Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-379-225/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1-379-225/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Civilinis ieškovas
D. G., R. G.
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-379-225/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55509-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei,gynėjui Rimantui Cemnalianskiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. G., R. G., jų atstovui pagal įgaliojimą P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimiems giminaičiams.

Tai yra, kaltinamasis A. G., 2017 m. spalio 17 d., apie 22.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, įvykus žodiniam konfliktui dėl elektros, sudavė vieną smūgį ranka D. G. į akį, du smūgius ranka į veidą bei du smūgius ranka į kaklo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam D. G. odos nubrozdinimus veide, kakle, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat A. G. sudavė vieną smūgį ranka R. G. į veidą, tokiu būdu sugadindamas R. G. priklausančius 90 eurų vertės akinius, bei koja spyrė nukentėjusiajam į koją, o būdamas paguldytas ant grindų, A. G. rankos nagais apibraižė nukentėjusiajam R. G. kaklą, bei įkando į ranką ir į koją, taip padarydamas nukentėjusiajam R. G. odos nubrozdinimus veide, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, poodines kraujosruvas veide, dešinėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. G. mušdamas nežymiai sužalojo savo artimuosius giminaičius.

Kaltinamasis A. G. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad tą vakarą grįžęs iš darbo namo pastebėjo, jog pirmame aukšte nėra elektros. Kai atidaręs elektros skydinę įjungė automatinį jungiklį - plykstelėjo liepsna. Pasiėmė įrankius ir sutvarkė laidus. Skydinėje pastebėjo du laidus sujungtus, ko jis pats nebuvo daręs, žino, kad žmonos pusbrolis J. Š. tvarkė elektrą. Jis pats naujai sujungė laidus, o sudegusius išmetė. Įjungė saugiklį namo koridoriuje esančioje skydinėje, bet nepamatė, kad antrame aukšte nėra elektros. Vėliau pastebėjo, kad atvažiavo sūnūs, kurie atidarė skydinę. Jis sūnums liepė nelįsti, pasakė, kad kvies elektriką. Eidamas pro šalį užkliuvo D. ir pajautė jo smūgį. Nuo smūgių skilo dantenų kaulas, buvo smegenų sukrėtimas, 1 mėn. buvo nedarbingas. Iš viso pajautė 5 smūgius. Dukra, kai atvažiavo policija, bėgdama į viršų dar sudavė smūgius. Kai atvažiavo policija, spėjo surinkti sesers telefono numerį, bet kalbėti nebepajėgė, todėl ji ir atėjo pažiūrėti. Jis buvo visas kruvinas, jį išvežė į Rietavo policiją, o vėliau sesuo vežė į Plungės ligoninę. Tuo metu vyko jo ir žmonos skyrybų procesas. Tą vakarą gindamasis gal ir įkando sūnui. Neigia, kad sudavė sūnums smūgius, nežino iš kur atsirado jų sužalojimai. Pripažįsta, kad įkasti ar įgnybti galėjo. Akinių nesudaužė, nesubraižė, gal grumtynių metu akiniai sūnui ir nukrito. Eidamas gal pastūmė ir pajautė smūgį. Su ieškiniais nesutinka, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepripažįsta. Dėl proceso išlaidų nesutinka. Konflikto metu žmona stebėjo kaip vaikai jį mušė ir nieko nesakė, vėliau jis pradėjo šaukti, patyrė didelį stresą. Išgirdo, kaip žmona sakė dukrai, kad kviestų pareigūnus.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. parodė, kad tą vakarą, apie 20 val., jam paskambino brolis ir pranešė, kad pas mamą namuose nėra elektros. Jie visada bijojo tėvo, brolis sakė, kad važiuos pažiūrėti, todėl, žinodamas tėvo būdą, nenorėjo palikti brolio vieno ir važiavo abu. Kai atvyko, buvo po 22 val. Įėjo ir pamatė, kad išjungtas elektros saugiklis. Sesės paklausė kas atsitiko ir tuo metu išėjo tėvas, buvo labai agresyvus, šaukė ant jų. Paprašė, kad apsiramintų, tada tėvas trenkė, buvo nesuvaldomas, dviese sunkai sekėsi nuraminti. Nuo patirtų smūgių buvo pasimetęs. Brolis sušuko, kad guldytų tėvą ant grindų. Mamos prašė kviesti policiją ir laikė tėvą paguldę ant grindų. Kai atvažiavo pareigūnai, tėvas pradėjo verkti, aiškino, kad yra nukentėjęs. Tėvas jam trenkė į akį, o jie nesitikėjo, kad pradės muštis, net nepagalvojo. Kuo daugiau bandė raminti, tuo labiau tėvas pyko. Pirmiausia smūgį jam sudavė į akį, prakirto antakį, po to į veidą. Po įvykio kreipėsi į medikus, kad apžiūrėtų. Kitą dieną kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Tėvas vieną kartą kvietė pasikalbėti ir prašė, kad atsiimtų pareiškimą iš policijos, bet atsiprašymo nesulaukė. Jo šeima labai išgyveno dėl šio įvykio, jis patyrė didelį stresą, juo labiau, kad ne svetimas, o tėvas sumušė. Toje istorijoje vos neliko kalti. Vertina patirtus išgyvenimus 10000 Eur. Dar prašo iš kaltinamoje priteisti atstovavimo išlaidas. Dėl patirtų išlaidų patikslins atstovas. Išlaidas už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą prašo priteisti iš tėvo. Kai mama pasakė, kad skiriasi su tėvu, jie su juo nebebendravo, palaikė mamą. Tėvas smurtaudavo ir anksčiau prieš mamą, prieš brolį. Jis anksčiau dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, o neblaivus būdavo dar agresyvesnis. Pirmas smūgis buvo suduotas į akį, smūgio metu prakirto antakį. Po to atsisuko į brolį ir trenkė jam ranka į veidą, brolis stovėjo netoliese. Pirmiausia trenkė jam, po to broliui, o vėliau jam dar trenkė į lūpą ir į skruostą, prakirto lūpą. Po to bandė spirti iš kojų stovėdamas. Negali pasakyti ar sudavė smūgius į kaklą, prisimena tik skaudžiausius. Brolis bandė raminti tėvą žodžiais. Tėvo tokiais pat smurtiniais veiksmais neramino, tik bandė paguldyti ant žemės. Kai paguldė, brolis laikė apglėbęs, o jis pridengė iš nugaros. Brolis sakė, kad guldytų ant žemės, tada ir pargriovė, bet smūgių nesudavė jam, tiesiog laikė. Policijos pareigūnai atvyko gana greitai. Gulėdamas tėvas muistėsi, kai brolis laikė jo galvą, įkando jam į ranką. Kai pamatė pareigūnus, tėvą paleido, bet jis jau buvo apsiraminęs. Be tėvo dar buvo mama ir sesuo. Kai atvyko policija, atėjo tėvo sesuo su sugyventiniu. Įvykio metu buvo blaivus, bet ar tėvas buvo išgėręs - nežino, turbūt buvo blaivus, nes seniai nebevartoja alkoholio. Tėvas jam sudavė smūgius dešine ranka.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad apie 20 val., vakare skambino mama ir pasakė, kad nėra elektros, o jos mobilus telefonas baigia išsikrauti. Paskambino broliui, apie 22 val. abu atvyko pas mamą, ji juos pasitiko. Brolis atidarė elektros skydinę ir įjungė elektros saugiklį. Iš kambario išėjo tėvas ir juos užsipuolė. Trenkė broliui į veidą, o tada jam. Nuo smūgio jam nukrito akiniai. Tada vėl puolė prie brolio. Rankomis bandė gintis nuo smūgių. Nepavykus tėvo nuraminti, guldė jį ant žemės. Apglėbė ir paguldė ant žemės. Vieną ranką pakišo po veidu, kad galvos neprispaustų prie grindų ir tada tėvas įkando jam į ranką. Prie jo klūpojo ir jo galvą padėjo ant savo šlaunies. Tada tėvas įkando į koją. Mamai sakė, kad kviestų policijos pareigūnus. Sesuo paskambino, o mama vis bėgiojo pažiūrėti ar neatvyko. Kai atvyko pareigūnai, tėvas apsiramino. Tėvas trenkė į veidą, antakį prakirto, perbrėžė kaklą, įkando į ranką ir koją. Bandant apraminti spyrė į koją. Po įvykio patyrė didelius išgyvenimus, nemigą, vartojo vaistus, krito darbingumas. Šeimoje patyrė didelius išgyvenimus, stresą. Patirtus išgyvenimus vertina 10000 Eur. Patyrė ir kitų išlaidų, 90 Eur sumokėjo už akinių remontą. Patyrė atstovavimo išlaidas. Taikiai spręsti ginčo nebandė. Vieną kartą tėvas buvo išsikvietęs ir prašė, kad atsiimtų pareiškimą, sakė, kad neturi pinigų. Iki konflikto vyko tėvų skyrybų procesas. Tėvas jaučia nuoskaudą, kad jie palaiko mamą. Mano, kad tai iššaukė jo agresiją. Ir anksčiau tėvas yra smurtavęs šeimoje. Dėl smurto niekur nesikreipė. Mama nenorėjo viešinti konfliktų. Konfliktas vyko namo laiptinėje, vienas nuo kito buvo apie 2 metrų atstumu. Policiją iškvietė sesuo A.. Kai atvyko policija, jie paleido jį. Pabaigoje atėjo tėvo sesuo su sugyventiniu. Jie gyvena kitoje kelio pusėje, netoliese. Tėvą apglėbė per pečius iš šono ir paguldė ant žemės. Jėgą teko panaudoti. Yra ir anksčiau tekę raminti tėvą, kai dar vartojo alkoholį, bet jėgos prieš tėvą niekada naudojo. Mano, kad tėvas kaire ranka galėjo suduoti smūgius. Iki konflikto tėvas dirbo kelių tiesimo įmonėje fizinį darbą. Mano, kad jis pilnai gali valdyti kairę ranką ir įrankius.

Liudytoja B. G. parodė, kad 2017-10-17 ji su dukra buvo namuose. Vakare neliko elektros. Dukra susirašinėjo su broliais ir pranešė, kad tėvui grįžus neliko elektros, pro langą matė, kad pirmame aukšte elektra yra, kvietė sūnus, kad pažiūrėtų. Kai sūnūs atidarė skydinę, A. juos užsipuolė. Ne pirmą kartą A. G. atjungė jos aukštui elektrą, nors šildymo katilas varomas elektra. Vaikams atidarius skydinę, vyras pradėjo šaukti ką veikia prie jo skydinės. Vaikai jai liepė pasitraukti. Prasidėjo jo puolimas, neįmanoma buvo nuraminti, puolė vaikus kojomis ir kumščiais. Vaikai bandė jį paguldyti ant žemės, liepė kviesti policiją. Dukra iškvietė, ji išėjo laukti pareigūnų. Konflikto metu ji buvo, bet kai iškvietė policiją, vis eidavo į lauką žiūrėti ar neatvyksta. Buvo labai baisu stebėti įvykį. Konfliktai šeimoje yra kilę ne kartą. Šeimoje buvo smurtaujama ir prieš vaikus, ir prieš ją. Santuoka dabar yra nutraukta, išspręsti ir turtiniai klausimai. A. G. alkoholio nebevartoja, tačiau agresyvumas yra išlikęs. Pati matė vaikų sužalojimus, R. įkandimai į ranką, koją, subraižyti veidai, gumbas kaktoje. Kai vyrą išvežė į policiją, sutvarstė vaikams žaizdas. Vyras nebuvo sužalotas. Anksčiau ne kartą vyras už smurtą buvo išvežtas į komisariatą. Yra tekę ir iš namų bėgti. Vyras kairės rankos pirštus buvo susižalojęs, dėl ko kurį laiką buvo nedarbingas. Dabar su ta ranka viską gali dirbti pilnai.

Liudytoja A. G. parodė, kad įvykio dieną namuose elektra buvo, bet kai grįžo A. - neliko. Namo pirmame aukšte, kur jis gyvena, elektra atsirado, o antrame aukšte taip ir neįjungė. Parašė broliams SMS. Kai atvyko broliai, paspaudė saugiklį ir šviesa atsirado. A. spyrė D. į pilvą, brolis susirietė, jai buvo šokas, kvietė policiją. Baimindamasi, kad dar ką nors gali padaryti priėjo, norėjo pagelbėti broliams, bet broliai liepė pasitraukti, kad įniršęs kaltinamasis ko nepadarytų. Vėliau broliai jį paguldė ant grindų. Matė kaip tėvas smūgiavo broliams, kaip broliai bandė parversti tėvą ant žemės, kad nieko nepadarytų. Ji buvo šoke, daug detalių nepamena, smūgius prisimena. Kaltinamasis yra agresyvus ir ne kartą yra smurtavęs prieš juos. R. įkando, matė įkandimą, žaizda kraujavo. Kitam broliu buvo prakirstas antakis, bet nekraujavo. Pamena tik rankos įkandimą, kojos nepamena, R. buvo veidas subraižytas. Anksčiau tėvas visų jų atžvilgiu smurtaudavo. Kai būdavo neblaivus, pykdavosi su mama, smurtaudavo. Broliai tėvą laikė prie žemės ir ji norėjo padėti broliams jį laikyti. Tėvui nesudavė ir broliai jam nesudavė. Kraujavo tik brolio ranka, sukruvinto tėvo nematė.

Liudytojas Aurimas Puidokas parodė, kad yra Rietavo policijos komisariato pareigūnas. Tą vakarą buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvyko prie namų ir kolega lyg ėjo pirmas į patalpą. Kažkas buvo kieme. Prie įėjimo sutiko nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį. Dar viena mergina buvo laiptinėje, lyg dukra kaltinamojo. Bandė išsiaiškinti. Nepamena, kad kas nors gulėjo ant žemės, niekas nesistumdė, aiškinosi aplinkybes. Ar asmenys buvo kruvini, nepamena. Išsiaiškinę aplinkybes nutarė su kaltinamuoju vykti į komisariatą, nes jis elgėsi agresyviausiai. Nustatė jo blaivumą, jis buvo blaivus, buvo aiškinama, kuris užpuolė, kuris gynėsi. Po to važiavo į Rietavo ligoninę su kaltinamuoju. Ligoninėje kažkas iš medikų pasakė, kad rimtų sužalojimų nėra. Patarė savarankiškai vykti pas medikus, kreiptis į Plungės ligoninę, nes skundėsi galvos skausmais. Paliko A. G. pas jo seserį, patarė tą naktį nenakvoti savo namuose. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni. Žmona sakė, kad vyksta skyrybų procesas. Buvo kaltinamojo sesuo ir jos sugyventinis ar vyras. Jie buvo lauke ant laiptų, komentavo ir vertino. Kaltinamasis buvo agresyvus, elgėsi iššaukiamai, konfliktiškas, užsispyrusiai ginantis savo poziciją. Vietoje su juo bendrauti buvo sunku. Komisariate pabendravo normaliau. Visi asmenys buvo blaivūs, alkoholio kvapo name nesijautė. Kažkas rodė įkandimo vietą ir minėjo, kad akiniai sulaužyti. Gal kaltinamojo veidas buvo paraudęs, prakaituotas, kraujo nepastebėjo. Ar kaltinamajam buvo padaryta kokių sužalojimų, nepamena. Ant grindų taip pat nesimatė kraujo. Kuris pirmas konfliktą pradėjo neįmanoma buvo nustatyti. Kai atvyko, kaltinamasis stovėjo laiptinėje. Kolega įėjo pirmas, jie kartu neužėjo. Kai palipo laiptais kaltinamasis stovėjo.

Liudytojas Tadas Aleksandravičius parodė, kad apie įvykį prisimena labai nedaug, pamena, kad buvo pranešimas, apie smurtą šeimoje. Nuvykus pamatė kaltinamąjį verkiantį, ten dar buvo nukentėjusieji ir jų motina. Šiandien įvykio aplinkybių neprisimena, pamena, iškart po įvykio buvo davęs parodymus, todėl prašo jais vadovautis. Kadangi liudytojas neprisiminė visų įvykio aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino ir kurie iš esmės yra tokie pat, kaip ir liudytojo A. Puidoko duoti parodymai (III t., b. l. 3-5).

Liudytoja A. A. parodė, kad 2017-10-17 rovė daržą ir matė kaip pas B. G. atvažiavo J. Š.. Buvo apie 14 val. Matė, kaip B. G. kažką junginėjo elektros skydinėje. Vėliau atėjo brolis ir pasakė, kad jo aukšte nėra elektros. Davė jam lauko skydinės raktą. Apie 22 val. išgirdo, kad jai skambina. V. atsiliepė, matė, kad skambina brolis, bet šis nekalbėjo. Draugas suprato, kad kažkas negerai, pametė telefoną ir išbėgo. Ji atbėgo kiek vėliau, bandė įeiti, bet jos pareigūnai neįleido. Ji atėjo į vietą jau po konflikto, V. atėjo kartu su policija, kiek anksčiau. Brolio veidas buvo ištinęs, vis šluostėsi kraują. Pareigūno prašė, kad nuvežtų brolį į ligoninę. Nuvežė į Rietavo slaugos ligoninę, sakė, kad nieko nėra. Pareigūnai atsisakė vežti brolį į Plungės ligoninę, V. vežė. Vežant į ligoninę jam pasidarė bloga, pradėjo vemti. Tą vakarą medikai apžiūrėjo, o ryte liepė vykti pas medicinos ekspertą.

Liudytojas V. A. parodė, kad A. G. 2017-10-17 grįžtant iš ganyklos pastebėjo, kad G. name antrame aukšte dega šviesa, pirmame aukšte elektros nebuvo. Tą vakarą A. G. pas juos vakarieniavo. Po to jis atbėgo pasimetęs, sakė, kad skydinėje įjungus jungiklį pažiro žiežirbos. Davė jam gatvėje esančios skydinės raktą, jis atjungė elektrą ir sutvarkė savo namo elektros gedimą. Naktį, apie 22.30 val., suskambo A. telefonas. Jis pagriebė telefoną ir girdėjo tik aimanas. Pametė neišjungtą telefoną ir bėgo, sakydamas, kad kažkas blogai A.. Kai atėjo, pareigūnai neleido eiti į vidų, prie A. namų sutiko pareigūnus, A. buvo lauke ant laiptų, o B. G. uždarinėjo duris. Pamatė, kad jam praskelta lūpa, ištinęs veidas. Girdėjo, kaip B. G. šaukė, kad atėjo policija, paleiskit.

Liudytojas S. V. parodė, kad paskambino A. ir paprašė sutaisyti elektros skydinės automatą. Kitą dieną jis sumontavo automatą. Laidai buvo laikinai sujungti, padegę. Įjungė automatą, bet nebuvo vienos fazės. Sujunginėjo tinkamai laidus ir pataisė gedimą.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūno A. Puidoko vaizdo registratoriumi filmuotą vaizdo įrašą, kuris buvo padarytas pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, matyti, jog pareigūnai atvyko jau po įvykio, konflikto dalyviai nurodė skirtingas įvykio versijas. Vaizdo įrašo duomenys patvirtina liudytojų A.Puidoko ir T.Aleksandravičiaus parodymus.

Iš specialisto išvados Nr. G 1858/2017(03) matyti, kad D. G. padaryta: odos nubrozdinimai veide, kakle, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. D. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 38).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 2042/2017(03) matyti, kad D. G. padaryta: odos nubrozdinimai veide, kakle, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. D. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 45-46).

Iš 2017-11-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. tyrimui pateikė akinius, kurie buvo numušti konflikto metu su tėvu A. G.. Akiniai apžiūrėti, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iš apžiūros protokolo matyti, jog subraižyta akinių stiklo išorinė pusė (1 t., b. l. 89-96).

Iš specialisto išvados Nr. G 1859/2017(03) matyti, kad R. G. padaryta: odos nubrozdinimai veide, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje kojoje. Sužalojimai dešinės šlaunies srityje padaryti bukarbriaunių daiktų dinaminių poveikių pasėkoje, galimai sukandant dantimis, kiti sužalojimai yra bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių. Tikėtina, kad konstatuoti nubrozdinimai galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais ar jų dalimis (1 t., b. l. 153-154).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 2041/2017(03) matyti, kad R. G. padaryta: odos nubrozdinimai veide, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje kojoje. Sužalojimai dešinės šlaunies srityje padaryti bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių pasėkoje, galimai sukandant dantimis, kiti sužalojimai yra bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių. Tikėtina, kad konstatuoti nubrozdinimai galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais ar jų dalimis. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių dinaminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje. Neatmetama tikimybė, kad odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje galėjo susidaryti nukentėjusiajam pasyviai ginantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto poveikio. R. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 101-102).

Visų šių nagrinėjant bylą teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis mušdamas nežymiai sužalojo savo artimuosius giminaičius, todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino, kad nukentėjusiesiems sudavė smūgius, prisipažino tik, kad gindamasis galėjo įkasti nukentėjusiajam R. G., tačiau kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Tai, kad nukentėjusiesiems buvo suduoti smūgiai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos patvirtina įvykio vietoje buvusių liudytojų B. G. ir A. G. parodymai, specialisto išvados apie nukentėjusiesiems padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus, nukentėjusieji iš karto po įvykio kreipėsi į medikus. Neigdamas savo kaltę, A. G. nurodo, jog tai jis patyrė smurtą, sūnų buvo sužalotas, ilgą laiką jautė pasekmes. Šiuos A. G. teiginius paneigia įsiteisėjęs 2018-05-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariant D. G., R. G., A. G. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., nesant D. G., R. G. ir A. G. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. požymių (III t., b. l. 142-150). Iš specialisto išvados, papildomų išvadų matyti, jog A. G. nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos odoje kairėje, padarytas kietu buku daiktu, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, jog nustatytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos odoje kairėje, pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus, galėjo būti padarytas A. G. griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ( III tomas, b. l. 153-159). Klaipėdos apygardos teismas 2018-08-24 nutartyje, nagrinėdamas A. G. skundą nurodė, jog teismo vertinimu, A. G. nustatytas odos nubrozdinimas galėjo atsirasti jo sūnums jį tramdant ir guldant ant grindų bei laikant iki atvyks policijos pareigūnai ( III t., b. l. 148-150).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 55 straipsnyje numatyta nuostata dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, asmenybę, kad yra nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šeimos nariams, todėl jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 str. 1 d.).

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusysis D. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 143,30 Eur proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Nurodė, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos patyrė traumą, iki šiol patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir diskriminaciją, baimę dėl atsakovo pakartotinio smurto. Nurodo, jog jam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, gydymas dėl patirtų traumų vyko ilgą laiko tarpą. Dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos tapo uždaresnis, mažiau bendraujantis, vartojo įvairius nervinę sistemą raminančius vaistus, patirtas stresas neigiamai atsiliepė bendrai sveikatos būklei. Nurodė, kad pastoviai skauda galvą, kankina nemiga, jaučia didžiulę baimę dėl atsakovo pakartotinio smurto. Šią baimę bando gydytis antidepresantais, kitais ją slopinančiais vaistais (1 t. b. l. 47-56).

Nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės ir 90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 332,41 Eur proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Nurodė, kad dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos iki šiol patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir diskriminaciją, baimę dėl atsakovo pakartotinio smurto. Nurodo, jog jam buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, gydymas dėl patirtų traumų vyko ilgą laiko tarpą. Dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos tapo uždaresnis mažiau bendraujantis, vartojo įvairius nervinę sistemą raminančius vaistus, patirtas stresas neigiamai atsiliepė bendrai sveikatos būklei. Nurodė, kad pastoviai skauda galvą, kyla arba nukrenta kraujospūdis, duria į krūtinę, kankina nemiga, jaučia didžiulę baimę dėl atsakovo pakartotinio smurto. Šią baimę bando gydytis antidepresantais, kitais ją slopinančiais vaistais (1 t. b. l. 103-122).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas P. M. patikslino, kad D. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 563,30 Eur, o R. G. 882,41 Eur, prašo pripažinti jas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo.

Kaltinamasis su ieškiniais nesutiko, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepripažino, dėl proceso išlaidų nesutiko, dydžių neginčijo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstama veika padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautė pažeminimą. Tačiau nukentėjusieji nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad po įvykio nukentėjusiems liko sunkios sveikatos sutrikdymo pasekmės, kurios atsirado būtent dėl kaltinamojo veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų sunkumą ir pobūdį, į tai, kad nukentėjusieji sužalojimus patyrė tėvo veiksmais ir būdami tėvų namuose, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistina po 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Likusios ieškinių dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Nukentėjusiajam R. G. iš kaltinamojo taip pat priteistinas 90 Eur dėl subraižytų akinių patirtos turtinės žalos atlyginimui.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Nukentėjusysis D. G. patyrė 563,30 Eur proceso išlaidų, iš jų: 540 Eur įgalioto atstovo išlaidų, 23,30 Eur dėl sveikatos sutrikdymo nustatymo (1 t., b. l. 53-56, III t., b. l. 95-98, 190).

Nukentėjusysis R. G. patyrė 882,41 Eur proceso išlaidų, iš jų: 805 Eur įgalioto atstovo išlaidų, 6,73 Eur pašto išlaidų dėl dokumentų įteikimo, 47,38 Eur notaro išlaidų už įgaliojimo dėl atstovavimo surašymą, 23,30 dėl sveikatos sutrikdymo nustatymo (1 t., b. l. 110-122, III t., b. l. 93-94, 99-108, 116, 160).

Atsižvelgiant į minėtų išlaidų pobūdį, į tai, kad jos iš esmės susidarė dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusieji turėjo išlaidų ir naudojosi atstovo pagalba ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jiems priteistinos iš kaltinamojo.

Išspręstinas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Prie baudžiamosios pridėti 3 vokuose esantys kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu A. G. įpareigoti 2 (du) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. G. 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 563,30 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 30 ct) proceso išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmesti.

R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. G. 800 (aštuonis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, 90 (devyniasdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 882,41 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 41 ct) proceso išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Prie baudžiamosios bylos pridėtus 3 vokuose esančius kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aldona Burbienė