Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 232(1) straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 15 d. pagal BK 232 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie kurios, vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija), prijungta neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. nuosprendį bei skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas; 3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis, atidėtas 1 metams; 4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 1 MGL (125 Lt) dydžio bauda, kuri 2006 m. kovo 2 d. nutartimi pakeista į 6 valandas viešųjų darbų; 5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda, kuri teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi pakeista į 1 paros arešto bausmę; 6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 parų arešto bausme; 7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta, visiškai sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta 9 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmė; 8) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 bei paskirta 20 parų arešto bausmė; 9) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 bei paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui, bausmės neatlikęs (teistumas neišnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2017 m. gruodžio 30 d., apie 11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario–sugyventinės I. S. atžvilgiu, t. y. sugriebęs abejomis savo rankomis I. S. už plaukų, ne mažiau kaip tris kartus sugyventinės galvą sudavė į sieną, vieną kartą ranka sudavė I. S. į lūpą, vieną kartą ranka sudavė į akį, prispaudęs dešine koja I. S. galvą prie lovos, ranka sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų jai į tarpukojį bei ranka suėmęs I. S. už kaklo, smaugė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiai I. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 11.00 val., jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kur kartu buvo ir jo sugyventinė I. S.. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl buities nesutarimų, t. y. kuomet jis išpylė kavą ir paprašė, kad sugyventinė sutvarkytų, bet ji atsisakė, todėl ir kilo tarp jų žodinis konfliktas. Konflikto metu jis sugriebė abejomis rankomis I. S. už plaukų ir kokius tris kartus jos galvą suėmęs už plaukų, sudavė į sieną, vieną kartą ranka sudavė į lūpą, vieną kartą ranka sudavė į akį, prispaudęs dešine koja jos galvą prie lovos, ranka sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų jai į tarpukojį bei ranka suėmęs I. S. už kaklo, smaugė. Jo tokiam poelgiui neturėjo įtakos jo apsvaigimas, kiek jis pamena, jis buvo blaivus. Dėl savo tokio poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Dagiau taip nebe pasikartos. Jis ir I. S. kartu gyvena pusantrų metų, kartu veda bendrą ūkį. Jis sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka gydytis nuo narkomanijos (b. l. 58, 59, 61, 62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. V. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios I. S. parodymais, iš kurių matyti, kad su sugyventiniu D. V. ji gyvena kartu apie pusantrų metų, dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena D. V. mama B. V., kuriai 86 m. 2017 m. gruodžio 30 d., apie 11.00 val., namuose tarp jos ir sugyventinio D. V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis išpylė kavą, o ji nesutvarkė bei dėl kitų buities reikalų. D. V. supyko ant jos, svetainėje parvertė ją ant lovos, griebė abiem rankomis jai už plaukų ir sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus jos galvą į sieną, o po to vieną kartą smogė kumščiu į lūpą bei vieną kartą smogė kumščiu jai į dešinę akį. Ji juto fizinį skausmą. Po to D. V. prispaudė dešine koja jos galvą ir smogė kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų jai į tarpukojį bei spjaudė į veidą, o po to ją smaugė. Taip pat D. V. konflikto metu išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji pabėgo iš namų, tą kartą policijos nekvietė, nes bijo D. V.. D. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau taip pat ji nekvietė policijos, kadangi bijo D. V.. Jie abu dalyvauja metadono programoje. Ji planuoja gyventi pas savo sutuoktinį T. S. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 10 d. papildomos apklausos metu ji parodė, kad nuo 2018 m. sausio 3 d. ji pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, nes sirgo ir neturėjo sveikatos ten nuvykti. Dėl įvykio metu patirtų kūno sužalojimų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, didesnių sužalojimų nebuvo padaryta (b. l. 21-22, 25-26).Nukentėjusiosios I. S. 2018 m. sausio 3 d. protokolu-pareiškimu apie tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio ginčo metu sugyventinis D. V. sudavė jai smūgius į galvos sritį, smaugė, spardė į tarpkojį (b. l. 5).2018 m. sausio 2 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 2 d. pranešimas apie smurtą artimojoje aplinkoje buvo gautas 22.10 val. Įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), I. S. paaiškino, kad ją muša D. V.. Ant I. S. veido buvo matyti sumušimai. Pasak I. S. smurtas artimojoje aplinkoje buvo jau kelis kartus, nepaaiškino, ar policijai buvo pranešta. Smurtu įtariamas D. V. įvykio vietoje nieko neaiškino (b. l. 13-14).2018 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), tačiau apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 10- 12).Prietaiso ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARZH – 0078 asmens blaivumo testu Nr. 6810, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 3 d., 00.25 val., D. V. buvo blaivus (b. l. 15).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo D. V. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. S., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106-108). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis D. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas jau dešimtą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė, dar neatlikęs teismo paskirtos bausmės už ankstesnio nusikaltimo padarymą (b. l. 70-76), administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 98-102), Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, tačiau priklausomybės ligų gydymo įskaitoje registruotas, kaip metadono programos dalyvis (b. l. 103), registruotas darbo biržoje (b. l. 68-69). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 straipsnio 3 ir 4 punktais, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką D. V. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo D. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 3 d., 00.05 val., iki 2018 m. sausio 4 d., 13.30 val. (2 paros) (b. l. 53).

Kadangi kaltinamasis D. V. nagrinėjamą nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 straipsnio 3 ir 4 punktais, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laiką gydytis nuo narkomanijos ir pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laiką gydytis nuo narkomanijos ir pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo D. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 3 d., 00.05 val., iki 2018 m. sausio 4 d., 13.30 val. (2 paras), ir laikyti, kad D. V. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. V. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.

Išaiškinti D. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.