Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), Aukštuolės k., Bezdonių sen., Vilniaus r., administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2016 m. gruodžio 19 d., apie 16:45 val., Vilniaus r., Aukštuolės k., Pušų g. 49 vairavo automobilį ,,Š. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, vairuotojui nustatytas 2,45 prom. girtumas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 126, 219.4 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

R. L. teismo posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimus pripažino iš dalies, pripažino, jog vairavo automobilį neblaivus, nepripažino padaręs eismo įvykį ir paaiškino, kad 2016-12-19 buvo tamsu, lijo lietus, snigo. Jis važiavo Pušų gatve ir norėjo sukti į Vakaro gatvę, tačiau užstrigo, nebegalėjo važiuoti, nes buvo labai slidu. Tada prie jo privažiavo R. S., kurio jis paprašė išjungti automobilio lempas, kurios akino. R. S. įsėdęs į automobilį jį užvedė, pradėjo kažkam skambinti ir važiavo atgal, kad jį užblokuotų. Jis išlipęs ir automobilio buvo priėjęs prie R. S. automobilio, tačiau jo mašinos netrankė, gal tik pabeldė į stogą. Jis pažiūrėjęs, kad yra vietos, kad dvi mašinos lengvai gali prasilenkti, pradėjo važiuoti, atsirėmė į stulpelį, tačiau nuvažiavo toliau. Kai kliudė stulpelį, nebuvo išlipęs pažiūrėti, tačiau suprato, kad kliudė. R. S. visą laiką važiavo paskui jį ir kalbėjo telefonu. Kai policijos pareigūnai jį sustabdė, jis išlipęs iš automobilio pasakė, kad yra girtas ir atidavė vairuotojo pažymėjimą bei automobilio raktelius. Policijos pareigūnai jam pradėjo įrodinėti, kad jis įbrėžė R. S. automobilį. Toje vietoje, kur buvo avarija, kelias yra labai duobėtas, buvo daug sniego. „Škoda“ automobilio ratai yra viduje, jie nėra išlindę, išsikišę yra veidrodėliai ir automobilio sparnai. Policijos pareigūnai jam parodė, kad jis subraižė automobilio diskus, jie ėjo ir ieškovo, kur ant automobilio yra įbrėžimai, nubrozdinimai ir priėjo prie išvados, kad jis padarė avariją. Savo automobilį jis pardavė, nes suprato, kad teises jam vis tiek atims. Neblaivumas netrukdė jam visko atsiminti. R. S. automobilio apgadinimų jis tą vakarą nematė. Mano, kad R. S. turi tikslą jį apkalbėti, nori pasipelnyti, kadangi jo automobilio vertė apie 600 eurų, o šiuo atveju iš draudimo jis gavo daugiau nei 500 eurų. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ir teises atimti kuo trumpesniam laikui, kadangi turi du vaikus, juos reikia vežioti, o autobusais susisiekimas blogas. Dėl pažeidimo, jei jis iš tikrųjų buvo padarytas, gailisi.

Institucijos atstovas R. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas nukentėjusiojo R. S. pranešimas, kad apgadinęs jo vairuojamą automobilį iš įvykio vietos pasišalino „Škoda“ automobilis. Nukentėjusysis R. S. ilgą laiką važiavo paskui minėtą automobilį, padėjo nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Patruliai sulaikė asmenį, nustatė, kad ji neblaivus, patvirtino vairavimo faktą. Nuvykus į įvykio vietą, buvo prieita prie išvados, kad automobilis „Škoda“ apgadino automobilį „Opel“. Įvykio vietoje nebuvo darytos nuotraukos, kadangi patruliai neturi fotoaparatų. Sugretinimas taip pat nebuvo darytas, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ir negalėjo nuvairuoti automobilio į avarijos vietą. Dėl asmens neblaivumo abejonių nekilo, jis prisipažino, kad vartojo alkoholį prieš vairuojant. Dėl eismo įvykio yra tik netiesioginiai įrodymai, kadangi automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, o pareigūnai atgal negrįžo ir automobilių nesugretino, nenurodė kelio dangos. Dėl vairavimo neblaiviam įrodyta, o dėl eismo įvykio paliko vertinti teismui.

N. R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-12-19, apie 16.30 val. pamatęs, kad neprasilenks su kitu automobiliu sustojo, tada parodė vairuotojui, kad jis pravažiuotų, „pasignalino“ jam, tačiau asmuo nereagavo, po to išlipo ir liepė jam išjungti automobilio šviesas, nes nemato, kur važiuoti. Jis atsakė, kad ir taip įjungtos tik trumposios šviesos. Tada tarp jų įvyko konfliktas. Jis pasakė R. L., kad mano, jog jis yra girtas, paskambino policijos pareigūnams ir pasakė, kad jo pažįstamas galimai girtas, neleidžia jam pravažiuoti. Policijos pareigūnai paprašė būti šalia R. L., toli neatsitraukti. Tada R. L. sėdo į automobilį, apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal, jis važiavo paskui jį, nes taip jam liepė policijos pareigūnai. Pavažiavus į kalniuką, apie 100 metrų, jis nuo R. L. buvo atsilikęs apie 30-40 metrų, kai R. L. apsisuko ir pradėjo važiuoti link jo, jis ėmė trauktis atbulomis, bet šalia buvo kitas automobilis, kurio numerio jis nematė. R. L. nuėjo prie minėto automobilio, pasakė jam pasitraukti, kadangi jis trukdė jam (R. S.) pasitraukti. Minėtas automobilis pasitraukė ir dingo. Tada R. L. priėjo prie jo, pasikėlė ant tvoros ir ėmė daužyti jo automobilį. Jis išlipo iš automobilio, jautė, kad jam grėsė pavojus, kadangi žmogus buvo girtas, piktas ir neprognozuojamas. Kai jis kalbėjo su R. L., viską girdėjo policijos pareigūnai, yra įrašas. Tada R. L. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti tarp tvoros ir jo automobilio, kliudė jo automobilį priekiniu dešinės pusės ratu ir nubrozdino visą jo dešinės keleivio pusės šoną, ypač priekį. Jis iš karto apie tai pranešė 112, jam buvo šokas, nes galvojo, kad R. L. visiškai sudaužys jo automobilį. Kontakto metu jis buvo išlipęs iš automobilio, stovėjo prie automobilio galinių durelių 2-3 metrų atstumu. Buvo susidūrimo garsas. Tai, kad automobilio abi galinės arkos įlenktos yra seni sugadinimai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie visi aiškinosi įvykio aplinkybes. R. L. automobilio ratas buvo nubrozdintas, tačiau jis sakė, kad tai senas nubrozdinimas. Jis su policijos pareigūnais nuvyko į įvykio vietą, parodė šviežias vėžias, matėsi tvoroje numuštas betonas. Tuo metu lauke jau temo, buvo pasnigę. Toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, buvo normalus sodo keliukas, jis nebuvo klampus, buvo žvyras, o ne asfaltas, sniego buvo minimaliai, pats kelias išvažinėtas, bet neslidus. Jis visą laiką bendravo su policijos pareigūnais, buvo įsijungęs garsiakalbį ir telefoną pasidėjęs ant sėdynės. Automobilio „Opel“ ir „Škoda“ aukščiai panašūs. Jis iš karto kreipėsi į draudimo įmonę. Jis ir ankščiau yra pranešęs policijos pareigūnams, kad R. L. vairuoja neblaivus. Braižant eismo įvykio schemą R. L. nedalyvavo, kadangi buvo neblaivus. Garso įraše girdisi smūgio garsas, o po kelių sekundžių jis pasakė apie susidūrimą. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog mato, kad R. L. dabar pasitaisė, suvokė, kad girtam važinėti pavojinga. Prašo skirti minimalią bausmę, turi šeimą, yra jo kaimynas, mato, kad suvokė, jog taip daryti negalima.

Liudytoja J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patruliuojant, per radijo stotį išgirdo, kad įvyko eismo įvykis, kad vairuotojas galimai neblaivus. Jie tuo metu buvo netoliese, pastebėjo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Kai sustabdė, automobilio neapžiūrėjo, perdavė jį Kelių policijos ekipažui.

Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, kad viskas užfiksuota jo tarnybiniame pranešime.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo pranešimą, kad apgadintas automobilis ir stulpelis. Kolegos sustabdė asmenį, nes jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jie patikrino vairuotojo neblaivumą ir nuvyko su nukentėjusiuoju į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo sugadintas stulpelis, bet namo gyventoja pretenzijų neturėjo. Nukentėjusysis pretenzijų turėjo, nes buvo kliudytas jo automobilis. Apgadinimus apžiūrinėjo jo porininkas, o jis tuo metu surašinėjo protokolą. Tuo metu buvo prastas oras, abi mašinos buvo purvinos, todėl buvo sunku nustatyti apgadinimus. Jam kolega sakė, kad buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas, kuris buvo neblaivus, neigė, kad padarė eismo įvykį. Jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo, judesiai nekoordinuoti. Nuotraukų jie nedarė, nes buvo tamsu. Nebuvo daromi ir automobilių sugretinimas, nes sugadinimai atitiko. „Škoda“ automobilio ratas buvo apgadintas, o „Opel“ automobilio apatinė dalis. Jie iš praktikos matė, kad sugadinimai atitiko, kadangi įvykio vietoje buvo nelygus kelias. Kelio danga buvo snieguota, po apačia žvirkelis. Matėsi, kad R. L. ir R. S. konfliktuoja iš ankščiau.

L. N. Bekešius teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo žiemą, jie gavo pranešimą apie eismo įvykį, kur vienas asmuo neblaivus. Atvykus jie aiškinosi aplinkybes, buvo nustatytas neblaivumas, nubraižyta eismo įvykio schema ir surašytas protokolas. R. L. kliudė kito automobilio priekinį bamperį iš dešinės pusės ir sparną. Apžiūrėjus automobilį matėsi ant dešinės pusės rato nedidelis įbrėžimas, kuris buvo šviežias, nes buvo likę dažai. Įvykio vieta, tai sodo takelis, ten nelygu, ant sniego matėsi pėdsakai. Tuo metu nekilo abejonių, kad „Škoda“ automobilis apgadino „Opel“ automobilį. „Škoda“ automobilio vairuotojas aiškino, kad nebuvo eismo įvykio, nesitiko su apgadinimais. Dar buvo kliudyta tvora, tačiau jos savininkė pretenzijų neturėjo. Buvo darytos nuotraukos, tačiau jose nieko nesimatė, nes atspindėjo šlapdriba. Tas keliukas nėra platus, gali pravažiuoti viena mašina. Prie tvoros gali būti įdubimas, buvo nelygumai, dėl to kairės pusės automobilio ratas galėjo šiek tiek pasikelti.

R. L. padaryti pažeidimai taip pat įrodinėjami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio patrulio 2016-12-19 surašytu tarnybiniu pranešimu, Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus postinio tarnybiniu pranešimu dėl sustabdyto automobilio, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, R. S. rašytiniu paaiškinimu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacija, BPC pateiktu garso įrašu.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti, yra įrodinėjimo proceso elementai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. (Lietuvos A. T. 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K-597/2005).

Nors R. L. savo kaltę pripažįsta iš dalies, neginčija, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau nesutinka, kad kliudė R. S. priklausantį automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad tiek ant jo automobilio, tiek ant R. S. automobilio esantys nubrozdinimai yra seni, tačiau tokius jo parodymus paneigia policijos pareigūno N. B. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, kur paaiškino, kad apžiūrėjus R. L. automobilį, ant dešinės pusės rato matėsi įbrėžimas, kuris buvo šviežias, nes buvo likę dažai. Nors policijos pareigūnai nurodė, kad automobilių sugretinimas nebuvo atliktas, kadangi R. L. buvo neblaivus, dėl ko negalėjo savo automobiliu nuvažiuoti į įvykio vietą, tačiau teigė, kad abejonių, jog būtent R. L. kliudė R. S. automobilį, jiems nekilo. R. L. teigia, kad savo automobilio ratu tokių sugadinimų R. S. padaryti negalėjo, tačiau teismas įvertina tai, kad abu automobiliai važiavo nelygiu keliu, žvirkeliu, galimai esant prastoms oro sąlygoms, todėl R. L. vairuojamo automobilio ratas, nors ir abu automobiliai yra panašaus aukščio, atsižvelgiant į kelio nelygumus, galėjo pakilti, būti išsuktas, ir taip prasilenkiant apgadinti „Opel“ automobilio apatinę dalį. Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskambino policijos pareigūnams ir pasakė, kad jo pažįstamas galimai girtas, neleidžia jam pravažiuoti. Policijos pareigūnai paprašė jo būti šalia R. L., toli neatsitraukti. Kai R. L. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti tarp tvoros ir jo automobilio, kliudė jo automobilį priekiniu dešinės pusės ratu ir nubrozdino visą jo dešinės keleivio pusės šoną, ypač priekį. Jis iš karto apie tai pranešė policijos pareigūnams. Tokius R. S. parodymus patvirtina ir byloje BPC pateiktas garso įrašas, kuriame girdisi susidūrimo garsas ir kaip R. S. praneša policijos pareigūnams apie susidūrimą, o būtent, iš karto pranešė, kad R. L. padarė avariją ir aplamdė jo automobilį. Nukentėjusysis R. S. tiek pažeidimų tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu esmines įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai, neprieštaraudamas išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais ir jais nesivadovauti. Be to nukentėjusysis yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais. Nors nebuvo atliktas R. L. ir R. S. automobilių sugretinimas, byloje nėra R. L. automobilio nuotraukų, tačiau R. L. kaltę dėl eismo įvykio ir R. S. automobilio sugadinimo pagrindžia nukentėjusiojo parodymai, pareigūnų parodymai, BPC pateiktas garso įrašas. Teismas pripažindamas R. L. padariusiu administracinius teisės pažeidimus, vadovavosi netiesioginiais byloje surinktais įrodymais, nenustatyta pagrindo abejoti šiais surinktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

R. L. atsakomybę lengvinančių, numatytų ANK 35 str., ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., nenustatyta.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnis numato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebetaikoma administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaivam, kai nustatytas girtumas viršija 1,5 prom., o taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. R. L. buvo nustatyta 2,45 promilės neblaivumo laipsnis. Atsižvelgus į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, kai neblaivumo laipsnis viršija 1,5 promiles, nustatyta nebe administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė (BK 281 str. 7 d.), R. L. taikytina (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 str.). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pažeidimas užtraukia nuo 868 iki 1158 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia nuo 850 iki 1500 eurų baudą. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis yra žala, viršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. L. nukentėjusiajam R. S. padaryta žala yra 583, 53, t. y. žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, 4 punktu konstatuotina, kad ANK už R. L. padarytą veiką pagal 426 str. 2 d., numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta, todėl jo veika perkvalifikuotina iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į R. L. asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, pažeidimus pripažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog gailėjosi dėl, kad vairavo neblaivus, taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo poziciją, kuris prašė griežtai nebausti, teigė, jog yra R. L. kaimynas ir dabar mato, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dabar suvokė, jog vairuoti neblaiviam negalima. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas daro išvada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus straipsnių sankcijų minimumuose numatytas nuobaudas su teisės vairuoti atėmimu, kurios bendrintinos ANK 38 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,

nutaria:

R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, ir administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. – 1158 EUR (tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 850 EUR (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu galutinę nuobaudą R. L. paskirti 1158 EUR (tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16064104009.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.