- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- I2-4976-473/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03019-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. T. Ukah
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. Ukah skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje 2020-08-31 sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Nr. LTU-66-10120 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje (toliau – ir Ambasada) jo prašymą išduoti vizą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 53) nurodo, kad Sprendime aplinkybės buvo įvertintos neteisingai, nes jis pateikė visus reikalingus magistro laipsnio įgijimui dokumentus Kaune Vytauto Didžiojo universitete, molekulinės biologijos ir biotechnologijų srityje. Internetinėje migracijos sistemoje buvo įkeltas jo tarpininkavimo laiškas, banko išrašas, liudijantis pakankamą sumą sumokėti už keliones ir mokslą, teisėtos viešnagės Sakartvele įrodymas, vienerių metų sveikatos draudimas, pirmųjų studijų metų mokėjimo kvitas, padėkos raštas iš dabartinės darbovietės su informacija apie jo darbą, užsakytas skrydžio bilietas. Tikisi tęsti mokslą, atlikti dar daugiau tyrimų, padėsiančių sveikatos apsaugos specialistams kovoti su pasauline pandemija.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad 2020-08-17 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Gruzijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame nurodė duomenis: nevedęs (9 punktas), dabartinė profesinė veikla - įmonėje (duomenys nekelbtini) kūrybos direktoriumi (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas - studijos (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2020-08-25 (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2021-08-24 (30 punktas), kviečiantis asmuo - Vytauto Didžiojo universitetas (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats pareiškėjas (33 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: 2020-02-25 Vytauto Didžiojo universiteto tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti, 2020-02-04 priėmimo į studijas raštą, studento studijų sutartį, Banko sąskaitos išrašą, lėktuvo rezervacijos dokumentą, kelionės ir sveikatos draudimo polisą, Delta State universiteto diplomo kopiją, nepatvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, leidimą gyventi Gruzijoje, galiojantį iki 2020-03-31 (pareiškėjas vizos prašymo pateikimo metu šalyje yra legaliai Gruzijos vyriausybės sprendimu dėl pandemijos trečiųjų šalių piliečiams, buvusiems šalyje legaliai iki 2020-03-14, legalų buvimą pratęsti iki 2020 m. pabaigos).
Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atliko interviu - pokalbį su pareiškėju, kurio metu pareiškėjas teigė, jog: 1) vyksta studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą, nes ieškojo geros mokyklos, o VDU rekomendavo jam draugas; į jokias kitas šalis ar universitetus paraiškų neteikė, negalėjo paaiškinti kodėl neteikė; 2) į Gruziją atvykęs 2015 metais, dirbo įvairiose prekybos įmonėse vadybininku, pagal pateiktus dokumentus dirba įmonėje (duomenys nekelbtini) kūrybos direktoriumi; konsului patikrinus šios įmonės internetiniame puslapyje informaciją buvo matyti, kad kaip kūrybos direktorius nurodomas kitas Nigerijos pilietis; konsului patikrinus informaciją Juridinių asmenų registre, šios įmonės adresas nesutampa su informacija įmonės pažymoje; 3) teigė, kad pragyvenimą studijų metu finansuos pats, bet tokia informacija sukėlė įtarimų dėl jo pareiškimo patikimumo, nes pateikdamas dokumentus vizai gauti jis pateikė 2020-08-14 banko pažymą gruzinų kalba, o 2020-08-18 anglų kalba. 2020-08-21 pateikė sąskaitų išrašą, iš kurio matyti, kad 2020-08-14, 2020-08-18, 2020-08-21 atlikti stambių piniginių sumų JAV doleriais įnešimai, o sekančiomis dienomis šios sumos atsiimtos iš banko; 4) 2019 m. kreipėsi dėl Šengeno vizos gavimo į Suomiją (sprendimą priėmė Vokietijos ambasada Tbilisyje), norėdamas vykti į konferenciją (tačiau konsulas nustatė, kad nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje vykimo tikslas nurodytas turizmas; vizą atsiakyta išduoti jam, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą bei nebuvo galima nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos; konsului pasiteiravus Vokietijos ambasadoje dėl papildomos informacijos pareiškėjo atžvilgiu, buvo paaiškinta, kad kilo įtarimų, jog pareiškėjas paliks Suomiją po vizito; Vokietijos ambasados vertinimu pareiškėjas neturėjo ryšių nei su Gruzija, nei su Nigerija, nors teigė, kad iš Suomijos keliaus tiesiai į Nigeriją); 5) pareiškėjas, pateikęs bilietų per Minską rezervaciją, negalėjo pasakyti, ar skris su persėdimu (nors tiesioginių skrydžių šiuo metu į Lietuvą nėra).
Įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pareiškėjo paaiškinimus pokalbio - interviu metu bei gautą papildomą informaciją, konsulas padarė išvadą, jog pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ryšiai su Gruzija ir Nigerija laikytini silpnais, jog užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, ir priėmė Sprendimą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t.y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė ištaiga vizos neišduoda. Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimas - Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio, ir pan. Sprendime pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis - santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta.
Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, nustatančio Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą, ir iš bylos medžiagos daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, duomenų atitikimo tikrovei, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje 2020-08-31 sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Nr. LTU-66-10120 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020-08-17 Lietuvos Respublikos ambasadai Gruzijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, prašyme nurodė tokius duomenis: nevedęs (9 punktas); dabartinė profesinė veikla - įmonėje (duomenys nekelbtini) kūrybos direktoriumi (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - studijos (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2020-08-25 (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2021-08-24 (30 punktas), kviečiantis asmuo - Vytauto Didžiojo universitetas (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats pareiškėjas (33 punktas) (b.l. 112-116). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus, esančius byloje: 2020-02-25 Vytauto Didžiojo universiteto tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai gauti (b.l. 119), 2020-02-04 priėmimo į studijas raštą (b.l. 120), banko sąskaitos išrašą (b.l 11-12), lėktuvo rezervacijos dokumentą, kelionės ir sveikatos draudimo polisą (b.l. 8, 60, 63), Įmonės (duomenys nekelbtini) rekomendacinį raštą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Ambasadai taip pat pateikė Delta State universiteto diplomo kopiją, nepatvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, leidimą gyventi Gruzijoje, galiojantį iki 2020-03-31 (pareiškėjas vizos prašymo pateikimo metu šalyje yra legaliai Gruzijos vyriausybės sprendimu dėl pandemijos trečiųjų šalių piliečiams, buvusiems šalyje legaliai iki 2020-03-14, legalų buvimą pratęsti iki 2020 m. pabaigos).
Ambasada 2020-08-31 sprendimu dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Nr. LTU-66-10120 pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 121 straipsnio 1 dalį Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje. Vienas iš jame nustatytų pagrindų – jei užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė studijas Vytauto didžiojo universitete. Šį jo tikslą iš dalies pagrindžia pateiktas 2020-02-25 Vytauto Didžiojo universiteto tarpininkavimo raštas nacionalinei vizai gauti Nr. TRD-TR-050 (b.l. 119), kuriame nurodyta, kad prašo pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą nuo 2020-08-20 iki 2021-08-19, nes jis priimtas į šio universiteto gamtos mokslų fakulteto nuolatinės studijų formos magistrantūros programą Molekulinė biologija ir biotechnologija, dėstomą anglų kalba, studijų sutartis pasirašyta el. būdu, studijų metu universitetas užtikrina pareiškėjui gyvenamąjį plotą bendrabutyje, pareiškėjas sumokėjęs už pirmus studijų metus bei kitus mokesčius, studentas turi pakankamai lėšų sumokėti už studijas ir padengti grįžimo išlaidas, prireikus universitetas padengtų šias išlaidas (b.l. 120). Vytauto Didžiojo universiteto 2020-02-04 priėmimo į studijas rašte patvirtinama, kad pareiškėjas priimtas į nurodytą studijų programą (b.l. 120). Pareiškėjas prašymui pagrįsti pateikė Įmonės (duomenys nekelbtini) 2020-08-13 rekomendacinį raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dirba įmonėje (duomenys nekelbtini) kūrybos direktoriumi pagal terminuotą vienerių metų sutartį. Pažymėtina, kad Konsului patikrinus šios įmonės internetiniame puslapyje informaciją buvo nustatyta, kad kaip kūrybos direktorius nurodomas kitas Nigerijos pilietis, o pagal duomenis Juridinių asmenų registre šios įmonės adresas nesutampa su informacija įmonės pažymoje. Pareiškėjas nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengia pats ir Ambasadai pateikė 2020-08-21 sąskaitų išrašą, iš kurio nustatyta, kad 2020-08-14, 2020-08-18, 2020-08-21 atlikti stambių piniginių sumų JAV doleriais įnešimai, kitomis dienomis šios sumos atsiimtos iš banko. Tokia informacija sukėlė įtarimų dėl jo pareiškimo patikimumo. Be to, prašymo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas 2019 m. kreipėsi dėl Šengeno vizos gavimo į Suomiją (sprendimą priėmė Vokietijos ambasada Tbilisyje), norėdamas vykti į konferenciją (tačiau konsulas nustatė, kad nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje vykimo tikslas nurodytas turizmas; vizą atsisakyta išduoti, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą bei nebuvo galima nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, Vokietijos ambasadoje kilo įtarimų, jog pareiškėjas paliks Suomiją po vizito, Vokietijos ambasados vertinimu pareiškėjas neturėjo ryšių nei su Gruzija, nei su Nigerija, nors teigė, kad iš Suomijos keliaus tiesiai į Nigeriją). Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, pateikęs bilietų per Minską rezervaciją, negalėjo pasakyti, ar skris su persėdimu, nors tiesioginių skrydžių į Lietuvą nėra.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti jo finansinę padėtį, galimybes grįžti iš valstybės teritorijos, nes nepateikta duomenų apie jo ryšius su kilmės valstybe, o Gruzijoje jis įdarbintas vienerių metų laikotarpiui (nuo 2020 m. gegužės mėnesio), taigi jo legalus buvimas šioje šalyje truks iki 2020 m. pabaigos. Šie duomenys taip pat sudaro pagrįstą abejonę dėl neteisėtos imigracijos pavojaus. Nors Ambasadai kartu su prašymu ir teismui buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, iš nurodytų faktinių duomenų nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, aplinkybės ir pateikti įrodymai sukėlė pagrįstų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti, t.y. nepatvirtina pareiškėjo atvykimo ir buvimo tikslų ir kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.
Taigi, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. Ambasados Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu, todėl taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. T. Ukah skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.