Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-13 teisme priimtas ieškovės M. K. ieškinys atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad 2008-06-01 ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė atsakovui paskolino 4000,00 Lt. Šalys susitarė, jog atsakovas skolą atiduos iki 2009-01-01. Iš pradžių atsakovas skolą grąžino dalimis, tačiau pažeisdamas sutartyje numatytą terminą. Iš viso atsakovas iki 2011-07-25 grąžino ieškovei 3633,00 Lt skolos, liko negrąžinta 367,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2008 metais ji savo lėšas, kaip indėlį, laikė vienoje iš Lietuvos kredito unijų. Dalį turėtos sumos, t.y. 4000,00 Lt, ji paskolino atsakovui, suprasdama, kad per tuos metus, kuomet pinigai bus paskolinti atsakovui, ji negaus palūkanų. Ieškovė geranoriškai nereikalavo iš atsakovo sumokėti delspinigių, nepaisant to, jog ji patyrė nuostolius, t.y. negavo palūkanų už indėlį, kurį būtų laikiusi kredito unijoje, jeigu atsakovas būtų laiku grąžinęs skolą, ieškovė du kartus važiavo iš Jurbarko į Vilnių mėgindama gražiuoju susitarti su atsakovu. Su galimais ieškovės nuostoliais atsakovas sutiko savo pateiktame prieštaravime dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovas nurodė, kad be skolos ieškovei grąžino ir 300,00 EUR už ieškovės patirtus nuostolius, tačiau 300,00 EUR sumos grąžinimo fakto nebuvo ir nėra jokių tai įrodančių dokumentų ar pinigų perdavimo faktą mačiusių liudininkų. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 367,00 Lt skolos ir 1133,00 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.

Į teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei atsakovas. 2012-03-09 ieškovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 53). Atsakovui buvo siunčiamas teismo šaukimas, tačiau grąžintas įteiktas (b.l.56). Teismas laiko, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra, kadangi gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o atsakovui buvo siunčiamas šaukimas, tačiau grąžintas neįteiktas su nuoroda „išvykęs pasakė buto gyventojas“, taigi, atsakovas nevykdė savo pareigos būti aktyviu ir domėtis byla (CPK 42 str.). Pažymėtina, kad tinkamai įteikus šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, į sekantį teismo posėdį svarbus šaukimo (pranešimo) išsiuntimas, o ne įteikimas (CPK 133 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pasirašė skolos raštelį, pagal kurį ieškovė paskolino atsakovui 4000,00 Lt. Skolos grąžinimo terminas – 2008-06-06 (b.l. 3). Dalis skolos yra grąžinta (b.l. 3, 21-24,32, 52).

Paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal skolos raštelį perdavimo atsakovui faktą ieškovė įrodinėja byloje esančiu paskolos rateliu. Toks raštu sudarytas dokumentas patvirtina, kad šalys sudarė paskolos sutartį, susitarė dėl visų pagrindinių jos sąlygų ir pinigai buvo atsakovui perduoti, sutarties įforminimas atitinka įstatymo – CK 6.871 str. 3 d. keliamus reikalavimus. Taigi, paskolos raštelio turinys, kai teigiama, kad „pasiskolinau“ įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos raštelį buvo perduoti jų pasirašymo metu, t.y. paskolos raštelis sudarytas ir paskolos dalykas perduotas vienu metu. Byloje esantis paskolos raštelis, kurį pateikė ieškovė, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal paskolos raštelį faktą. Pinigų grąžinimo faktą privalo įrodyti atsakovas. Atsakovas pateikė išrašus iš banko sąskaitos apie 2250,00 Lt pervedimą, pačiame skolos raštelyje padaryti įrašai ranka apie 700,00 Lt ir 200,00 EUR (pagal oficialų kursą 690,00 Lt) grąžinimą grynais (CPK 178 str.).

Atsakovas turėjo pareigą įrodyti tai, kad prievolė buvo įvykdyta, tačiau įrodymų, patvirtinančių visišką prievolės įvykdymą nėra, paskolos raštelis yra pas ieškovę (paskolos davėją), kas patvirtina, jog skola nebuvo grąžinta pilnai, nes įvykdžius prievolę kreditorius privalo grąžinti skolos dokumentą skolininkui (CK 6.65 str. 2 d.).

Pažymėtina ir tai, kad nei ieškovės, nei atsakovo nesiejo jokie kiti tarpusavio santykiai, išskyrus giminystės ryšius.

Vadovaujanti išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad atsakovas yra pažeidęs prievolę (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę, kildinamą iš su atsakovu sudaryto paskolos raštelio, nustatyta, kad atsakovas pažeidė prievolę pilnai sumokėti skolą ieškovei, todėl ieškovės civilinės teisės yra gintinos priteisiant jai 360,00 Lt skolą (4000,00 Lt -2250,00 Lt – 1390,00 Lt = 360,00 Lt) (CK 1.138 str.).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 1133,00 Lt nuostoliams atlyginti. Ieškovė patirtus nuostolius kildina iš negautų palūkanų už indėlį, kurį būtų laikiusi kredito unijoje, jeigu atsakovas būtų laiku grąžinęs skolą bei išlaidomis, patirtomis dėl kelionės iš Jurbarko į Vilnių.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad patyrė 1133,00 Lt nuostolių, kadangi vien tai, jog dalį santaupų kaip indėlį laikė kredito unijoje, nepatvirtina tos aplinkybės, jog ir paskolintus pinigus būtų laikiusiu kaip indėlį ir būtų gavusi tokio dydžio palūkanas. Be to nepateikta įrodymų, jog skolintą sumą paėmė iš indėlio sąskaitos pasirašant paskolos raštelį, kadangi į bylą pateikti išrašai iš sąskaitos sietini ne su paskolos raštelio pasirašymo laikotarpiu. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių išlaidų dėl kelionės iš Jurbarko į Vilnių turėjimą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytus, reikalavimas priteisti 1133,00 Lt nuostoliams atlyginti atmetamas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi patenkinta 24 % ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 16,80 Lt žyminio mokesčio išlaidų (70,00 Lt x 24%) (b.l. 2,31).

Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos dėl to, kad yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 360,00 Lt (trys šimtai šešiasdešimt Lt) skolos ir 16,80 Lt (šešiolika Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.