- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-11
- Bylos Nr.
- I-794-815/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01845-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. G. skundą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bei Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 19–20) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinę žalą – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 6 d. nutartyje (b. l. 16–17) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, o 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje (b. l. 22–23) priėmė pareiškėjo skundą dalyje tik dėl neturtinės žalos priteisimo, skundą dalyje dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 2S-1840 panaikinimo atsisakė priimti. Be to, patikslintame skunde (b. l. 19–20) pareiškėjas prašė nenaikinti Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 22-1131, kaip neturintį teisinės reikšmės, be to, jis neskųstas Departamentui, o traktuoti jį kaip įrodymą, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
3. Pareiškėjo skundas dėl neturinės žalos atlyginimo grindžiamas tokiais argumentais.
3.1. Pasak pareiškėjo, jis įvairiais laikotarpiais nuo 2011 m. iki 2006 m., tiksliau nuo 2001 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. gegužės 7 d. ir nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. iki 2004 m. liepos 5 d. laikytas Lukiškių TI-K. Nors pareiškėjas nerūko, tačiau prievarta laikytas vienoje kameroje su rūkančiaisiais ir buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Dėl buvimo tokioje aplinkoje jausdavo nuovargį, savijautos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, paskutiniu metu ėmė kamuoti dusulys, pareiškėjas pradėjo skrepliuoti, kosėti. Dėl dabar atsiradusių išvardytų pasekmių didelę dalį kaltės turi prisiimti Lukiškių TI-K administracija.
3.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, remiasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3punktu, 4 dalimi. Pasak pareiškėjo akivaizdu, jog kardomojo kalinimo administracija, neužtikrinusi tokių pareiškėjo gyvenimo sąlygų, kad jis neužbūtų priverstas dūmais užterštu oru, pažeidė pareiškėjo teises bei paminėto įstatymo nuostatas.
3.3. Pareiškėjas žalą kildina iš Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, neveikimo, tiksliau iš to, kad ji nesiėmė veiksmų atskirti pareiškėją, nerūkantį asmenį, nuo rūkančiųjų; jeigu Lukiškių TI-K administracija būtų veikusi pagal teisės aktus, pareiškėjui nereikėtų ilgą laiką kankintis pilnoje dūmų kameroje, nebūtų dabar prasidėjęs kamuojantis dusulys ir kitos ligos kaip pasyvaus rūkymo pasekmė. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2421-171/2011 specialistas konstatavo, jog pasyvus rūkymas nėra tiesioginė mirties priežastis, tačiau jis patrumpina gyvenimą apie 10–15 m, o rūkant po vieną pakelį cigarečių per dieną organizmas pasensta 20 metų greičiau; esant jautriai kvėpavimo sistemai, pasyvus rūkymas gali sukelti pareiškėjo šioje byloje nurodytus susirgimus.
3.4. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir teisės pažeidimu padarytai žalai. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, jog nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t .y. valstybė atlygina žalą visiškai, nepaisydama darbuotojoj kaltės. Pažymėtina ir tai, jog neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra įstatyminio pagrindo žalos atlyginimui.
3.5. Tai, kad asmuo, kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-578-423/2012 konstatavo, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas aiškus draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; Įstatymo reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, todėl kardomojo kalinimo vietų administracija, neužtikrinusi tokių pareiškėjo gyvenimo sąlygų, kad jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Įstatymo reikalavimus bei asmens teises.
3.6. Taigi, Lukiškių TI-K administracija 2000 m. turėjo laikytis Įstatymo, priimto 1995 m., reikalavimų ir laikyti rūkančius ir nerūkančius asmenis atskirai. Tuo tarpu paeiškėjo kalinimo sąlygos pažeidė jo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje su nerūkančiais kalinamaisiais, o atsižvelgiant į pažeidimo mastą, trukmę, pažeidimų pasekmes, teisinga pareiškėjui priteistina suma iš Lietuvos valstybės sudarytų 10 000 Lt neturtinei žalai priteisti.
3.7. Pareiškėjas skunde mini Departamento 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 2S-1840 bei Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 22-1131, tačiau, kaip minėta, šiame teismo sprendime nagrinėjamas tik pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
II
Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–34) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. R. G. asmens įskaitos kortelių kopijose (pridedamos) matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis laikytas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo R. G. judėjimą ir kameras, kuriose jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 200 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. gegužės 7 d. bei nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. iki 2004 m. liepos 5 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo nurodytais laikotarpiais nuo 2001 m. iki 2004 suimtieji bei nuteistieji buvo laikomi Lukiškių TI-K, skiriami į gyvenamąsias kameras vadovaujantis Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 70 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, taip pat siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį miegamąja vieta. Tuo metu galioję Įstatymas ir Kodeksas nenustatė suimtiesiems ir nuteistiesiems draudimo rūkyti laisvės atėmimo vietose, nebuvo įtvirtintas izoliuoto rūkančių ir nerūkančių kalinamųjų laikymas. Taip pat ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) nebuvo įtvirtinta nuostata apie draudimą rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tikėtina, jog kamerose, kuriose būdavo pareiškėjas, galėjo būti rūkančių asmenų. Nustatyti, ar atsiliepime išvardytose kamerose kartu su pareiškėju buvo rūkantys asmenys, nėra galimybės, kadangi konkrečiose kamerose konkrečią dieną kartu laikomų asmenų vardų ir pavardžių įskaita įstaigoje nebuvo ir nėra atliekama.
3. Seimo kontrolierė 2006 m. rugsėjo 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcentavo, kad tikslinga nustatyti izoliuoto rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo teisinį reglamentavimą. Rekomendacijose Seimo kontrolierė siūlė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atitinkamuose teisės aktuose reglamentuoti tabako gaminių vartojimą laisvės atėmimo vietose. Tai dar kartą įrodo, kad tuo metu nebuvo įtvirtinta nuostata dėl draudimo rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose.
4. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-57, Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) skirstyti į gyvenamąsias kameras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu, Kodekso 70 straipsniu, taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.
5. 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), taikoma laisvės atėmimo vietoms, joje nustatyti laisvės atėmimo vietų bendrieji sveikatos saugos reikalavimai pastatams ir teritorijai, gyvenamųjų patalpų įrengimui, centralizuotų kirpyklų, prausimosi patalpų, skalbyklų, sanitarinės švaryklos įrengimui, sveikatos priežiūrai, patalpų valymui, dezinfekavimui ir priežiūrai bei laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų asmens higienai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo bei gaunamus nerūkančių kalinamųjų skundus, higienos normoje buvo nustatyta, kad draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atitinkamai, suimtieji bei nuteistieji, buvo skirstomi bei laikomi vadovaujantis pakeista higienos norma.
6. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 9 d. su paklausimu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis paminėtu laikotarpiu (2001 m.–2004 m.), Lukiškių TI-K pareiškėjui atsakė įstatymų keliamus reikalavimus atitinkančiame 2012 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 22-1131.
7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2004 m. skundą dėl žalos priteisimo parašė 2012 m. liepos 10 d., todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimą įstatymas siejama su jos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Civilinė atsakomybė taikytina tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
III
Pareiškėjas – R. G. pageidavo nedalyvauti teismo posėdyje (b. l. 54), todėl nebuvo etapuotas į jį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1.1. Pareiškėjas – R. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose:
1.1.1. Laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. gegužės 7 d.
– 2001 m. rugpjūčio 7 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 108, vėliau išvyko į Kauno areštinę;
– 2001 m. rugpjūčio 10d. atvyko iš Kauno areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 113;
– 2001 m. rugpjūčio 13 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;
– 2001 m. rugpjūčio 22 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 105;
– 2001 m. rugpjūčio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 129;
– 2001 m. rugsėjo 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 104;
– 2001 m. rugsėjo 7 d atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 107;
– 2001 m. rugsėjo 26 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;
– 2001 m. spalio 5 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, patalpintas į kamerą Nr. 107;
– 2001 m. spalio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 173;
– 2001 m. lapkričio 14 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2001 m. lapkričio 16 d. atvyko iš Kauno areštinės, patalpintas į kamerą Nr. 117;
– 2001 m. lapkričio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 139;
– 2001 m. lapkričio 22 d. išvyko į Panevėžio areštinę;
– 2001 m. lapkričio 29 d. atvyko iš Panevėžio areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 106;
– 2001 m. lapkričio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 165;
– 2001 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 147;
– 2001 m. gruodžio 10 d. išvyko į Kupiškio areštinę;
– 2001 m. gruodžio 22 d. atvyko iš Kupiškio areštinės, patalpintas į kamerą Nr. 115;
– 2001 m. gruodžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 164;
– 2001 m. gruodžio 29 d. išvyko į Varėnos areštinę;
– 2001 m. gruodžio 29 d. atvyko iš Varėnos areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 108;
– 2002 m. sausio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 161;
– 2002 m. sausio 17 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2002 m. sausio 22 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 119;
– 2002 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 139;
– 2002 m. vasario 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 167;
– 2002 m. vasario 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 130;
– 2002 m. kovo 4 d. pereklėtas į kamerą Nr. 149;
– 2002 m. liepos 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 162;
– 2002 m. liepos 8 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2002 m. liepos 10 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 104;
– 2002 m. liepos 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 263;
– 2002 m. liepos 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 105;
– 2002 m. liepos 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 174;
– 2002 m. liepos 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 141;
– 2002 m. rugpjūčio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 184;
– 2002 m. rugsėjo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 191;
– 2002 m. rugsėjo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 172;
– 2002 m. rugsėjo 30 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2002 m. spalio 8 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 110;
– 2002 m. spalio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 169;
– 2002 m. lapkričio 20 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2002 m. lapkričio 29 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 118;
– 2002 m. gruodžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 127;
– 2002 m. gruodžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 277;
– 2003 m. sausio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 168;
– 2003 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 116;
– 2003 m. vasario 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 113;
– 2003 m. vasario 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 213;
– 2003 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 215;
– 2003 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 104;
– 2003 m. vasario 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 127;
– 2003 m. balandžio 22 d. pereklėtas į kamerą Nr. 132 ir joje buvo iki 2003 m. gegužės 7 d.
1.1.2. Laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. iki 2004 m. liepos 2 d.
– 2003 m. rugpjūčio d. atvyko į Lukiškių TI-K ir patalpintas į kamerą Nr. 121, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 200;
– 2003 m. rugsėjo 10 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2003 m. rugsėjo 23 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 113;
– 2003 m. rugsėjo 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 133;
– 2003 m. spalio 1 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2003 m. spalio 10 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 117;
– 2003 m. spalio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 146;
– 2003 m. spalio 14 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL);
– 2003 m. spalio 21 d. atvyko iš LAVL ir patalpintas kameroje Nr. 109;
– 2003 m. spalio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 279;
– 2003 m. lapkričio 5 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2003 m. lapkričio 21 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 109;
– 2003 m. lapkričio 24 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2003 m. lapkričio 26 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 109;
– 2003 m. lapkričio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 152;
– 2003 m. gruodžio 15 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2003 m. gruodžio 19 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 105;
– 2003 m. gruodžio 22 d. perkeltas į kamerą 263;
– 2004 m. sausio 12 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2004 m. sausio 16 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 118;
– 2004 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 136;
– 2004 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 277;
– 2004 m. vasario 11 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2004 m. vasario 27 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 109;
– 2004 m. kovo 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 161;
– 2004 m. kovo 17 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2004 m. kovo 24 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 111;
– 2004 m. kovo 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 130;
– 2004 m. kovo 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 139;
– 2004 m. kovo 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 123;
– 2004 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 174;
– 2004 m. balandžio 8 d. išvyko į Marijampolės areštinę;
– 2004 m. balandžio 15 d. atvyko iš Marijampolės areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 111;
– 2004 m. balandžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 277;
– 2004 m. balandžio 21 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2004 m. gegužės 5 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 120;
– 2004 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 112;
– 2004 m. gegužės 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 184;
– 2004 m. gegužės 21 d. išvyko į Kauno areštinę;
– 2004 m. birželio 4 d. atvyko iš Kauno areštinės ir patalpintas į kamerą Nr. 119;
– 2004 m. birželio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 184;
– 2004 m. liepos 2 d. išvyko į Kauno areštinę.
1.2. Laikotarpiais nuo 2001 m. rugpjūčio 7 d. iki 2001 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d. iki 2001 rugpjūčio 22 d. , nuo 2001 m. rugsėjo 5 d. iki 2001 m. rugsėjo 7 d., nuo 2001 m. rugsėjo 26 d. iki 2001 m. spalio 5 d., nuo 2001 m. lapkričio 14 d. iki 2001 m. lapkričio 16 d., nuo 2001 lapkričio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2001 m. gruodžio 22 d., nuo 2002 m. sausio 17 d. iki 2002 m. sausio 22 d., nuo 2002 m. liepos 8 d. iki 2002 m liepos 10 d., nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2002 m. spalio 8 d., nuo 2002 lapkričio 20 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d., nuo 2003 m. rugsėjo 10 d. iki 2003 m. rugsėjo 23 d., nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2003 m. spalio 10 d., nuo 2003 m. spalio 14 d. iki 2003 m. spalio 21 d., nuo 2003 m. lapkričio 5 d. iki 2003 lapkričio 21 d., nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. lapkričio 26 d., 2003 m. gruodžio 15 d. iki 2003 m. gruodžio 19 d., nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2004 m. sausio 16 d., nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2004 m. vasario 27 d., nuo 2004 m. kovo 17 d. iki 2004 m. kovo 24 d., nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki 2004 m. balandžio 15 d., nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. gegužės 5 d., nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2004 m. birželio 4 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs iš įstaigos (atsiliepimas (b. l. 30–34)).
1.3. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. kovo 22 ir kovo 26 d. paklausimus, 2012 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. 2S-1840 (b. l. 7), be kita ko, informavo pareiškėją:
1.3.1. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas priimtas 1995 m. gruodžio 20 d. (Žin., 1996, Nr. 11-281), nauja šio įstatymo redakcija priimta 2003 m. lapkričio 20 d. (Žin., 2003, Nr. 117-5317).
1.3.2. Departamentas 2006 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 10/07-1070, adresuotame laisvės atėmimo įstaigų vadovams, nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, bei paprašė užtikrinti, kad skirstant nuteistuosius ir suimtuosius į kalėjimų ir tardymo izoliatorių kameras, baudos izoliatorius, karcerius bei kamerų tipo patalpas, būtų kiek įmanoma atsižvelgiama į nerūkančių asmenų interesus nebūti laikomais bendrose patalpose su rūkančiais.
1.3.3. Laisvės atėmimo vietose turi būti laikomasi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų. Kodeksas ar Suėmimo vykdymo įstatymas rūkyti nuteistiesiems ar suimtiesiems laisvės atėmimo įstaigose nedraudžia, minėtus įstatymus įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nuteistiesiems ar suimtiesiems taip pat nenustatytas draudimas rūkyti. Laisvės atėmimo vietų administracija visada stengėsi ir stengiasi užtikrinti tokias laikymo sąlygas, kad nuteistieji ar suimtieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir nebūtų pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimai.
Šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka.
1.4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. gegužės 9 d. paklausimą, 2012 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. 22-1131 (b. l. 6), informavo pareiškėją, kad 2001–2004 metais jis buvo laikomas pagal Įstatymo reikalavimus, kurie nenumatė rūkančiųjų ir nerūkančiųjų atskiro laikymo gyvenamosiose patalpose.
Šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka.
1.5. Pareiškėjo pateiktose asmens sveikatos priežiūrios knygelės įrašų kopijose (b. l. 9–14), be kita ko, nurodyta:
1.5.1. Pareiškėjas 2012 m. kovo 30 d. kreipėsi į medikus dėl pablogėjusios sveikatos, kartais pasireiškiančio dusulio; nustatyti neaiškios kilmės dusulio priepuoliai, skirti vaistai, be kita ko, eufilinas.
1.5.2. 2012 m. balandžio 12 d. skundėsi galvos skausmu, dusuliu naktimis. Nustatyta diagnozė – cefalija, taip pat skirtas gydymas
1.5.3. 2012 m. balandžio 11 d. skundėsi pablogėjusiu miegu, jaudinasi dėl teismo; prašė išrašyti vaistą „Valeradix“. Vaistas „Valeradix“ išrašytas nakčiai, vartoti po 2 tabletes.
1.5.4. 2012 m. gegužės 11 d. pareiškėją konsultavo psichiatras. Pareiškėjas skundėsi, be kita ko, nerimu, nuolatine įtampa, dirglumu, jaudinimusi dėl sąlygų, kokiomis jis yra laikomas, dėl nesprendžiamos jo problemos. Nustatyta diagnozė pagal TLK-10 klasifikaciją – F60.3, t .y. emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Paskirtas gydymas – po tabletes „Valerioni“.
1.5.5. 2012 m. gegužės 16 d. bendrosios praktikos gydytojo įrašas, kad pareiškėjas teigia, jog jį dusina, yra silpna, tačiau gydytoja konstatavo, jog pareiškėjas sveikas, gydymas neskirtas.
1.5.6. Pareiškėjas 2012 m. birželio 11 d. skundėsi dirglumu, pastoviai jaučiama nervine įtampa. Psicitaras nurodė jau anksčiau nustatytą diagnozę – F60.3, t .y. emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ir skyrė vaistą „Valeradix“ po 2 tabletes 2 kartus per dieną.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį (b. l. 22–23), pagal pareiškėjo – R. G. skundą sprendžiamas klausimas tik dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas pabrėžia, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas – R. G. buvo laikomas nuo 2001 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m. gegužės 7 d. bei nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. iki 2004 m. liepos 2 d. (iš esmės ginčo dėl to nėra, nors pats pareiškėjas nurodo paskutinę datą 2004 m. liepos 5 d. (žr. skundą (b. l. 1–3))). Tuo tarpu skundą teismui pareiškėjas parašė ir išsiuntė tik 2012 m. liepos 10 d. (žr. skundą (b. l. 1–3), voką (b. l. 15)), t. y. praėjus daugiau negu aštuoneriems metams nuo 2004 m. liepos 5 d. Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, savo atsiliepime į skundą (b. l. 30–34), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, kurioje inter alia įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, prašo teismo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas laiko pagrįstu tokį atsakovės prašymą, nes pareiškėjas – R. G. nepagrįstai ilgą laiko tarpą – daugiau negu aštuonerius metus – negynė savo teisių, todėl pareiškėjo skundas, pritaikius materialinės teisės senaties terminą, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo – R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.