Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Palangos autobusų stotis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo ieškinį atsakovei UAB „Palangos autobusų stotis“ dėl netesybų priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Palangos autobusų stotis“ priešieškinį dėl sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Palangos autobusų stotis“ 1044,11 Lt netesybų pagal 2003-11-20 naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 31/578, 6 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių pasirašyta 2003-11-20 naujo vartotojo sistemos prijungimo sutartis, pagal kurią ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas įsipareigojo nutiesti dujotiekį ir įrengti dujų apskaitos sistemą atsakovės UAB „Palangos autobusų stotis“ objekte, atsakovė UAB „Palangos autobusų stotis“ įsipareigojo pasirašyti dujų tiekimo sutartį, suvartoti susitartą gamtinių dujų kiekį ir už jį sumokėti. Gamtinių dujų tiekimo sutartis pasirašyta 2010-10-07, tačiau atsakovė nesuvartojo susitarto 5000 nm³ dujų kiekio per metus, todėl jai pritaikyta sankcija už sutarties pažeidimą – netesybų priskaičiavimas, kurias sudaro 1004,11 Lt. Gera valia netesybų atsakovė nesumokėjo, dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suvartotino dujų kiekio nesikreipė.

Atsakovė UAB „Palangos autobusų stotis“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2003-11-20 tarp šalių sudarytos naujojo vartotojo prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 7.3 punktas prieštarauja standartinei gamtinių dujų tiekimo sutarčiai, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ir tiekimo taisyklių 111 p., kuris numato, kad vartotojui, per metus suvartojančiam iki 20 tūkst. kubinių metų imtinai, dujų vartojimo režimas nereguliuojamas ir dujų vartojimo grafikai nesudaromi. Nurodė, kad ieškovas su atsakove sudarė naujo vartotojo prijungimo sutartį atsakovei nepalankiomis sąlygomis. Ieškovas neturi teisės skaičiuoti netesybų, kai sutartis, pagal kurią skaičiuojamos netesybos, pažeidžia atsakovės interesus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-10-11 sprendimu ieškinį tenkino pilnai – priteisė iš atsakovės UAB „Palangos autobusų stotis“ 1004,11 Lt netesybų, 6 % palūkanų nuo 1004,11 Lt sumos nuo 2011-06-06 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialui, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė šalių susitarimo dėl 5000 nm³ suvartotino dujų kiekio per metus, todėl ieškovas turi teisę taikyti 2003-11-20 sutartyje numatytas sankcijas – netesybų skaičiavimą (2003-11-20 sutarties 14 p., b. l. 9, 13). Teismas padarė išvadą, kad netesybos paskaičiuotos teisingai ir pagrįstai, nes susitarimas dėl netesybų atitinka įstatymo reikalaujamą formą, pagal 2003-11-20 susitarimo 26 p. galioja iki šiol, nes nėra pilnai įvykdytas iš atsakovės, kaip sutarties šalies, pusės (CK 6.72 str., b. l. 10). Teismas priteisė palūkanas kaip sankciją už laiku neįvykdytą prievolę sumokėti netesybas (2003-11-20 sutarties 16 p., CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs 2003-11-20 naujojo vartotojo prijungimo sutarties 7.3 p. turinį ir normas, reglamentuojančias dujų tiekimo sutarčių (viešųjų sutarčių) sąlygas (Lietuvos Respublikos 2002-02-05 ūkio ministro įsakymą Nr. 43, CK 6.161 str.), padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, teismas nenustatė, kad atsakovės ginčijamas 2003-11-20 sutarties 7.3 p. prieštarauja teisės aktų normoms. Nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2002-02-05 ūkio ministro įsakymą Nr. 43 dujų vartojimo režimas nereguliuojamas ir dujų vartojimo grafikai nesudaromi buitiniams vartotojams ir vartotojams sunaudojantiems dujų iki 20 tūkst. kubinių metrų per metus, tuo tarp atsakovė yra įsipareigojusi suvartoti daugiau, nei 20 tūkst. kubinių metrų per metus, todėl jai sutarties šalių susitarimu gali būti nustatomi dujų suvartojimo kiekiai. Vadinasi, atsakovei kaip juridiniam asmeniui, įsipareigojusiam sunaudoti daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų dujų per metus, negali būti taikomos tos standartinės sąlygos, kurios nustatytos buitiniams dujų vartotojams ar vartotojams, sunaudojantiems dujų iki 20 tūkst. kubinių metrų per metus. Sutarties sąlygos pakeitimas dėl atsakovei naudingesnio dujų suvartojimo kiekio sudarytų sąlygas pažeisti sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.). Atsakovė iki šiol nesikreipė dėl 2003-11-20 sutarties sąlygų pakeitimo ir tai įrodo, kad ji vengia bendradarbiavimo kitos sutarties šalies atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad nesant ginčo tarp šalių bei nenustačius atsakovės ginčijamo 2003-11-20 sutarties 7.3 p. prieštaravimų teisės normoms, nėra teisinio ir faktinio pagrindo priešieškinio reikalavimų tenkinimui.

Atsakovė UAB „Palangos autobusų stotis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, o tai turėjo reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Teismas turėjo išsiaiškinti pagal kokią sutartį šiai dienai yra tiekiamos dujos atsakovei, ar šioje tiekimo sutartyje yra numatytos baudinės sankcijos, ar gali vienu metu galioti dvi sutartys, reguliuojančios dujų tiekimą, su tarpusavyje prieštaraujančiomis sutartinėmis sąlygomis, kokius realiai kaštus yra turėjęs ieškovas, kuriuos siekia kompensuoti per dujų tiekimą. Atsakovė teigia, kad ieškovas, žinodamas, kad ji yra tiesiogiai priklausoma nuo ieškovo ir turi neatidėliotinų poreikių, bei pasinaudodamas tuo, sudarė dujų suvartojimo grafiką, nors tai akivaizdžiai prieštaravo teisės normoms. Todėl toks ieškovo elgesys turėtų būti vertinamas CK 6.228 str. prasme, tačiau teismas prisijungimo sutarties 7.3 p. nevertino kaip sutartinės sąlygos sąžiningumo prasme ir dėl to nepasisakė.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateiktas prašymas yra nepagrįstas ir neturintis teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, nepažeidė jokių procesinės ir materialinės teisės normų, o tai yra pagrindas teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė ieškovas, todėl byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas (dujų įmonė) ir atsakovė UAB „Palangos autobusų stotis“ (vartotojas) 2003-11-20 sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 31/578 (b. l. 8-12). Šios sutarties tikslas prijungti UAB „Palangos autobusų stotis“ dujų sistemą prie AB „Lietuvos dujos“ sistemos, t. y. dujofikuoti stoties pastatą, esantį Kretingos g. 1, Palangoje, ir užtikrinti gamtinių dujų vartojimą sutartyje numatytais kiekiais. 2010-10-07 AB „Lietuvos dujos“ (dujų įmonė) ir UAB „Palangos autobusų stotis“ (vartotojas) sudarė gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 43/2010-76 ir 2010-12-20 papildomą susitarimą Nr. 43/2010-76/11-1, kuriais dujų įmonė įsipareigoja tiekti, o vartotojas vartoti gamtines dujas bei apmokėti už gamtines dujas ir suteiktas paslaugas.

Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad prijungimo sutarties 7.3 punktas prieštarauja normatyviniams aktams ir standartinės dujų tiekimo sutarties sąlygoms, kad teismas neišsiaiškino, jog vienu metu negali galioti dvi dujų tiekimo sutartys, tarpusavyje prieštaraujančiomis sąlygomis.

Sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda), kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visą tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 str.).

Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, t.y. padėti viena kitai vykdyti sutartimi prisiimtas pareigas (CK 6.38, 6.20 str.).

Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.), visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimasis gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 str. 1 d.). Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Atsakovas abi sutartis klaidingai traktuoja kaip dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartis. 2003-11-20 šalys pasirašė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį (toliau- ir Prijungimo sutartis), o 2010-10-07 Gamtinių dujų tiekimo sutartį (toliau – ir Tiekimo sutartis).

Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 ir galiojusiose 2003-11-20 sutarties sudarymo metu, buvo numatyta, kad kiekvienas naujasis vartotojas už prijungimą prie perdavimo ar paskirstymo sistemos turi perdavimo ar paskirstymo įmonei sumokėti įmoka už prijungimą ir padengti ekonomiškai neatsiperkančias paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidas, kai jungiamasi prie paskirstymo sistemos, ir ekonomiškai neatsiperkančias perdavimo sistemos plėtojimo išlaidas, kai jungiamasi prie perdavimo sistemos. Nustatant prijungimo įkainius buitiniams vartotojams, dujų sistemos atsipirkimo laikas yra 15 metų, kitiems vartotojams - 10 metų. Naujasis vartotojas, pageidaujantis prisijungti savo sistemą prie dujų įmonės sistemos, pateikia dujų įmonei prašymą prisijungti prie dujų įmonės sistemos, nurodydamas dujų poreikį, dujų panaudojimo paskirtį, dujų vartojimo režimą. Sutinkamai su aukščiau išdėstytomis taisyklių nuostatomis, UAB „Palangos autobusų stotis“ 2003-09-08 pateikė prašymą AB „Lietuvos dujos“ dėl naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, kuriame nurodė, kad numatomą dujų poreikį 5000 m³ per metus (b. l. 14). 2003-11-20 pasirašyta Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ sutartimi ieškovas įsipareigojo nutiesti dujotiekį iki stoties pastato Kretingos g. 1, Palangoje, sumontuoti dujų apskaitos sistemą iki 2004-05-01 ir pradėti tiekti šios sutarties Priede Nr. 1 nustatytą dujų kiekį į naujai nutiestą dujotiekį iki 2004-05-02 ( sutarties 6.1, 6.2 p.). Atsakovė įsipareigojo iki 2004-05-01 įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį bei pradėti vartoti sutarties Priede Nr. 1 nustatytą gamtinių dujų kiekį (sutarties 7.2, 7.3 p.). Sutarties 14 punkte numatyta, kad vartotojui suvartojus per metus mažiau nei 90 procentų Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, vartotojas moka dujų įmonei netesybas nuo nesuvartoto iki 90 procentų dujų kiekio sumos. Sutartimi nustatyta, kad Priede Nr. 1 nurodyti gamtinių dujų kiekiai ir sankcijos, nustatytos sutarties 14 ir 15 punktuose, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties dalis (sutarties 23 p.). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki vartotojas suvartos dujų kiekį per Priede Nr.1 numatytą laikotarpį ir už jį visiškai atsiskaitys (sutarties 26 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų – savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį bei pradėti vartoti sutarties Priede Nr. 1 nustatytą gamtinių dujų kiekį iki 2004-05-01, neįvykdė arba įvykdė pavėluotai. Prijungimo sutarties tikslas buvo atsakovo komercinio pastato, esančio Kretingos g. 1, Palangoje vartotojo sistemos prijungimas prie ieškovo dujų sistemos, o sutarties Priede Nr. 1 nurodyti dujų sunaudojimo kiekiai numatyti tam, kad atsipirktų ieškovo turėtos investicijos, įrengiant dujų sistemą ir pajungiant ją prie vartotojo sistemos. Todėl atsakovė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo suvartoti sutartyje numatytus dujų kiekius arba sumokėti netesybas. Šioje byloje 2003-11-20 sutartis neginčijama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiaiškino kokias išlaidas turėjo ieškovas pagal Prijungimo sutartį ir ar šios išlaidos buvo pagrįstos.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad Prijungimo sutartis atitiko įstatymo ir taisyklių reikalavimams, atsakovės prašymas pateiktas laisva valia, jokių įrodymų, kad buvo prievarta ar apgaulė, atsakovė nepateikė, todėl niekuo nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ieškovas sutartyje įtvirtino nesąžiningą ir teisės aktams prieštaraujantį dujų suvartojimo grafiką, kad prijungimo sutartimi reguliuoti dujų suvartojimo kiekių negalima, nes tai prieštarauja pasirašytai dujų tiekimo sutarčiai.

Atsakovė savo dujų sistemą įsirengė tik 2010-08-11 (b. l. 50), nors pagal Prijungimo sutartį tai turėjo padaryti iki 2001-05-01, į ieškovą dėl gamtinių dujų tiekimo sutarties pasirašymo kreipėsi 2010-10-07 (b. l. 51), todėl būtent atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) tarp šalių buvo pasirašyta tą pačią dieną, t. y. 2010-10-07 (b. l 52-61). Šia standartine sutartimi numatytas detalus šalių santykių reglamentavimas dujų tiekimo – vartojimo srityje. Gamtinių dujų tiekimo sutartis atitinka Gamtinių dujų įstatymo ir Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių reikalavimams, tame tarpe reikalavimui dujas vartoti tik sudarius dujų tiekimo sutartį (taisyklių 97 p.). Šioje sutartyje nenumatyta atsakovės atsakomybė už atitinkamo dujų kiekio nesuvartojimą. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl gamtinių dujų tiekimo sutartyje numatytų netesybų, o dėl Prijungimo sutarties, pagal kurią dujų įmonė savo lėšomis nutiesė dujotiekį iki atsakovės pastato, nevykdymo ir dėl to priteistinų sutartyje numatytų netesybų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė, kad atsakovė UAB „Palangos autobusų stotis yra įsipareigojusi suvartoti daugiau nei 20 000 m³ dujų per metus, todėl jai gali būti nustatomi dujų suvartojimo kiekiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartys sudarytos dėl skirtingų tikslų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Prijungimo sutarties 7.3 punkto turinį ir normas, reglamentuojančias dujų tiekimo sutarčių sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 7.3 punktas neprieštarauja Gamtinių dujų tiekimo sutarčiai, teisingai ir pagrįstai tenkino ieškinį bei atmetė priešieškinį.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų įvertinimui, atsakovų motyvų nepakanka keisti priimtą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.