškimo dalį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 3 996,95 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys atmestas. Apeliantė nesutikdama su ginčijamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
12. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės remiasi pagrindiniu argumentu, kad ji pinigus skolino tik atsakovei UAB „Algio transportas“ ir niekada nekeitė skolininko. Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, taikė ne tas įstatymo normas, kurias privalėjo taikyti, priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nesant kreditoriaus, t. y. ieškovės, sutikimo perkelti skolą, laikė, kad skola vis tiek yra perkelta.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisinis ginčijamo sandorio pagrindas yra įtvirtintas CK 6.51 straipsnyje, reglamentuojančiame trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010).
15. Byloje nenustačiusi atsakovės (skolininkės) UAB „Algio transportas“ piniginės prievolės ieškovei ir trečiajam asmeniui (kreditoriams) asmeninio pobūdžio ar skolininkės UAB „Algio transportas“ prieštaravimo, kad jos prievolę kreditoriams įvykdytų A. V., teisėjų kolegija pripažįsta, jog A. V., įvykdydamas skolininkės UAB „Algio transportas“ prievolę solidariems kreditoriams trečiajam asmeniui ir ieškovei, nepažeidė CK 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų šio sandorio sudarymo apribojimų.
16. Nagrinėjamu atveju A. V. įvykdė skolininkės UAB „Algio transportas“ prievolę pradiniams solidariesiems kreditoriams V. ir M. V., taip tapdamas ne naujuoju skolininku pradinių kreditorių atžvilgiu, kaip nurodo apeliantė, o naujuoju kreditoriumi skolininkės UAB „Algio transportas“ atžvilgiu (CK 6.111–6.114 straipsniai). Taigi pradinių kreditorių atžvilgiu skolininkas nepasikeitė ir prievolė nebuvo perkelta naujam skolininkui, kadangi remiantis 2014 m. gruodžio 17 d. trišale sutartimi, kurios pagrindu A. V. grąžino M. V. už UAB „Algio transportas“ 19 000,00 Lt (5 502,78 Eur) paskolą su 5 proc. metinėmis palūkanomis, prievolė pradinių kreditorių atžvilgiu tapo įvykdyta.
17. Pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad prievolė (skola) yra perkelta, o laikė, kad pradinių kreditorių atžvilgiu ji yra įvykdyta, todėl nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Algio transportas“. Tokią teisę nagrinėjamu atveju turi tik A. V., kuris padengė atsakovės skolą pradiniams kreditoriams. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes nesant kreditoriaus, t. y. ieškovės, sutikimo perkelti skolą, laikė, kad skola vis tiek yra perkelta.
18. Trečiasis asmuo M. V. procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad jis yra iš A. V. atgavęs paskolintus atsakovei UAB „Algio transportas“ pinigus ir juos panaudojęs šeimos poreikiams tenkinti, todėl, ieškovei nesutinkant su pinigų panaudojimu, ji turėjo teisę reikalauti tam tikros kompensacijos iš savo sutuoktinio, trečiojo asmens šioje byloje M. V., tačiau ieškovė nekeitė netinkamo atsakovo tinkamu, nors išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė tai padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir todėl buvo atmestas.
19. Įstatymas numato, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tokiu bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
20. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-120/2014).
21. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pareikštas ne to ieškovo ir ne tam atsakovui ir todėl šiuo pagrindu pagrįstai ieškinį atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, tai jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
24. Atsakovė pateikė duomenis apie turėtas 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidų pagrįstumui patvirtinti pateikė sąskaitą už teisinę pagalbą, mokėjimo nurodymą ir pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo.
25. Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
26. Taigi atsižvelgiant į tai, kad UAB „Algio transportas“ patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų įkainių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos atsakovei UAB „Algio transportas“ iš ieškovės V. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Algio transportas“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.