Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1138-1201/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
II-1138-1201/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01320-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Pažeidėjas
V. Š.
Nukentėjusysis
M. R.
Advokatai
Kornelijus Pivoriūnas, Linas Kuprusevičius
Kategorijos
  • 17.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1138-1201/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01320-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.13; 22.10.4; 22.13.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., jos atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,

nukentėjusiajam M. R. (M. R.), jo atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2024 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17149-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17149-2024 V. Š. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 45 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda V. Š. paskirta už tai, kad ji 2023 m. spalio 8 d. (tikslintina – 2023 m. spalio 18 d.) 7.06 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama pėsčiuoju, judėdama į kitą važiuojamosios dalies pusę, neįsitikino, kad eiti (judėti) saugu, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, netinkamai vykdė pėsčiųjų pareigas, dėl ko padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 42 ir 44 punktų pažeidimus, dėl kurių buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. R.. Transporto priemonės savininkui dėl išdaužto automobilio stiklo padarė 143 Eur žalą.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovas advokatas K. Pivoriūnas skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti V. Š. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Skunde nurodoma, kad, kaip matyti iš byloje esančios schemos, V. Š. ėjo per Titnago gatvę ties sankryža pagal šaligatvių (kelkraščių) liniją, įsitikinusi, kad eiti (judėti) saugu, kadangi šioje gatvėje nebuvo jokių transporto priemonių. Ji nepažeidė KET 42, 44 punktų. Cituodamas KET 42 punktą, V. Š. atstovas nurodo, kad jo atstovaujamoji per pagrindinį kelią ėjo prie sankryžos, pėsčiųjų perėjos matomumo zonoje nebuvo, per gatvę judėjo stačiu kampu, įsitikinusi, kad šiame kelyje nėra transporto priemonių ir eiti saugu. Cituodamas KET 44 punktą, jis nurodo, kad V. Š. kirstoje gatvėje transporto priemonių nebuvo, todėl eiti per gatvę buvo saugu. Atstovo teigimu, M. R. vairuojamas automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią (Titnago gatvę) iš esančios šalia kelio teritorijos ir sankryžoje sukdamas į kairę partrenkė į jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusią V. Š., tuo pažeisdamas KET 27 punkto nuostatas, dėl ko V. Š. kalta buvo pripažinta nepagrįstai.

Atsiliepimas

4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

5. Atsiliepime, cituojant KET 42 punkte įtvirtintas nuostatas, nurodoma, kad šalia įvykio vietos (apie 110 m atstumu) buvo sankryža ir pėsčiųjų perėja, bet V. Š. pasirinko ne saugesnį, bet trumpesnį kelią. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atkreipia dėmesį, kad automobilio vairuotojas, tuo momentu, kai pėsčioji įėjo į važiuojamąją dalį, jau buvo išvažiavęs į kelią ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo veiksmų, bet dėl to, kad pėsčioji išėjo į važiuojamąją kelio dalį, pažeisdama KET. Įvertinus tai, kad V. Š. savo veiksmais pažeidė KET 42 ir 44 punktuose numatytas bendras pėsčiųjų pareigas, pasirinko trumpesnį maršrutą ir neįsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, padarė KET pažeidimą, tokiu būdu atimdama iš vairuotojo galimybę ją pastebėti bei suvokti, kad ši kirs važiuojamąją kelio dalį pažeisdama KET, daroma išvada, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. paaiškino, kad žiūrint į žemėlapį (https://www.google.com/maps/@54.6439132,25.1981178,276m/data=!3m1!1e3?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI0MTAyMy4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D), ją visada išleidžia ten, kur yra miškas ir žvyruotas keliukas, ten yra praplatėjimas. Apačioje prie praplatėjimo esantis žemyn nusitęsiantis žvyruotas keliukas yra važiuojamas. Viršuje yra kelias, iš kurio išvažiavo nukentėjusysis. Įvykis įvyko ryte, buvo ruduo, tamsu ir lynojo. Ji atvažiavo nuo aplinkkelio Titnago gatve iš kairės pusės (žiūrint į žemėlapį), ją išleido kairėje pusėje prie minėto žvyruoto keliuko. Kiekvieną rytą ją ten išleidžia, nes toje vietoje patogu sustoti automobiliams. Ėjo pro automobilio galą, apsidairė, tikrai 7.00 val. ryto ten nieko nebuvo. Ėjo ties sankryža, ties įvažiavimu į savo darbovietę, kuri yra paėjus tuo keliu, iš kurio išvažiavo nukentėjusiojo automobilis. Praėjus kelio vidurį kažkas „supoškėjo“ ir ji suprato gulinti, lyg ir šviesos kažkokios atsirado. Nesuprato, kas nutiko, nematė atvažiuojančio nukentėjusiojo automobilio šviesų. Ją kliudė automobilio priekiniu kampu iš vairuotojo pusės, užmetė ant automobilio. Iššoko vairuotojas, sako „kur lendi“, ji pasakė „kur tu lakstai“, į ką vairuotojas atsakė „aš labai skubėjau į darbą“. Perėjo į kitą gatvės pusę, paskambino vyrui ir pasakė, kad ją partrenkė. Vairuotojas paskambino policijai, jie greitai atvažiavo, iškvietė „greitąją“, nes ji negalėjo paeiti, ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ji neturėjo minties nekviesti policijos, iš karto su tuo sutiko. Įvykio metu jai lūžo kairė ranka, kairė koja, ją operavo, dėjo plokštelę, taip pat susitrenkė viršugalvį dešinėje pusėje, dešinė ranka ir koja buvo mėlynos, klubai buvo sutrenkti. Jei būtų sėkmingai perėjusi Titnago gatvę, būtų atsidūrusi dešinėje pusėje to kelio, iš kurio išvažiavo nukentėjusysis. Pėsčiųjų perėja dešinėje pusėje (žiūrint į žemėlapį) yra tolokai, gal 150 m atstumu, pasirinko eiti per sankryžą, nes ten yra saugu, nėra automobilių, ryte ta gatvė nejudri. Ji yra atsargi, apsidairė į abi puses ir buvo įsitikinusi, kad nėra jokių automobilių.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas K. Pivoriūnas palaikė savo skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad V. Š. važiuojamąją dalį kirto saugiai, tame kelyje transporto priemonių nebuvo. KET nesilaikė nukentėjusysis, jis važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sukdamas „pamušė“ V. Š.. Tai, kad nukentėjusysis pažeidė KET 27 punktą, atstovo teigimu, yra akivaizdu. Iš schemos matyti, kad nukentėjusiojo transporto priemonė, įvažiuodama į pagrindinį kelią, kirto V. Š. judėjimo kryptį, ji jau buvo išėjusi į gatvę, praėjusi kelio vidurį, jis ją privalėjo praleisti, todėl už šį įvykį yra atsakingas nukentėjusysis. Iš schemos matyti, kad jo automobilis stovi ties kelio viduriu, nuošaliau nuo sankryžos, akivaizdu, kad posūkis buvo daromas labai dideliu lanku ir dideliu greičiu. Tai, kad buvo nemažas greitis, patvirtina ir padarytų sužalojimų mastas. Atmestina versija, kad nukentėjusysis neva buvo sustojęs. Eismo įvykis įvyko nuošaliau nuo sankryžos. Institucija netinkamai kvalifikavo šį įvykį, neįvertino, kad kirsdama kelią V. Š. apsižvalgė, jokių transporto priemonių nebuvo, ji tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai laikysis KET.

8. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. R. parodė, kad važiavo iš šalutinio kelio į darbą. Apsidairė į abi puses. Jam iš kairės, iš Savanorių pr., važiavo automobilis, jį praleido ir iš karto už jo pasuko. Jo vairuotame automobilyje degė šviesos žibintai, rodė posūkio signalą. Greitis nebuvo didelis, ne didesnis nei leistinas, posūkio manevrą darė iš stovimos padėties normaliu lanku. Tuo metu partrenkė V. Š., kliudė ją automobilio priekiu, iš priekio ji užvirto ant automobilio, užkrito ant lango, buvo sudaužytas langas ties viduriu, gal ji kliudė ir bamperį, kapotas nebuvo sulankstytas, tik buvo vienas įbrėžimas ties kapoto viduriu, šiek tiek kairiau. V. Š. pamatė tik jai atsitrenkus į langą. Ji neturėjo atšvaitų, nedėvėjo šviesą atsispindinčios liemenės, buvo tamsu, jos tiesiog nematė. Įvykis įvyko maždaug kelio viduryje, ant skiriamosios juostos. Jis nespėjo išsukti, schemoje jo automobilis ant priešpriešinės eismo juostos stovi galu. Kai išlipo iš automobilio, paklausė, ar jai viskas gerai. Ji pradėjo rėkti „kur tu čia lakstai“, jai sakė „kur tu vaikštai, kai perėja yra prie pat“. Jis pasakė, kad būtina kviesti policiją, nes yra apgadintas automobilis, ji vaikšto ne per perėją. V. Š. iš pradžių atsisakė medikų pagalbos, vėliau atvažiavo jos sutuoktinis, jie kažką kalbėjosi ir pasakė, kad padarys jį kaltu, tuomet moteris pradėjo reikalauti medikų pagalbos, šlubuoti. Jeigu ji būtų perėjusi per kelią, būtų atsidūrusi ant žolės (žiūrint į žemėlapį). Ji ėjo taip pat maždaug nuo žolės.

9. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas L. Kuprusevičius prašė atmesti skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, pirmiausia, V. Š. išleidęs automobilis pažeidė KET, nes ją išleido draudžiamojoje vietoje, sankryžoje automobiliams negalima sustoti. Priekyje yra viešojo transporto stotelė, kur saugiai galima sustoti ir išleisti pėsčiuosius, šalia yra perėja. Pėsčiųjų perėja matėsi iš tos vietos, kur nukentėjusioji bandė pereiti kelią. Ji kiekvieną dieną būna toje vietoje, jai buvo žinoma, kad ten yra perėja. V. Š. kelią bandė pereiti sankryžoje. Nukentėjusioji grubiai pažeidė KET, ji ėjo be atšvaitų, be kitų šviesos šaltinių, tamsiu paros metu, lyjant lietui, esant itin blogam matomumui. Tai apsunkino matomumą vairuotojui. Nukentėjusysis galėjo pagrįstai tikėtis, kad pėstieji laikysis KET ir eis per pėsčiųjų perėją. Jis negalėjo tikėtis, kad toje vietoje bus pėstysis, nes jam ten negalima būti. Pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo V. Š. padarytas pažeidimas, pereinant gatvę neleistinoje vietoje tamsiu paros metu, neturint jokių šviesos šaltinių. Jeigu ji laikytųsi KET, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

10. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

11. ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų judėjimą per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 2023 m. spalio 8 d., kai visi administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykis iš tiesų įvyko 2023 m. spalio 18 d., tokią datą skunde nurodo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas. Kadangi dėl šio fakto ginčas nekyla, teismas patikslina administracinio nusižengimo padarymo laiką, nurodant, kad jis buvo padarytas 2023 m. spalio 18 d. 7.06 val.

13. Iš skundo turinio ir duotų paaiškinimų matyti, kad V. Š. iš esmės neneigia, kad 2023 m. spalio 18 d. 7.06 val., adresu (duomenys neskelbtini), R. R. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ją partrenkė, dėl ko pastaroji nukentėjo, o transporto priemonės savininkui buvo padaryta turtinė žala. Vis tik V. Š. neigia savo kaltę dėl šio eismo įvykio kilimo, o tuo pačiu ir dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, nurodo, jog KET 42 ir 44 punkto reikalavimų ji nepažeidė.

14. KET 42 punkte nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami (judėdami) į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

15. KET 44 punkte įtvirtinta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

16. Šioje byloje nustatyta, kad V. Š., būdama pėsčiąja, judėdama į kitą važiuojamosios kelio dalies (Titnago gatvės) pusę, netinkamai vykdė pėsčiųjų pareigas, padarė KET 42, 44 punktų pažeidimus, dėl kurių buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. R. Skunde nurodoma, kad V. Š. per pagrindinį kelią (Titnago gatvę) ėjo prie sankryžos (jos judėjimo per kelią vieta ir kryptis pažymėta rodykle skunde esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3)), judėjo stačiu kampu, pėsčiųjų perėjos matomumo zonoje nebuvo. Vis tik iš byloje esančio žemėlapio fotonuotraukų (b. l. 96–98) bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų (b. l. 43, nuotrauka Nr. 4; b. l. 52, nuotrauka Nr. 7) matyti, kad matomumo zonoje, 114,07 m atstumu nuo įvykio vietos, yra įrengta pėsčiųjų perėja. Apie tai V. Š. neabejotinai buvo žinoma (teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, bet tolokai, gal 150 m atstumu), ji kiekvieną rytą į darbovietę, esančią pažeidimo padarymo zonoje, atvyksta tuo pačiu maršrutu, iš automobilio išlipa toje pačioje vietoje, kaip ir pažeidimo padarymo dieną. Akivaizdu, kad aktuali teritorija V. Š. yra gerai pažįstama, apie matomumo zonoje esančią pėsčiųjų perėją jai buvo gerai žinoma, tačiau ji to nepaisė ir saugaus elgesio kelyje nesirinko. Kaip pagrįstai nurodyta atsiliepime į skundą, ji pasirinko trumpesnį maršrutą, taip pažeisdama KET 42 punkto nuostatas.

17. Teismas pripažįsta, kad šioje situacijoje, net jei matomumo zonoje nebūtų pėsčiųjų perėjos, V. Š. važiuojamąją kelio dalį vis tiek kirto netinkamai. Kaip matyti iš gynybos išdėstytos pozicijos, V. Š. Titnago gatvę kirto stačiu kampu, prie sankryžos, tokia jos judėjimo per kelią vieta ir kryptis pažymėta rodykle skunde esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3). Teisme V. Š. paaiškino, kad važiuojamąją kelio dalį kirto stačiu kampu, baigusi Titnago gatvės kirtimą, būtų atsidūrusi dešinėje pusėje to kelio, iš kurio išvažiavo nukentėjusysis (žiūrint į žemėlapį). Nukentėjusysis, analizuodamas tą patį žemėlapį, nurodė, kad V. Š. judėti per kelią pradėjo maždaug nuo žolės (eismo įvykio vietos schemoje – pieva), ant žolės ji būtų atsidūrusi ir perėjusi per Titnago gatvę (eismo įvykio vietos schemoje – pieva). KET 42 punkte judėjimas per važiuojamąją kelio dalį stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose leidžiamas tik tuomet, kai matomumo zonoje nėra nei pėsčiųjų perėjos, nei sankryžos. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko prie sankryžos, t. y. ji buvo. Iš eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoto M. R. automobilio, kuris po susidūrimo su pėsčiąja nebuvo judinimas, padėties, įvertinus ir tai, kad V. Š. buvo kliudyta priekiniu kairės pusės automobilio kampu, matyti, kad V. Š. iš tiesų per kelią ėjo greta sankryžos. Taigi V. Š., jei matomumo zonoje ir nebūtų pėsčiųjų perėjos, būtų galėjusi eiti (judėti) tik sankryžoje pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją (o ne šalia jos stačiu kampu), tačiau ir to ji nedarė. Negana to, pagal KET 42 punktą eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose leidžiama, tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu. Nagrinėjamu atveju V. Š. ir tuo neįsitikino, nebuvo pakankamai atidi, nematė prie sankryžos priartėjusio M. R. vairuojamo automobilio, kurio šviesos žibintai buvo įjungti, buvo rodomas kairiojo posūkio signalas, neįvertino atstumo iki jo ir jo greičio ir žengė į važiuojamąją kelio dalį.

18. Tiek nukentėjusysis M. R., tiek administracinėn atsakomybėn patraukta V. Š. teisme parodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tą dieną matomumas buvo prastas, lijo, kelio danga buvo slidi, tokiu atveju KET 44 punkte įtvirtinta rekomendacija pėstiesiems, einantiems (judantiems) į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštis šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba prie drabužių prisisegti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Šiomis saugumo rekomendacijomis V. Š. taip pat nesivadovavo. Ji žengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, pakankamai atidžiai nestebint važiuojančių transporto priemonių – M. R. vairuojamo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužtikrindama to, kad pati būtų gerai matoma kitiems eismo dalyviams.

19. Pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, kai dėl šio pažeidimo buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, todėl svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir ANK 428 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų padarinių. Šiuo atveju, byloje surinkti įrodymai pavirtina, kad būtent V. Š. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio (ir dėl jo kilusių padarinių, t. y. transporto priemonės apgadinimo) sąlyga. Jei ji būtų elgusis taip, kaip tai numato KET, t. y. į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę ėjusi pėsčiųjų perėja, aptariamas eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp V. Š. padarytų KET 42 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimo ir dėl to kilusių padarinių – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (išdaužtas automobilio stiklas) – yra būtinasis priežastinis ryšys, todėl V. Š. veiksmuose yra ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

20. Svarbu pažymėti ir tai, automobilio vairuotojo M. R. elgesio atitiktis KET jau buvo vertinta – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja 2023 m. spalio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas M. R. šioje situacijoje pažeidė KET (b. l. 22–27). Nagrinėjamoje situacijoje automobilio vairuotojas turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog pėstieji, šiuo atveju V. Š., nepažeis KET, netikėtai neišeis į važiuojamąją kelio dalį ir nesudarys jo vairuojamam automobiliui kliūties.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad Skundžiamu nutarimu V. Š. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertinusi administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai už padarytą administracinį nusižengimą pagrįstai paskyrė baudą, artimą sankcijoje numatytam baudos minimumui – 45 Eur. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17149-2024 yra paliekamas nepakeistas, o V. Š. atstovo advokato K. Pivoriūno skundas netenkinamas.

22. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 17 d. gauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovo pateikti dokumentai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas 605 Eur sumai, teismo posėdžio metu jis prašė šias išlaidas priteisti V. Š.. Nukentėjusiojo M. R. atstovas advokatas L. Kuprusevičius teisme prašė priteisti 679,53 Eur bylinėjimosi išlaidas jo atstovaujamajam, taip pat pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus.

23. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).

24. Administracinio nusižengimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą. Taigi, V. Š. atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes minėtas skundas yra atmetamas, pripažįstant, kad V. Š. pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato L. Kuprusevičiaus pateiktų dokumentų matyti, kad M. R. už teisines paslaugas (prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ir susipažinimo su administracinio nusižengimo byla rengimą, susipažinimą su bylos medžiaga teisme, jos duomenų analizę ir teisinį vertinimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir nukentėjusiojo atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme) sumokėjo 679,53 Eur (2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 30168, 2024 m. spalio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 30953, 2024 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. spalio 17 d. mokėjimų duomenys). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą (kuris yra atmetamas), nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas asmuo turėjo teisę ginti savo teisėtus interesus tokio proceso metu ir aktyviai šia savo teise naudojosi, todėl iš V. Š. priteistina 679,53 Eur turėtų išlaidų advokato L. Kuprusevičiaus paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17149-2024 palikti nepakeistą.

Patikslinti administracinio nusižengimo padarymo laiką, nurodant, kad jis buvo padarytas 2023 m. spalio 18 d. 7.06 val.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. atstovo advokato Kornelijaus Pivoriūno prašymo priteisti V. Š. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusiojo M. R. (M. R.) naudai iš V. Š. priteisti 679,53 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Božena Mozūraitienė