- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-3-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17707-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Skolininkas
- O. S.
- Kreditorius
- R. L.-S.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko O. S. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: išieškotojas R. L.-S. ir antstolė N. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti nurodytus antstolės patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir arešto taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi (b.l. 60-63) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad išieškotoja pateikdama 2015-04-13 prašymą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007 ir nurodydama, kad yra susidaręs 69508,80 Eur įsiskolinimas antstolei patvirtino, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir vykdomieji veiksmai gali būti pradėti. Šių aplinkybių kontekste, antstolė N. Š. turėjo pagrįstą pagrindą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog vykdomoji byla pradėta nesant teisinio pagrindo, kadangi šalių prievolės baigėsi novacija, nelaikytina pagrindu antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą nei taikant analogiją su CPK 626 str. 2 d. 3 p. (kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą), nei kuriuo nors kitu CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytu pagrindu. Nurodė, kad ieškinio padavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad prievolės, dėl kurių vykdymo yra pradėta vykdomoji byla, yra pasibaigusios novacijos pagrindu, taigi, ar prievolė baigėsi novacijos pagrindu bus nustatyta tik išnagrinėjus pateiktą ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia novacijos pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad į bylą pateiktais duomenimis nėra paneigta, jog įsiskolinimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007 nėra susidaręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad nėra įrodytas netinkamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduoto vykdomojo dokumento vykdymas.
Šalies argumentai
Skolininkas O. S. atskiruoju skundu (b.l. 68-75) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24786-897/2015 įsiteisėjimo. Nurodo, kad visais atvejais antstolis vykdydamas CPK 651 str. 1 d. nustatytą pareigą įsitikinti, ar nėra kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo nustatyti, ar asmuo, pateikiantis vykdomąjį dokumentą, turi teisę jį pateikti. Antstolė sužinojusi, jog egzistuoja aplinkybės dėl kurių vykdymo procesas negalėjo būti pradėtas, pati turėjo sustabdyti vykdomąją bylą (pagal i analogiją CPK 626 sir. 2 d. 3 p.). Prievolių pasibaigimą ir naujoje teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyto pačios Išieškotojos patvirtinimo, kad ji jokiu turtiniu reikalavimų Pareiškėjui neturi. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus, pagrindžiančius, kad Vykdomoji byla yra vykdoma pagal pasibaigusią prievolę, todėl turi būti užbaigta. Naujai sudaryta santuoka vėl buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo i 2013-08-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-26432-131/2013. Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta nauja sutartis dėl santuokos nutraukimo i pasekmių (toliau - ir Sutartis), kuria buvo pakeistos 2007-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-644-232/2007 prievolės, neįvykdytos iki sprendimo priėmimo. Faktą, kad teismui 2013-08-07 patvirtinus naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, novacijos pagrindu (LR CK 6.141 str.) pasibaigė ankstesnės sutuoktinių tarpusavio prievolės, tiesiogiai ir neabejotinai patvirtina šalių pareiškimai ir garantijos - nurodyta Sutartimi tiek R. L. S., tiek O. S. patvirtino, kad nei vienas iš jų neturi asmeninių ir bendrų kreditorių (Sutarties 6.1 p., 6.2 p,, 6,3 p.). R. L. S. taip pat patvirtino, kad neturi jokiu turtiniu ir moraliniu pretenzijų O. S. (Sutarties 7.4 p.). Šie 2013-08-07 sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje padaryti šalių pareiškimai įrodo, kad teismui 2013-08-07 sprendimu patvirtinus naują Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įvyko novacija (LR CK 6.141 str.). Taip pat nurodo, kad kadangi sprendimas šioje Pareiškėjo inicijuotoje civilinėje byloje Nt. c2-24786-897/20I5 turės prejudicinę reikšmę ir lemiamos įtakos šioje Byloje, Pareiškėjas prašo stabdyti Bylos nagrinėjimą iki galutinio sprendimo minėtoje byloje priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu į pareikštą skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kaip matosi iš nurodytų nuostatų, šalys tiek pirmąją, tiek antrąja sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš tikro sprendė dėl konkrečioje santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl to atitinkamos kompensacijos išmokėjimo kitai šaliai, t,y. antroji šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti kvalifikuota kaip novacija, nes Šalių susitarimas neatitinka CK 6.141 straipsnio reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-07 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. N2-26432-131/2013, patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodyta, kad suinteresuotas asmuo R. L. - S. atleidžia pareiškėją O. S. nuo prievolės sumokėti 240.000,00 Lt piniginę kompensaciją už jam pirmojoje santuokoje atitekusias pinigines santaupas ar, kad prievolė sumokėti 240.000,00 Lt piniginę kompensaciją už pareiškėjui pirmojoje santuokoje atitekusias pinigines santaupas pakeičiama kitomis prievolėmis, t.y. pareiškėjo nurodomomis. T.y., sudarydamos sutartį, šalys turi aiškiai nurodyti vieną prievolę keičiančios kita. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. rugpjūčio 7 d. nagrinėjant civ. bylą Nr. N2-26432-131/2013, teisme klausimas dėl prievolės pasibaigimo novacija šalių net nebuvo keliamas, t.y. pastarosios civilinės bylos dalykas buvo santuokos nutraukimas. Taigi šalys dėl novacijos nesitarė. Taigi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 9 d. sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-644-232/2007, yra įsiteisėjęs, šalys nesikreipė dėl šiuo sprendimu santuokos nutraukimo sutarties pakeitimo, todėl privalo būti vykdomas. Todėl akivaizdu, kad pagrindas išduoti vykdomąjį raštą nebuvo išnykęs, suinteresuotas asmuo pateikdamas 2015-04-13 prašymą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007 pagrįstai nurodė, kad yra susidaręs 69.508,80 Eur įsiskolinimas, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas net iš dalies ir vykdomieji veiksmai turi būti tęsiami. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, antstolė įvykdė CPK 651 str. 1 d. nustatytą pareigą įsitikinti, ar nėra kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nustatyti, ar asmuo, pateikiantis vykdomąjį dokumentą, turi teisę jį pateikti.
Antstolė N. Š. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007 dėl 69508,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. S. išieškotojo R. L. – S. naudai (v.b.l. 1,5). Skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2015-04-16 (v.b.l. 7). Duomenų, kad vykdomasis raštas yra tinkamai įvykdytas, nėra.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad aplinkybė, jog apeliantas teismo keliu siekia įrodyti, kad teismui 2013-08-07 patvirtinus naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, novacijos pagrindu (LR CK 6.141 str.) pasibaigė ankstesnės sutuoktinių tarpusavio prievolės yra laikytina akivaizdžia kliūtini priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Visų pirma, apeliantas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių CK 6.141 str. 2 d. nurodytos sąlygos įvykdymą, t.y. aiškų ir neabejotiną novacijos išreiškimą. Šiuo atveju išieškotoja pateikė antstoliui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007 dėl 69508,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. S.. Antstoliui sprendžiant šio vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, duomenų apie tai, kad O. S. yra tinkamai įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007 nėra, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.), todėl antstolis, tiek priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek jį vykdydamas neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl teigti, kad apelianto tariama Novacija, kuri yra ginčijama teisme yra akivaizdi kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nėra jokio pagrindo.
Apeliantas taip pat prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 3 d. pagrindu iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas Civilinėje byloje Nr. e2-24786-897/2015. Savo prašymą grindžia aplinkybe, jog minimoje byloje nustatytos aplinkybės ir šios bylos rezultatas turės tiesioginę reikšmę nagrinėjant atskirąjį skundą. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju bylą prašoma sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 p. pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma aptariamu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“.). Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu pagrindu sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, dėl jo dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia novacijos pagrindu. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų priimant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-644-232/2007. Tai gi, konstatavus, kad antstoliui priimant vykdyti minėtą vykdomąjį raštą neegzistavo jokios akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl ko antstolio veiksmai atlikti vykdymo veiksmų metu pripažintini tiesėtais tad šio klausimo tinkamam išsprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Civilinėje byloje Nr. e2-24786-897/2015 įsiteisėjimas įtakos nedaro.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.