- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1-93-517/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Kaltinamasis
- I. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl savo artimo giminaičio nesunkaus sužalojimo, padaryto jį mušant, t.y. nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo, o būtent:
2011m. spalio 12d., apie 19⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis I. G. prie pil. V. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio privačioje namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), prie sodybą juosiančios tvoros, netoli kelio kilusio konflikto tarp jo ir brolio-pil. G. G. metu tyčia vieną kartą su kumščiu trenkė nukentėjusiajam G. G. į galvos sritį, o pastarajam nuo suduoto smūgio pargriuvus ant žemės, gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam įspyrė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į dešinįjį ir kairįjį šonus, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam G. G. buvo padaryti nubrozdinimai kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvos žastuose, krūtinės kairėje ir krūtinės ląstos kairiame šone, pilvo kairiame šone, gaktoje, galvos smegenų sukrėtimas ir kairiojo VIII šonkaulio lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo VIII šonkaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam G. G. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis I. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galiami 2011 metų spalio mėn., jis iš savo sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kiemo išlydėjo I. M.. Ant kelio, prie kaimyno P. namų susitiko savo brolį G., kuris buvo neblaivus. Pakvietęs brolį prieiti prie jo, G. pasakė, kad šis jam grąžintų pirties kubilą, kuri buvo dingusi iš jo uošvio V. G. garažo. Kas pavogė kubilą jis nežino ir nematė, dėl dingusio kubilo į policiją nesikreipė, tačiau turėjo įtarimų, kad tai padarė jo brolis G. Po pasakymo tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu brolis G., nieko nesakęs, jam su kumščiu vieną kartą trenkė į galvos sritį, o antrą smūgį-į dešinės pusės šonkaulių sritį. Gindamasis nuo brolio, pastarajam su kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį. Nuo smūgio į galvą G. parkrito ant žemės, po ko jis gulintį ant žemės brolį pradėjo spardyti į krūtinę. Galėjo būti suduoti aštuoni smūgiai. Muštynių pradžią matė G. M., o muštynių pabaigą-V. P.. Jis pats dėl muštynių metu patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis I. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo G. G. ir liudytojų V. P. ir G. M. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 6, 33, 41), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu apie sumušto nukentėjusiojo G. G. pristatymą į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių(b.l. 39), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4) ir fotolentele-vietovės vaizdu iš viršaus prie minėto protokolo(b.l. 5), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 8-9, 34-35, 42-43, 56-57) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 10-11, 36-37, 44-45, 59-61), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 13-15) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis I. G. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.
Iš teisme išvardinto nukentėjusiojo G. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2011m. spalio 12d., vakare, buvo svečiuose pas V. P., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini). Vyko išgertuvės. Apie 19⁰⁰ val. susiruošė į namus. Išėjęs į kiemą, pamatė netoli kelio stovintį savo brolį I. G., kuris gyvena priešais, kitoje kelio pusėje. Brolis I. G. priėjo prie jo ir ėmė kažką rėkauti, tačiau ką konkrečiai jam sakė, jis neatsimena. Po to brolis jam smogė su kumščiu vieną smūgį į galą, po ko jis pargriuvo ant žemės. Gulintį ant žemės brolis pradėjo jį spardyti į šonus, įspirdamas ne mažiau kaip 10 kartų(b.l. 6).
Iš teisme išvardinto liudytojo V. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2011m. spalio 12d. pas jį svečiavosi G. G., su kuriuo išgėrė degtinės. Apie 19⁰⁰ val. G. išėjo. Netrukus išgirdo triukšmą ir, išėjęs už vartų, šalia kelio pamatė gulintį G., kurį spardė jo brolis I. G., gyvenantis priešais jo sodybą, kitoje kelio pusėje. Dėl ko I. mušė G., jis nežino, tačiau žino, kad broliai pykstasi. Pamatęs, kad I. spardo G., jis bandė brolius išskirti, tačiau I. jį atstūmė ir pargriovė ant žemės. Tai mėgino daryti ir I. darbininkas, pavarde M., tačiau I. ir jį pargriovė ant žemės. Kiek matė, tai I. G. įspyrė du kartus(b.l. 33).
Iš teisme išvardinto liudytojo G. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną pas I. G. jo sodybos kieme adresu: . (duomenys neskelbtini), tvarkė malkas. Kai ruošėsi eiti į namus, iš kiemo jį išlydėjo I. Ant kelio jie susitiko I. brolį G., kuris buvo neblaivas. I. G. pasakė žodžius „ ateik, pašnekėsim “. Tuomet G. priėjo prie I., ir, nieko nesakęs, užsimojo trenkti su ranka I. į galvą, tačiau ar jis pataikė I. į galvą, jis negali pasakyti, nes nematė, kadangi nenorėjo stebėti jų konflikto. Tuo metu jis nuo brolių stovėjo apie 5 metrų atstumu. Broliai susistumdė, po ko abu pargriuvo ant žemės ir, gulėdami ant žemės, galinėjosi. Kadangi jis žinojo, jog nuo senų laikų tarp I. ir G. vyksta nesutarimai, nes jie jau nebe pirmą kartą mušasi, tai jis, nenorėdamas veltis į konfliktą, iš karto. kai tik broliai pargriuvo ant žemės ir pradėjo galinėtis, nuėjo į savo namus. Eidamas į namus, jis nesisukinėjo, ir nežiūrėjo kas vyksta tarp I. ir G. G.(b.l. 41).
Iš teisme išvardinto, byloje esančio 2011m. spalio 12d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK VTS prevencijos poskyrio tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011m. spalio 12d., apie 23³⁰ val., Ukmergės raj. PK budėtojo pavedimu buvo apsilankyta VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyriuje, kur dėl dešiniojo šono sumušimo kreipėsi pil. G. G., gim. 1966m., gyv. . (duomenys neskelbtini). Sužalotas vyriškis buvo neblaivus, jam nustačius 2,15 promilės girtumą, kuris nurodė, kad išgertuvių metu susimušė su kartu gyvenančiu broliu Irmantu, tačiau paaiškinti įvykio aplinkybių dėl girtumo nesugebėjo(b.l. 39).
Iš teisme išvardinto, byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra teritorijos dalis, esanti dešinėje įvažiavimo į pil. V. P. priklausančios sodybos, esančios adresu. (duomenys neskelbtini), pusėje, tarp tvoros ir Klevų gatvės, kur vykusio konflikto metu buvo sumuštas nukentėjusysis G. G.. Priešais V. P. gyvenamąjį namą, kitoje kelio pusėje yra kaltinamojo I. G. sodyba(b.l. 4-5).
Iš teisme išvardinto, byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis I. G. parodė vietą tarp Klevų gatvės ir kaimynystėje gyvenančio pil. V. P. sodybos, esančios adresu: . (duomenys neskelbtini), tvoros, kur įvykusio konflikto tarp jo ir brolio-nukentėjusiojo G. G. metu jie tarpusavyje susimušė(b.l. 56-61). Šie kaltinamojo I. G. duoti parodymai apie konflikto vietą visiškai sutapo tiek su paties nukentėjusiojo G. G. duotais parodymais, tiek ir su pil. V. P. ir G. M., kaip asmenų, buvusių įvykio vietoje ir mačiusių vienokias ar kitokias įvykio aplinkbes, parodyta kilusio konflikto vieta(b.l. 8-11, 34-37, 42-45).
Iš teisme išvardintos, byloje esančios 2011m. spalio 17d. teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, atlikus nukentėjusiojo G. G. asmens medicininę apžiūrą ir įvertinus medicininiuose dokumentuose esančius įrašus apie buvusį atliktą pradinį sužaloto pil. G. G. tyrimą, buvo konstatuota, kad pil. G. G., kaip nukentėjusiam asmeniui, nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais prieš 4-8 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajam G. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo VIII šonkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 13-15).
Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Artimo giminaičio sąvoka yra apibrėžta LR BK 248 str. 2d., pagal kurios išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai(įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šios baudžiamosios bylos duomenimis konfliktas kilo tarp dviejų tikrų brolių, kurio metu vienas iš jų, pavartojus fizinį smurtą, buvo sužalotas.
Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo I. G. kaltė dėl jo pavartoto fizinio smurto prieš savo tikrą brolį-nukentėjusįjį G. G. tarp jų įvykusio konflikto metu, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l. 13-15), yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo dėl asmeninių paskatų padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. savo artimo giminaičio nesunkus sužalojimas, padarytas jį mušant(nesunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 89,70 Lt.(aštuoniasdešimt devynių litų ir 70 ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo G. G. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 25-28). Kadangi žala nukentėjusiojo G. G. sveikatai buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais kaltinamojo I. G. veiksmais, t.y. žala sveikatai buvo kaltinamojo padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų rezultatas, kaltinamasis privalo atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis G. G. pareiškė, kad jis savo broliui-kaltinamajam I. G. dovanoja, su juo susitaikė ir jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų jam neturi, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo I. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukiant. Šiai aplinkybei patvirtinti teismui buvo pateiktas šalių(nukentėjusiojo G. G. ir kaltinamojo I. G.) pasirašytas susitaikymo protokolas(b.l. 102). Savo ruožtu pats kaltinamasis I. G. teismo posėdyje viešai atsiprašė nukentėjusiojo už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo I. G. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi kaltinamajam I. G. inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), o dėl nusikaltimo pačiam nukentėjusiajam turtinė žala padaryta nebuvo, nes jis civilinio ieškinio byloje nereiškia, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos aplinkybes ir į paties kaltinamojo I. G., kaip pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis I. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o neatlygintos ligonių kasos išlaidos yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo I. G. padaryta baudžiamąja veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudo teismui taikyti LR BK 38 str. nuostatas, kaltinamasis I. G. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant teik į pil. Ginatų, kaip brolių, esamus dabartinius konfliktiškus santykius, kurie jau kuris laiko vienas su kitu nebendrauja, tiek ir į paties kaltinamojo I. G. asmenybę, jo, kaip šiuo metu darbo biržoje registruoto asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtinos abi aukščiau minėtos įstatymo numatytos baudžiamojo poveikio priemonės(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).
Kaltinamojo I. G. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kaltinamąjį I. G. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 8 ir 9p.p. pagrindu kaltinamajam I. G. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti prisiartinti prie savo brolio-nukentėjusiojo G. G., vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju ir ieškoti ryšių(kontaktų) su juo, lankytis tose vietose, kuriose būna nukentėjusysis G. G., ir 2) dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo I. G. 89,70 Lt.(aštuoniasdešimt devynių litų ir 70 ct.) sumą valstybės turėtoms nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.