Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-708-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
1S-708-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00011-2004-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Evaldas Gražys
Nuteistasis
N. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-708-290/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00011-2004-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo N. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 91-128 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam N. K.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. K. nuteistas 2007 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų. 2009 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinus su 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutine bausme – laisvės atėmimu 10 metų. 2011 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu – 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų laivės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 6 d., o pabaiga – 2020 m. spalio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos svarstymo dieną yra 3 metai 3 mėnesiai 22 dienos. Komisija 2017 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 95-129 taikyti nuteistajam N. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nuteistasis N. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra tinkama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis N. K. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde jis nurodė, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra tik 17 balų, kad balas mažėjo. Per bausmės atlikimo laikotarpį už gerą elgesį ir stropų darbą jis buvo skatintas 14 kartų, kas jį charakterizuoja teigiamai. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dengia priteistą civilinį ieškinį.Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog po nuobaudų už narkotikų ir alkoholio vartojimą, jis išklausė kursus skirtus anoniminiams alkoholikams ir narkomanams, be to baigė 12 žingsnių reabilitacijos programą, šiuo metu turi neigiamą požiūrį į alkoholį ir narkotikus. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra vedęs, kad turi nepilnametę dukrą, taip pat neįgalius tėvus. Bausmės atlikimo metu dirba, išėjęs į laisvę taip pat turi galimybę įsidarbinti. Turi teigiamą požiūrį į priežiūrą, jo mąstymas ir elgesys yra pasikeitę išimtinai teigiama linkme.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo N. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai pa­leis­ti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurį padarė siekdamas finansinės naudos, tačiau neapgalvojo galimų labai sunkių pasekmių, o tai parodo, kad jis yra linkęs nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu N. K. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio palei­di­mo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svars­tant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra 17 balų, tai rodo žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, taip pat būtina nustatyti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant nu­si­kalstamo elgesio riziką. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados ma­tyti, kad vis dar išlieka kriminogeninių veiksnių, kurių vienas yra piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nors nuteistasis skunde ir teigia, kad šiuo metu supranta neigiamą narkotikų bei alkoholio įtaką, tačiau alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas fiksuotas net pataisos įstaigoje. Pažymėtina, jog nuobaudos šiuo metu nors ir yra negaliojančios, tačiau vertinant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą teismas vertina nuteistojo elgesį, per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Šiuo atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. sausio 6 d., paskutinė užfiksuota nuobauda yra po 5 metų nuo laisvės atėmimo pradžios, tokiu būdu, darytina išvada, kad nuteistasis žinojo vidaus tvarkos taisykles, tačiau sąmoningai jas pažeidinėjo, o tai parodo, kad N. K. turi neigiamą požiūrį į vyraujančias taisykles ir nėra pasiruošęs būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Taigi, kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie sumažintų jo nu­si­kals­tamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pa­kan­ka­mai akivaizdūs.Nagrinėjamų duomenų kontekste, vienas iš kriminogeninių veiksnių išskiriamas lėšų tvarkymas ir pajamos, iš pažymos apie vykdomuosius dokumentus išduotus N. K. vardu, matoma, kad jis privalo išmokėti 2730,54 Eur, šiuo metu išskaičiuota 799,41 Eur ir nors nuteistasis teigia, kad civilinis ieškinys yra priteistas solidariai, tačiau teismas tokių duomenų neturi. Šiuo metu nuteistasis gauna atlyginimą pataisos namuose, yra gauta pažyma, kad po lygtinio paleidimo UAB ,,A.“ gali sudaryti darbo sutartį su N. K., o pastarojo teigimu išėjęs į laisvę jis lengvai įsidarbintų, tačiau tokie teiginiai laikytini deklaratyviais ir garantuotų darbo galimybių nesukuria. Atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytas siekiant finansinės naudos sau, tokiu būdu šiuo metu esantys finansiniai įsipareigojimai bei tai, kad nuteistasis turi nepilnametę dukrą, kuriai reikalingas išlaikymas, gali jį paskatinti pakartotinai nusikalsti. Bylos duomenys patvir­tina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą N. K. vykdo, kad trylika kartų buvo skatintas. Tačiau tai parodo, kad nuteistasis elgiasi taip kaip turi elgtis kiekvienas atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo savianalizė negili ir nevisapusiška, galvoja, kad yra beveik tobulas žmogus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, toks savęs vertinimas atskleidžia jo neigiamą požiūrį į visuomeninę tvarką, jos kuriamas bendras elgesio ir moralės taisykles. Vertinant šias ap­linkybes su visomis kitomis aukščiau iš­dės­ty­tomis aplinkybėmis, jos nesudaro pa­grin­do kons­ta­tuoti, kad N. K. daro aki­vaizdžią pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Be to teigiama nuteistojo elgesio korekcija jau buvo įvertinta jį perkeliant bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo N. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Evaldas GražysJurgis KiškisValdas Vitunskas