Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-2466-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
T-2466-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
P. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-2466-753/2018
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 29 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 93-566 nutarta taikyti nuteistajam P. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 9 mėn. 5 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, dvidešimt kartų skatintas, dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

P. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2-3 punktus, paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 30 d., pabaiga – 2022 m. liepos 30 d. Nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, dvidešimt kartų skatintas, dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, P. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vertinant pagal „OASys“ metodiką P. M. nustatyta žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 6 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad P. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų, kirviu tyčia sudavė savo miegančiai motinai ne mažiau kaip du smūgius į galvą, kuri dėl savo senatvės ir fizinių ypatybių buvo bejėgiškoje būklėje ir negalėjo pasipriešinti. Nuo suduotų smūgių motina mirė), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis alkoholio nevartoja, tačiau yra tikimybė, kad pasikeitus aplinkybėms, nuteistojo motyvacija nevartoti alkoholio gali mažėti. Nuteistasis, siekdamas išspręsti problemas, ne visada pasirenka adekvačias problemų sprendimo strategijas ir būdus, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat vertintina tai, jog nuteistasis pataisos įstaigoje lankomas retai, lygtinio paleidimo atveju gyventi vyktų į VA „Caritas“ laikinuosius namus (nusikalstamą elgesį didinantys artimi kriminogeniniai veiksniai). Nors nuteistasis dengia pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, tačiau padengta tik nedidelė išieškomų sumų dalis (išieškoma suma – 2972,67 Eur, išieškota – 83,48 Eur)(nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys). Likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė – 3 m. 9 mėn. 5 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis P. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-566.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-566 taikyti nuteistajam P. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė