Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – L. B. AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių, A. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. (toliau – ieškovas) ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalinimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – bylos nagrinėjimo metu nustatyti nepilnamečių vaikų M. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės E. S. (toliau – atsakovė) laikiną išlaikymą vaikams po 266,83 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. birželio 13 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. 2SD-4109; 2022 m. liepos 13 d. Kauno miesto SPC pagalbos planą Nr. 6.41-01-890 su šalių susitarimu; bendravimo tvarką 2022 m. kovo, balandžio, gegužės mėn.; individualios veiklos pažymą Nr. 1096215; 2021 m. rugpjūčio 10 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; (duomenys neskelbtini)pažyma Nr. 2022/05-05; pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis vaikų atžvilgiu susiję klausimai ir nustatęs, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo (byla vedama elektronine forma), priima atsakovės teismui pateiktus įrodymus ir vertina juos visų įrodymų kontekste (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo

15. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

16. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

17. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

18. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei J. T. vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-687/2020).

Dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo

19. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

20. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyta nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamoji vieta su tėvu – ieškovu.

21. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes nebuvo pagrindo jų taikyti ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi nebuvo jokios grėsmės vaikų interesams. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis buvo priimta neišklausius atsakovės pozicijos, nes jai apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą ir prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo žinoma (atsakovei siųstas pranešimas į darbovietę grįžo neįteiktas, nes atsakovė šioje darbovietėje nedirba DOK-59812).

22. Tačiau su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skyrimo sudarė galimybę tiek apeliantei, tiek Kauno apskrities VTAS pateikti atsiliepimus dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. pranešimu išsiuntė procesinius dokumentus atsakovei bei pasiūlė per 7 dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Procesinių dokumentų kopijos atsakovei buvo išsiųstos faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmosios instancijos teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus duomenis bei nustatė, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. vasario 21 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. kovo 3 d. dirba (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 14 d. teismas pranešimu procesinius dokumentus kartu su informacija apie atsakovei skirtiną 300,00 Eur baudą už vengimą atsiimti (ar nepranešimą apie gautus) procesinius dokumentus, išsiuntė buvusiai atsakovės darbovietei (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė dirbo iki 2022 m. vasario 21 d. Teismas, pastebėjęs klaidą, 2022 m. balandžio 19 d. pranešimu procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė ir tinkamai įteikė per faktinę jos darbovietę (duomenys neskelbtini).

23. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Procesiniai dokumentai 2022 m. balandžio 26 d. buvo įteikti (duomenys neskelbtini) atstovui, įteikimo faktas patvirtintas (duomenys neskelbtini) atstovo G. M. parašu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., kada buvo priimta skundžiama nutartis, atsakovė galėjo pareikšti savo nuomonę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, sudarė galimybę tiek šalims, tiek VTAS Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti argumentus, įrodymus, dėl ieškovo prašymo pagrįstumo ir juos vertino priimdamas skundžiamą nutartį.

25. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas ir viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

26. Tuo atveju, kai iš bylos duomenų galima konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nenustatymas su vienu iš tėvų galėtų būti žalingas tam nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį ir specifiką, teismas neturi remtis vien grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui kriterijumi: sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

28. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nes nebuvo jokios grėsmės vaikų interesams.

29. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – šalių nepilnamečių vaikų interesus labiausiai užtikrintų laikinas jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu.

30. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp šalių vyksta ginčai ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas yra pateikęs prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovės laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju pateiktoje Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad VTAS Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovo ieškinį dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, laikino išlaikymo priteisimo, kadangi tai labiausiai atitinka vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti VTAS Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje analizuotos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog esant konfliktiniams šalių tarpusavio santykiams, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovei išsikėlus iš šeimos būsto, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškovu jiems įprastoje aplinkoje – tėvams priklausančiame būste, (duomenys neskelbtini), todėl siekiant užtikrinti emocinį nepilnamečių vaikų saugumą ir gyvenamosios vietos stabilumą, pirmosios instancijos pagrįstai taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, nes nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

35. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt.

37. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad šalys iš esmės lygiomis dalimis prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl nustatyta 200 Eur suma per mėnesį, kai vaikai pusę laiko būna su atsakove, yra neteisinga. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes teismo vertinimu, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jos teiginį, kad vaikai pusę laiko praleidžia su atsakove ir jog jos teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra tokio dydžio, jog užtikrintų pusę visų reikalingų nepilnamečių vaikų poreikių maistui, drabužiams, būstui, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog ji apmoka nepilnamečių vaikų papildomas išlaidas darželyje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus tenka abejiems tėvams. Teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai bei išlaikyta vaiko tėvų interesų pusiausvyra. Kokie vaiko poreikiai, kokios tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kokio dydžio bus įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju priteisus laikinai 200 Eur sumą, byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė šio konkretaus dydžio išlaikymo teikti negali. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliantė atskirajame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė teismo nutarties pagrįstumo.

39. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo taikyta netinkama ir nepagrįsta laikinoji apsaugos priemonė. Taikyta priemonė užtikrina ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečių vaikų teises bei interesus iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Spręstina, kad teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.