Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. L. advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. Belgijos Karalystės 2023 m. lapkričio 10 d. Hasselt pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Nr. 2023/1615 byloje Nr. 23H000240 pripažintas kaltu pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 461 straipsnio 1 dalį, 463 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnio 1 ir 2 dalis, 484 straipsnį, 485 straipsnį, 486 straipsnį, 487 straipsnį už paprastąją vagystę, įvykdytą sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra pavogė 9 transporto priemones ir įvairius daiktus įsilaužiant, įlipant arba panaudojant padirbtus raktus. Taip pat pripažintas kaltu pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 51, 52 straipsnius, 80 straipsnio 6 dalį, 461 straipsnio 1 dalį, 463 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnio 1 ir 2 dalis, 484, 485, 486, 487 straipsnius už tai, kad bandė įvykdyti vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis: bandė tyčia pasisavinti jam nepriklausantį turtą sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra įsilauždamas, įlipdamas arba panaudodamas padirbtus raktus ir jo ketinimus įvykdyti nusikalstamą veiką patvirtino išoriniai veiksmai, žymintys nusikaltimo vykdymo pradžią, tačiau nusikalstami veiksmai buvo nutraukti, nusikaltimas nebuvo įvykdytas, tai yra tikslas nebuvo pasiektas tik dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios. Be to, L. L. pripažintas kaltu ir pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 322, 323 straipsnius, 324 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes priklausė organizacijai, sukurtai turint tikslą vykdyti nusikaltimus žmonėms arba nuosavybei, taip pat kitus nusikaltimus, išskyrus tuos, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų arba ilgesnė bausmė. Nuteistajam L. L. minėtu nuosprendžiu paskirta 40 mėnesių (1200 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė pagal Belgijos Karalystės teisę turėtų būti visiškai atlikta 2026 m. balandžio 24 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo patenkintas Belgijos Karalystės Federalinės teisingumo viešosios tarnybos prašymas, pripažintas Hasselt pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendis Nr. 2023/1615 byloje Nr. 23H000240 ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nuteistajam L. L. pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 461 straipsnio 1 dalį, 463 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnio 1 ir 2 dalis, 484 straipsnį, 485 straipsnį, 486 straipsnį, 487 straipsnį, 51, 52 straipsnius, 80 straipsnio 6 dalį, 461 straipsnio 1 dalį, 463 straipsnio 1 dalį, 467 straipsnio 1 ir 2 dalis, 484, 485, 486, 487 straipsnius, 322, 323 straipsnius, 324 straipsnio 1 ir 3 dalis (3 veikos) paskirta laisvės atėmimo 3 metų 3 mėnesių 15 dienų (1200 dienų) bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, L. L. Belgijos Karalystėje įvykdytus nusikaltimus prilyginant nusikaltimui numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir L. L. nustatyta 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo L. L. perėmimo bausmės atlikimui iš Belgijos Karalystės dienos. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas ir bausmės laikas.

Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 18 d., pabaiga 2026 m. birželio 6 d.

Skundžiamu Komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais bei rekomenduota nuteistajam dirbti įstaigos administracijos pasiūlytus nenuolatinio pobūdžio darbus, tęsti mokslus, savanoriškai dengti turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvauti elgesį, mąstymą bei nuostatas koreguojančiose programose. Nutarime nurodyta, kad svarbus rizikos veiksnys – išsilavinimo ir darbinės patirties stoka, nuteistasis rodo ribotą motyvaciją darbinei veiklai ir išsilavinimo įgijimui (vykdo abejotino realumo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini) gamyba), neatvyko laikyti egzaminų ir neįgijo profesijos. Iki bausmės atlikimo oficialiai beveik nedirbęs, motyvacija darbui menka. Turi finansinių įsipareigojimų, tačiau juos pradėjo dengti tik nuo 2024 metų liepos mėnesio. Asmuo teistas 6 kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis. Per visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvavo tik vienoje resocializacijos priemonėje, todėl abejojama nuteistojo elgesio korekcijos kokybiškumu. Be to, nuteistasis linkęs pasiduoti kriminalinių kompanijų įtakai, o tai išlieka reikšmingu kriminogeniniu veiksniu. Drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistojo advokatas Dainius Dargevičius pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisija nevertino L. L. progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neatsižvelgė į tai, jog jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas. Pažymėta, kad skundžiamo nutarimo motyvai yra formalūs ir nepagrįsti. Nuteistasis vykdo individualią veiklą, dalyvavo elgesį keičiančiose programose, dengia skolą, vykdytinų dokumentų suma nedidelė, drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas, turi šeimą, du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą bei garantuotą darbą. Duomenų, kad nuteistasis pasižymėtu išskirtiniais adaptaciniais sunkumais nebuvo gauta. 2025 m. vasario 21 d. atlikus pakartotinį OASys rizikos vertinimą nustatyta, kad asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus. Komisijos rekomendacijas įvykdė visiškai, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Anot gynėjo, skundžiamame nutarime nebuvo įvertintos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje. Remdamasis skunde išdėstyta teismų praktiką, gynėjo teigimu, Komisija nepagrįstai atsisakė patvirtinti lygtinį paleidimą, esant vidutinei rizikai. Nutarime yra visiškai neįvertintas socialinis bendravimas su šeima ir artimaisiais, taip pat neatsižvelgta į turimą gyvenamąją vietą bei darbą. Pažymėjo, kad įkalinimo įstaigoje L. L. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įvykdęs rekomendacijas. Anot gynėjo, nuteistasis savo elgesį bei gyvenimo būdą pakeitė, todėl nėra prasmės laikyti nuteistojo kalėjime.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tada, jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, tačiau ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visetą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama individualiai, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, įvertinęs nuteistojo advokato skundą, skundžiamo nutarimo turinį bei išanalizavęs teismui pateiktą L. L. asmens bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nuteistajam nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant dėl nuteistojo L. L. atitikimo BVK 82 straipsnyje nustatytiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad L. L. nuteistas 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną trečdalį šios bausmės jis yra atlikęs, taigi nuteistojo prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos paduotas laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino. BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą ją mažindamas.

Vertindamas L. L. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš nuteistojo vertinimo pagal OASys sistemą, L. L. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi nuteistojo elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Teismas, vertindamas L. L. socialinio vertinimo išvadą teismas pažymi, kad 2024 m. liepos 24 d. buvo atliktas pirminis OASys pakartotinių nusikaltimų vertinimas, nustatyta vidutinė pakartotinių nusikaltimų rizika, didelės žalos požymių nenustatyta; 2025 m. vasario 21 d. atliktas pakartotinis OASys pakartotinių nusikaltimų rizikos vertinimas, nustatyta vidutinė (išliekanti) pakartotinių nusikaltimų rizika, didelės žalos nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai: statiniai – ilga kriminalinė istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimo sunkėjimas; dinaminiai – maža darbo patirtis; buvo įtakojamas asocialios grupės; išsilavinimo stoka, neturi profesinio išsilavinimo; apsauginiai – stiprūs šeimyniniai ryšiai; turi pastovią gyvenamąją vietą; turės darbo vietą po paleidimo. 2025 m. vasario 21 d. atlikus pakartotinį vertinimą, nustatyta, kad nuteistasis formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijus – pakartotinai apklausiant asmenį jis gebėjo nurodyti savo kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius, kurie padėtų ateityje nenusikalsti, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, sugeba įvardinti jų naudą. Kriminogeninių veiksnių mažinimui nurodė, kad dalyvavo psichologinėje intervencijoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, individualų darbą su psichologu. Taip pat gebėjo įvardinti apsauginius veiksnius – darbas, mokslai, turimos skolos dengimas, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, elgesio korekcijos. Darbinės nuostatos teigiamos (vykdoma darbinė veikla prilyginta individualiai veiklai); administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi; finansų skyriaus duomenimis yra skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 4 031 Eur, iš trečiųjų asmenų išskaičiuota 116,75 Eur, savarankiškai sumokėjęs 300 Eur. Duomenų, kad laisvės atėmimo vietoje L. L. būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje drausmine tvarka neskatintas, nebaustas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo pastangas keistis teigiama linkme, gebėjimą analizuoti savo netinkamą elgesį bei daryti išvadas. Tai suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas būtent ir yra vienas iš esminių skiriamų bausmių tikslų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamame Komisijos nutarime akcentuojamos ir aptariamos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nuteistajam palankūs, jo teigiamus elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčių aspektus atskleidžiantys, socialinės reabilitacijos procesui reikšmingi duomenys išvardinti formaliai, jų plačiau neanalizuojant ir nevertinant, kokią įtaką nuteistojo pastangos aktyviai dalyvauti pataisos procese turėjo jo riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymui.

Visų pirma, Komisija sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grindė nuteistojo išsilavinimo ir darbinės patirties stoka, nuteistojo rodoma ribota motyvacija darbinei veiklai ir išsilavinimo įgijimui. Sutiktina su Komisijos teiginiais, kad nuteistojo darbinė patirtis menka – Sodros duomenimis L. L. oficialiai beveik nedirbęs, bendras stažas nesiekia vieno mėnesio, taip pat nėra įgijęs profesijos, mokslų taip pat nebaigė. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados bei asmens bylos matyti, kad L. L. leista naudotis asmeniniu kompiuteriu, tam, kad galėtų užsiimti (duomenys neskelbtini) gamyba, priimtas sprendimas L. L. užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini) gamyba bei turėti tam skirtas priemones (asmens bylos 17-19, 32 lapai); nurodyta, kad pateikta pažyma (2025 m. sausio 10 d.) patvirtinanti, kad lygtinio paleidimo atveju turės oficialią darbo vietą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis neturi negatyvių nuostatų į darbą, šiuo metu dirba ir ketina tęsti darbą, todėl šiuo atveju darbas gali būti apsauginiu veiksniu, mažinančiu pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir galintis padėti siekti finansinio saugumo teisėtais būdais ir priemonėmis.

Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taip pat grindė nuteistojo finansiniais sunkumais – L. L. turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos pradėjo dengti tik nuo 2024 metų liepos mėnesio. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo finansų skyriaus duomenimis nuteistasis yra skolingas 4 031 Eur. Šiuo metu nuteistasis dirba, todėl turi tam tikras pajamas iš kurių kas mėnesį pagal galimybes dengia įsiskolinimus (savarankiškai sumokėjęs yra 300 Eur). 2024 metų liepos mėnesį nebuvo žinių apie vykdomuosius dokumentus, o L. L. nežinojo konkrečių skolų, tačiau išvadoje pažymėta, kad po pusmečio nuteistasis aktyviais veiksmais pademonstravo norą ne tik domėtis, bet ir dengti turimus įsiskolinimus. Teismas vertindamas turimus duomenis bei nuteistojo norą padengti turimą skolą, mano, kad būdamas laisvėje asmuo turi didesnes galimybes padidinti uždirbamas pajamas. Kaip minėta, nuteistasis demonstruoja teigiamą požiūrį į darbą, savanoriškai mėgina atlyginti turimus įsiskolinimus, todėl teismas turi pagrindą manyti, kad jis tai darys ir ateityje. Nors neatlyginta žalos dalis nėra maža, vis tik šiuo atveju vien tai nelaikytina kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai atkreipė dėmesį ir nuteistojo advokatas, L. L. nėra socialiai atsiskyręs, jis gerai sutaria su buvusios žmonos mama (buvusi žmona mirė (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)), gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame būste, padėjo padengti paskolą. Nuteistasis turi du vaikus, sugyventinę. L. L. teigimu jį su uošviene, sugyventine ir vaikais sieja stiprus šeimyninis ryšys, meilės jausmas, palaikymas. Nurodė, kad taip pat norėtų į laisvę, kad galėtų padėti prižiūrėti vaikus. Pažymėjo, kad jo vertybės pasikeitė – prioritetas šiai dienai yra šeima. Nuteistasis yra artimųjų lankomas bei laukiamas namuose. Be to, nurodyta, kad L. L. turėtų gyvenamąją vietą, laisvėje gyventų su sugyventine ir vaikais, pateikta pažyma, kad bus priimtas nurodytu adresu gyventi. Taigi laisvėje problemų dėl gyvenamosios vietos nebūtų, o šeima ir jos palaikymas nuteistajam būtų nusikalstamo elgesio riziką valdančiu ir apsauginiu veiksniu.

Komisijos nutarime taip pat akcentuota tai, kad L. L. teistas 6 kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už sunkiausią nusikaltimą – prabangių automobilių vagystę. L. L. ir anksčiau yra teistas už vagystes, todėl padaryta išvada, kad dabartinis teisės pažeidimas yra jam būdingo modelio dalis. Tačiau teismo vertinimu, visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir joms būdingi požymiai, jau buvo įvertinti apkaltinamajame nuosprendyje, individualizuojant skiriamą bausmę, t. y. asmeniui buvo skirta pati griežčiausia bausmės rūšis. L. L. padaryti nusikaltimai yra praeities faktai, kurių jis pakeisti nebegali. Šie įvykiai neturėtų nulemti jo lygtinio paleidimo galimybės, nes jos turėjo įtakos bausmės paskyrimui. Lygtinio paleidimo taikymui svarbios nuteistojo asmenybės charakteristikos, stebimos bausmės atlikimo metu, ir jo ateities elgesio perspektyvos vertinimas. Šiai dienai nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad išėjęs į laisvę L. L. grįš prie senų pažiūrų ir gyvenimo būdo.

Be to, Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis linkęs pasiduoti kriminalinių kompanijų įtakai, o tai išlieka reikšmingu kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neišreiškia stipraus kriminalinio elgesio palaikymo, sutinka su įstatymų svarba, tačiau bausmės pradžioje buvo linkęs savo elgesį lyginti su sunkesniais teisės pažeidimais, buvo linkęs sumenkinti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiesiems. Tačiau šiuo metu L. L. individualaus pokalbio metu galėjo įvardinti neigiamas pasekmes nusikaltimų aukoms, nepalaiko nusikalstamo elgesio, svarsto kaip ateityje sieks išvengti įsitraukimo į pakartotinius nusikaltimus. Vertinimo metu stebimi teigiami pokyčiai nuostatų į bendruomenę srityje. Svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, pirminio pokalbio su L. L. metu, jis atpažino finansų, vienatvės, tų pačių klaidų kartojimo, nerimavimo problemas, tačiau šių problemų sprendimo strategijos buvo abstrakčios, nurodė tik kelis konkrečius žingsnius jų sprendimui, pats abejodamas jų efektyvumu. Tuo tarpu atliekant pakartotinį elgesio rizikos vertinimą buvo pastebėti mąstymo ir elgesio pokyčiai – remiantis (duomenys neskelbtini) kalėjimo psichologo pateikta informacija L. L. nuo 2024 m. spalio 11 d. iki 2025 m. sausio 20 d. baigė individualią psichologinę intervenciją “Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Nuteistojo dalyvavimas programoje buvo įvertintas kaip sėkmingas. Pokalbio metu L. L. sugebėjo ne tik identifikuoti problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu bei formuoti sprendimo būdus šioms problemoms. Teismo vertinimu, tai leidžia pagrįstai teigti, jog L. L. išties keičia savo mąstymą teigiama linkme, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Aptartos visos aplinkybės yra neabejotinai palankios nuteistajam, jų visuma atskleidžia lygtinio paleidimo taikymui aktualius nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso aspektus ir kartu su duomenimis apie nuteistojo pastangas dalyvauti pataisos procese suponuoja išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas jo atžvilgiu taikant probaciją. Teismo manymu, nuteistojo praleistas laikas asmenį izoliavus nuo visuomenės turėjo leisti apgalvoti ne tik savo neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, bet ir priimti sprendimą keistis gerąja linkme, gyventi dorai ir nenusikalstamai, ką iš esmės nuteistasis tinkamai ir daro šiuo metu.

Pažymima, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis privalės atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, tai yra, lygtinai paleistam nuteistajam bus taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio paleidimo sąlygas, negali būti pagrindu netaikyti šio instituto. Laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju, teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti L. L. laisvės atėmimą. Teismas sprendžia, kad nuteistajam pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teigiama aplinka, t. y. buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, o ne tolesnis buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, darys teigiamą įtaką siekiant pozityvaus L. L. elgesio ateityje bei kuo sėkmingesnės jo resocializacijos, todėl darytina išvada, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad L. L. laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl 2025 m. kovo 13 d. nutarimas naikintinas ir L. L. taikytinas lygtinis paleidimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti nuteistojo L. L. advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą.

Panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam L. L. ir L. L. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartį vykdyti jai įsiteisėjus. Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą susipažinti išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai, nuteistajam, jo atstovui ir prokurorui.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt,);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.